Kiekvienas naujagimis, vos gimęs, pradeda integruotis į supantį pasaulį. Augdamas ir stiprėdamas, kūdikis palaipsniui vystosi ir susipažįsta su aplinka. Nors kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl ir jų raida vyksta skirtingai, vis dėlto egzistuoja tam tikri kriterijai, pagal kuriuos vertinama kūdikio raida. Specialistai įvertina, ar vaikas vystosi pagal amžių, ar jam pasireiškia raidos sutrikimai. Net šeimos gydytojas, stebintis naujagimį, gali pastebėti tam tikrų nukrypimų ir nukreipti tėvus pas kompetentingus specialistus.
Kas yra Raidos Sutrikimas?
Vaiko raidą sudaro daugybė aspektų, įskaitant judesius, kalbą, pažinimą, socialinę ir emocinę raidą. Visi šie aspektai turėtų atitikti tam tikras normas, rodančias, kad vaikas vystosi tipiniu būdu. Tačiau vis dažniau girdima apie vaikų raidos sutrikimus, kurie kelia nerimą tėvams ir mokytojams.
Raidos sutrikimai - tai būklės, kai vaikas numatytu laiku nedaro to, ko iš jo tikimasi, ir nepatenka į „normalios“ raidos rėmus. Raidos sutrikimai gali būti įvairūs: nuo nedidelių atsilikimų iki kompleksinių būklių, reikalaujančių specializuotos pagalbos.
Raidos Sutrikimų Tipai
Raidos sutrikimai klasifikuojami pagal sritis, kuriose pastebimi sunkumai:
- Protinis atsilikimas: Sutrikusi intelektinė funkcija ir adaptaciniai įgūdžiai.
- Motorinės raidos sutrikimai: Sunkumai koordinuojant judesius, raumenų tonuso problemos.
- Kalbos sutrikimai: Vėluojanti kalbos raida, sunkumai suprantant ar reiškiant mintis.
- Mokymosi sutrikimai: Sunkumai skaitant, rašant, skaičiuojant.
- Socialinės-emocinės raidos sutrikimai: Sunkumai bendraujant su kitais, suprantant socialines normas, valdant emocijas.
- Elgesio sutrikimai: Agresyvus elgesys, dėmesio sutrikimas, hiperaktyvumas.
- Klausos ir regos sutrikimai: Klausos ar regos problemos, trukdančios normaliai raidai.
- Mišrus raidos sutrikimas: Mišrus raidos sutrikimas vaikui diagnozuojamas, kai yra sutrikusios kelios raidos sritys, t. y. tarimas ir kalba; mokymosi gebėjimai; judesių raida. Mišrus raidos sutrikimas (F 83) apima sutrikimus, kuriems būdingas specifinių tarimo ir kalbos, mokymosi sugebėjimų ir judesių raidos sutrikimų mišinys, tačiau nė vienas šių sutrikimų nėra vyraujantis tiek, kad būtų laikomas pagrindiniu.
Raidos Sutrikimų Simptomai
Raidos sutrikimo požymiai gali pasireikšti skirtingais augimo etapais, atsižvelgiant į sutrikimo pobūdį ir sudėtingumą. Paprastai neįprastą atžalos elgesį tėvai pastebi tarp antrųjų ir ketvirtųjų gyvenimo metų, kartais ir anksčiau. Skirtingiems amžiaus tarpsniams priskiriami skirtingi kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant reikia stebėti vaiką.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata Vilkaviškio rajone
Konkretūs simptomai priklauso nuo sutrikimo tipo ir sunkumo, tačiau yra keletas bendrų požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Kalbos raidos atsilikimas: Sutrikimas fiksuojamas, kai vaiko kalbos raida atsilieka jau ankstyvosiose jos vystymosi stadijose. Susirūpinti reikėtų, kai dvejų metų vaikas netaria prasmingų garsų, nebando mėgdžioti, atkartoti, o 3-4 metų amžiaus vaikas ne tik nekalba trumpais sakinukais, bet ir apskritai nesupranta kalbos.
- Motorikos problemos: Būdingas ne tik vaiko judesių raidos sutrikimas, bet pakinta ir raumenų tonusas. Svarbu turėti omenyje, kad gali sutrikti bet kokio amžiaus vaiko judesiai. Judesių sutrikimai gali pasireikšti tiek būdravimo, tiek miego metu.
- Socialiniai sunkumai: Su specialistais konsultuotis reikėtų ir tuomet, jei vaikas nejaučia socialinių normų, negeba bendrauti su bendraamžiais, neturi savisaugos instinkto, turi nepagrįstų baimių ir t.t.
- Mokymosi sunkumai: Kalbos raidai sulėtėjus, labai dažnai vaikui sunku mokytis raidžių, skaityti.
- Elgesio problemos: Dėmesio stoka, hiperaktyvumas, impulsyvumas, agresyvumas.
Raidos Kriterijai, Kuriuos Reikėtų Stebėti
Kiekvienas vaikas vystosi skirtingu tempu, labai individualiai. Ir jei vaiko raida skiriasi nuo bendraamžių, tai nebūtinai reiškia, kad tai sutrikimas. Tačiau yra tam tikrų raidos kriterijų, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį vaikui vystantis. Gimus vaikui, svarbu stebėti kelis pagrindinius aspektus: vaiko klabą, socialinį kontaktą, motorikos vystymąsi, pažintinius procesus.
- Maitinimosi įgūdžiai: Nuo pat pirmųjų dienų tėvai turėtų stebėti kūdikio maitinimosi įgūdžius, suvalgomo maisto kiekį, svorio augimą, aktyvumą ar vangumą maitinimo metu.
- Kalbiniai įgūdžiai: Vertinant vaiko kalbinius įgūdžius, svarbu užfiksuoti, kaip vystosi kalba, kiek vaikas supranta kalbą, lyginant su bendraamžiais. Galbūt vaikas dar nemoka išsireikšti, bet geba vykdyti prašymus, parodyti į minimą daiktą. „Susirūpinti reikėtų tuomet, kai vaikas pagal raidos kriterijus jau turėtų kalbėti ir suprasti kalbą, tačiau to nėra, arba kuomet kalbiniai įgūdžiai regresuoja ir, rodos, jau turėti kalbiniai įgūdžiai sunyksta.“
- Socialiniai įgūdžiai: Kalbant apie vaiko socialinius įgūdžius, svarbu stebėti, ar vaikas palaiko akių kontaktą, ar džiaugiasi grįžusiais tėvais, rodo jų pasiilgimą, ar žaidžia vaidmenų žaidimus, ar, priešingai, būna atsitraukęs, jo žaidžiami žaidimai specifiniai, jis nesidomi bendraamžiais.
- Stambioji ir smulkioji motorika: Augant vaikui, svarbu atkreipti dėmesį ir į smulkiosios bei stambiosios motorikos vystymąsi, judesių koordinaciją, tikslumą tiek vaikštant, bėgant, gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą, taip pat ir kruopštesnių darbelių atlikimą rankomis. Atliekant kartu su vaiku įvairius darbelius, rekomenduojama pastebėti, kiek laiko vaikas geba išbūti prie darbelių, ar geba pabaigti veiklą nuo pradžios iki pabaigos. Nerimą kelti turėtų vaiko negebėjimas susikaupti, tęsti ir pabaigti pradėtą veiklą, mokytis naujų įgūdžių, pavyzdžiui, naudojimosi valgymo įrankiais, tualeto įgūdžių ir kitų.
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Kiekvieno kūdikio ir vaiko raida yra skirtinga, tad jei vaikas pagal kažkuriuos raidos aspektus nepasiveja bendraamžių, dar nebūtinai reiškia, kad kažkas negerai. Tačiau turintys įtarimų dėl vaiko raidos sutrikimų, tėvai turėtų kuo skubiau kreiptis į specialistą ir sužinoti, ar jų nuogąstavimai pagrįsti.
Į specialistus reikėtų kreiptis pastebėjus, kad vaikui sunku išsireikšti, nesivysto jo kalbiniai ar kalbos supratimo gebėjimai. Pavyzdžiui, dvimetis nemėgdžioja garsų, jo kalboje mažai prasmingų garsų, o trimetis dar nekalba kelių žodžių sakiniais. Taip pat, jei vaikui sunku sutelkti dėmesį, susikoncentruoti į vieną veiklą, ją užbaigti. Jei yra akivaizdžių stambiosios ir smulkiosios motorikos vystymosi sunkumų: nerangūs, nekoordinuoti judesiai, vaikui sunku kirpti žirklėmis, lipti laiptais ir panašiai.
Pirmiausia reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą. Jie gali įvertinti vaiko raidą ir, jei reikia, nukreipti pas kitus specialistus: neonatologą, neurologą, socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt. Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir, žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.
Taip pat skaitykite: Bendrijos veiklos apžvalga Šakių rajone
Kur Kreiptis Pagalbos?
- Savo šeimos gydytoją, kuris siunčia tolimesniems tyrimams pas neonatologą, neurologą.
- Socialinį arba raidos pediatrą, ortopedą ir kt.
Svarbiausia nesigėdyti, net kilus menkiausiems įtarimams. Geriau apsidrausti, nei pavėluoti. Ir, žinoma, taip pat svarbu nenumoti ranka manant, kad vaikas dar mažas ir viską išaugs.
Raidos Sutrikimų Priežastys
Raidos sutrikimų priežastys gali būti įvairios:
- Genetiniai veiksniai: Kai kurie raidos sutrikimai yra paveldimi.
- Aplinkos veiksniai: Nėštumo metu patirtos infekcijos, toksinai, vaistai.
- Ankstyvos traumos: Vaiko traumos - nelaimingo atsitikimo, eismo įvykio ir t. t.
- Nežinomos priežastys: Tačiau gana dažnai sutrikimų priežastys taip ir lieka nežinomos. Cerebrinis paralyžius ir kt.
Diagnostika
Įtariant, kad vaiko raida yra sutrikusi, reikėtų kreiptis į vaiką prižiūrintį šeimos gydytoją ar pediatrą. Jie fiksuojami bendraujant su vaiku, jį stebint.
Specialistai atliks specialų raidos tyrimą bei, atsižvelgdami į požymius, priskirs jam atitinkamą diagnozę.
Pagalba Vaikams su Raidos Sutrikimais
Svarbu suprasti, kad kuo anksčiau pastebėtas ir nustatytas raidos sutrikimas, tuo greičiau ir efektyviau galima vaikui padėti. Pagalba vaikams su raidos sutrikimais yra tokia pat įvairi, kaip ir patys sutrikimai. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu: kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Taip pat skaitykite: Sutrikusios psichikos žmonių globa
Štai keletas galimų pagalbos būdų:
- Logopedas: Padeda vaikams, turintiems kalbos sutrikimų.
- Ergoterapeutas: Padeda vaikams, turintiems motorikos ir koordinacijos problemų.
- Psichologas: Padeda vaikams, turintiems emocinių ir elgesio problemų.
- Socialinis darbuotojas: Padeda šeimoms gauti reikiamą pagalbą ir išteklius.
- Specialusis pedagogas: Padeda vaikams, turintiems mokymosi sunkumų.
Svarbu, kad tėvai aktyviai dalyvautų vaiko terapijoje ir bendradarbiautų su specialistais.
Autizmas Kaip Raidos Sutrikimas
Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas ganėtinai retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų.
Autizmas - tai kompleksinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo ir socialinės sąveikos trūkumai bei ribotas, pasikartojantis elgesys, interesai ar veikla. Tai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar jo sulėtėjimą. Autizmas apima platų įvairių neurologinių raidos sutrikimų spektrą, ir kiekvienas autizmu sergantis asmuo turi savitų stipriųjų pusių ir sunkumų.
Autizmo Simptomai
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais.
Autizmo Diagnostika Ir Pagalba
Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.
Šiuo metu autizmo diagnostikoje nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų, gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu.
Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti.
Vaiką su autizmo spektro sutrikimais auginantiems tėvams reikėtų tiesiog priimti ir mylėti jį su visais jo ypatumais. Nereikėtų vengti ar bijoti autizmo diagnozės.
Tėvų Baimės Ir Klaidingi Įsitikinimai
Medicinos psichologės teigimu, kartais tėvai neigia, kad jų vaiko raida gali būti sutrikusi. Jie ignoruoja darželio auklėtojos ar šeimos gydytojo išsakomus, o gal ir pačių pastebėtus, vaikui kylančius sunkumus. Dažnai laiku nesikreipiama pagalbos - tikimasi, kad gal vaikas išaugs. Kartais tėvai nesako apie vaikų turimus sunkumus vaikų darželio auklėtojoms ar mokytojoms, baimindamiesi, kad tuo metu jų vaikas galbūt bus nuvertintas, „nurašytas“.
„Vaikui kylančių sunkumų neigimas, situacijos nepriėmimas yra dažna ir normali artimųjų reakcija. Vis tik nereikėtų užsibūti neigime - tai vaikui tikrai nepadės”, - pabrėžia psichologė.
Dažnai pastebimas ir klaidingas įsitikinimas, kad vaikas su savo sunkumais turi pats prisitaikyti prie aplinkos, tačiau yra priešingai. „Tam, kad vaikas greičiau prisitaikytų, būtų greitesnė jo adaptacija, turime aplinką pritaikyti prie vaiko poreikių.
Ankstyvoji Reabilitacija
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija - tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, užtikrinanti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, jų tėvams (globėjams). Tai vaikų raidos sutrikimų ir neįgalumo pirminė, antrinė ir tretinė prevencija, kompleksinė reabilitacija bei jų integracija į visuomenę ir švietimo sistemą. Šios paslaugos teikiamos ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių, bei šių vaikų tėvams (globėjams).
Į vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnybą, priklausomai nuo indikacijų, gali siųsti šeimos gydytojas, pediatras, ortopedas, chirurgas, neurologas, kiti specialistai, pastebėję atitinkamus kūdikio/vaiko sutrikimus, būkles ir ligas. Atvykstant reikia turėti siuntimą (forma Nr. 027/a) šeimos gydytojo, vaikų ligų gydytojo ar vaikų ligų specialisto.
Komandos sudėtis ir veikla:
- Gydytojas, turintis pediatro, vaikų neurologo ar fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo licenciją ir socialinio pediatro sertifikatą. Gydytojas vadovauja specialistų komandai, koordinuoja jos darbą, atsako už veiklos kokybę. Sudaro ir vykdo sutrikusios raidos vaikų individualią ankstyvosios reabilitacijos programą, įtraukdama į šį procesą vaiko tėvus/globėjus. Tėvai/globėjai turi teisę dalyvauti sudarant individualią vaiko ankstyvosios reabilitacijos programą ir įsipareigoja kartu su specialistais ją vykdyti.
Programą sudaro moksliškai pagrįstos diagnostikos ir terapijos priemonės, kurių yra išmokęs jas taikantis specialistas. Kiekviena intervencija trunka 1 val., į šį laiką įskaitomas bendravimas su tėvais ir jų mokymas. Konsultacijos tikslas - įvertinti vaiko psichomotorinę raidą, nustatyti raidos sutrikimus, sudaryti tolesnį vaiko stebėjimo ar preliminarinį VRSAR planą. Konsultacijos metu konsultuojami ir mokomi tėvai.
Nustačius raidos sutrikimą, specialistų komanda skiria vaikui ambulatorinių paslaugų kompleksą. Ambulatorinių paslaugų kompleksą sudaro ne mažiau kaip dvi diagnostikos ar gydymo procedūros. Šios paslaugos teikiamos per vienerius metus, atsižvelgiant į vaiko raidos įvertinimo rezultatus, šeimos poreikius. Priklausomai nuo sutrikimų sunkumo, skiriamas skirtingas ambulatorinių kompleksų skaičius per metus. Vieno vaikų ankstyvosios reabilitacijos kurso trukmė - 20 arba 40 paslaugų kompleksų per metus, priklausomai nuo susirgimo. Kompleksą sudaro 2 specialistų intervencijos. Prioritetine tvarka teikiamos vaikams iki 4 metų. Vyresni (iki 7 metų) vaikai, nelankantys ugdymo įstaigos, taip pat gali gauti ambulatorines kompleksines paslaugas. Tokie vaikai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų visų per metus gydytų pacientų.
Šiose įstaigose sutrikusios raidos vaikai konsultuojami, tikslinamas jų stacionarizavimo būtinumas, sudaroma ir koreguojama individuali ankstyvosios reabilitacijos programa. Į stacionaro skyrius siunčiami vaikai su kompleksiniais raidos sutrikimais, kurių eigą sunkina gretutiniai psichikos, regos, klausos, fizinės raidos ir kiti sutrikimai, kai 3 mėn. gydant ambulatoriškai nepasiekiama laukiamų rezultatų. Stacionare vaikui atliekama kompleksinė raidos ir psichologinė diagnostika, taikoma intensyvi reabilitacinė 4 metodų programa. Pagal nustatytus rehospitalizacijos reikalavimus gydomi vaikai su sunkiais raidos sutrikimais, kuriems reikalingas ilgas gydymo kursas.
Įstaigos, Teikiančios Ankstyvosios Reabilitacijos Paslaugas
Sąrašas įstaigų, teikiančių ankstyvosios reabilitacijos paslaugas, yra ilgas ir apima daugybę miestų bei rajonų Lietuvoje. Norėdami rasti artimiausią įstaigą, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba savivaldybės sveikatos skyrių.
Vaikų Ligos, Turinčios Įtakos Raidai
Vaikai gali sirgti įvairiomis ligomis, kurios gali turėti įtakos jų fizinei, emocinei ir psichologinei raidai. Tarp dažniausiai pasitaikančių vaikų ligų yra:
- Infekcinės ligos: Gripas, vėjaraupiai, tymai, bronchitas ir kt.
- Lėtinės ligos: Astma, diabetas, alergijos.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: Depresija, nerimo sutrikimai, hiperkinezinis sutrikimas.
Maždaug pusė psichikos sveikatos sutrikimų pasireiškia iki 14-ųjų gyvenimo metų. Negydomi vaikų psichikos sutrikimai ir paauglių psichikos problemos gali turėti ilgalaikių pasekmių - vyresniame amžiuje. Nuo 2 savaičių iki 5 metų dažniausiai vaikai gali turėti baimių, nerimo, vaiko raidos, elgesio ir emocijų, dėmesio ir aktyvumo, kalbos ir komunikacijos sutrikimų, įvairiapusį raidos sutrikimą (autizmas, Aspergerio sindromas). Priešmokykliniame amžiuje neretai pasitaiko brandumo mokyklai problemos, elgesio ir emocijų, aktyvumo ir dėmesio sutrikimai. Pradiniame amžiuje viena iš dažniausių problemų yra mokymosi sunkumai, kalbos ir komunikacijos sutrikimai, aktyvumo ir dėmesio, elgesio ir emocijų sutrikimai ir kuo toliau, tuo dažniau gali būti susiduriama su nerimastingumu, padidėjusiu jautrumu, socialinių ir psichologinių įgūdžių stygiumi. Paauglystės amžiaus tarpsnis gali atnešti ne tik vystymosi krizės sunkumus, bet ir depresiją, įkyrumus, generalizuotą nerimą, obsesinį kompulsinį sutrikimą, fobijas, valgymo sutrikimus, sunkumus pritapti, mokytis. Žinia, kad vaikas ar paauglys turi sunkumų, gali būti nemaloni, sunki, nes paliečia visą šeimą, neretai artimuosius ir draugus. Profesionalią pagalbą gali suteikti psichologas, psichoterapeutas, įvertinti ir diagnozuoti galimus sutrikimus padeda įvairios metodikos.
Elgesio Ir Emocijų Sutrikimai
Elgesio ir emocijų sutrikimai skirstomi į:
- Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimus: Aktyvumo sutrikimas, dėmesio sutrikimas, aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
- Elgesio sutrikimus: Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys).
- Emocijų sutrikimus: Nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas.
Šiuos sutrikimus nustato savivaldybės pedagoginė psichologinė tarnyba, atlikusi išsamų įvertinimą.
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas, dar žinomas kaip hiperaktyvumo sutrikimas, dažniausiai paveikia centrinę nervų sistemą. Šis sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Jis pasireiškia nuolatiniu hiperaktyvumu ir impulsyvumu, dėmesio stoka, kurie gali turėti neigiamą poveikį kasdieniam gyvenimui, mokymuisi ir socialiniams santykiams. Ši liga gali turėti ilgalaikių pasekmių suaugusiųjų gyvenime, jei nebus laiku diagnozuota ir gydoma.
Hiperkinezinio elgesio sutrikimo gydymas gali apimti tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Medicininis gydymas dažnai apima vaistus, tokius kaip stimulantai, kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra raidos sutrikimas, pasireiškiantis dėmesio išlaikymo sunkumais ir per dideliu aktyvumu. Šiam sutrikimui būdinga ankstyva pradžia dar vaikystėje, iki 12-os metų amžiaus, dažnai tęsiasi paauglystėje ir suaugusiame amžiuje.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymas yra kompleksinis. Šį gydymą sudaro gyvensenos įpročių keitimas, psichoedukacija apie sutrikimą, palaikomoji psichoterapija, orientuota į simptomus, šeimos psichoterapija bei medikamentinis ADS simptomų gydymas. Įtarus simptomus, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti nukreipimą pas psichikos sveikatos specialistą.
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas gali būti su elgesio sutrikimais arba be jų - tai ir yra pagrindinė detalė, nuo kurios priklauso tolimesnė pagalba.
Obsesinį kompulsinį sutrikimą turintiems vaikams pasireiškia nekontroliuojamos įkyrios mintys ir/arba kompulsyvus, nesuvaldomas elgesys, kurį sergantysis nuolat kartoja. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Šie simptomai gali trukdyti kasdieninei veiklai, mokykloje, namuose ar santykiuose su aplinkiniais. Gydymas apima kognityvinę elgesio terapiją ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
Nerimas - tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu. Šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai. Nerimo sutrikimų vertinimas dažnai prasideda apsilankius pirminės sveikatos priežiūros centre, nes nerimo sutrikimai dažnai egzistuoja kartu su kitais sutrikimais, pavyzdžiui, depresija ar obsesiniu kompulsiniu sutrikimu.
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Medikamentinis gydymas antidepresantais rekomenduojamas, kai depresija trukdo kasdienei veiklai ir sukelia vidutinį arba stiprų diskomfortą.
Autizmas yra įvairiapusis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai pasireiškiančios trijose veiklos srityse: socialinės sąveikos, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos bei elgesio. Pirmuosius šio sutrikimo požymius galima pastebėti dar vaikystėje, o mažyliui augant simptomai ryškėja, tampa sunkesni. Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą, retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide. Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos.
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Psichoterapija gali suteikti paramą tiek sergančiajam, tiek jo artimiesiems, padėti suprasti sutrikimą, išmokyti su juo tvarkytis.
Raidos sutrikimas - tai vienos ar daugiau raidos sričių vystymosi sulėtėjimas. Prie raidos sutrikimų yra priskiriama motorinės raidos disfunkcija, cerebrinis paralyžius, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai, protinis atsilikimas ir mišrūs raidos sutrikimai, įvairiapusiai raidos sutrikimai (autizmas), mokymosi sutrikimai, socialinės ir emocinės raidos bei elgesio sutrikimai, regos ir klausos sutrikimai.
tags: #sutrikusios #raidos #kudikiai