Įvadas
Lietuvoje vykdoma socialinių globos namų pertvarka siekiama užtikrinti žmogaus teises ir orumą, mažinant vaikų patekimą į globos įstaigas ir transformuojant pačias įstaigas į jaukius, šeimai artimus namus. Ši pertvarka apima tiek vaikų globos namus, tiek įstaigas, skirtas žmonėms su psichikos ir/ar proto negalia. Pagrindinis tikslas - integruoti žmones į visuomenę, suteikiant jiems galimybę gyventi savarankiškai ir oriai.
Vaikų globos namų pertvarka: šeimai artima aplinka
Viena iš pagrindinių pertvarkos krypčių - didelių vaikų globos namų pertvarkymas į bendruomeninius vaikų globos namus. Šiuose namuose siekiama sukurti šeimai artimą aplinką, kurioje vaikai gautų individualų dėmesį ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Gyvenimas kaip šeimoje
Bendruomeniniuose vaikų globos namuose vaikai gyvena kaip šeimoje: turi savo kambarį, juos prižiūri darbuotojai, lanko mokyklą, būrelius ir kitas popamokines veiklas. Visos paslaugos vaikams teikiamos ten, kaip ir kitiems vaikams, kurie neturi globos namų patirties. Tai mažas pasaulėlis, kuriame vaikams tenka daugiau individualaus dėmesio iš darbuotojų ir kur galima bendrauti su mažiau vaikų, bet kokybiškiau.
Pokyčių įvertinimas iš vaikų perspektyvos
Lankantis tokiuose bendruomeniniuose namuose vaikai sako: „Anksčiau aš gyvenau globnamyje ir negalėjau atsivesti savo draugų, dabar aš gyvenu namuose ir su draugais galiu išgerti arbatos su pyragu mūsų virtuvėlėje ir jaukiai paplepėti“. Šie žodžiai geriausiai iliustruoja pertvarkos esmę - sukurti vaikams jaukius ir tikrus namus.
Statistika ir situacija Lietuvoje
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena apie 1,7 tūkst. vaikų, iš kurių apie 1,2 tūkst. Iš viso Lietuvoje tėvų globos yra netekę apie 7 tūkst. vaikų: 66,7 proc. vaikų gyvena šeimose, 3,4 proc. pas budinčius globotojus, 4,9 proc. šeimynose ir 25 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų trūkumai
Institucinės globos pertvarka žmonėms su negalia: integracija į visuomenę
Vykdant institucinės globos pertvarką Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ir/ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją.
Grupinio gyvenimo namų esmė
Grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur.
Užimtumas už namų ribų
Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų ar panašių įstaigų. „Kodėl? Nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia. Jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius. Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių“, - teigiama pertvarkos iniciatorių.
Dabartinės sistemos ydos
Pasak G. Baltrūno, dabartinė Lietuvos institucinės socialinės globos paslaugų sistema žaloja žmogų. „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau, - dabartinės sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. - Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats."
Visuomenės požiūris ir tolerancija
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Paklausus, ką daryti, kad visuomenė taptų tolerantiškesnė, G. Baltrūnas sakė, jog stebuklus daro ne švietėjiškos akcijos, o tiesioginis kontaktas su neįgaliu asmeniu.
Taip pat skaitykite: Vaikų globos namai: paslaugų įvertinimas
Pavyzdžiai iš praktikos
„Kai startavo Pertvarkos projekto apsaugoto būsto bandomoji paslauga, man teko prisidėti nuomojant būstą. Būstus nuomojo Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrija. Paskambinus užtekdavo pasakyti, kad bute gyvens psichikos sutrikimų turintys asmenys, ir pokalbis baigdavosi. Penkis kartus paskambinę, išgirdome keturis „ne“ - žmonės net neišklausė mūsų kalbos iki galo. Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje, - įsitikinęs specialistas. - Man teko dirbti su nusikaltusiais vaikais Inkūnuose, Anykščių rajone."
Neįgaliųjų matomumas viešumoje
Anot pašnekovo, į Lietuvą atvykę užsieniečiai stebisi, kad viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai, beveik nemato neįgaliųjų. O nemato todėl, kad jie tarsi paslėpti įstaigose arba gyvena užsidarę namie.
Regioniniai skirtumai ir perspektyvos
Utenos ir Panevėžio regionai bent pirmame Pertvarkos projekto etape nepateko į finansuojamų regionų sąrašą, todėl grupinio gyvenimo namų perspektyvos Utenoje miglotos. Kai kurios savivaldybės, kaip informavo G. Baltrūnas, tokius namus stato savo lėšomis.
Teigiami pavyzdžiai
Grupinio gyvenimo namai jau veikia Visagine, suderintas detalus planas dėl grupinio gyvenimo namų statybos Dūkšte, Ignalinos rajone. Apie grupinio gyvenimo namų steigimą svarsto Utenos Dievo Apvaizdos vienuolijos seserys. Sesuo Dominyka informavo, kad krikščioniški grupinio gyvenimo namai „Arka“ būtų skirti žmonėms, turintiems protinę negalią. Šiuo metu renkama komanda. „Tokie namai jau veikia Kaune ir Vilniuje, svajojame remdamiesi šiais pavyzdžiais krikščioniškus grupinio gyvenimo namus kurti Utenoje. Jei pavyks suburti komandą, namų vadove taptų šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti ir tokio tipo namams vadovaujanti moteris.
Visagino patirtis
Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose. „Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.“ Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos, - pasakojo direktorė. - Reikėjo laiko, kad namų gyventojai adaptuotųsi. O dabar jie visai kitokie žmonės. Pakilo jų savivertė, nebebijo savarankiškai išeiti į miestą, nebebijo svetimų žmonių, moterys eidamos į viešumą puošiasi."
Taip pat skaitykite: Teisinis reglamentavimas ir įgyvendinimas
Iššūkiai ir sunkumai
Anot V. Meškėnienės, įgyvendinant pertvarką iškilo sunkumų - gyvendami įstaigoje globojami asmenys įprato patys nieko nedaryti, tad savarankiškumo teko mokytis nuo pirmųjų žingsnių. Šiandien vienintelis dalykas, ko negali daryti grupinio gyvenimo namų gyventojai - patys disponuoti pragyvenimui skirtomis lėšomis.
Bendradarbiavimo svarba
Sėkmingiau - ten, kur visi pertvarkos dalyviai - savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, socialinės globos įstaigos ir bendruomenės, glaudžiai bendradarbiauja, o žmonių su negalia politiką suvokia kaip žmogaus teisių, o ne medicininės priežiūros modelį.
Integracijos nauda visuomenei
Viceministrė pabrėžė, jog labai svarbu suprasti, kad žmonių su negalia integracija į visuomenę reikalinga visiems visuomenės nariams. V.Augienės teigimu, nė vienų šiuo metu Lietuvoje jau veikiančių grupinio gyvenimo namų gyventojai neturi konfliktų su vietos bendruomenėmis, įtampų kai kur esą buvo tik tol, kol šie namai įsikūrė.
Bendrystės jausmas
„Yra toks svarbus pertvarkos aspektas: visi turime suvokti, kad atsiskyrę vieni nuo kitų mes silpnėjame. Silpnėjame nematydami kitiems žmonėms tekusių iššūkių, neleisdami sau patirti bendrystės jausmo, dėl įvairių išankstinių nuostatų auginamės baimes, prarandame galimybę pajusti dėkingumą. Taip mes save tam tikra prasme skurdiname. Nemaža dalis žmonių su negalia gyvena izoliuotą gyvenimą, mes jų nematome, nebendraujame ir net nežinome, ką tie žmonės gali mums duoti. O gali duoti įvairiausių dalykų, visų pirma pamokų: artumo, gebėjimo priimti save ir pasaulį atvirai, be nuostatų, nesumeluoto tiesumo, sąžiningumo. Tokius dalykus mums gali padovanoti tik vaikai ir žmonės, kurie dėl negalios gyvena tokį savitą gyvenimą. Iki šiol mes neleidome jiems pasireikšti, iki šiol mums atrodė, kad galime viską sutvarkyti ir nuspręsti už juos “, - teigė V.Augienė.
Tolygios globos siekimas
Siekiama tolygios globos pertvarkos Lietuvoje. Daugiau paslaugų žmonėms su negalia yra teikiama didmiesčiuose, tačiau dėl mažesnio gyventojų skaičiaus paslaugų prieinamumas kai kur geresnis mažose savivaldybėse. Pasak viceministrės, siekiama tolygumo, kad žmogui su negalia vienodai gera būtų gyventi visoje Lietuvoje. Taip pat labai svarbu keisti visuomenės nuostatas, kad visuomenė suprastų žmonių su negalia integracijos svarbą ir naudą. Priimant sprendimus, būtina girdėti pačių negalią turinčių žmonių balsą. Labai svarbu keisti nuostatas, kad visuomenė suprastų žmonių su negalia integracijos svarbą ir naudą.
Žmogaus teisės - prioritetas
„Pagrindinė priežastis, kodėl reikėjo globos namų pertvarkos - tai žmogaus teisių užtikrinimas. Iškėlus klausimą, ar įmanoma dideliuose, ligonines primenančiuose globos namuose, užtikrinti žmogaus orumą, individualumą - tapo akivaizdu, kad ne. Taip, ten mes suteikdavome paslaugas, pamaitindavome, buvo kur miegoti, sąlyginai saugu. Tačiau apie tokius dalykus, kaip žmogaus teisę pasirinkti, kur jis nori šiandien eiti, ką jis nori šiandien valgyti, kuo jis nori užsiimti, o svarbiausia, kaip jis nori būti naudingas šiai visuomenei, nebuvo ką ir kalbėti. Padėtis buvo netgi tragiška“, - sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė V.Augienė.
Pertvarkos etapai
Institucinės globos pertvarka vyksta keliais etapais. Visų pirma, siekiama išformuoti didelius globos namus, sukuriant grupinio gyvenimo namus ar suteikiant galimybę negalią turintiems žmonėms apsigyventi apsaugotame būste. Tai, pasak viceministrės, yra techninė dalis, tačiau svarbesnė dalis - paslaugų kokybė. „Reikia skatinti negalią turinčio žmogaus gebėjimus atrasti, ką jis gali ir padėti jam prasmingai prisidėti prie bendruomenės gyvenimo. Toks iššūkis yra šiandienos socialiniam darbuotojui - nepergloboti, nepadaryti už žmogų, tačiau suteikti visą įmanomą pagalbą, kad jis pats galėtų. Tada tais rezultatais pasidžiaugsime visi“, - sako V.Augienė.
Adakavo socialinės globos namų patirtis
Adakavo socialinės globos namų geroji patirtis Tauragės rajono Adakavo socialinės globos namai orientuojasi į bendruomeninių paslaugų teikimą negalią turintiems žmonėms ir jų artimiesiems. Šiuo metu ji teikia devynių rūšių paslaugas.
Bendruomeninių paslaugų svarba
„Bendruomeninės paslaugos yra alternatyva institucinei globai. Iki pertvarkos buvo einama lengviausiu keliu - už negalią turintį žmogų buvo nusprendžiama, kad jis keliaus į institucinės globos namus. Dabar mes teikiame dienos globos paslaugą asmens namuose. Žmonės gali gyventi savo namuose, būti su savo šeimos nariais ir nepatekti į institucinės globos priežiūrą. Taip pat išbandome ir nemažai kitų paslaugų. Viena jų - laikino atokvėpio paslauga asmens namuose. Taip pat teikiame apsaugoto būsto paslaugą, kuri tikrai pasiteisino. Mūsų septyni žmonės yra išėję iš globos įstaigos ir sėkmingai įsikūrė apsaugotame būste, kuriame jie gyvena savarankiškai ir pagalbą gauna tuomet, kai jos reikia“, - teigė Adakavo socialinės globos namų direktorė Kristina Anulienė. Bendruomeninės paslaugos yra alternatyva institucinei globai.
Bendruomenės pasipriešinimas ir jo įveikimas
Pasak direktorės, įrengiant grupinio gyvenimo namus, būta visokių patirčių. Teko susidurti ir su bendruomenės pasipriešinimu. „Kai nusprendėme statyti antruosius grupinio gyvenimo namus ir nupirkome sklypą, pasipriešinimą patyrėme iš šalia esančio miestelio gyventojų. Klausimas man, kaip vadovei, buvo: „ar jūs garantuojate mums saugumą?“. Pasakiau, kad garantuojame, nes 27-erius metus dirbu šioje įstaigoje ir Adakavo bendruomenėje nei vienas nusikaltimas nebuvo padarytas globos namų gyventojų. Bijoma to, ko nepažįstama“, - pasakojo K.Anulienė.
Švietimo svarba
Pasak jos, dabar ruošiamasi statyti dar ketverius grupinio gyvenimo namus, kartu šviečiama visuomenė. „Mes dirbame su bendruomenėmis, dalyvaujame jų renginiuose, stengiamės, kad mūsų globojamus žmones pamatytų. Tačiau tai yra nuolatinis ir sunkus darbas, sulaukiame kritikos. Bendruomenės nariai dėl to nėra kalti, nes daugelį metų negalią turintys žmonės buvo paslėpti nuo visuomenės. Tikiuosi, kad žmonių požiūris keisis ir toliau įgyvendinant pertvarką bus lengviau“, - sakė Adakavo socialinės globos namų direktorė K.Anulienė. Tikiuosi, kad žmonių požiūris keisis ir toliau įgyvendinant pertvarką bus lengviau.
Sėkmės istorijos
Tomo ir Lauros istorija
Tomas ir Laura iš Dotnuvos grupinio gyvenimo namų džiaugiasi savo sėkme. Šiuose namuose jie dabar gyvena aštuoniese kaip tikruose savo namuose: į parduotuvę eina, valgį gamina, namus tvarkosi patys. „Labai gerai gyvename. Aš esu labai patenkintas. Niekuo nesiskundžiu, man patinka. Mėgstu namus tvarkytis“, - sako Tomas. Jis turi virėjo specialybę ir sako labai norėtų gauti darbą, užsidirbti pinigų. Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose Laura gyvena jau ketverius metus, anksčiau ji gyveno dideliuose institucinės globos namuose Šlapaberžėje. „Čia gyventi geriau, ramu, saugu, gera. Su kaimynais pabendraujame, pasišnekame“, - taip dabartinį savo gyvenimą grupinio gyvenimo namuose apibūdina Laura. Laura ir Tomas labai džiugiai pasakoja apie savo augintinius šunį ir katę bei daržovių auginimą. „Šuniuką vedame į kiemą pasivaikščioti. Ir šiltnamį turime. Auginame agurkus, pomidorus“, - pasakoja Laura. Didžiausia jos svajonė - nuvykti į Vilnių.
Dotnuvos grupinio gyvenimo namų atmosfera
Socialinė darbuotoja Erika Klimienė sako, kad Dotnuvos grupinio gyvenimo namuose negalią turintys žmonės gyvena kaip šeima. „Mes, visos penkios darbuotojos, ateiname į šiuos namus kaip į savo antrus namus. Laukiame vieni kitų, kada susitiksime. Dienos ritmas čia toks, kaip ir namuose: keliamės, tvarkomės, ruošiame valgyti. Teikiame siūlymus, kokį maistą norime valgyti, kur norime išeiti, ką pamatyti. Kartu planuojame kur atostogausime, kur važiuosime. Viskas taip, kaip šeimoje, tik mes, darbuotojos, esame pagalbininkės, o jie yra šių namų šeimininkai. Mes tik prisidedame prie jų geresnio gyvenimo, kad jie čia jaustųsi kaip tikruose namuose“, - sakė socialinė darbuotoja E.Klimienė.
Socialinės dirbtuvės ir įtrauktis
Plungės rajono savivaldybėje daug dėmesio skiriama asmenų, turinčių intelekto ir (ar) psichosocialinę negalią, socialinei įtraukčiai ir prasmingų veiklų organizavimui. Naujas būdas kalbėti apie teises ir pasirinkimus - D. Tai daugiau nei edukacinis įrankis. Kai teisės tampa suprantamos, atsiranda balsas. Tarp socialinių dirbtuvių dalyvių - ir Ingrida, kurios kelias tapo pirmųjų metų simboliu. Čia ji tobulino įgūdžius, stiprino pasitikėjimą savimi ir kartu su komanda žengė svarbų žingsnį į savarakišką darbą.
Nauji grupinio gyvenimo namai
Švenčionyse atidaryti dar vieni grupinio gyvenimo namai, skirti žmonėms su negalia. Nijolės Genytės socialinės globos namų ES lėšomis pastatytuose grupinio gyvenimo namuose nuo spalio mėnesio gyvena 10 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. „Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos tikslas - atsisakyti žmogaus teises ir laisves pažeidžiančių didelių globos namų ir suteikti galimybę intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems žmonėms gyventi bendruomenėje, būti jos dalimi, gauti reikalingas paslaugas, tapti savarankiskais. N. N. Genytės socialinės globos namai įgyvendino projektą „Bendruomeninių apgyvendinimo paslaugų asmenims su proto ar psichikos negalia plėtra Švenčionių mieste“, finansuojamą ES lėšomis ir Švenčionyse pastatė grupinio gyvenimo namus, kuriuose nuo spalio mėnesio pradžios gyvena 10 žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia. Grupinio gyvenimo namų statyba ir įrengimas kainavo 794 tūkst. N.
Bendruomeniniai vaikų globos namai Švenčionėliuose
Per vizitą Švenčionių rajone ministrė M. Navickienė taip pat aplankė savivaldybės Švenčionėliuose įkurtus bendruomeninius vaikų globos namus, veiklą pradėjusius rugsėjo mėnesį. Juose gyvena 8 vaikai, netekę tėvų globos. Bendruomeninių vaikų globos namų Švenčionėliuose statyboms ir įrengimui išleista 310 tūkst.
Alternatyvios bendruomeninės paslaugos
Žmonių su negalia institucinės globos pertvarkos procesas apima alternatyvių bendruomeninių paslaugų plėtrą. Negalią turintiems žmonėms atsiveria galimybė gyventi bendruomenėje, gauti joje pagalbą, atliepiančią jų asmeninius poreikius, taip pat įsitraukti į bendruomeninį gyvenimą. Viena iš šio proceso krypčių - su apgyvendinimu susijusių paslaugų plėtra, kuri apima individualių paslaugų teikimą apsaugotame būste, savarankiško ir grupinio gyvenimo namuose.
Iššūkiai ir problemos
Eilėse patekti į globos namus stovi 140-150 asmenų, o į bendruomenes gyventi išeina vos vienas kitas. Lietuvoje vis dar įsivaizduojama, kad žmonėms su negalia uždarose įstaigose gyventi geriau, nei, tarkim, atvirose bendruomenėse.
Diskusija dėl oraus gyvenimo bendruomenėje
Kovo 22 d. Seimo Europos Informaciniame biure vyko diskusija „Ar visi turi teisę oriam gyvenimui bendruomenėje?“. Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova asmenų su negalia apsaugos srityje dirbti pradėjo dar prieš valstybei atgaunant Nepriklausomybę. Jau 1990-1991 metais kartu su išeivijos lietuviais jie filmavo padėtį socialiniuose globos namuose. Paviešinus rezultatus, visuomenėje kilo skandalas - pirmą kartą garsiai pradėta kalbėti apie nežmoniškas tokių institucijų gyventojų sąlygas.
Pažeidžiamiausia visuomenės grupė
Pasak jos, per visą Nepriklausomybės laikotarpį žmonės su negalia taip ir liko pažeidžiamiausia visuomenės grupe. D. Migaliova pasakojo neseniai sulaukusi vienos mamos iš Klaipėdos skambučio. Moteris buvo tokioje neviltyje, jog sakė susideginsianti, jei tik tai padėtų žmonėms su proto negalia gauti kompleksines paslaugas. Asmeninių asistentų Lietuvoje nėra, asmenys, turintys sunkią intelekto negalia, nepriimami į dienos centrus ar grupinio gyvenimo namus.
Tragiška padėtis
Negalią turintis Seimo narys Justas Džiugelis susiklosčiusią padėtį pavadino tragiška. „Man priežiūros reikia 24 valandas per parą. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis globos namų sistemą pavadino šalies gėda. Vietoje to, kad perkeltume žmones į bendruomenę, toliau juos uždarinėjame globos namuose - t.y. tęsiame institucionalizaciją. „Praėjusį penktadienį lankiausi vienoje tokių struktūrų. Direktorės klausiau, kiek, jos galva, iš šitų asmenų galėtų gyventi savarankiškai. Atsakymas buvo: iš šimto šešiasdešimt kelių - trys, keturi. Aš ėjau koridoriumi ir mačiau, kad kiekvienas sutiktas žmogus realiai galėtų gyventi savarankiškai“, - teigė jis.
Pertvarkos strategija ir problemos
2014 metais parengta institucinės globos sistemos pertvarkos strategija ir įgyvendinimo planas, kurio šūkis: „Vaikams - šeima, neįgaliesiems - bendruomeninė paslaugos“. Tačiau po trejų metų rezultatas ekspertams kelia liūdesį. VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ vadovė Karilė Levickaitė, stebinti pertvarkos procesą, išskyrė kelias pagrindines problemas, trukdančias ją įgyvendinti. Pirma, nevykdomas reali stebėsena, kokie žingsniai daromi, nevertinamas jų efektyvumas. Kitas aspektas - viešųjų pirkimų procedūros ir reikalavimai, trukdantys kvalifikuočiausiems psichikos sveikatos ekspertams įsitraukti į pertvarkos veiklą. „Žinome, kad dydis nėra vienintelis globos institucijos bruožas. Vienuose namuose gali būti ir penki gyventojai, bet tai vis tiek bus institucija, dėl, tarkim, tvarkos. Kažkas už gyventojus padarys valgyti, dėl saugumo paims pasaugoti pasus ar pinigus. Tokių pavyzdžių turime, Lietuvoje tai vyksta“, - kalbėjo K.
tags: #socialiniu #globos #namu #pertvarkos #aktualijos