Kaip nutiko, kad vis dažniau aukščiausiais šalių vadovais tampa bevaikiai asmenys? Šis klausimas kelia diskusijas apie tai, ar tėvystės patirtis yra būtina savybė valstybės vadovui.
Bevaikių Lyderių Fenomenas
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis daugiau šalių lyderių neturi vaikų. Štai keletas pavyzdžių:
- Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron neturi vaikų.
- Vokietijos kanclerė Angela Merkel neturi vaikų.
- Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Theresa May neturėjo vaikų.
- Italijos ministras pirmininkas Paolo Gentiloni neturi vaikų.
- Nyderlandų ministras pirmininkas Mark Rutte neturi vaikų.
- Švedijos ministras pirmininkas Stefan Löfven neturi vaikų.
- Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavier Bettel neturi vaikų.
- Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon neturi vaikų.
- Latvijos prezidentas Raimonds Vējonis buvo bevaikis.
- Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo bevaikė.
- Rumunijos prezidentas Klaus Werner Iohannis neturi vaikų.
- Jean-Claude Juncker, Europos Komisijos pirmininkas, be vaikų.
Šis sąrašas kelia klausimą, ar tai tik atsitiktinumas, ar nauja tendencija politikoje.
Ar Tėvystė Būtina Valstybės Vadovui?
Kyla klausimas: jei žmonės balsuoja už bevaikius, ką jie renkasi? Ar jie renkasi ateitį, kurioje nėra atsižvelgiama į šeimą ir natūralią jos tąsą - vaikus? Šalies vadovas turėtų jos gyventojams būti tarsi vyriausias tėvas ar motina, visomis jėgomis ginantis ir saugantis savo vaikus. O ar gali taip į savo valstybės žmones žvelgti tėvystės ir motinystės nepatyrę? Ar savo vaikų neturintys vadovai gali suprasti, ką reiškia motinai ar tėvui netekti vaiko? Ar gali palyginti šeimos ir institucijų atsakomybę ir įtaką tam, kuris dar nėra užaugęs? Ar gali politikon įsitraukęs ir asmeninio gyvenimo neturintis žmogus suprasti, ką reiškia artimi šeimyniniai ryšiai? Ar gali toks vadovas prioritetine laikyti šeimos, o ne valstybinę instituciją?
Dabar atsakykime kiekvienas sau: kuris vadovas labiau dės pastangas tradicinės šeimos stiprinimui: ją turintis, ar vienišas bevaikis? Kokias vertybes renkasi Europa, balsuojanti už tuos, kurie vaikų neturi?
Taip pat skaitykite: Auklių įvertinimas
Alternatyvūs Požiūriai ir Argumentai
Vis dėlto, svarbu pažvelgti į šį klausimą iš skirtingų perspektyvų. Tėvystė nėra vienintelis būdas įgyti empatijos, atsakomybės ir rūpesčio kitais jausmą. Yra daugybė žmonių, kurie neturi vaikų, bet yra labai jautrūs socialinėms problemoms ir pasiryžę dirbti dėl geresnės ateities.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad valstybės vadovo kompetencija priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant patirtį, išsilavinimą, intelektą, lyderystės įgūdžius ir gebėjimą priimti teisingus sprendimus. Tėvystė gali būti svarbus, bet ne lemiamas veiksnys.
Politikų Pasisakymai ir Diskusijos
Premjero Sauliaus Skvernelio pareiškimą apie laiką, kai valstybės vadovo rūmuose turi girdėtis vaikų krykštavimas, politologė Rima Urbonaitė vadina diskriminaciniu. Pasak jos, taip S. Skvernelis bando pabrėžti savo skirtumą nuo dabartinės prezidentės Dalios Grybauskaitės.
S. Skvernelis teigė: „Lietuvai reikia drąsaus, ryžtingo, atsakingo, turinčio patirtį valstybės valdyme, žmonių ir valstybės interesus ginančio prezidento. Šalies vadovo, kuris mato ir girdi visus Lietuvos žmones. Pirmiausia tuos, kuriems labiausiai reikia valstybės rūpesčio ir paramos, kurie yra labiausiai pažeidžiami. Atėjo laikas šaltuose valstybės vadovo rūmuose girdėti krykštaujančių vaikų juoką, jausti šeimos šilumą. Tik mylintis ir mylimas žmogus gali būti atsakingas ir rūpintis kitais.“
Į tai atsakydama Seimo narė Ingrida Šimonytė feisbuke pareiškė, kad neabejotinai šios S. Skvernelio kalbos dalis buvo taikyta ad personam. Ji teigė: „Na čia juk aišku, kam adpersonaem taikyta. Tik nelabai aišku, kam pakeliui dar didžiulį būrį žmonių įžeidinėti. Gražu, kad ponas žino, ką reiškia vaikų turėti. Bet neįsivaizduoju, ar jam pažinu, ką reiškia dešimtmetį slaugyti kasdien vis mažiau įgalų žmogų, trisdešimt metų sergantį nepagydoma autoimunine liga? Kai tave pagimdęs žmogus tampa šimtą kartų labiau nuo tavęs priklausomas, negu tavo vaikas, tik niekada neužaugs ir neatneš tau mokyklos baigimo diplomo su visais dešimtukais? Gal man likimas ir pagailėjo malonės sužinoti, ką reiškia turėti savo vaikų. Bet nepagailėjo supratimo, kas yra gyvenime svarbiausia. Ir vis tiek linkiu, kad ponui mano patirties likimas pagailėtų. Nebūtina viską pasaulyje ant savo kupros pažinti, kad būtum tiesiog padorus žmogus. Skirtingomis patirtimis turtingi žmonės jomis besidalindami paprastai praturtėja dar labiau. Bet gal ne visiems duota.“
Taip pat skaitykite: Gimdymas Santaros klinikose: pasiruošimas
Politologė Rima Urbonaitė taip pat kritikavo S. Skvernelio pasisakymą, teigdama, kad jis bando parodyti, jog jo šeimos turėjimas yra tam tikras pranašumas prezidento rinkimuose. Ji pabrėžė, kad tai yra diskriminacija ir nejautrumas žmonėms, kurie negali turėti vaikų.
Jose Mujica Pavyzdys
Urugvajaus prezidentas Jose Mujica, buvęs partizanas, kuris pagarsėjo skurdesniu už skurdžiausią gyvenimo būdą, pareiškė, kad ketina įsivaikinti nuo 30 iki 40 vaikų. Nors pats vaikų neturėjo, jis parodė didelį rūpestį jaunąja karta ir norą padėti tiems, kuriems to labiausiai reikia.
Estijos Prezidentės Pavyzdys
Estijos parlamento partijos sutarė, kad rinkimuose palaikys 46 metų Europos audito rūmų narę Kersti Kaljulaid. Iki tol K.Kaljulaid pavardės kandidatų sąrašuose nebuvo, o kiti politikai, kuriuos partijos siūlė į prezidento postą, ištvėrė penkis balsavimus Estijos parlamente ir Rinkikų kolegijoje. K.Kaljulaid yra ne tik pirmoji Estijos prezidentė moteris, bet ir jauniausia kada nors šį postą užėmusi politikė. K.Kaljulaid susižavėjimo sulaukia ir dėl to, kad dviejose santuokose išugdė keturis vaikus - tris sūnus ir dukrą. Be to, ji jau spėjo tapti močiute. R.Budbergytė sakė: „Ji - gera mama, keturių vaikų motina. Bėgioja, labai gerai žaidžia tenisą. Labai moderni, paprasta moteris. Estijai tikrai pasisekė, kad ji išrinko tokią gerą prezidentę“.
Taip pat skaitykite: Humoras apie darželį
tags: #apie #prezidentus #be #vaiku