Šviesus šlapimas nėštumo metu: priežastys ir ką daryti

Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas fiziologinių pokyčių, kurie gali sukelti įvairių diskomfortų. Vienas iš pastebimų pokyčių - šlapimo spalvos ir skaidrumo pakitimai. Nors daugelis nėštumo problemų yra dažnos ir jas itin dažnai patiria būsimos mamos, apie vykstančius sveikatos pokyčius geriausia visada informuoti savo gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu šlapimas gali tapti šviesesnis arba drumstas, ir ką reikėtų daryti tokiais atvejais.

Normali šlapimo spalva ir nėštumas

Sveiko žmogaus šlapimo spalva turėtų būti nuo šviesiai geltonos iki gintaro spalvos. Šią spalvą suteikia pigmentas urochromas (urobilinas), kuris susidaro inkstams filtruojant šalutinius produktus iš kraujotakos. Kuo daugiau skysčių geriate, tuo šviesesnė šlapimo spalva.

Nėštumo metu kraujo tūris padidėja maždaug 50%, todėl šlapimas tampa labiau praskiestas ir blyškesnis. Dėl šios priežasties šviesus šlapimas nėštumo metu dažnai yra normalus reiškinys ir neturėtų kelti nerimo.

Drumstas šlapimas nėštumo metu: galimos priežastys

Kartais nėštumo metu šlapimas gali tapti drumstas, tarsi su nuosėdomis, prarandantis skaidrumą. Drumstumas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • Dehidratacija: Vartojant nepakankamai skysčių, šlapimas gali tapti labiau koncentruotas ir tamsesnis. Dehidratacija nėštumo metu dažnesnė dėl rytinio pykinimo, vėmimo ir padidėjusio skysčių poreikio.

    Taip pat skaitykite: Kaip gydyti šlapimo nelaikymą po gimdymo

  • Šlapimo takų infekcija (ŠTI): Nėštumo metu padidėja rizika susirgti ŠTI. Infekciją sukėlusios bakterijos ir leukocitai (baltieji kraujo kūneliai) gali sukelti šlapimo drumstumą.

  • Pagausėjęs išskyrų iš makšties kiekis: Nėštumo metu padidėjęs išskyrų kiekis yra normalus reiškinys, tačiau jos gali patekti į šlapimo mėginį ir sukelti drumstumą.

  • Padidėjęs šarmingumas: Dažniausia drumsto šlapimo priežastis - didelis šarminių medžiagų kiekis.

  • Maisto papildai, kurių sudėtyje yra fosfatų: Įtakos šlapimo drumstumui gali turėti ir kai kurie maisto produktai: jie padidina šarminių medžiagų kiekį.

  • Preeklampsija: Tai nėštumo komplikacija, susijusi su aukštu kraujospūdžiu ir kelianti pavojų tiek mamai, tiek ir vaisiui.

    Taip pat skaitykite: Neigiamas nėštumo testas nėštumo metu

Kitos galimos priežastys

Be jau minėtų priežasčių, šlapimo drumstumą gali sukelti ir kitos sveikatos būklės:

  • Lytiniu keliu plintančios ligos (LPL)
  • Diabetas

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors šviesus šlapimas nėštumo metu dažniausiai yra normalus reiškinys, o retkarčiais drumstas šlapimas neturėtų kelti didelio nerimo, tam tikrais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:

  • Jei drumstas šlapimas išlieka ilgiau nei kelias dienas.
  • Jei atsiranda papildomų simptomų, tokių kaip karščiavimas, skausmas šlapinantis, kraujas šlapime, neįprastos išskyros iš makšties.
  • Jei jaučiate stiprų troškulį, silpnumą ar svaigsta galva (dehidratacijos požymiai).

Šlapimo tyrimai nėštumo metu

Nėštumo metu šlapimo tyrimai yra svarbūs, nes jie padeda stebėti motinos sveikatą ir vaisiaus vystymąsi. Šlapimo tyrimai gali parodyti:

  • Infekcijas (ŠTI).
  • Baltymų kiekį (galimą preeklampsijos požymį).
  • Gliukozės kiekį (galimą gestacinio diabeto požymį).
  • Kitos medžiagas, kurios gali rodyti sveikatos problemas.

Ką daryti, jei šlapimas drumstas?

Jei pastebėjote, kad šlapimas tapo drumstas, pirmiausia įsitikinkite, kad geriate pakankamai skysčių. Jei simptomai nepraeina arba atsiranda papildomų nusiskundimų, kreipkitės į gydytoją. Gydytojas atliks reikiamus tyrimus ir nustatys drumstumo priežastį.

Šlapimo nelaikymas nėštumo metu

Nėštumo metu gali pasireikšti ir šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymą dažniausiai sukelia padidėjęs šlapimo pūslės spaudimas vaikeliui augant. Tačiau įtakos turi ir hormonai ar didesnis skysčių poreikis.

Taip pat skaitykite: Nėštumas ir šlapimo spalvos pokyčiai

Norint sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus, rekomenduojama:

  • Vengti gėrimų su kofeinu (kava, arbata).
  • Reguliariai atlikti Kėgelio pratimus (dubens dugno raumenų stiprinimo pratimai).
  • Pasišlapinti, kai tik pajuntate norą.
  • Vengti vidurių užkietėjimo, įtraukiant į racioną daugiau skaidulų turinčių produktų.

Kitos dažnos nėštumo problemos

Nėštumas gali būti lydimas ir kitų sveikatos problemų, tokių kaip:

  • Vidurių užkietėjimas: Dėl hormoninių pokyčių sulėtėja virškinimas. Rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčių produktų ir gerti daug vandens.
  • Rytinis pykinimas: Pykinimas gali užklupti bet kuriuo dienos metu. Rekomenduojama gerti daug vandens, valgyti mažomis porcijomis ir vengti maisto, kuris trikdo skrandžio veiklą.
  • Dantenų kraujavimas: Nėštumo metu dantenos gali tapti jautresnės ir kraujuoti. Svarbu kruopščiai valyti dantis du kartus per dieną ir pasikonsultuoti su odontologu.
  • Nemiga: Pilvo pūtimas, kojų mėšlungis ir dažnas šlapinimasis gali sutrikdyti miegą. Rekomenduojama prieš miegą atsipalaiduoti, klausytis ramios muzikos ar skaityti knygą.
  • Migrena: Hormoniniai pokyčiai gali sukelti migreną. Rekomenduojama gerai maitintis, daug ilsėtis ir gerti daug vandens.
  • Išskyros iš makšties: Padidėjęs išskyrų kiekis yra normalus reiškinys. Tačiau, jei išskyros yra geltonos arba žalios spalvos ir stipraus kvapo, reikėtų pasitarti su gydytoju.
  • Strijos: Strijos atsiranda dėl elastingo atraminio audinio pokyčių. Nėra akivaizdžių būdų, kaip sustabdyti jų atsiradimą. Geriausias būdas apsisaugoti nuo strijų - per kiekvieną nėštumo trimestrą nepriaugti daugiau svorio nei rekomenduojama.
  • Kojų mėšlungis: Manoma, kad nėštumo metu kojų mėšlungis atsiranda dėl papildomo svorio. Kojų tempimo pratimai yra puikus būdas „susilpninti“ mėšlungį.
  • Odos problemos: Hormoniniai pokyčiai nėštumo metu gali sukelti odos bėrimus, patamsinti odą, atsirasti pigmentinių dėmių. Užuot vartojusi nereceptinius vaistus, galimai kenksmingus kūdikiui, pasitarkite su savo gydytoju.
  • Hipertenzija: Laikykitės sveikos mitybos principų ir pakankamai sportuokite. Naudinga užsiimti tam tikra stresą slopinančia veikla, - paskaityti knygą ar pasivaikščioti, - nes stresas gali turėti įtakos kraujospūdžiui.
  • Hemorojus: Esant hemorojui patinsta tiesiosios žarnos kraujagyslės ir susidaro hemoroidai. Jei jaučiate norą „atlaisvinti“ vidurius, nieko nelaukite ir tuoj pat eikite. Venkite sėdėti ilgiau nei jums reikia, kad tiesioji žarna nebūtų papildomai spaudžiama.
  • Krūtų niežėjimas ir pieno tekėjimas: Didėjant krūtims gali atsirasti niežėjimas ir savaime imti tekėti pienas. Kad speneliai neniežėtų, o krūtys nebūtų tokios jautrios, patepkite juos tirštu, sodrios konsistencijos kremu, geriausia - drėkinamuoju.
  • Edema (patinimai): Kūnas tinsta dėl skysčių pertekliaus organizme (audiniuose pradeda kauptis vanduo). Kuo dažniau, kai įmanoma, laikykite kojas pakeltas, o atsisėsdama jų nekryžiuokite.
  • Nugaros skausmai: Nėštumo metu atsiradus papildomam svoriui ir pasikeitus svorio centrui, jūsų raumenys turi intensyviau dirbti, o sąnariai patiria didesnį spaudimą. O tai sukelia nugaros skausmus.

Slapukai ir privatumo politika

Kai naršote interneto svetainėse, jūsų kompiuteryje arba mobiliajame prietaise gali būti įrašomi slapukai (angl. Cookies). Slapukai - tai maži tekstiniai failai, kurie padeda svetainėms prisiminti jūsų pageidavimus, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.

Svetainėse taip pat gali būti naudojamos "Pixel" žymos (angl. web beacons, clear GIFs), kurios leidžia stebėti jūsų veiksmus svetainėje ir persiųsti informaciją į paslaugų tiekėjo serverį.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad svetainėse gali būti nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus.

tags: #sviesus #slapimas #nestumo #metu