Vaikai yra didžiausias turtas, tačiau jų ugdymas - nelengvas kelias. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius vaiko ir paauglio psichologinės raidos aspektus, remdamiesi naujausiais tyrimais ir Visvaldo Legkausko knygos „Vaiko ir paauglio psichologija: šiandienos iššūkiai“ įžvalgomis. Straipsnyje remiamasi ir kita vartotojo pateikta informacija.
Vaikų ir paauglių psichologinės raidos ypatumai
Vaikystėje įgytas savarankiškumas turi didelę reikšmę asmenybės brandai ir tolimesniam vaiko formavimuisi. Dažnai mažyliai, už kuriuos viską atlikdavo tėvai, suaugę patiria psichologinių problemų. Naujosios doc. Dr. Visvaldo Legkausko knygos paskirtis - padėti su vaikais dirbantiems specialistams ir tėvams suprasti pagrindinius vaikų ir paauglių psichologinės raidos ypatumus. Knygoje apžvelgiami naujausi psichologijos tyrimų duomenys aktualiausiomis šiandienos temomis, įskaitant televizijos ir kompiuterinių žaidimų poveikį vaikui, vaiko mokymąsi elgtis su pinigais, mokymosi motyvacijos formavimą, paauglystėje vykstančius mąstymo pokyčius ir gerų santykių su tėvais išsaugojimo prielaidas.
Visvaldas Legkauskas magistro laipsnį įgijo Kembridžo universitete Anglijoje, o 2002 metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė socialinių mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu dirba docentu Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios psichologijos katedroje, kur dėsto Vaiko ir paauglio psichologijos bei Socialinės psichologijos kursus. Autorius vykdo vaikų ir paauglių psichologinius tyrimus jau 18 metų. Savo tyrimų rezultatus skelbė tarptautinėse mokslinėse konferencijose Anglijoje, Kanadoje ir Italijoje. Kaip kviestinis dėstytojas, doc. dr.
Formaliai perėjimą iš paauglystės į saugusiųjų pasaulį reglamentuoja teisinė sistema. Skirtingose pasaulio šalyse šis amžius svyruoja nuo penkiolikos iki dvidešimt vienerių metų.
Savarankiškumo ugdymas
Šiuolaikinis vaikas tėvams arba auklėtojams sako: „Dabar aš nenoriu dainuoti. Noriu piešti.” Arba: „Aš nenoriu piešti medžio.
Taip pat skaitykite: Auklėjimo patarimai
Vaikų baimės
Kiek normalu vaikui turėti baimių? Ar baimes vaikai ,,išauga“? Kaip vaikui padėti įveikti jo baimes? Ar aš savo baimes perduosiu savo vaikui? Tokie ir panašūs klausimai kyla ne vienam tėvui. Taigi apie vaikų baimes.
Vaikų pyktis ir agresija
Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Vaikas, apsuptas pykčio - mokosi skaudinti.
Mokymosi motyvacija
Labai dažnai tėvams tenka susidurti su vaikų nenoru mokytis, tingėjimu daryti namų darbus ar tiesiog pabėgimu iš pamokų.
Svajonės
Svajoti mėgsta tiek maži, tiek dideli. Ką žmogui reiškia svajonės? Svajonės daro žmogaus gyvenimą įdomesnį, motyvuoja stengtis, mokytis, pažinti nauja. Galima teigti, kad svajonės yra žmogaus gyvenimo variklis. Be svajonių nėra judėjimo.
Meilės svarba
Ką žmogui reiškia mylėti ir būti mylimam? Garsus 14 a. poetas Dantė teigė: „Meilė - tai pasaulio varomoji jėga, ir jeigu mums nepavyksta patenkinti savo meilės poreikio, nukenčia viskas mūsų gyvenime“.
Taip pat skaitykite: Svarbūs Aspektai
Tėvų įtaka
Kokie tėvai - tokie vaikai. Toks dažnas posakis, tačiau kiek jame iš tikrųjų tiesos? Žinoma, vaikai turi tėvų genų, tačiau nepaisant šito, jie niekada nebus tokie patys, nesielgs taip pat kaip jų gimdytojai. Vaikas, apsuptas kritikos - mokosi kaltinti. Vaikas, apsuptas pašaipom - mokosi būti nepatikliu. Vaikas, apsuptas priešiškumo - mokosi matyti vien priešus. Vaikas, apsuptas nesupratimu - mokosi negirdėti kitų.
Šeimos svarba ir pokyčiai
Dauguma žmonių, tikriausia, nesuabejotų, kad pilnavertė šeima yra mama, tėtis ir vaikai. Deja, kaip rodo gyvenimas, ypač pastaruoju metu vis daugiau vaikų auga „nepilnose šeimose“, ir… dažniausiai su mama. Šiuo metu aptariant visuomenės, o ypač šeimos keitimosi dėsningumus, neišvengiamai pastebima itin aukšta skyrybų tendencija. Nepaisant pusės sudaromų santuokų nutraukimo Lietuvoje, šeimos skyrybos dažnas reiškinys ir kitose valstybėse: Latvijoje, Švedijoje, Jungtinėse Amerikos valstijose.
Dirbdamos su vaikais, pastebėjome nuolatinę tendenciją: į užsiėmimus, seminarus, žaidimo kambarius, būrelius, konsultacijas su vaikais dažniausiai ateina mamytės. Kartais ateina ir tėčiai, tačiau jų skaičius yra žymiai mažesnis - santykiu: 10 mamyčių - 1 tėtis. Ką tai reiškia?
Kalbėjimas apie jausmus
Kalbėjimas su vaikais apie jausmus gali būti tikras iššūkis tėvams. Vis dėlto tai daryti yra būtina, kad padėtume vaikui įvardinti savo jausmus, juos išreikšti, konstruktyviai į juos reaguoti ir padėti sau nusiraminti, kai to reikia.
Žaislų svarba
Mieli tėveliai, Žaislai skirti teikti vaikams džiaugsmą. Jie taip pat yra svarbios ugdymo(si) priemonės. Žaisdami vaikai išmoksta judėti,tyrinėja, kaip veikia daiktai, pratinasi kalbėti ir bendrauti su kitais. Tai tik keli pavyzdžiai, kaip žaislai ir žaidimai skatina vaiko ugdymąsi.
Taip pat skaitykite: Motinystės pašalpos Lietuvoje
Traumų poveikis
Jau prieš keletą metų moksliškai įrodyta, kad visuomenė neišvengiamai patiria pragaištingus vaiko traumavimo padarinius. Šis žinojimas svarbus kiekvienam žmogui, jį turime kuo plačiau paskleisti, kad paskutiniame esmines permainas mūsų visuomenėje ir pirmiausia išsivaduotume iš aklo prievartos eskalavimo.
Alice Miller knygoje „KŪNO MAIŠTAS” atskleidžia žinomų žmonių, tokių kaip F. Dostojevskis, Nyčė, ar F. Kafka vaikystėje patirtas traumas, atveria kaip gimsta diktatoriai ir kodėl miršta jauni genijai.
Gabumai
Gabumų, gabaus vaiko sąvoka jau labai ilgą laiką sulaukia daug visuomenės dėmesio bei susidomėjimo. Ar mano vaikas gabus? Kas labiausiai nulemia išskirtinius gabių vaikų sugebėjimus? Ir galiausiai, kaip pastebėti ir atskleisti gabaus vaiko potencialą? Žmogus privalo realizuoti savo galimybes, vystyti gabumus ir juos paversti praktiniais įgūdžiais, tai dar galime pavadinti - savirealizacija. Sykiu, tai yra ir vienintelis būdas patenkinti poreikį būti reikšmingam, atrasti gyvenimo prasmės ir pilnatvės jausmą.
Knygų skaitymas ir populiarumas
Asociacija LATGA Kultūros ministerijai neseniai pateikė autorinio atlyginimo paskirstymo už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose 2015 metų ataskaitą. Iš jos matyti, kad 2015 m. iš lietuvių autorių daugiausia skaitytos vaikų ir paauglių rašytojo Vytauto Račicko knygos. Iš mokslinės literatūros autorių populiariausia Viktorija Daujotytė.
2015 m. „V. Račicko knygos paimtos beveik 30 tūkst. kartų, 10-oje vietoje esančios Kristinos Sabaliauskaitės knygos skaitytojoms išduotos per 5 tūkst. kartų. Skaitomiausių lietuviškos grožinės literatūros kūrėjų dešimtuke galima rasti ir Romualdą Granauską, Ireną Buivydaitę-Kupčinskienę, Algimantą Čekuolį, Eleną De Strozzi, Vytautą Ažušilį, Jurgą Ivanauskaitę, Vytautą V. Populiariausių 2015 m. knygų sąraše be Roko Flick knygos „Ema, pastoriaus dukra“ taip pat yra Jolitos Herlyn kūrinys „Mano vyrai ir jų žmonos“, R. Granausko „Trečias gyvenimas“, Rūtos Vanagaitės „Ne bobų vasara“, I. Mokslinės literatūros autorių sąraše lyderiauja V. Daujotytė, jos knygos skaitytojams išduotos beveik 3 tūkst. kartų. Užsienio autorių grožinės literatūros populiariausių knygų dešimtuko viršūnėje - Aleksandros Marininos „Nutrauktos gijos“ I t. (vertėjas J. Gimberis). Ši knyga skaitytojams išduota per 3 tūkst. kartų. Ne daug nuo jų atsiliko Jerome Davido Selindgerio „Rugiuose prie bedugnės“ (vertėjas P. Gasiulis), Sandros Brown „Skandalas“ (vertėjas D. Populiariausia užsienio grožinės literatūros vertėja - Danguolė Žalytė.
Populiariausi autoriai ir knygos
- Vytautas Račickas
- Romualdas Granauskas
- Irena Buivydaitė-Kupčinskienė
- Elena De Strozzi
- Vytautas V.Landsbergis
- Algimantas Čekuolis
- Vytautas Ažušilis
- Jurga Ivanauskaitė
- Renata Šerelytė
Populiariausios knygos:
- Rokas Flick „Ema, pastoriaus dukra“
- Jolita Herlyn „Mano vyrai ir jų žmonos“
- Romualdas Granauskas „Trečias gyvenimas“
- Rūta Vanagaitė „Ne bobų vasara“
- Irena Buivydaitė-Kupčinskienė „Kitapus veidrodžio“
- Jurga Jancikevičiūtė „Mėlynas rūkas“ I d.
- Andrius Tapinas „Vilko valanda“
- Gina Viliūnienė „Vilniaus Madona“
- Agnė Žagrakalytė-Platelienė „Eigulio duktė: Byla F 117“
Populiariausi mokslinės literatūros autoriai:
- Viktorija Daujotytė
- Norbertas Vėlius
- Filomena Taunytė-Paškonienė
- Dalia Antinienė
- Rosita Lekavičienė
- Algimantas Sakalas
- Junona Almonaitienė
- Visvaldas Legkauskas
- Arvydas Pajuodis
Populiariausios mokslinės literatūros knygos:
- Vytautas Pranulis, Arvydas Pajuodis, Regina Virvilaitė, Sigitas Urbonavičius „Marketingas“.
- Filomena Taunytė „7 nuodėmės ir 12 ligų“.
- Filomena Taunytė „9/10 laimės“.
- Algimantas Sakalas „Personalo vadyba“.
- Zita Vasiliauskaitė, Rosita Lekavičienė, Junona Almonaitienė, Dalia Antinienė „Bendravimo psichologija šiuolaikiškai“.
- Filomena Taunytė „Laimingas senelių gyvenimas“
- Alfonsas Laurinavičius, Roma Jusienė „Psichologija“
- Visvaldas Legkauskas „Vaiko ir paauglio psichologija“
- Jūratė Baranova „Jurgos Ivanauskaitės fenomenas“
Populiariausios verstinės knygos:
- Aleksandra Marinina „Nutrauktos gijos“ I t. (vertėjas J. Gimberis)
- Gillian Flynn „Dingusi“ (vertėja D. Zaikauskienė)
- Michael Robotham „Įtariamasis“ (vertėjas V. Petrukaitis)
- Santa Montefiore „Neužmiršk manęs“ (vertėja I. Buivydaitė-Kupčinskienė)
- Lucinda Riley „Levandų sodas“ (vertėja A. Karsokienė)
- Sandra Brown „Skandalas“ (vertėjas D. Masilionis)
- Christina Beker Kline „Našlaičių traukinys“ (vertėja Z. Marys)
- Jeffrey Archer „Tik laikas parodys“ (vertėja I. Žakevičienė)
- Jerome David Selindger „Rugiuose prie bedugnės“ (vertėjas P. Gasiulis)
- Mary Higgins Clark „Mėnesiena tau tinka“ (vertėja V.