Dantų Apnašos Vaikams: Priežastys, Gydymas ir Profilaktika

Vaikų dantų apnašos, dažnai vedančios į dantų ėduonį, yra viena labiausiai paplitusių infekcinių burnos ligų, pažeidžiančių vaikų kramtomąjį aparatą. Ši liga būdinga visų amžiaus grupių vaikams, o ankstyvosios stadijos ėduonį plika akimi pastebėti sunku. Todėl reguliarūs vizitai pas odontologą yra būtini.

Kas yra dantų kariesas (ėduonis)?

Dantų kariesas (ėduonis) - tai lėtinis, infekcinės kilmės kietųjų audinių (emalio, dentino, cemento) pažeidimas, kuriam progresuojant vystosi kietųjų audinių demineralizacija ir irimas. Kitaip sakant, dantų emalyje pradeda mažėti mineralinių medžiagų (kalcio ir fosforo), todėl prasideda jo irimas ir danties struktūrose susiformuoja infekcinė ertmė, buitiškai dažnai vadinama „skyle“.

Dantų Karieso Atsiradimo Priežastys

Dantų karieso atsiradimui įtakos turi ir įgimti veiksniai, ir paties žmogaus veikla bei įpročiai. Kadangi įgimtų veiksnių pakeisti veik neįmanoma, labai svarbu koreguoti tai, ką galima - gyvenimo būdą, mitybą, burnos higienos įpročius.

Įgimti Karieso Atsiradimo Veiksniai:

• Dantų anatominė forma, struktūra, cheminė sudėtis - emalio struktūra, fluoro pasiskirstymas audiniuose, retencinės dantų sritys - gilios vagelės, duobelės, netaisyklingai dantų lanke išsidėstę dantys.
• Biologiniai ir biocheminiai faktoriai - apnašų sudėtis ir kaupimosi vieta, apnašų susidarymo greitis, mikroorganizmų aktyvumas, viduląstelinių ir ekstraląstelinių polisacharidų kiekis, fluoras.
• Seilės - išsiskyrimo greitis, buferinis talpumas, imunologiniai ir antibakteriniai faktoriai.
• Epidemiologiniai ir demografiniai faktoriai - ėduonies paplitimas ir intensyvumas pieniniuose ir nuolatiniuose dantyse. Pradinių ir jau susiformavusių kariozinių ertmių lokalizacija. Ėduonies paplitimas ir intensyvumas skirtingose amžiaus, socialinio ir ekonominio lygio, etninėse grupėse.
• Sisteminės būklės - bendriniai susirgimai, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai lemia burnos ertmės sveikatą.
• Vietiniai veiksniai: dantų apnašos, seilių sudėties ir savybių pokyčiai (klampumas, pH svyravimai, išsiskyrimo greitis) sąkandžio anomalijos.
• Endogeniniai veiksniai: silpnas imunitetas, genetinis polinkis, dantų kietųjų audinių struktūra ir savybės.
• Egzogeniniai faktoriai: klimato įtaka, vandens įtaka, gyvenimo sąlygos, ekstremalios aplinkybės.

Įgyti Karieso Atsiradimo Veiksniai:

• Mityba - daug angliavandenių turinčių maisto produktų suvartojamas kiekis ir dažnumas, nepilnavertė mityba, stokojanti reikalingų mineralų. Suvartojamo fluoro kiekis.
• Blogi asmens burnos higienos įpročiai, retai ar apskritai neatliekama profesionalioji burnos higiena, angliavandenių likučiai burnoje.

Angliavandeniai - burnos mikroorganizmų maistas. Juos skaidydami, mikroorganizmai išskiria rūgštis, kurios tirpdo kietuosius dantų audinius ir susidaro kariesas. Dėl netinkamos burnos higienos, nepakankamai valant dantis, dantų apnašos kaupiasi, todėl karieso tikimybė dar labiau išauga, atsiranda blogas burnos kvapas, dantys praranda estetinę išvaizdą. Pirminėje stadijoje ėduonį galima pastebėti kaip balkšvą dėmelę emalio paviršiuje ar jo duobutėse. Po to susidaro ertmė, kuri didėja ir pasiekia danties pulpą.

Buteliuko Kariesas (Ankstyvasis Vaikų Dantų Ėduonis)

Buteliuko kariesas, arba ankstyvasis vaikų dantų ėduonis, - tai daugybiniai pieninių dantų karioziniai pažeidimai, kartais apimantys ir ką tik išdygusius dantis. Pažeidimai prasideda nuo viršutinių priekinių dantų. Sugedę pieniniai dantys yra lėtinės infekcijos židinys vaiko organizme. Negydant pažeistų dantų vainikai nulūžta, lieka tik šaknys. Kartais vainikas lūžta nuo menkiausios traumos.

Taip pat skaitykite: Dantų karunėlės: priežiūra ir gydymas

Dantų Karieso Simptomai

Pagrindiniai dantų karieso simptomai yra šie:

• Dantų skausmas;
• Patamsėję dantys;
• Suminkštėję dantų audiniai;
• Danties emalio trupėjimas;
• Dantų jautrumas kaklelio srityje.

Dantų Karieso Gydymas

Pirmasis dantų karieso gydymo etapas - paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, veiksnių, turinčių įtakos karieso susidarymui, nustatymas ir prevencija. Toliau atliekama atidi klinikinė apžiūra ir parenkamas tinkamiausias karieso gydymo būdas.

Karieso Veiksnių Nustatymas

Pirminio apsilankymo metu būtina išsiaiškinti veiksnius, kurie gali būti susiję su dantų karieso vystymusi. Tai - paciento požiūris į dantų priežiūrą ir gydymą; jo įpročiai. Apklausos metu išaiškėja nusiskundimai bei ligos istorija. Tikslingai aiškinamasi apie skausmo buvimą, pobūdį, trukmę, sukeliančius dirgiklius.

Klinikinė Apžiūra

Atliekant klinikinę apžiūrą taikomos papildomos priemonės - veidrodėlis, šviesos šaltinis bei dentalinis zondas. Kariozinis židinys įvertinimas remiantis vizualiniais bei taktiliniais kriterijais: įvertinami pokyčiai, atsiradę dėl danties demineralizacijos (mineralų praradimo), įvertinami spalvos pokyčiai, emalio skaidrumas, kietojo danties audinio būklė. Būtina klinikinės apžiūros sąlyga - danties paviršių izoliacija nuo seilių ir džiovinimas oro srove, ypač ankstyvųjų karieso židinių nustatymo atveju. Nukreipiamas šviesos šaltinis ir apžiūrimi kiekvieno danties visi paviršiai. Ypatingas dėmesys skiriamas naujai dygstantiems dantų paviršiams, distaliniams krūminių dantų paviršiams, vyresniems žmonėms - dantų sritims prie dantenų krašto.

Planuojant dantų karieso gydymą, yra įvertinami šie veiksniai:

Taip pat skaitykite: Viskas apie pieninius dantis

• Kariozinio pažeidimo apimtis ir lokalizacija;
• Karieso rizikos veiksniai;
• Burnos higienos ir periodonto būklė;
• Kitų esamų restauracijų kokybė ir būklė;
• Funkciniai ir estetiniai poreikiai;
• Sąkandis;
• Paciento amžius, odontologinio gydymo poreikis.

Karieso Gydymo Būdai

• Konservatyvus gydymo būdas: taikomas ankstyvose ligos stadijose, reikalauja nemažų gydytojo bei paciento pastangų. Tikslas - stabilizuoti ligos progresavimą, skatinant kietųjų danties audinių remineralizaciją; išsaugoti danties paviršiaus vientisumą. Priemonės - vietiniai remineralizuojantys preparatai: fluoro tirpalai, lakai, geliai. Hermetizuojančios medžiagos - silantai.
• Radikalus gydymo metodas: taikomas aktyvaus, progresuojančio karieso židinio atveju, kai konservatyvių priemonių nepakanka stabilizuoti ligai. Tikslas - pašalinti pažeistą, infekuotą, suirusį danties audinį, pritaikyti danties pulpą apsaugančias priemones bei restauruoti danties paviršių, siekiant atstatyti prarastas funkcijas bei estetiką. Paprasčiau sakant, šis terapinis gydymo būdas atliekamas, išvalant kariozinę, karieso pažeistą ertmę, o plombuojant atstatomas danties paviršius. Dažniausiai kariozinė ertmę valoma, naudojant dantų grąžtą.

Fluoras ir Jo Svarba

Pagrindinė fluorido paskirtis - apsaugoti mūsų dantis nuo ėduonies. Šis anijonas padeda vystyti emalio struktūrą taip, kad emalis taptų atsparesnis rūgštims ir tvirtesnis (aktualu mažiems vaikams). Taip pat stiprina jau susiformavusį emalį, sumažina kenksmingų bakterijų galimybę išskirti rūgštis, slopina kalcio pasišalinimą iš dantų. Stabdoma demineralizacija, skylučių formavimasis.

Dantų Pasta Vaikams Pagal Ėduonies Riziką:

• Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika: valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 500 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
• Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams: valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pasta tik suvilgyti dantų šepetėlio šerelių galiukus. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, neskalauti. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
• Vaikams su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika: valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
• Vaikams su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams: valyti dantis su dantų, kurioje yra 1450 ppm fluoridų tėvų priežiūroje. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - žirnio dydžio. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.
• Vaikams ir suaugusiesiems su maža dantų ėduonies atsiradimo rizika: valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1000 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens. Vakare, prieš miegą po dantų valymo nevalgyti ir negerti, išskyrus vandenį.
• Vaikams ir suaugusiesiems su didele dantų ėduonies atsiradimo rizika, neįgaliems ir turintiems bendros sveikatos problemų vaikams ir suaugusiesiems: valyti dantis su dantų pasta, kurioje yra 1450 ppm fluoridų. Dantų pastos kiekis ant dantų šepetėlio - 1-2 cm. Po dantų valymo išspjauti dantų pastos likučius, išskalauti nedideliu kiekiu vandens.

Silantai

Tai karieso profilaktikai skirtos medžiagos, neleidžiančios bakterijoms ir angliavandeniams patekti į dantų vageles ir įdubas.

Patarimai Tėvams dėl Vaikų Dantų Priežiūros

• Pirmasis vaiko vizitas pas odontologą turėtų įvykti išdygus pirmam dantukui. Vizito metu apžiūrima kūdikio burna, tėvai supažindinami su burnos higienos rutina, priemonėmis, aptariami žindymo, mitybos klausimai.
• Rekomenduojama burnos ertmės švara pradėti rūpintis nuo pat gimimo, dar kūdikiui neturint nė vieno danties. Švariu marlės gabaliuku turi būti valomos ir masažuojamos dantenos. Taip kūdikis pripranta, kad atliekami tam tikri judesiai burnoje, ir išdygus pirmam dantukui būna mažiau pokyčių.
• Tėvai privalo vaikams iki 7 metų du kartus per dieną kokybiškai išvalyti dantis esant poreikiui ar matant, kad vaikui pačiam vis dar nepavyksta to atlikti kokybiškai. Ši amžiaus riba gali būti ir pailginama. Skandinavijos šalyse tėvai vaikams dantis valo iki 10 metų.
• Netaisyklingas ir nekokybiškas dantų valymas. Pirma taisyklė: vaikui dantis išvalyti būtina. Neretai tėvai skundžiasi, kad vaikas nemėgsta, nenori valyti dantų, kad prikalbinti jo nepavyksta, ir galiausiai viskas paliekama savieigai. Turime matyti, ką valome. Jei vaikas muistosi, judina galvą, sučiaupia lūpas ar sukanda dantis, šepetėlį, kokybiško dantų išvalymo nelabai galima tikėtis. Valant dantis vaikučio galva turėtų būti stabili (vaikas atsigulęs, ar sėdi atsirėmęs į jūsų petį), pirštu turėtume pakelti lūpą, kad matytume, kur glaudžiasi dantų šepetėlio šereliai, ir išvalyti visus danties paviršius.
• Dantų pastos su fluoru naudojimas. Europos vaikų odontologų akademija rekomenduoja jau išdygus pirmam dantukui naudoti pastą, turinčią fluoridų.
• Taisyklinga mityba, ribojanti užkandžiavimus ir saldumynus. Vakare po dantų valymo reikia įprasti nieko nevalgyti, o gerti tiktai vandenį.
• Dantų šepetėlis turėtų atitikti vaiko amžių ir rankos dydį, šereliai turėtų būti sintetiniai, minkšti. Dantų šepetėlį būtina keisti kas 3 mėnesius, taip pat persirgus ligomis ar kai šepetėlio šereliai išsiklaipo į šonus.
• Vyresniems vaikams galima naudoti apnašas dažančias tabletes, kad vizualiai matytųsi, kur dar jų likę, ir pakartotinai išvalyti dantis. Juos reikėtų valyti du kartus per dieną po dvi minutes.

Kokį pamatą padėsime vaikystėje, kiek iš mažens suformuosime dantų priežiūros įpročius, tiek ir liks suaugus. Tėvai turėtų rodyti pavyzdį atžaloms patys reguliariai rūpindamiesi savo dantų higiena.

Pagrindinės Vaikų Dantų Priežiūros Klaidos

• Mitas, kad nebūtina valyti pirmųjų dantų - dantimis reikia rūpintis nuo jų išdygimo momento.
• Mitas, kad nebūtina pieninių dantų gydyti, nes jie vis tiek iškris.
• Mitas, kad pieninius dantis su kariesu galima tiesiog pašalinti - pašalinti per anksti dantys pakenks būsimam sukandimui.
• Mitas, kad pieniniams dantims nereikia vainikėlių ar protezų - labai svarbu išlaikyti vietą savo nuolatiniams dantims, net jei jie dar neišdygę.
• Mitas, kad vaikas gali valyti pieninius dantis suaugusiųjų dantų pasta - pieninių dantų emalis nuo nuolatinių dantų skiriasi, todėl būtina vaikams naudoti mažiau abrazyvias dantų pastas.
• Mitas, kad vaiką pas odontologą reikia vesti tik tada, kai skauda dantis - daugelis karieso paveiktų dantų yra žmogui nematomi, nes vystosi sunkiai prieinamose vietose.
• Mitas, kad vaikai neserga pulpitu - kai kariesas negydomas, tuomet vaikui greitai išsivysto pulpitas, kuris gali virsti į periodontitą (dantį supančių audinių uždegimu).

Dantų Spalvos Pokyčiai Vaikams

Jūsų vaiko pieniniai dantys pradėjo tamsėti ir nežinote kas tai? Dantų spalvos pokyčiai gali būti išoriniai ir vidiniai.

• Išorinės dantų dėmės: gali atsirasti, kai yra paveikiamos tamsios spalvos maisto produktų ar gėrimų bei tam tikrų vaistų ar maisto papildų. Taip pat išorinio spalvos pasikeitimo priežastimi gali būti ir prasta burnos higiena. Ant dantų kaupiasi minkštas apnašas, kuris gali sukietėti ir virsti akmenimis ant kurių paviršiaus kaupiasi pigmentinės dėmės.
• Vidiniai dantų spalvos pokyčiai: atsiranda, kai dantis yra paveiktas traumos ar esant dantų ėduoniui.

Pieninių Dantų Spalvos Pasikeitimo Priežastys:

• Nepakankamai geras dantų išvalymas. Jei pieniniai dantys valomi nepakankamai gerai, ant dantų gali susidaryti apnašas.
• Dantų ėduonis. Dantų tamsėjimas gali atsirasti ir dėl ėduonies. Ypač tamsėjimai gali matytis prastai valomuose tarpdančiuose.
• Maistas ir gėrimai yra dažna dantų spalvos pasikeitimo priežastis.
• Vaistų vartojimas. Kai kurie vaistai ar maisto papildai, kaip pvz., skysta geležis, gali sukelti dėmių ant dantų atsiradimą.
• Danties sužalojimas. Traumos metu vaiko pieninio danties nervas gali tapti nebegyvas, dėl ko dantis gali pradėti tamsėti. Net jeigu vaikas tik susimušė dantį ir nestebimi jokie išoriniai pokyčiai, nuskilimai ar įskilimai, danties viduje esantis nervų ir kraujagyslių rezginys, vadinamas pulpa, gali žūti. Danties patamsėjimas gali pasirodyti net ir po 3 savaičių patyrus traumą.
• Genetinis defektas. Danties tamsėjimas gali būti ir genų pokyčio padarinys. Emalis nesiformuoja taip, kaip turėtų, todėl dantis gali dygti kitokios spalvos.
• Hiperbilirubinemija. Kai kurie kūdikiai gimsta su per dideliu geltonojo pigmento, vadinamu bilirubinu, kiekiu. Ši būklė vadinama hiperbilirubinemija. Bilirubinas susidaro skaidant raudonuosius kraujo kūnelius. Jis gali suteikti dantims žalią arba geltoną atspalvį.

Kaip Išvengti Dantų Spalvos Pokyčių:

• Gera burnos higiena. Labai svarbu išlaikyti gerą vaiko burnos priežiūrą. Svarbu dantis valyti reguliariai, du kartus dienoje ir vieną kartą paroje, geriausia vakare, išvalyti tarpdančius. Remiantis Lietuvos odontologų rūmų rekomendacijomis, tėvai vaikams dantis turi valyti iki 7-8 metų amžiaus, o dantų siūlą savarankiškai gali pradėti naudoti nuo 12 metų amžiaus.
• Mitybos koregavimas. Venkite maisto produktų ir gėrimų su dirbtiniais dažikliais.
• Reguliarūs vizitais pas burnos priežiūros specialistą.
• Traumų prevencija. Nors tai gali būti sunku padaryti, tačiau kiek įmanoma saugokite vaikus nuo galimų traumų.

Nors ligos paveiktų dantų ar genetinių sutrikimų ir negalime kontroliuoti, tačiau tokius veiksnius, kaip gera burnos priežiūra ar maisto produktų ir gėrimų pasirinkimą, galime valdyti. Nepamirškite, kad vaiko pieninių dantų sveikata turi įtakos nuolatinių dantų vystymuisi, todėl kaip įmanoma geriau prižiūrėkite vaiko pieninius dantis. Esant bet kokiems įtarimams dėl dantų spalvos pokyčių - kreipkitės į savo burnos priežiūros specialistą.

Taip pat skaitykite: Priežastys ir pasekmės: dantų netekimas

Apnašos ir Dantų Akmenys

Tarpdančiuose susikaupia net 60 proc. maisto likučių. Dantų akmenimis vadinamos dantų apnašos, kurios susidaro tarpdančiuose, ant dantų bei dantenų. Paprastai dantų akmenys yra sudaryti iš mineralinių medžiagų, juos galima pamatyti ir plika akimi, pavyzdžiui, neseniai susiformavę dantų akmenys būna gelsvi arba pilkšvi, tačiau, tinkamai nesirūpinant dantimis, jie gali tapti tamsiai rudi arba net juodi. Tiesa, dantų akmenų pastebėti nepavyks, jei jie kaupiasi po dantenomis. Nevalant tarpdančių 3 dienas, apnašos pradeda kietėti, o po savaitės virsta stipriais akmenimis, kuriuos jau reikia šalinti specialistų pagalba.

Dantų Akmenų Atsiradimo Priežastys:

1. Netinkama burnos higiena - pagrindinė dantų akmenų atsiradimo priežastis. Dažniausiai dantų akmenys vargina tuos pacientus, kurie valosi dantis nereguliariai.
2. Netinkamas kramtymo įprotis. Daugelis žmonių yra įpratę kramtyti tik viena žandikaulio puse.
3. Netaisyklingas maisto produktų vartojimas ir piktnaudžiavimas minkštu maistu. Kai mityboje vyrauja daug angliavandenių turintis maistas, gazuoti gėrimai, saldumynai, alkoholis. Burnos ertmėje vyksta cheminės reakcijos: fermentuojant maistines medžiagas, seilėse esantis monosacharido pavidalo substratas siunčiamas apnašoms. Jis padeda išsiskirti rūgštims. Valgant daugiau vaisių ir daržovių, šiek tiek pagerinama burnos sveikata, pamažinamas apnašų kaupimasis. Kieti maisto produktai, pavyzdžiui, rupi duona, nuo dantų pašalina tam tikrą kiekį apnašų.
4. Druskos trūkumas organizme.

Pagrindinis dantų valymo tikslas - neleisti susiformuoti dantų apnašui, tinkama ir reguliari burnos ertmės higiena, kuri neturėtų būti apribota tik dantų šepetėliu ir pasta, būtinas ir dantų siūlas, burnos skalavimo skystis. Po kiekvieno valgio burną reiktų praskalauti vandeniu ar burnos skalavimo skysčiu. Bent kartą per metus rekomenduojama atlikti profesionalų burnos higieninį valymą odontologo kabinete. Svarbu nepamiršti, kad po dantų akmenų valymo, dantys laikinai gali tapti jautresni, dantenos gali kraujuoti.

Apnašų Tipai:

• Minkštos apnašos: paprastai būna gelsvos spalvos, nes jos susideda iš maisto likučių, bakterijų ir seilių.
• Kietos apnašos (dantų akmenys): Ilgai nepašalintos minkštosios apnašos sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Dantų akmenys dažniausiai būna gelsvi arba rusvi, tačiau tam tikrais atvejais, ypač dėl rūkymo, maisto dažiklių ar specifinių burnos bakterijų, jie gali būti ir juodos spalvos. Tai mineralizuotos apnašos, susidarančios ant dantų paviršiaus arba tarpdančiuose, kai minkštosios apnašos ilgą laiką nėra pašalinamos. Jie yra pagrindinė dantenų uždegimo (gingivito) ir periodonto ligų priežastis.

Dantų Apnašų Valymas

Odontologai tvirtina, kad vien prižiūrėti dantis šepetėliu ir dantų pasta neužtenka. Atliekant kasdienę dantų higieną reikia pasirūpinti ir tarpdančiais, kadangi ten kaupiasi dauguma nešvarumų. Tarpdančius būtina valyti su dantų siūlu ar panašiu įrankių, nes ten pasislėpę nešvarumai yra tarsi tiksinti bomba. Nešvarumus, kurie kaupiasi ant dantų šepetėliu pašalinti gana lengva, tačiau sunku pašalinti nešvarumus iš tarpdančių ar dantų kišenių. Šiuo valymus dažniausiai atlieka odontologai. Dantų apnašų valymu vadinama procedūra, kurios metu pašalinamos dantų apnašos, poliruojamos plombos bei dantų šaknų paviršiai. Ši procedūra dar vadinama profesionalia dantų higiena. Apnašoms atsirasti įtakos gali turėti seilės, vartojamas maistas, dantų valymo įpročiai ir daug kitų faktorių. Dantų higieną rekomenduojama atlikti du kartus į metus arba pasitarus su odontologu. Pagrindinis dantų valymo tikslas yra neleisti susidaryti dantų apnašoms, kurios iš pradžių būna minkštos, vėliau tampa kietos ir tada reikia atlikti profesionalią higieną.

tags: #dantu #apnasos #vaikams