Režisūrinį debiutą surengęs Bradley Cooperis kviečia kino mylėtojus pamatyti jausmingiausią meilės istoriją nuo kultinio Jameso Camerono sukurto „Titaniko“ laikų. Šios juostos pamatu tapo 1937 metais pasirodęs legendinis filmas su auksinio Holivudo amžiaus grandais Janet Gaynor ir Fredricu Marchu.
Istorijos užuomazgos
Po sėkmingo koncerto roko muzikantas Džeksonas Mainis nusprendžia vakarą praleisti bare. Ten jis išvysta drovią, bet stulbinantį balsą turinčią Alę, kuri jam iš karto krenta į akis. Susižavėjęs mergina, Džeksonas net nenutuokia, jog ši pažintis amžiams pakeis jo gyvenimą.
Saugaus projekto pasirinkimas
Aktorius Bradley Cooperis savo režisūriniam debiutui pasirinko pakankamai saugų projektą, kuris, atsižvelgus į jo temą, be jokių abejonių į kino teatrus sukviestų milžinišką žiūrovų skaičių ir leistų jam neperdegti šio kūrybinio kelio pradžioje. Muzikinės melodramos beveik visuomet prie savęs pritraukdavo dėmesį. Paskutiniais iš tokių projektų, kuriuose tiek muzika, tiek jausmai liejosi laisvai iš ekrano pusės, tapo 14 „Oskarų“ nominuotas miuziklas „Kalifornijos svajos“ bei studijos „20th Century Fox“ hitas „Didysis šou meistras“. Šie filmai įrodė, jog receptas meilė ir muzika tikrai veikia ir gali pritraukti labai daug žiūrovų į kino sales.
Ketvirtasis temos perteikimas
Šiais metais mes sulaukėme dar vieno panašaus kino projekto - klasikinio 1937 metų filmo perdirbinio. Tai jau ketvirtasis šios temos perteikimas didžiajame ekrane. Po originalo sekė dar 1954 metų ekranizacija su Judy Garland ir Jamesu Masonu bei pati prasčiausia šios istorijos interpretacija, kurią 1976 metais sukūrė Frankas Piersonas.
Du požiūriai į filmą
Naująjį „Taip gimė žvaigždė“ filmą galima priimti dviem atvejais - kaip perdirbinį ir kaip originalų filmą. Tie žmonės, kurie jau yra susipažinę bent su vienu anksčiau pasirodžiusiu filmu, nepamatys beveik nieko naujo, kai tuo tarpu tie, kuriems ši istorija yra svetima, sugebės patirti pačius šilčiausius ir gražiausius jausmus šios dviejų valandų trukmės melodramos peržiūroje. Netikėtumo faktorius tikrai nebus toks, koks būtų žiūrint šį nuostabų pasakojimą pirmą kartą.
Taip pat skaitykite: Šlovės kaina filme „Taip gimė žvaigždė“
Stipriausias režisūrinis debiutas
Norėčiau pagirti aktorių Bradley Cooperį su jo debiutu. Tai bene stipriausias režisūrinis debiutas, kokį teko matyti. Bradley‘is turi labai didelį potencialą tapti naujuoju Clintu Eastwoodu.
Daugiasluoksnis pasakojimas
Bradley‘io Coopero režisuota „Taip gimė žvaigždė“ versija - tai daugiasluoksnis ir labai gilus pasakojimas, kurio pagrindinėmis temomis tampa tikros draugystės esmė, nuoširdi meilė, nepavydėtinas šou verslo gyvenimas ir sunki kova su žmogaus silpnybėmis. Stebint kiekvieną šios neįtikėtinai graudinančios ir dramatiškos juostos sceną, galime akimirksniu susitapatinti su filmo herojais, kurie yra tokie tikri ir paprasti, kaip ir jų gyvenimo peripetijos.
Kova su priklausomybe
Alkoholizmas ir narkotikai tampa neatsiejamu šio pasakojimo elementu, kuris dažnai daro įtaką vieniems ar kitiems pagrindinių personažų veiksmams bei tolimesniems siužetinės linijos pokyčiams. Ši tema filme gvildenama iš pakankamai vaizdingos perspektyvos, kad žiūrovai suvoktų, kokia tai rimta liga ir kaip sunku yra su ja kovoti.
Meilės istorija
Stebint pagrindinių personažų susitikimą, jų neįprastai atrodantį santykių vystymąsi ir atkreipiant dėmesį į gyvenimo sunkumus, galime pastebėti bene vieną iš pačių gražiausių ir nuoširdžiausių šio nuostabaus jausmo perteikimų kine. Bent jau nuo „Kalifornijos svajų“ pasirodymo dar nė vienas filmas manęs nebuvo taip sužavėjęs savo natūralumu gvildenant meilės istoriją.
Draugystės tema
Draugystės tema filme irgi turi savo svorio. Šiuo atveju, draugystė čia yra pateikiama iš Džeksono brolio Bobio pusės ir jo nelengvų bandymų išlaikyti tai, kas yra svarbiausia tarp brolių - pagarbos ir tikros broliškos meilės. Suvokti herojų poelgius yra žymiai lengviau, kai suvokiame problemos priežastį.
Taip pat skaitykite: Apie galimybes filme „Taip Gimė Žvaigždė“
Žvaigždžių gyvenimo būdas
Svarbiu akcentu filme tampa žvaigždžių gyvenimo būdas, kai jų nemato žurnalistai ir gerbėjai. Ypatingai patiko Džeksono herojaus pateikimas gyvenant rokerio gyvenimą. Taip, suprantama, jog čia buvo pateiktas labai stereotipinis žvilgsnis į rokerį, kuris vartoja narkotikus ir geria kaip kiaulė, bet toks įvaizdis sugebėjo įtikinti dėl šio žmogaus trapumo ir noro pabėgti ten, kur jo niekas neras. Kitas akcentas, žinoma, buvo skirtas Alei, kurios karjera tapo ne tokia, kokios ji norėjo iš pat pradžių. Ji tapo savo pačios įkaite, dėl ko labai pasikeitė jos požiūris į muziką ir šou verslą. Šou verslo užkulisiai leidžia suvokti, jog muzikantai visuomet tampa tik preke, kurią nori už labai brangiai parduoti godūs prodiuseriai. Toks požiūris į žmogų pakeičia ir patį žmogų, kuriam gyvenimas tampa ne toks malonus kaip galėtų atrodyti iš blizgančių žurnalų viršelių.
Džeksonas ir Alė
Džeksonas ir Alė - tai duetas, tandemas bei pora, kuri nuo pat filmo pradžios paperka savo tarpusavio chemija. Tai išties retas atvejis, kai stebi filmo metu abu įsimylėjėlius ir tiki kiekvienu jų žvilgsniu, kiekviena veido išraiška bei žodžiais, kuriuos jie sako vienas kitam. Filmas neprailgsta nė minutei. Jį yra malonu žiūrėti, todėl net pasibaigus jau gali kilti mintis, kad reikia nusipirkti bilietus į kitos dienos seansą. Tai yra istorija verta „Oskaro“ ir filmas, kuris savo jausmingumu prilygsta net ir kultiniam „Titanikui“.
Techninė juostos pusė
Svarbiausiu elementu techninėje šios juostos dalyje, žinoma, tapo garso takelis, kuris sujaudina iki pat širdies gelmių. Kiekvienas kūrinys nuostabiai įterptas į siužetinės linijos kontekstą, dėl ko visos muzika papildytos scenos turėjo dar didesnį emocionalų poveikį. Viena daina tapo ypatinga - tai „Shallows“, kurios metu oda pašiurpsta iš malonumo. Kameros darbo technika irgi palieka labai stiprų poveikį po kiekvienos labiau emocionalios scenos. Pasirodymai taip pat puikiai pateikti, lyg stebėtum pagrindinių herojų dainų atlikimą gyvai. O kur dar subtiliai nufilmuotos erotikos prieskonį turinčios scenos. Akivaizdu, jog čia nebuvo bandyta pigiais apnuoginimo triukais vilioti žiūrovą, dėl ko jaučiu nemažą pagarbą tiek operatoriui Matthew Libatique, tiek ir pačiam režisieriui. Grimas ir šukuosenos šioje juostoje irgi nebuvo paskutinėje vietoje. Ypatingai jis puikiai pasireiškė scenoje su transeksualiais žmonėmis bei pačios Lady Gagos personažo atskleidime. Ji su kiekvienu nauju gyvenimo etapu mutavo iš paprastos merginos į tikrą divą. Taip pat ir herojų kostiumai labai gerai atspindėjo jų asmenybes. Matėsi, kas yra roko dainininkas, o kas propaguoja populiariąją muziką. Vaizdo montažas - stipri sudedamoji visos šios juostos dalis, be kurios nebūtų taip įtaigiai perteiktas visas ekrane rodomas dramatizmas. Garso montažas - tobulas. Visos scenos su dainomis atliktos tiesiog nepriekaištingai.
Aktorių kolektyvinis darbas
Tarp personažų buvo labai stipri chemija. Aktorius Bradley‘is Cooperis sugebėjo rasti bendrą kalbą su Lady Gaga. Pats Bradley‘is Cooperis, kuriam čia ne vien tik režisūrinis debiutas, pasistengė atiduoti visą save. Puiki ir labai įtikinanti vaidyba, kuri bus įvertinta bent jau nominacija „Oskarui“. Lady Gaga, kuriai šis filmas tapo debiutu kine, dar kartą parodė, jog ji yra ne vien talentinga dainininkė, bet ir puiki ekrano diva. Manau, jog ši rolė tapo puikiu pasirinkimu jos karjeros pradžioje. Kol kas - tai stipriausias moteriškas vaidmuo, kokį teko matyti šiais metais. Antraplanėse rolėse atsidūrė charizmatiškasis ūsuočius Samas Elliottas, kuris irgi pasistengė iš peties. Taip pat filme pasirodė Anthony‘is Ramosas, Dave‘as Chappelle‘as ir Andrew Dickas Clay‘us. Visi jie buvo laiku ir vietoje.
„Taip gimė žvaigždė“ - kino šedevras
„Taip gimė žvaigždė“ - kino šedevras, kurį galima peržiūrinėti begalybę kartų ir iš naujo patirti tuos pačius jausmus, lyg tai būtų pirma peržiūra. Stipri ir „Oskarais“ kvepianti Lady Gagos vaidyba, nuostabi ir akis kerinti Bradley‘io Cooperio režisūra, stulbinančio grožio garso takelis, jausmais trykštanti neužmirštama meilės istorija bei labai precizišką techninę pusę turinti išorė - tai tik maža dalis to, dėl ko šis filmas užsitarnauja geriausios metų juostos titulą.
Taip pat skaitykite: Filmo „Taip gimė žvaigždė“ analizė
Skepticizmas
Lady Gaga asocijuojasi su grandiozine popkultūra, kupina blizgučių, riksmo ir dirbtinumo. Juosta prasideda B. Cooperio vaidinamo muzikanto Džeksono koncertu ir afterparčio paieškomis. Džeksonas užsuka į barą, ten pamato dainuojančią Elę, susižavi jos talentu, galiausiai abu vienas kitą įsimyli ir kartu kuria muziką. Gražiai pabaigai trukdo Džeko alkoholizmas ir sunkios vaikystės patirtys, Alės nepasitikėjimas savimi, bei nuoširdų talentą užgniaužianti muzikos industrija. Kitaip tariant, istorija girdėta. Iš tikro, tai jau ketvirtoji jos versija. Ankstesnės žvaigždės gimė 1937, 1954 ir 1976-aisiais. Jose švietė legendinės Judy Garland ir Barbra Streisand. B.
Lady Gagos vaidyba
Po filmo premjeros Venecijos kino festivalyje ir ilgai netilusių ovacijų pasklido žinia, jog Lady Gagos vaidyba verta „Oskaro“. Įspūdžiai dėl Gagos vaidmens yra kiek paveikti neįprastumo faktoriaus, transformacijos. Vietoje mėsos suknelės susiduriame su paprastu, natūraliu vaidmeniu. Nepaisant to, liaupsėms pritariu. Lady Gaga - jokiu būdu ne Meryl Streep, tačiau jos personažas gyvas, suprantamas, jį norisi palaikyti.
Bradley Cooperis
Įspūdingesnis už Lady Gagą, tiesa, yra pats Cooperis. Devyndarbis aktorius visuomet pasižymėjo puikia vaidyba, tačiau „Taip gimė žvaigždė“ yra jo, kaip režisieriaus, debiutinis darbas. B. Cooperis nuvalo Lady Gagai makiažą (ir tiesiogine prasme filme), skausmingose scenose neparodo per daug, o koncertinėse leidžia žiūrovams pasijausti stovinčiais šalia atlikėjų ant scenos. Kai skauda santūriam Džeksonui - skauda ir mums.
Stiprus garso takelis
Filmai apie muziką privalo turėti stiprų garso takelį. Pagrindinis hitas „Shallow“ jau karaliauja „Youtube“ topuose, nors pati savaime baladė nėra įspūdinga. Bet jos norisi klausyti žiūrint į Lady Gagą ir B. Cooperį. Taip nutinka su kiekvienos dainos atlikimu. Visa tai veikia dėl B. Cooperio režisūros ir natūralumo, buvimo veiksme akcentavimo.
Stipriausia scena
Pačia stipriausia scena karūnuočiau vieną pirmųjų. Džeksonas įžengia į drag (vertėjai nutarė išversti, jog transvestitų, bet tebūnie) barą, į maskaradą, kuriame atrodo apsinuoginęs ir paprastas. Susidūrę su Ele jie atrodo tarsi priešingybės, tačiau B. Cooperis nemistifikuoja pirmojo pasimatymo, veikiau atvirkščiai - prideda keistos ir kvailos kasdienybės akimirkų (neprofesionalia ir blizgučiais apipuošta gitara spontaniškai pagrota daina; šaldytų žirnelių maišas ant sumuštos rankos), kurios labai gerai nuteikia ir paruošia žiūrovą filmo peržiūrai.
Trūkumai
Filmo tempas netolygus, scenarijus pašlubuoja - ypač antroje filmo pusėje; pasitaikius ne viena klišių kupina eilutė. Nuogirdomis reikia praleisti ir siužeto logikos spragas: kaip Elė galėjo dainuoti prieš pusę paros sukurtą dainą, kurios aranžuotės nebuvo girdėjusi anksčiau?