Šlapimo nelaikymas - tai liga, pasireiškianti kartkartėmis ištinkančiais nevalingo pasišlapinimo epizodais, kai prarandama šlapimo pūslės kontrolė. Tai reiškia, kad nevalingai išteka šlapimas, kartais nespėjus nueiti iki tualeto. Nors manoma, kad šlapimo nelaikymas gali pasireikšti tik vyresniame amžiuje, su šia problema susiduria ir jaunos moterys, ypač po gimdymo. Daugybė moterų nenori kalbėti su savo gydytoju apie šią intymią problemą, tačiau šlapimo nelaikymas medikams yra puikiai žinomas ir dažnas reiškinys. Milijonai moterų turi šią problemą ir dauguma jų sėkmingai išgydomos.
Nevalingas šlapimo ištekėjimas gali turėti didelę įtaką kasdieniam gyvenimui, apriboti socialinį aktyvumą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Medicinos centrų „Northway“ gydytojai akušeriai-ginekologai pabrėžia, kad šlapimo nelaikymas nėra normalus procesas, su kuriuo reikia susitaikyti, tai - gydoma būklė.
Šlapimo Nelaikymo Tipai
Šlapimo nelaikymas skirstomas į kelis pagrindinius tipus:
- Įtampos (stresinis) šlapimo nelaikymas: Tai šlapimo nutekėjimas kosint, čiaudint, sportuojant, juokiantis, keliant sunkų svorį ir atliekant kitus judesius, kurių metu spaudžiama šlapimo pūslė. Tai dažniausiai pasitaikantis moterų šlapimo nelaikymo tipas. Jį paprastai sukelia fiziniai pakitimai kūne, atsiradę po nėštumo, gimdymo ir menopauzės. Krūvio metu, kai šlapimo išsiskiria juokiantis, kosint ar čiaudint, bėgiojant, šokinėjant ar keliant sunkesnius daiktus ir kt.
- Ūmus šlapimo nelaikymas: Dar vadinamas hiperakyvia šlapimo pūsle. Šlapimo nelaikymo epizodai ištinka po staiga apėmusio stipraus noro šlapintis. Dėl vadinamosios dirgliosios šlapimo pūslės (šlapimo pūslės hiperaktyvumo): staigus noras šlapintis dar vadinamas dirglios arba hiperaktyvios šlapimo pūslės sindromu. Šlapimo pūslės raumuo nevalingai susitraukinėja sukeldamas staigų, nevaldomą norą šlapintis, o signalas siunčiamas į smegenis.
- Funkcinis šlapimo nelaikymas: Žmonės, kenčiantys nuo šio tipo šlapimo nelaikymo, gali turėti ir kitų problemų - psichinės sveikatos, judėjimo, kalbos sutrikimų. Tai sukliudo jiems nueiti į tualetą. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga sergantys pacientai gali tiesiog laiku nepagalvoti, kad reikia nueiti iki tualeto.
- Pertekliaus nelaikymas: Šlapimas išsiskiria todėl, kad šlapimo pūslė visiškai neištuštinama.
- Mišrus šlapimo nelaikymas: Kai pasireiškia kelių tipų nelaikymo simptomai vienu metu.
- Pereinamasis šlapimo nelaikymas: Šlapimo nelaikymas pasireiškia laikinai, yra susijęs su liga (pavyzdžiui, šlapimo pūslės infekcija nėštumo metu).
Šlapimo Nelaikymo Priežastys Po Gimdymo
Šlapimo nelaikymas po gimdymo dažniausiai yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnėjimu. Šie šlapinimąsi kontroliuojantys raumenys gali susilpnėti dėl nėštumo, gimdymo, menopauzės, taip pat dėl amžiaus pokyčių. Dubens dugno raumenys palaiko jūsų šlapimo pūslę. Šių raumenų pažeidimas gali sukelti šlapimo nelaikymą. Jį gali sukelti tam tikros operacijos, pavyzdžiui, histerektomija. Gimdymo metu šie raumenys gali būti ištempiami, pažeidžiami ar net sužeisti, ypač jei gimdymas buvo ilgas arba komplikuotas.
Kiti veiksniai, prisidedantys prie šlapimo nelaikymo po gimdymo, gali būti:
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
- Gimdymo trauma: Didelis kūdikio svoris arba gimdymas su instrumentais (pvz., žnyplės, vakuumas) gali padidinti traumų riziką dubens dugne.
- Hormoniniai pokyčiai: Po gimdymo hormonų pusiausvyra keičiasi, o tai gali paveikti šlapimo pūslės kontrolę. Kai kurioms moterims šlapimo sulaikymo problemų kyla pasibaigus mėnesinėms. Po menopauzės organizmas liaujasi gaminęs moteriškuosius hormonus estrogenus.
- Cezario pjūvis: Nors moterys, gimdančios natūraliai, yra labiau linkusios patirti šlapimo nelaikymą, net ir po cezario pjūvio gali pasireikšti ši problema dėl nėštumo metu patirto spaudimo dubens raumenims.
- Nėštumas: Vaisius gimdoje spaudžia šlapimo pūslę, šlaplę (lataką, per kurį šlapinatės) ir dubens dugno raumenis.
- Menopauzė:
- Vidurių užkietėjimas.
- Nervų pažeidimas: Pažeisti nervai gali siųsti signalą į šlapimo pūslę netinkamu metu arba apskritai jo nesiųsti. Traumos arba kai kurios ligos - pvz., diabetas, išsėtinė sklerozė, gali sukelti nervų pažeidimus.
- Viršsvoris: Viršsvoris taip pat laikomas viena iš šlapimo nelaikymą sukeliančių priežasčių.
Taip pat šlapimo nelaikymą gali sukelti susilpnėję šlapimo pūslės raumenys, dubens dugno pažeidimai, menopauzė arba šlapimo pūslės vėžys. Vyrų prostatos liauka supa šlapimo pūslės kaklelį. Ši liauka išskiria skystį, kuris saugo ir maitina spermą. Su amžiumi ji linkusi didėti. Prostatos arba šlapimo pūslės vėžys gali sukelti šlapimo nelaikymą. Kai kuriais atvejais vėžio gydymas taip pat gali apsunkinti šlapimo pūslės kontrolę.
Kai kurie gyvenimo būdo veiksniai taip pat gali sukelti laikinus šlapimo nelaikymo priepuolius. Šlapimo nelaikymas gali pasireikšti kaip šalutinis tam tikrų medikamentų poveikis. Dažniausiai jį sukelia diuretikai (vaistai, skatinantys skysčių šalinimą iš organizmo - jų skiriama gydant širdies ligas, kepenų cirozę, hipertenziją ir kitus susirgimus). Kofeinas ir alkoholis. Šlapimo takų ir pūslės infekcijos trumpam laikui sukelia šlapimo nelaikymą.
Šlapimo Nelaikymo Simptomai
Šio sutrikimo simptomai priklauso nuo jo tipo ir priežasčių. Pagrindiniai simptomai:
- Nevalingas šlapimo nutekėjimas.
- Dažnas šlapinimasis.
- Staigus noras šlapintis.
Ką Daryti, Jei Patiriate Šlapimo Nelaikymą Po Gimdymo?
Moterys, kurias ir po gimdymo vargina šlapimo nelaikymas, gali rinktis daugybę šios problemos sprendimo būdų. Pirmiausia svarbu ištirti šlapimo nelaikymo priežastis.
1. Dubens Dugno Pratimai (Kėgelio Pratimai)
Tai vienas iš efektyviausių būdų stiprinti dubens dugno raumenis ir sumažinti stresinio šlapimo nelaikymo epizodus. Kėgelio pratimai yra paprasti ir gali būti atliekami bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Svarbu reguliariai juos atlikti, kad pasiektumėte geriausių rezultatų. Ypač naudingi specialūs Kėgelio pratimai, kuriuos galima atlikti savarankiškai namuose ir kurie turėtų būti pirmasis žingsnis, mėginant spręsti šią problemą. Viena efektyviausių priemonių, ypač jaunesnio amžiaus moterims, kovojančioms su šlapimo nelaikymu, kol problema dar nėra įsisenėjusi - Kėgelio pratimai, stiprinantys dubens dugno raumenis.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kaip atlikti Kėgelio pratimus:
- Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu.
- Laikykite įtemptus 3 sekundes.
- Atsipalaiduokite 3 sekundes.
- Kartokite pratimą 10-15 kartų, kelis kartus per dieną. Kai jūsų raumenys sustiprės, atlikite pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos.
Kėgelio pratimai bus dar efektyvesni, jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais. Jei neseniai pagimdėte kūdikį, šiuos pratimus patartina pradėti daryti gulint, kad dubeniui nebūtų daroma jokio papildomo spaudimo. Ilgainiui mankštintis galėsite praktiškai bet kur. Net vairuodamos arba sėdėdamos autobuse ar darbovietėje!
2. Fizinė Terapija
Specializuotas kineziterapeutas gali padėti sukurti tinkamą mankštos programą, skirtą dubens dugno raumenų stiprinimui. Kai kuriais atvejais fizinė terapija gali apimti ir biofeedback technikas, kurios padeda geriau kontroliuoti raumenis.
3. Gyvenimo Būdo Pokyčiai
- Svorio metimas: Viršsvoris lemia didesnį spaudimą raumenims aplink šlapimo pūslę, dėl to gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimo pūslę.
- Valgiaraščio pokyčiai: Tam tikras maistas ir gėrimai gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Jei jus kartkartėmis ištinka ši problema, turėtumėte vengti alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų, kavos ir arbatos (tiek su kofeinu, tiek be). Taip pat rekomenduojama vartoti mažiau skysčių po vakarienės, valgyti pakankamai maistinių skaidulų turinčio maisto, kad neužkietėtų viduriai.
- Meskite rūkyti.
- Nesistenkite gerti mažiau vandens: Labai įprasta manyti, kad pernelyg dažnai šlapinantis reikia gerti mažiau vandens. Itin svarbu pabrėžti, kad taip elgtis yra blogai. Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi. Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna.
- Šlapimo pūslės treniruotė: Šlapimo pūslę galėsite kontroliuoti geriau, jei eisite į tualetą nustatytu laiku, kai dar nepajutote stipresnio noro šlapintis.
- Neskubėkite išeiti iš tualeto: Kai patiriame įtampą, norisi kuo trumpiau užtrukti tualete. Tai niekada nėra gerai - jei šlapimo pūslėje lieka net nedidelis kiekis šlapimo, padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis. Todėl visada stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tai bus lengviau padaryti, jei sėdėdamos ant klozeto pasilenksite į priekį. Norint ištuštinti šlapimo pūslę tokia pozicija yra veiksmingiausia.
- Stenkitės didinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą: Vėlesniais nėštumo etapais šlapimo pūslėje sukaupiama mažiau šlapimo, nes augant kūdikiui jos galimybės kaupti šlapimą tampa ribotos. Pagimdžius kūdikį šlapimo pūslė turi priprasti vėl kaupti daugiau šlapimo. Paprastai turėtumėte šlapintis 4-8 kartus per dieną arba kas 4-6 valandas. Šlapimo pūslėje telpa vidutiniškai apie 300-500 ml šlapimo, todėl jei pastebite, kad šlapimo išskiriate daug mažiau, pabandykite padidinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Tai padės užtikrinti, kad šlapimo pūslėje būtų kaupiama daugiau šlapimo, be to, taip galėsite mankštinti pirmiau minėtus svarbius dubens dugno raumenis.
- Nereikėtų praustis įprastu muilu, kuris gali odą sudirginti dar labiau. Naudokite specialius prausimosi kremus, skirtus tarpvietės odai prižiūrėti.
4. Medikamentinis Gydymas
Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti vaistus, kurie padeda sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su kitais gydymo metodais. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai.
5. Mechaninės Priemonės
Tarp populiariausių priemonių, skirtų moterų stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti - į makštį įvedamas standus žiedas. Moterims, kurios šlapimo nelaiko dėl dubens organų nusileidimo, gali būti taikomas gydymas intravaginaliniais žiedais (pesarais). Tai minkšti medicininiai į makštį įdedami žiedai, kurie parenkami pagal moters anatomiją, nusileidimo laipsnį ir kitus individualius faktorius. Pesarai būna įvairių formų ir dydžių. Intravaginaliniai žiedai rekomenduojami toms moterims, kurioms šlapimo nelaikymo simptomai yra stipriai išreikšti ir trukdo kasdienei veiklai (pvz., sportuoti, šokti ir pan.), tai pat, dėl sveikatos ar kitų priežasčių negali būti taikomas chirurginis gydymas.
6. Nervų Stimuliacija
Kai kuriems žmonėms elgesio terapija ar vaistai - neveiksmingi. Tokiu atveju skiriama elektrinė nervų, kontroliuojančių šlapimo pūslę, stimuliacija. Tai vadinama neuromoduliacija.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
7. Grįžtamasis Biologinis Ryšys
Šis metodas padeda išsiaiškinti ir geriau suvokti, kaip dirba jūsų organizmas. Ant šlapimo pūslės ir šlaplės raumenų uždedamas elektroninis pleistras. Iš jo einantys laidai sujungti su ekranu. Tai leidžia stebėti, kaip susitraukinėja jūsų šlapimo pūslės ir šlaplės raumenys.
8. Chirurginis Gydymas
Jei kiti gydymo būdai nėra veiksmingi, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį gydymą. Yra keletas operacijų tipų, kurios gali padėti spręsti šlapimo nelaikymo problemą, pavyzdžiui, slingas - juostelės implantavimas po šlaplės, kuris padeda palaikyti šlapimo pūslę. Jeigu šlapimo nelaikymas tampa jau rimta problema, ir konservatyvios priemonės nepadeda, gali būti atliekama pošlaplinio raiščio implantacijos (TOT, angl. tension-free vaginal tape) operacija. Tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu padarius du labai mažus pjūvius kirkšnyse ir vieną - priekinėje makšties sienelėje, po šlaple įvedama speciali juostelė, padedanti užtikrinti jos tinkamą padėtį ir atramą.
9. Lazerinė Terapija
Šlapimo nelaikymo gydymas lazeriu - tai viena moderniausių ir mažiausiai invazinių procedūrų, taikomų šios problemos sprendimui. Lazerinė terapija tinkama tiek profilaktikai, tiek esant lengvam ar vidutinio sunkumo šlapimo nelaikymui. Lazerinė procedūra yra neskausminga - pacientės gali jausti tik lengvą šilumos poveikį, perštėjimą ar maudimą. Procedūra trunka vos 15-20 minučių ir nereikalauja ilgo atsistatymo laikotarpio. Po jos negalima kelias dienas sportuoti, maudytis, turėti lytinių santykių. Priklausomai nuo šlapimo nelaikymo sunkumo, dažniausiai prireikia 1-3 procedūrų, o rezultatas pastebimas iš karto. Be to, ši procedūra padeda sumažinti makšties sausumą, atjaunina gleivinę ir ženkliai pagerina moters gyvenimo kokybę. Tai puikus sprendimas moterims, kurios nori išvengti chirurginių intervencijų.
10. PRP (Trombocitais Praturtinta Plazma) Injekcijos
Šlapimo nelaikymo gydymas PRP (trombocitais praturtinta plazma) injekcijomis - tai dar viena inovatyvi, minimaliai invazinė terapija. Procedūros metu specialiai paruošta pacientės kraujo plazma, kurioje gausu augimo faktorių ir trombocitų, suleidžiama į makšties gleivinę bei šlaplės erdvę. Šis gydymo metodas ypač tinka moterims, kurioms pasireiškia šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu.
11. Kateterizacija
Šis gydymas skiriamas tais atvejais, kai šlapimo pūslė niekada neištuštinama pakankamai. Ji gali likti neištuštinta dėl silpno raumenų tonuso, po operacijos ar stuburo traumų. Kateteris - tai plonas vamzdelis, kurį į šlapimo pūslę įveda gydytojas arba pats pacientas.
Diagnostika
Jei jaučiate šlapimo nelaikymą, užsirašykite pas sveikatos priežiūros specialistą. Sveikatos priežiūros specialistas taip pat gali nustatyti, ar priežastis gali būti rimtesnė sveikatos būklė.
Gydytojas jūsų paklaus apie jaučiamus simptomus, kada jie prasidėjo ir kaip dažnai kartojasi. Turėsite atsakyti, kaip dažnai šlapinatės, kada pasireiškia šlapimo nelaikymas, koks kiekis šlapimo išsiskiria nevalingai. Jums taip pat praverstų rašyti šlapinimosi dienoraštį - pasižymėti, kada ištinka šlapimo nelaikymo epizodai. Pažymėkite, ką tuo metu veikėte, ko valgėte ar gėrėte prieš tai. Jūsų gydytojas peržvelgs medicininę istoriją kad išsiaiškintų, ar neturite sveikatos sutrikimų, kurie lemtų šlapimo nelaikymą.
Gydytojas gali atlikti šiuos tyrimus:
- Šlapimo mėginio paėmimą tyrimui.
- Šlapimo pūslės testą, kuris padės išsiaiškinti, kaip ilgai jūsų šlapimo pūslė gali laikyti šlapimą - jums teks atsigerti vandens ir pasišlapinti į specialų matavimo indelį. O tada patikrinama, ar liko šlapimo pūslėje.
- Išmatuoti šlapimo kiekį, kurį išleidžiate šlapindamiesi, kiekį, likusį šlapimo pūslėje, ir spaudimą šlapimo pūslėje.
- Šlapimo pūslės spaudimo testą.
- Cistoskopijos atlikimą.
- Šlapimo tyrimą.
- Urodinamiką.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jei moteris jaučia, kad pasikeitė šlapinimosi įpročiai, šlapimo nelaikymas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, sukelia diskomfortą ar riboja socialinį aktyvumą, būtina kreiptis į savo ginekologą, kuris įvertins būklę, parinks tinkamiausią gydymą ar nukreips pas uroginekologijoje besispecializuojantį specialistą. Specialistas padės nustatyti priežastį ir parinks tinkamiausią gydymo strategiją. Nereikėtų laukti, kol ši problema taps rimta kliūtimi darbui, aktyviam gyvenimo būdui ar santykiams su partneriu - kuo anksčiau kreipsitės, tuo efektyvesnis bus gydymas.
Nors šlapimo nelaikymas po gimdymo yra dažnas reiškinys, svarbu kreiptis į gydytoją, jei:
- Problema tęsiasi ilgiau nei kelis mėnesius po gimdymo.
- Šlapimo nutekėjimas yra stiprus ir įtakoja jūsų kasdienį gyvenimą.
- Kartu su šlapimo nelaikymu atsiranda kitų simptomų, pvz., skausmas ar kraujas šlapime.