Didžiausios Lietuviškos Vaikų Knygos Rekordas

Vaikų literatūra Lietuvoje nuolat kinta, o vaikų nuomonė apie knygas - svarbus rodiklis, leidžiantis suprasti, kas jiems patinka ir ką jie norėtų skaityti. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vaikų knygos užkariauja skaitytojų širdis, atsižvelgdami į vaikų apklausų rezultatus, rekordus ir kitus įdomius faktus.

Vaikų Knygų Populiarumo Tendencijos

Vaikų knygų penketuko anketų skaitymas ir analizavimas yra vienas maloniausių darbų. Šiemet pasiektas anketų rekordas - gautos net 1405 1-6 klasių vaikų anketos (mergaičių - 65 proc., berniukų - 34 proc., nepasirašiusių vaikų - 1 proc.). Daugiausiai anketų sulaukta iš Vilniaus apskrities - 54 proc. Iš kitų apskričių - kukliau: iš Panevėžio - 17 %, Kauno - 8 %, Šiaulių ir Alytaus - po 7 %, Klaipėdos - 3 %. Vaikai išvardijo 1596 knygų pavadinimus. Lietuvių literatūra sudaro beveik 27 proc. visų knygų. Paminėta apie 6 proc. negrožinės literatūros knygų, apie 4 proc. poezijos, apie 2 proc.

Vaikai labai mėgsta skaityti knygų serijas. Jie ne tik išvardija knygų serijų pavadinimus, bet ir rašo, kad laukia tęsinių, ragina rašytojus toliau tęsti herojų nuotykius, o leidėjų prašo užbaigti knygų serija, jeigu jau ją pradėjo leisti.

Mergaičių Mėgstamiausios Knygų Serijos

1. H. Webb knygos apie nelaiminguosius gyvūnėlius yra mergaičių mėgstamiausių knygų serijų penketuko favoritės. Aišku, įtakos turi ir tai, kad ši serija yra labai gausi - vaikai paminėjo net 29-is jos pavadinimus.
2. Pirmoji vieta stipriai pirmauja prieš antrąją vietą užėmusią R. Russell knygų seriją „Prietrankos dienoraštis“. Tarp kitų serijų balų skirtumai nėra tokie dideli.

Berniukų Mėgstamiausios Knygų Serijos

1. J. Flanagan „Žvalgo mokinys“
2. T. Kinney „Nevykėlio dienoraštis“

Berniukų mėgstamiausių knygų serijų penketuke situacija panaši kaip ir mergaičių - „Nevykėlio dienoraštis“ atsiplėšęs gana stipriai, o tarp kitų kūrinių balų skirtumai palyginti nedideli. Berniukai retai skaito H. Webb „Gyvūnų istorijas“, jiems labiau patinka J. Flanagan „Žvalgo mokinys“ ir T. Kinney kūriniai.

Sėkmingas Debiutas ir Netikėtumai

Norėtųsi atkreipti dėmesį į sėkmingą R. Savickytės knygų serijos „Adelės dienoraštis“ debiutą. Šiemet ji išstūmė pernai į penketuką patekusią N. Jasiūnaitės knygą.

Taip pat skaitykite: Sutikimas su duona ir druska: istorija

2018 m. Šiame penketuke matome didžiausias naujienas, gal net netikėtumus. Maloniausia, kad lietuviška knyga atsidūrė viršūnėje. O ir penketuką užbaigianti knyga taip pat turi nemažai lietuviškų gijų, atspalvių. Kas galėjo pagalvoti, kad vaikai taip pamėgs J. Vilės ir L. Itagaki „Sibiro haiku“? Knyga į penketuką įsiveržė it viesulas - pirmavo nuo pat pradžių, kai tik buvo pradėti suvedinėti duomenis. Ji dominavo daugelyje anketų, nepaisant to, iš kokio Lietuvos regiono ji atkeliavo, kelintos klasės mokinio buvo užpildyta. Tik kiek rečiau šią knygą mini 1-2 kl. vaikai. Be to, „Sibiro haiku“ surinko dvigubai daugiau balų nei antrojoje vietoje atsidūręs A. Iki šiol 1-6 kl. penketuke niekada nebuvo jau minėtosios knygos „Tarp pilkų debesų“. Šiemet ji gana dažnai minima mergaičių šeštokių anketose. Nors kiek kukliau, tačiau penktokės irgi prisidėjo prie šios knygos sėkmės.

Palyginti neseniai išleistą K. Brubaker Bradley knygą vaikai pamėgo greitai. Ji anketose buvo paminėta tikrai nemažai kartų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad po kurio laiko į penketuką sugrįžo „Tomo Sojerio nuotykiai“. Apskritai galima pasakyti, kad į šiųmetį penketuką žiūrėti žymiai įdomiau nei į pernykštį.

Metų Knygos Rinkimai

Aiškiai matyti, kad „Sibiro haiku“ galima vadinti populiariausia metų knyga. Ir mergaitės, ir berniukai ją įvardijo kaip labiausiai patikusią. Mergaičių dėka penketuke atsirado R. Sepetys „Tarp pilkų debesų“, berniukų - M. Kvieskaitės „Klampynių kronikos“.

Už antrąją vietą užėmusią knygą „Ida iš šešėlių sodo“ aktyviai balsavo panevėžiečiai. Tai jų nuopelnas. Kūrinio „Klampynių kronikos“ patekimas į penketuką, tikėtina, susijęs su „Metų knygos“ rinkimų akcijos populiarumu - ji turi nemažai įtakos ir šiems rinkimams. „Brolis, kurio nereikėjo“ bei „Akmenukų pasakos“ taip pat gana populiarios lietuvių autorių knygos. Nedaug nuo penketuko ribos atsiliko E. Daciūtės ir A. Kiudulaitės „Laimė yra lapė“, I. Ežerinytės „Šunojaus diena“, M. Marcinkevičiaus ir A. Gelažniko „Diena, kai mama tapo slibinu“.

Kaip visada vaikai paminėjo keletą senų knygų, kurios dabar labai retai skaitomos ar visai neskaitomos, nemadingos. Bet vis dar atsiranda tokių, kuriems jos pakutena širdeles.

Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės vaikų mados tendencijos

Vaikų Nuomonės apie Skaitymą

Vaikai anketose galėjo atsakyti į klausimus: Ar patinka skaityti ir kodėl? Kas skatina skaityti? Kas paskatintų skaityti daugiau?

„Knygos padeda neskubėti.“ Šią pagrindinę šių metų vaikų knygos dienos mintį, pasiūlytą K. Kasparavičiaus, galima sutikti ir vaikų anketose, tik kitais žodžiais. Į klausimą, ar patinka skaityti ir kodėl, mėgstantys skaityti vaikai rašo, kad skaitydami atsipalaiduoja, nusiramina, tai smagi, įtraukianti veikla. Jiems patinka įsijausti į knygos nuotykius, susitapatinti su veikėjais, išgyventi jų būsenas, kai kurie be knygų negali gyventi ir t. t. Nelabai mėgstantys skaityti rašo, kad patinka skaityti tik tada, kai knyga įdomi, kai už tai ką nors gali gauti, pavyzdžiui, saldainių, gerą pažymį… Jie rašo tiesiai šviesiai - tai laiko švaistymas, neįdomu, skaitymas vargina, yra įdomesnių veiklų, be to, užduodama daug namų darbų… Yra prisipažįstančių, kad tiesiog tingi. Bet apskritai dauguma vaikų linki džiaugsmo, kantrybės, meilės, net pinigų. Štai antrokė Matilda parašė, jog ją skaityti skatina mokytoja ir… obuolių kompotas. Gal čia raktas į neskaitymo problemą? Tereikia išvirti obuolių kompoto, juo pagirdyti nemėgstančius skaityti ir, žiūrėk, visi skaito! Gaila, girdėjau daugelyje sodų šiemet apsilankė šalnos - žiedai nušalo.

Kaip Skatinti Vaikus Skaityti?

Vaikų nuomonės apie tai, kas juos skatina skaityti:

• Skaityti aš pats save skatinu. Ir mokytoja skatina.
• Kai man liūdna ar esu vienas, tada skaitau daugiau.
• Galima būtų įkurti knygų skaitymo klubą, kai visi susitinka ir kalbasi apie knygą.
• Dar labai patinka, kai visai klasei skaito mokytoja.
• Dar labai gerai, kai lenktyniaujam, kas daugiau perskaitys klasėje, o daugiausiai perskaičiusiam mokytoja duoda taškų.
• Skaityti skatina mama, nes skaito pati ir rodo man pavyzdį. Patinka su mama lenktyniauti dėl knygų skaitymo.
• Man pirmose trijose klasėse būdavo įdomu skaityti, bet dabar tai, mano manymu, laiko švaistymas. Mama mane nori įkalbėti grįžti prie knygų „gėrio“, bet aš vis atsisakau.
• Skaityti patinka, nes knygų pasaulis toks įdomus, kad aš noriu jame gyventi.
• Patinka skaityti todėl, kad skaitymas yra minčių aukso puodas.
• Siūlau nenustoti rašyti, nes įkvėpimo yra kiekviename kampe, žingsnyje, atsidūsime, net kai to nejaučiate!
• Patinka skaityti knygas paremtas tikrais faktais, nes tada supranti, ką žmonės seniau patyrė.
• Mane skatina skaityti žmonės, kuriems patinka skaityti, taip pat nuotykiai (man labiausiai patinka knygos su nuotykiais).
• Taip pat mane skatina skaityti aplinka, kur yra ramu.
• Mano tėvai taip pat labai daug skaito, todėl man irgi smagu prisidėti prie skaitytojų klubo.
• Paprašyčiau leidėjų išleisti daugiau E. Blyton knygų, kad būtų pabaigta leisti L. M. Montgomery serija apie Anę.
• Uždirbti tiek pinigų, kad atėjus į darbą nereikėtų galvoti apie atlyginimą ir būti linksmesniems.
• Man patinka dinozaurai, bet dažnai jų būna tik enciklopedijose. Norėčiau, kad jų tiesiog būtų paprastoje knygoje.
• Man skaitymas po ilgos dienos atpalaiduoja smegenis.
• Manau, kad rašytojai turėtų rašyti liūdnesnes ir rimtesnes knygas.
• Rašytojai galėtų padaryti 2 knygos versijas: vieną - lengvą skaityti ir su daugiau paveikslėlių, o kitą - rimtiems skaitytojams.
• Skaityti nelabai patinka, nes aš turiu visiškai pilną darbotvarkę ir turiu žymiai daugiau įdomesnių užsiėmimų.
• Nelabai suprantu klausimo, ką reiškia „skaityti daugiau“. Tiesiog reikia turėti daug knygų ir jas skaityti!
• Skaitau tik žiemą, nes vasarą neturiu laiko.
• Linkiu nepasiduoti tingėjimui ir rašyti daugiau knygų vaikams, nes vaikai - mūsų ateitis.
• Bibliotekininkai turi geriausią darbą, linkiu, kad jie toliau dirbtų tą darbą.
• Knyga - mano geriausia draugė, o buvimo su draugu skatinti nereikia.
• Man labai patinka naujos knygos, kai galiu užuosti jų kvapą. Todėl knygas man mama perka iš knygyno. Labai nemėgstu skaityti telefone ar planšetėje.
• Kartais būna dienų, kai tave užpuola nuobodulys, o kasdienybė gadina nervus. Tokioms dienoms prašviesinti tereikia atsiversti knygą, ir staiga tu gali nardyti su delfinais, vaikščioti po gražiausius sodus ar net skraidyti padebesiais su Karlsonu.
• Kad daugiau skaityčiau, aš pati save turiu skatinti ir iš savęs reikalauti. Juk niekas kitas neprivers.
• Mane skatina skaityti mintis, kad kiekviena knyga - tai nesibaigiančios dėlionės detalė, kuri kiekvieną kartą su paskutiniu puslapiu atsiduria savo vietoje.
• Vadovėlių autoriams siūlyčiau (gal atrodys beprasmiškai) įdėti ištraukų iš tų knygų, kurios vaikams tikrai patiktų. Dar patariu vengti senų tekstų, kurių vaikai net nesupranta.
• …pasiimi knygą į rankas ir įkrenti į duobę, iš kurios nebegali išlipti.

Rekordai Vaikų Literatūroje ir Ne Tik

Rekordų registravimo pradininkai yra sportininkai. Pirmasis oficialus sporto rekordas įregistruotas 1867 m. 100 m bėgime. Tad ir „rekordo“ sąvoka pirmiausia buvo siejama su sportiniais laimėjimais. Vėliau ši sąvoka praplėsta, pradėti registruoti kitų sričių rekordai: augalininkystės, meno, technikos, statybų, maisto ir kt. Ekstremalūs klimato reiškiniai taip pat vadinami rekordais. Rekordai yra pasauliniai (dar vadinami absoliučiais), olimpiniai, žemyno, nacionaliniai, pagal amžiaus grupes, taip pat bendruomenių (miestų, mokyklų, sporto draugijų) bei kt.

Rekordų Knygos Pradininkas Lietuvoje

Rekordų knygos pradininkas yra lietuvis Augustinas Liepinis (1896-1977). 1933 m. jis išleido pirmąją knygą „Kitų pėdomis. Gyvenimo pavyzdžiai“. Joje aprašyti įvairūs pasiekimai, vadintini rekordais. Knyga greitai tapo populiari. Paskatintas sėkmės, A. Liepinis knygas šiuo pavadinimu pakartotinai išleido 1937 ir 1939 m., tiražais po 2-3 tūkst. egz. Šiose knygose aprašytų istorijų esmė buvo ne pateikiamų faktų tikrumas, o pamokymai, todėl ne visos istorijos laikytinos rekordais. Tačiau matosi, kad jau tuo metu autorius mąstė apie rekordus. Sovietų okupacijos laikais A. Liepinio darbai buvo laikomi „žalingais“, todėl knygos saugotos specialiuosiuose bibliotekų fonduose. Vertimų į kitas užsienio kalbas nebuvo, todėl A. Liepinis netapo pasaulinio garso rekordininku.

Taip pat skaitykite: Muzika gimtadienio šventei

Gineso Pasaulio Rekordų Knyga

Kažin ar tikėjosi Artūras Ginesas (Arthur Guinness, 1725-1803), alaus daryklos įkūrėjas ir savininkas, kad jo vardu pavadinta knyga bus viena populiariausių pasaulyje?… Viskas prasidėjo nuo nesėkmingos medžioklės 1951 m. lapkričio 10 d. Tądien tuometinis Gineso alaus daryklos Airijoje generalinis direktorius seras Hju Er Kembel Byveris (Hugh Eyre Campbell Beaver KBE, 1890-1967) iš labai patogios padėties nepataikė į netoliese tupėjusį dirvinį sėjiką. Ambicingas seras pasiteisino, kad tai buvęs pats greičiausias iš visų medžiojamų paukščių Europoje. Rasti žinių apie tai nepavyko, tad kilęs ginčas nebuvo išspręstas.

Tuomet vienas Gineso alaus daryklos tarnautojas serui H. Byveriui pasiūlė kreiptis į dvynius Norį ir Rosą Makraiterius (Norris Dewar McWhirter, CBE, 1925-2004 ir Alan Ross McWhirter, 1925-1975), vėliau tapusius pirmaisias pasaulio rekordų knygos sudarytojais, kad jie padėtų nustatyti, kuris iš medžiojamųjų paukščių yra greičiausias. Nors šio tyrimo išvados serui H. Byveriui buvo nepalankios, jis pagalvojo, kad panašių klausimų gali kilti ir Gineso aludžių lankytojams (tuo metu Gineso alaus darykla valdė apie 81 400 alaus barų Anglijoje bei Airijoje). Rekordų registravimui buvo įkurta agentūra „Skaičiai ir faktai“, vėliau pervardinta į „Gineso leidyklą“ (Guinness Publishing Limited), kuriai vadovavo broliai M. ir R. Makraiteriai. Po parengiamųjų darbų prasidėjo informacijos atranka ir pasiekimų tyrimai.

Sero H. Byverio prašymu, 1954 m. rugpjūčio 12 d. leidykla 1000 egzempliorių tiražu išleido 198 puslapių knygelę, skirtą „tarnybiniam naudojimui“. Knygelė iš alaus barų greitai dingo. Šis „dingimas“ įrodė, kad toks leidinys turi paklausą, tad 1955 m. rugpjūčio 27 d. išleistas pirmasis „Gineso pasaulio rekordų knygos“ (angl. Guinness World Records) leidinys, skirtas pardavimui. Iki Kalėdų ši knyga užėmė pirmąją vietą perkamiausių pasaulio knygų sąraše ir niekada šios vietos neužleido (išskyrus 1957 ir 1959 metus, kai ji tiesiog nebuvo išleista).

1995 m. knygos leidybos ir autorines teises nupirko kompanija „Diageo“. Po šio sandėrio „Gineso rekordų knyga“ tapo mažiau informatyvi, tačiau gausiai iliustruota ir spalvinga. Iki šiol ši knyga yra pasaulyje didžiausiais tiražais parduodama autoriaus teisių apsaugota knyga. Nuo 2002 m. „Gineso pasaulio rekordų knyga“ greitai išpopuliarėjo ne tik Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, bet ir visame pasaulyje. XX a. „Gineso pasaulio rekordų knygos“ buvo išverstos į 37 pasaulio kalbas. Dabar „Gineso pasaulio rekordų knyga“ yra kasmetinių rekordų žinynas, kuriame aprašyti ne tik žmogaus pasiekimai, bet ir ypatingi gamtos pokyčiai. Ji leidžiama įvairiomis kalbomis daugiau kaip 100 pasaulio šalių. Dabar jau parduota daugiau nei 100 milijonų šių knygų egzempliorių. 1976 m. Niujorke ir Las Vegase (abu JAV) atidarytos Gineso pasaulio rekordų parodos.

Nacionalinių Rekordų Knygos

Ne sportinių rekordų registravimo idėja greitai išpopuliarėjo pasaulyje. Pagal Gineso rekordų knygos pavyzdį įvairios šalys pradėjo registruoti nacionalinius rekordus. Nacionalinės rekordų knygos pirmiausia pasirodė Indijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Vėliau - Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Čekoslovakijoje, Brazilijoje bei kitose šalyse. Sovietų Sąjungoje „Gineso pasaulio rekordų knyga“ nuo visuomenės buvo slėpta specialiuosiuose bibliotekų fonduose. Tik 1990 m. Sovietų Sąjungoje, o tuo pačiu ir Lietuvoje, pasirodė pirmasis „Gineso pasaulio rekordų knygos“ leidimas rusų kalba. Tai buvo 1988 m. leidinio vertimas.

Vaikų Rekordų Knygos

1992 m. išleista pirmoji „Danijos vaikų rekordų knyga“. Vėliau šiuo pavyzdžiu pradėti registruoti kitų šalių vaikų rekordai internete, bet vaikų rekordų knygos nebuvo leidžiamos. Ginesas taip pat pradėjo registruoti vaikų rekordus.

Lietuvos Rekordų Knyga

1990 m. išleista pirmoji Lietuvos rekordų knyga. 1991 m. išleista buvusios SSRS knyga „Dyvai“, ir tik vėliau pradėtos leisti rekordų knygos. 1992 m. „Lietuvos rekordų knygos“ atsiradimą jos sudarytojas Vytautas Navaitis sieja su žvejybinėmis ambicijomis. Ponas V. Navaitis perskaitė, kad Prancūzijoje sugautas 42,6 kg svorio šamas. Tai buvo pateikta kaip sensacija. Taip, tai - neeilinis laimikis, bet bet jau buvo žinoma, kad Lietuvoje sugautas didesnis šamas. Kilo mintis surašyti Lietuvos geriausius pasiekimus, taip pat registruoti rekordus ir išleisti Lietuvos rekordų knygą.

1985 m., išnagrinėjęs „Gineso pasaulio rekordų knygos“ turinį ir rekordų registravimo taisykles, V. Navaitis sudarė būsimos „Lietuvos rekordų knygos“ turinį ir pradėjo rinkti duomenis apie galimus rekordininkus. Jų ieškojo žinynuose, statistiniuose, enciklopediniuose bei periodiniuose leidiniuose. Sukauptus duomenis tikslino archyvuose, muziejuose, tarėsi su įvairių sričių žinovais.

Sudarius pirmąją Lietuvos rekordų knygą, pasitvirtino kadaise girdėta žinia apie didžiausią Lietuvos šamą. 1990 m. - pirmasis universalus žinynas „Lietuvos rekordai“. 128 puslapių apimties, aprašyta apie 700 rekordų. Knygelę iliustravo dailininkas Vitalijus Suchockis. 1993 m. - antrasis leidimas, kuriame aprašyta apie 1000 rekordų. Knyga iliustruota juodai baltomis nuotraukomis, ją sudarė 176 puslapiai. 2003 m. - trečiasis „Lietuvos rekordų knygos“ leidimas. Knygą sudarė 334 puslapių, ji gausiai iliustruota spalvotomis nuotraukomis, aprašyta beveik pusantro tūkstančio rekordų, 15 iš jų - Lietuvos ar su Lietuva susijusių Gineso pasaulio rekordų. Visuose knygų leidimuose pateikti rekordai atitinka Gineso pasaulio rekordų registravimo taisykles.

Lietuvos Vaikų Rekordų Knyga

Vienas iš agentūros „Factum“ tikslų - sukurti galimybę Lietuvos vaikams būti įvertintais ir pripažintais, atskleisti savo sugebėjimus, skatinti kūrybiškumą bei aktyvumą. 2015 m. išleista pirmoji „Lietuvos vaikų rekordų knyga“ (88 psl.). Čia glaustai ir linksmai aprašyti 183 vaikų rekordai. Taip pat pateiktos rekordų registravimo taisyklės, paskelbtas konkursas rekordininkų diplomui sukurti. Lietuva yra viena iš dviejų pasaulio šalių, turinčių vaikų rekordų knygą, LRT RADIJUI sako rekordus fiksuojančios įmonės „Factum“ vadovas Vytautas Nasvaitis.

Kaip Susieti Kelionę po Lietuvą su Rekordais?

Kaip susiplanuoti kelionę po Lietuvą su rekordiniu kiekiu įsimintinų akimirkų? Nuo didžiausio pasaulyje televizorių labirinto ar milžinų muilo iki gausiausių varlių, velnių, meškų ar plaktukų kolekcijų, nuo aukščiausio Lietuvos kalno iki toliausiai - kosmose - išskleistos trispalvės. Sužinok, kas parašė mažiausią knygą, kas suraitė didžiausią autografą, ir kas slepiasi didžiausios lapės skulptūros širdyje. Rekordų akademijos duomenimis, šiuo metu Gineso pasaulio rekordų duomenų bazėje yra apie 60 rekordų, susijusių su lietuviais ir Lietuva. Visi jie yra ir Lietuvos rekordai.

#

tags: #didziausia #lietuviska #vaikiska #knyga