Sveika gyvensena vaikams - tai ne tik tinkamų produktų parinkimas, bet ir subalansuotų mitybos įpročių formavimas. Tai yra investicija į jų ateitį, kuri padeda užtikrinti optimalų fizinį ir protinį vystymąsi bei formuoti sveikus įpročius visam gyvenimui. Daugelis tėvų susiduria su įvairiais iššūkiais - išrankiu valgymu, netinkama maisto aplinka ar mikro bei makro elementų trūkumu augančiame organizme. Šiame straipsnyje pateikiami patarimai ir gudrybės, kaip sukurti sveiką mitybos rutiną vaikams, kad jie augtų sveiki ir energingi.
Sveikos mitybos svarba vaikams
Sveika gyvensena lemia sveikesnį kūną, geresnę savijautą, mažina nutukimą. Pasak privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojos dietologės Linos Viniarskaitės, formuojant sveiką gyvenseną svarbus vaidmuo tenka sveikai mitybai. Ji turi būti įvairi, saikinga ir tinkamai subalansuota, kad vaikas nepritrūktų energijos ir reikalingų medžiagų augti, kad įgytų stiprų imunitetą ir užkirstų kelią lėtinių ligų formavimuisi.
Pagrindiniai sveikos mitybos principai
Sveikos vaikų mitybos pagrindas - įvairove, reguliarumu, pusiausvyra ir natūraliais produktais paremtas maitinimasis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Lietuvos sveikatos ministerijos rekomendacijos pabrėžia šių principų svarbą formuojant teisingus vaikų mitybos įpročius.
1. Įtraukite įvairių spalvų daržoves ir vaisius į kasdienį meniu
Vienas iš pagrindinių sveikos mitybos principų - tai didelis kiekis vaisių ir daržovių. Jie yra pilni vitaminų, mineralų, skaidulų ir antioksidantų, kurie būtini vaikų augimui ir vystymuisi. Įtraukite įvairių spalvų daržoves ir vaisius, kad vaikams būtų įdomu. Spalvotos daržovės, tokios kaip raudoni pomidorai, geltoni pipirai, žali špinatai ar oranžinės morkos, yra ne tik skanios, bet ir turi skirtingus naudingus komponentus, kurie palaiko imuninę sistemą ir gerina virškinimą.
Tyrimas, atliktas 2022 m. Jungtinėse Valstijose, parodė, kad vaikai, kurie kasdien suvartoja bent 5 porcijas vaisių ir daržovių, turi 30 % mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ir nutukimu vėlesniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Vadovas tėvams apie mineralizuotą vandenį
2. Pasirinkite pilno grūdo produktus
Pilno grūdo produktai, tokie kaip pilno grūdo duona, ryžiai, avižos ir makaronai, yra puikus lėtojo angliavandenių šaltinis, kuris ilgai suteikia energijos ir padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Pakeiskite perdirbtus baltus grūdus į pilno grūdo alternatyvas. Pavyzdžiui, vietoj baltos duonos naudokite pilno grūdo, o makaronus keiskite su pilno grūdo versijomis. Šie produktai yra daug naudingesni, nes turi daugiau skaidulų ir mikroelementų.
Jungtinių Tautų Organizacijos duomenimis, vaikams, kurie dažniau vartoja pilno grūdo produktus, rizika susirgti širdies ligomis ir diabetu sumažėja iki 20-30 %.
3. Skatinkite natūralius užkandžius
Vaikai dažnai trokšta užkandžių tarp pagrindinių valgymų. Vietoj to, kad duotumėte jiems saldumynų ar perdirbtų užkandžių, pasiūlykite sveikesnes alternatyvas. Siūlykite sveikus užkandžius, tokius kaip riešutai, jogurtas, vaisiai, morkų lazdelės su humusu ar obuoliai su migdolų sviestu. Šie užkandžiai suteikia naudingų baltymų, sveikųjų riebalų ir skaidulų, kurie padeda išlaikyti energiją ir gerą savijautą.
Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie vartoja sveikus užkandžius, geriau kontroliuoja savo svorį ir turi mažesnę riziką susirgti cukriniu diabetu tipo 2.
4. Venkite perdirbtų maisto produktų ir saldumynų
Perdirbti maisto produktai, tokie kaip greitasis maistas, šaldyti pusgaminiai ir saldūs užkandžiai, yra pilni cukraus, transriebalų ir natrio, kurie gali neigiamai paveikti vaikų sveikatą. Saldumynų vartojimas vaikams gali sukelti svorio prieaugį, didinti riziką susirgti diabetu ir dantų problemas. Venkite dirbtinių saldiklių ir saldžių gėrimų, tokių kaip gaivieji gėrimai, ir pakeiskite juos vandeniu arba natūraliais vaisių sultimis be pridėtinio cukraus.
Taip pat skaitykite: Mityba augančiam organizmui
Jungtinių Amerikos Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) teigia, kad vaikai, kurie vartoja daug perdirbtų maisto produktų ir saldumynų, turi dvigubai didesnę riziką tapti nutukę ir susidurti su širdies ligų problemomis ateityje.
5. Įtraukite vaikus į maisto gaminimą
Vaikai, kurie dalyvauja maisto gaminimo procese, dažnai yra linkę labiau vertinti sveiką maistą. Tai ne tik ugdo jų savarankiškumą, bet ir suteikia galimybę pasirinkti sveikus ingredientus. Leiskite vaikams pasirinkti daržoves ir vaisius parduotuvėje, kartu gaminkite sveikus patiekalus, kaip salotas, sriubas ar sveikus sumuštinius. Tai padeda jiems geriau suprasti, kas yra sveikas maistas ir kaip jis veikia jų kūną.
6. Įtraukti pakankamai baltymų
Baltymai yra svarbūs raumenų augimui ir imuninės sistemos stiprinimui. Jie taip pat padeda palaikyti sotumą ir energiją visą dieną. Pasiūlykite vaikams įvairių baltymų šaltinių, tokių kaip liesa mėsa, žuvis, ankštiniai augalai, kiaušiniai ir riešutai. Nepamirškite augalinės kilmės baltymų - juos galite lengvai įtraukti į kasdienį racioną per lęšius, pupeles ar tofu.
Tyrimas, atliktas 2020 m. Harvardo universiteto, parodė, kad vaikai, kurie kasdien gauna pakankamą kiekį baltymų, turi geresnį raumenų vystymąsi ir geresnę bendrą sveikatą.
7. Tėvų pavyzdys yra svarbiausias
Vaikai dažnai ima pavyzdį iš savo tėvų, todėl, jei tėvai valgo sveikai, tikėtina, kad ir jų vaikai tai darys. Būkite geras mitybos pavyzdys savo vaikams.
Taip pat skaitykite: Ar saugu orgazmas nėštumo metu?
Papildomi patarimai, kaip paskatinti sveiką mitybą
- Meniški stalo kilimėliai: Senus ir nuobodžius stalo kilimėlius pakeiskite į įdomesnius ir meniškus. Pavyzdžiui, internete galite atsisiųsti ir apsispausdinti stalo kilimėlį, kurį pavalgius galima sulankstyti į lėktuvėlį. Toks kilimėlis gali būti smagus apdovanojimas vaikui už tai, kad jis išbandė naują patiekalą ar pabaigė visą jam pateiktą maisto porciją.
- Žaidimas: kas aš esu?: Vandens stiklinės apačioje priklijuokite gyvūno lipduką ir žaiskite „Taip/Ne“ žaidimą. Tam, kad sužinotų, koks gyvūnas slepiasi ant vandens stiklinės dugno, vaikas pakeldamas stiklinę ir parodydamas jums lipduką - gurkšnoja. Kiekvienas išgertas gurkšnis leidžia užduoti kitą klausimą, kol galiausiai pasigirsta teisingas spėjimas.
- Diagramos, padedančios matuoti maisto porcijas: Norėdami įsitikinti, kad jūsų vaikas maitinasi subalansuotai, stebėkite maisto porcijų dydžius. Palengvinimui yra sukurtos specialios, vaikams skirtos maisto porcijų diagramos. Jos padeda įvertinti, ar skirtingo amžiaus vaikams skiriate tinkamą įvairių maisto grupių kiekį. Tai padeda ir vaikams suprasti maisto porcijų dydžio svarbą.
- Paslaptingos sėklos: Vaikams patinka auginti augalus - ypač jei gali suvalgyti tai, ką užaugino. Norėdami dar labiau sudominti - iš anksto nesakykite, kokį augalą sėjate. Tėveliams pasiruošimui reikės: vazonų, dirvožemio ir sėklų, vaikams reikės: kantrybės!
- Tyrinėtojo kortelė: Tyrinėtojo kortelė - lojalumo kortelė įvairiems maisto produktams valgyti. Atsisiųskite internete arba pasigaminkite patys kortelę, kurioje kiekvieną kartą suvalgius kažką iš pavaizduotų maisto produktų - juos išbraukite arba kitaip pažymėkite. Kai visi kortelės punktai bus surinkti, jūsų vaikas gali ją iškeisti į pasirinktą smagią veiklą.
- Skanūs ledo kubeliai: Kad vanduo teiktų daugiau džiaugsmo, suteikite jam skonio ir spalvos. Pavyzdžiui, užšaldykite vandenį su smulkintais vaisių gabalėliais.
- Tegu kiekvienas rytas prasideda nuo linksmų ir žaismingų pusryčių: Iš dribsnių košės besišypsantis uogienės veidukas - smulkmena, tačiau ji gali paskatinti valgyti ir suteikti teigiamų emocijų. Be to, jei pusryčius valgys visa šeima - tai bus puikus pavyzdys mažiesiems. Ir nepamirškite šnekėtis - papasakokite vaikui, kad žaidimams reikalinga energija ir kad jo suvalgytas bananas ar dribsnių košė „pavirs“ į daugybę smagių ir linksmų akimirkų žaidimo aikštelėje.
- Matomiausioje vietoje laikykime sveikesnius užkandžius: Juk praalkę imame tai, kas padėta matomiausioje spintelės vietoje - traškučius ar sausainius. Tad matomiausioje vietoje ir laikykime sveikesnius užkandžius, pavyzdžiui, vaisius, pūstus kukurūzus, nesūrius riešutus ar jogurtą.
- Neakcentuokite vaikui, kad jam reikia laikytis dietos, stenkitės mitybą sureguliuoti žaismingai: Niekas nemėgsta laikytis dietos.
- Gaminkite kartu: Sudominkite vaikus maistu, padėdami jiems gaminti. Leiskite jiems atlikti paprastas užduotis: skabyti salotas, lupti kiaušinių lukštus, nuplauti bulves, minkyti tešlą arba išmatuoti ingredientų kiekius. Kartu gamindami vaikai susipažįsta su skirtingų ingredientų pavadinimais: geba atskirti skirtingos rūšies daržoves. Be to, ruošiant kartu maistą vaikus lengviau išmokyti nešvaistyti maisto, o matydami, kiek darbo įdedama į maisto gamybą, jie tampa mažiau išrankūs.
- Vakarieniaukite susėdę prie stalo: Bendri vakarienė ar pietūs turėtų tapti šeimos tradicija. Jeigu pietausite ar vakarieniausite susėdę prie televizoriaus - maistas taps antraeiliu dalyku. Todėl turint laiko geriau šventiškai pasidenkite stalą, pasigaminkite skanaus naminio maisto ir su vaikais aptarkite savo dieną ragaudami skirtingus patiekalus. Tai dar vienas puikus būdas praleisti kokybiško laiko su šeima. Be to, skirtingų patiekalų ragavimas kartu - supažindinimo su įvairiomis kultūromis priemonė.
- Veskitės vaikus į parduotuvę: Susiplanuokite pirkinių sąrašą ir vykite su vaikais apsipirkti. Apsipirkinėjimas su vaikais ugdo begalę gerų įpročių. Visų pirma, vaikai išmoksta skaičiuoti ir dėlioti maistui skirtą šeimos biudžetą, apsipirkinėjant pagal sąrašą vaikai išmoksta nepirkti impulsyvių pirkinių.
- Auginkite sodelį: Daržovių auginimas nebūtinai turi užimti milžiniškus daržų plotus. Jeigu turite kiemą - tam užtekti gali ir nedidelio žemės lopinėlio: pavasarį jame pasisodinkite kelias morkas, ridikėlius, skirtingų rūšių salotas ar prieskonines žoleles. Tokiu būdų parodysite vaikams, kaip auga skirtingos daržovės. Be to, mokysite juos atsakomybės jausmo - veskite vaikus kartu palieti daržovių ar išravėti piktžolių. O ruošdami maistą visuomet turėsite šviežių ingredientų.
Fizinis aktyvumas - svarbi sveikos gyvensenos dalis
Reguliarus judėjimas - ar tai būtų sportas, ar tiesiog žaidimai - gyvybiškai svarbus įprotis, kurį įdiegti vaikystėje tiesiog būtina. Vaikas žiūri televizorių, žaidžia kompiuteriu ir ilgai ruošia namų darbus būdamas namuose. Reikia, kad jis kuo daugiau judėtų gryname ore - drauge važinėkite dviračiu, kai įmanoma, į mokyklą ar parduotuvę vykite ne automobiliu, o pėsčiomis, plaukiokite, slidinėkite, čiuožinėkite ar tiesiog eikite į parką pažaisti.
- Atsistok! Atsisėsk!: Pasyvioms veikloms pagyvinti įveskite raktinių žodžių žaidimą. Pavyzdžiui, žiūrėdami televizorių klausykite, kada bus ištartas raktinis žodis. Jį išgirdę, greitai šokite aukštyn. Greičiausiam padovanokite simbolinį prizą. Šį žaidimą galite kartoti daugybę kartų.
- Spalvoti popierėliai: Naudokite skirtingų spalvų lipnius popierėlius linksmiems lobių paieškos žaidimams. Išklijuokite lipnius popierėlius įvairiose namų vietose ir skirkite vaikams taškus už skirtingų spalvų popierėlių suradimą. Taip pat galite pasiskirstyti komandomis ir rinkti tik priešininko spalvos popierėlius, daugiausiai surinkę per nustatytą laiką - laimi.
- Pasiruošt, dėmesio, marš!: Rasti laiko pusryčius valgyti kartu su šeima gali būti iššūkis. Galite pabandyti sutaupyti šiek tiek laiko, jei viską, kiek įmanoma, net ir stalą, pasiruošite iš vakaro. Kai ateis metas pusryčiams, teliks tik valgyti.
- Šok kaip žvaigždė: Šokiai yra puikus būdas pagerinti koordinaciją, išmokti ko nors naujo ir aktyviai praleisti laisvalaikį. Pasirinkite šokių rutiną, atsispausdinkite judesius ant popieriaus lapo, leiskite savo vaikui juos išmokti. Vėliau popieriaus lapą paslėpkite ir patikrinkite, kiek jūsų vaikas išmoko judesių.
Individualūs vaiko poreikiai ir specialistų konsultacijos
Svarbu pabrėžti, kad tai tik pavyzdiniai planai - kiekvieno vaiko poreikiai skiriasi priklausomai nuo fizinio aktyvumo, augimo tempo ir individualių ypatumų. Užkandžiai yra puiki galimybė papildyti vaiko mitybą vertingomis maistinėmis medžiagomis. Jei vaikas nuolat atsisako valgyti įvairų maistą ar demonstruoja kitokį nerimą keliantį elgesį, susijusį su mityba, verta pasikonsultuoti su vaikų psichologu ar mitybos specialistu.
Maisto sauga ir alergijos
Užtikrinant sveiką vaikų mitybą, būtina atkreipti dėmesį į maisto saugą ir galimas alergijas. Maisto alergijos ir netoleravimas tampa vis dažnesniu reiškiniu tarp vaikų. Jei jūsų vaikui reikalinga speciali dieta dėl alergijų ar kitų priežasčių, papildyti mitybą gali padėti specialiai pritaikyti maisto papildai. Nepaisant to, kokia speciali dieta reikalinga jūsų vaikui, svarbu užtikrinti, kad jis gautų visas būtinas maistines medžiagas augimui ir vystymuisi.
Vitaminai ir mineralai
Omega-3 riebalų rūgštys atlieka ypatingą vaidmenį vaikų smegenų vystymesi ir pažintinių funkcijų formavimesi. Moksliniai tyrimai rodo, kad pakankamas Omega-3 kiekis gali pagerinti vaikų mokymosi gebėjimus, atmintį ir koncentraciją. Jei vaikas nevalgo pakankamai žuvies ar kitų Omega-3 šaltinių, verta apsvarstyti maisto papildų galimybę.
Vitaminas D taip pat nepaprastai svarbus vaikams - jis būtinas kalcio įsisavinimui ir stiprių kaulų formavimuisi. Lietuvos klimato sąlygomis, kur saulės šviesos trūksta didžiąją metų dalį, daugeliui vaikų reikalingi vitamino D papildai, ypač žiemos mėnesiais.
Kalcis yra dar viena itin svarbi maistinė medžiaga augančiam organizmui. Jo šaltiniai: pienas ir pieno produktai, lapinės daržovės, migdolai, sezamo sėklos.
Geležis ypač svarbi vaiko organizmui - ji padeda išvengti anemijos, užtikrina normalų augimą ir pažintinį vystymąsi. Geležies šaltiniai: ankštinės daržovės, tofu, tempė, sėklos, pilno grūdo produktai.
Augaliniai Omega-3 šaltiniai: linų sėmenys, čia sėklos, graikiniai riešutai, rapsų aliejus.
Baltymai: įvairūs ankštiniai, tofu, tempė, sėklos, riešutai ir jų sviestai, pilno grūdo produktai.
Mitybos planavimas ir režimas
Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.
Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai. Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.). Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.
Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis. Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).
Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.
Ribojimai ir rekomendacijos
Leistiną druskos kiekį viršyti labai paprasta. Pavyzdžiui, suvalgius 100 g rūkytos dešros gaunama apie 4-5 g druskos - 10-mečiui tai riba. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.
Per didelis saldumynų kiekis gali pakenkti endokrininei sistemai, padidinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, imuninė sistema išbalansuojama, visumoje skatinama lėtinio uždegimo vystymasis. Vaikams skirtuose patiekaluose pridėtinio cukraus turėtų būti ne daugiau nei 3-5 g/100 g ir pridėtinis cukrus maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau 5 proc. nuo visos energinės vertės. Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.
Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų. Įrodyta, kad per didelis sveikatai nepalankių riebalų vartojimas susijęs su širdies kraujagyslių ligoms. Jomis, beje, jau serga ir mažamečiai. Reikia vengti skrudinto, spraginto, gruzdinto, kepto tešloje maisto.
Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių. Ruoškime vaikams maistą iš pilnaverčių grūdinių kultūrų. Jose esančios skaidulinės medžiagos pagerins virškinimą, suteiks papildomų vitaminų, mineralinių medžiagų. Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną.
Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.
Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.
Psichologiniai aspektai ir šeimos įtaka
Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis. Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai. Neduokite saldumynų prieš pagrindinį valgį ir tuomet, kai vaikas nevalgo pagaminto patiekalo. Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.
Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos. Saldumynai - maistas nesveikas. Nesakykite: „Kol nesuvalgysi obuolio (ar morkos ir pan.), negausi deserto“, nes tai įrodys, kad obuolys ar morka neskanūs. Deserto neturi būti ant vaiko stalo, nes paprastai vaikai jo ir prašo; kai vaikas nesidomi nauju maistu, tapkite išmoningi, pvz., morkos gali būti patiekiamos įvairiai: virtos, žalios, supjaustytos žaismingomis formomis, sriuboje ar padaže, pateiktos bulvių košėje ar kotlete, iškeptoje bandelėje, patiekta mėgstamame indelyje ir pan.; būkite kantrūs. Vaiko įgūdžiai valgyti keičiasi palaipsniui.