Kūdikio oda yra neįtikėtinai jautri, todėl bėrimai ant veido yra dažnas reiškinys, keliantis nerimą tėvams. Šiame straipsnyje išnagrinėsime dažniausias smulkaus bėrimo priežastis kūdikių veidukuose, įskaitant toksinę naujagimių eritemą, naujagimių aknę, prakaitinę ir kitas būkles, taip pat aptarsime, kaip atskirti skirtingas bėrimo rūšis, kada kreiptis į gydytoją ir kaip prižiūrėti kūdikio odą namuose.
Įvadas
Bėrimas ant kūdikio veido gali atsirasti staiga ir kelti daug nerimo, ypač jei tai pirmas kartas. Svarbu suprasti, kad kūdikių oda yra daug jautresnė nei suaugusiųjų, todėl ji reaguoja greičiau ir stipriau į įvairius dirgiklius. Dažnai bėrimas yra nekenksmingas ir praeina savaime, tačiau kartais tai gali būti rimtesnės problemos požymis.
Dažniausios Smulkaus Bėrimo Priežastys Kūdikiams
Yra daugybė priežasčių, kodėl kūdikiui gali atsirasti smulkus bėrimas ant veido. Štai keletas dažniausių:
Toksinė Naujagimių Eritema
Toksinė naujagimių eritema yra būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.
Praeinanti Naujagimių Pustulinė Melanozė
Praeinanti naujagimių pustulinė melanozė - kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.
Taip pat skaitykite: Smulkus bėrimas nėštumo metu
Naujagimių Aknė
Naujagimių aknė būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.
Kūdikių Aknė
Kūdikių aknė - tai kitas nozologinis vienetas, t. y., ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).
Naujagimių Akropustuliozė
Naujagimių akropustuliozė - tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.
Miliumai
Miliumai - tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.
Prakaitinė
Prakaitinė - dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.
Taip pat skaitykite: Kaip gydyti bėrimus ant vaiko veido
Pūslės, Atsiradusios Dėl Čiulpimo
Pūslės, atsiradusios dėl čiulpimo - tai atmetimo diagnozė, kurią reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, pūslinio impetigo, įgimto sifilio, kandidozės, naujagimių raudonosios vilkligės, paveldimų pūslinių ligų. Šios pūslės yra neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio. Jos gali būti vienpusės ar abipusės, ant riešo, rankų pirštų.
Kraujagysliniai Apgamai
Kraujagysliniai apgamai - tai ir kraujagyslių navikai, ir malformacijos. Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti, taip pat dali yra susijusi su vidaus organų patologija.
Marmurinė Oda
Marmurinė oda - būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje. Gydymo nereikia. Fiziologinė marmurinė oda turi būti skiriama nuo paveldimos būklės, kurią sukelia kraujagyslių malformacija.
Arlekino Spalvos Pokytis
Arlekino spalvos pokytis - labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla. Labai aiški skiriamoji linija. Toks spalvos pokytis trunka iki 20 minučių. Sutrikimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, jog reikšmės gali turėti autonominės nervų sistemos, reguliuojančios odos kraujagyslių tonusą, nebrandumas. Šis sutrikimas būdingas net kas dešimtam naujagimiui, o neišnešiotiems vaikams pasireiškia kur kas dažniau. Dažniausiai išryškėja per kelias pirmas gyvenimo dienas, nors kartais tampa pastebimas ir po 3 savaičių.
Įgimta Dermos Melanocitozė („Mongolo“ Dėmė)
Įgimta dermos melanocitozė („Mongolo“ dėmė) - dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija, nes 85-100% mongoloidų atstovų naujagimystės periode turi šių dėmių, kai tuo tarpu baltaodžiams ji sutinkama <10% atvejų. „Mongolo“ dėmė yra mėlynai-pilkos spalvos dėmė, kurios kraštais nėra aiškūs. Dydis gali siekti >10 cm. Dažniausiai ji atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje, pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus. Sulaukus 6-10 metų amžiaus, jau būna išnykusi. „Mongolo“ dėmės priežastis - uždelstas dermos melanocitų išnykimas. Kryžkaulio sritis ir yra ta vieta, kurioje aktyvūs dermos melanocitai išlieka ilgiausiai. Įgimta dermos melanocitozė turi būti atskirta ir nuo kitų neblykštančių odos pažeidimų, pvz., mėlynojo apgamo, Oto apgamo, Ito apgamo. Ito ir Oto apgamai tyri specifinę lokalizaciją, o būtent V1/V2 dermatomus veido, kaklo srityje.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: vaikų prakaitinis bėrimas
Bronzinio Vaiko Sindromas
Bronzinio vaiko sindromas pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios. Kraujo serumas ir šlapimas taip pat įgauna bronzinę spalvą. Nutraukus terapiją, oda vėl palaipsniui įgauna normalią spalvą, be jokių liekamųjų reiškinių. Manoma, kad bronzinę spalvą sukelia sutrikęs tulžies rūgščių ir tulžies pigmento pasišalinimas, o būtent jie ir yra rudos spalvos. Dauguma sergančių vaikų jau prieš terapijos pradžią turi padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje.
Seborėjinis Dermatitas
Seborėjinis dermatitas - šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.
Riebalinis Apgamas
Riebalinis apgamas - tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.
Įgimta Odos Aplazija
Įgimta odos aplazija - tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka.
Erozinė Pustulinė Skalpo Dermatozė
Erozinė pustulinė skalpo dermatozė - naujagimiams su perinataliniu skalpo pažeidimu, plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai, kuriems gydymas antibakteriniais vaistais (tiek vietiniais, tiek ir sisteminiais) neturi efekto.
Gerybinė Skalpo Histiocitozė
Gerybinė skalpo histiocitozė dar vadinama „galvos papuline histiocitoze“ - retai sutinkamas, savaime praeinantis ne-Langerhanso ląstelių histiocitozės tipas. Dažniausiai suserga vaikai, jaunesni nei 15 mėnesių. Būdingas bėrimas smulkiomis, gelsvai raudonomis ar gelsvai rudomis dėmėmis galvos ir kaklo srityje. Vidaus organai nepakenkiami. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Esant abejonių, atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas su imunologiniais tyrimais. Kadangi ši būklė praeina savaime, gydymas nereikalingas. Bėrimai praeina kelių mėnesių - metų bėgyje.
Alergija
Alergija - raudonas išbėrimas ant vaiko pilvo yra labai dažnas alergijos simptomas. Vaikų organizmas įvairiai reaguoja į maisto alergenus. Dilgėlinė ant vaiko pilvo yra viena lengvesnių alergijos rūšių. Ji pasižymi raudonomis dėmėmis, gana stipriai niežtinčiomis. Mažylio organizmas alergeną traktuoja kaip galimą grėsmę, dėl to gamina antikūnus. Jų pagrindinė užduotis - kovoti su jautrinančia medžiaga, o tai visada sukelia alerginę reakciją.
Populiariausi produktai, sukeliantys alergiją ant vaiko pilvo, yra šie:
- Karvės pieno baltymai, labiausiai jautrinantys vaikus pirmaisiais jų gyvenimo mėnesiais. Bėgant laikui, alergijos simptomų dėl šios priežasties mažėja ir dažnai galop išnyksta.
- Glitimas (grūdų baltymai), sukeliantis atopinį odos uždegimą, taip pat ant pilvo.
- Vištos kiaušinių baltymai, sukeliantys dilgėlinę ant kūno.
- Pomidorai.
- Salierai.
- Riešutai, kurie sukelia ne tik kontaktinę dilgėlinę, bet ir viršutinių kvėpavimo takų paburkimą.
Virusinės infekcijos
Virusinės infekcijos - virusai taip pat gali sukelti veido bėrimą, ypač darželinio amžiaus vaikams. Skirtingai nei alergija, virusiniai bėrimai dažnai lydi kitus simptomus: pakilusi temperatūra, skausmas gerklėje, vangumas ar bėrimo plitimas į liemenį ir galūnes.
Dažniausios vaikų virusinės ligos, sukeliančios bėrimą ant veido:
- Herpes simplex - skausmingos pūslelės aplink lūpas.
- Rankų-pėdų-burnos liga - smulkūs raudoni taškeliai aplink burną.
- Vėjaraupiai - niežtinčios pūslelės, kurios dažnai pirmiausia atsiranda ant veido.
Odos sudirginimas
Odos sudirginimas - tai viena iš dažniausių priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Sudirginimas atsiranda dėl seilių, čiulptuko, šalčio, karščio, per intensyvių servetėlių naudojimo ar odos trynimosi į drabužius. Bėrimas būna švelnus, bet nuolat atsinaujinantis. Paprastai jis atrodo kaip paraudimas ar šiurkšti oda, rečiau - kaip smulkūs spuogeliai.
Kitos priežastys
- Tridienė karštinė: Ši liga dar vadinama ūmia eritema, o su dėmėmis ant pilvo ir liemens pasireiškia karščiavimas.
- Niežai: Jeigu išbertas odos vietas labai niežti, tai gali būti niežai. Niežai - užkrečiama odos liga, kurią sukelia žmonių niežų erkė.
Kaip atskirti skirtingus bėrimus?
Norint tinkamai prižiūrėti kūdikio odą, svarbu atskirti skirtingus bėrimus. Štai keletas patarimų:
- Stebėkite bėrimo išvaizdą: Ar tai raudonos dėmelės, pūslelės, spuogeliai ar pleiskanos?
- Atsižvelkite į bėrimo vietą: Ar bėrimas lokalizuotas vienoje vietoje, ar išplitęs po visą kūną?
- Patikrinkite, ar yra kitų simptomų: Ar kūdikis karščiuoja, yra irzlus, blogai valgo ar miega?
- Atsiminkite, kas vyko prieš bėrimą: Ar kūdikis valgė naują maistą, buvo veikiamas naujų aplinkos veiksnių ar naudojo naujus odos priežiūros produktus?
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma bėrimų yra nekenksmingi ir praeina savaime, yra situacijų, kai būtina kreiptis į gydytoją. Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei:
- Kūdikis karščiuoja.
- Bėrimas greitai plinta.
- Bėrimas atrodo kaip kraujosruvos.
- Kūdikis yra vangus ar mieguistas.
- Kūdikis sunkiai kvėpuoja.
- Kūdikis atsisako valgyti.
- Bėrimas yra skausmingas.
Kūdikių Odos Priežiūra Namuose
Štai keletas patarimų, kaip prižiūrėti kūdikio odą namuose:
- Prauskite kūdikį švelniu muilu ir vandeniu: Venkite stiprių muilų ir prausiklių, kurie gali išsausinti odą.
- Naudokite drėkinamąjį kremą: Po prausimosi tepkite kūdikio odą drėkinamuoju kremu, kad išlaikytumėte drėgmę.
- Venkite alergenų: Jei įtariate, kad bėrimą sukėlė alergija, stenkitės vengti alergeno.
- Apsaugokite kūdikio odą nuo saulės: Naudokite apsauginį kremą nuo saulės, kai kūdikis yra lauke.
- Apsirenkite kūdikį lengvais drabužiais: Venkite sintetinių drabužių, kurie gali dirginti odą.
- Palaikykite vėsą: Stenkitės, kad kūdikis neperkaistų, nes tai gali sukelti prakaitinę.
Gydymas
Vaiko veido bėrimo gydymas visiškai priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Nors daugeliu atvejų bėrimas gali būti lengvas ir praeiti savaime, netinkamai parinktos priemonės gali situaciją pabloginti. Todėl pirmas žingsnis - suprasti priežastį, o antras - pasirinkti švelnų, vaikams saugų gydymą.
Alerginio bėrimo gydymas
Alergijos sukeltas bėrimas paprastai atsiranda po kontakto su maistu, kosmetika, servetėlėmis, dantų pasta ar kitu alergenu. Pirmas žingsnis - nustatyti ir pašalinti veiksnį, sukėlusį reakciją. Tai gali būti sudėtinga, nes vaikų priežiūroje naudojama daug skirtingų priemonių, tačiau bet kokia naujai įtraukta kosmetika ar higienos produktas turėtų kelti įtarimą.
Trumpalaikės pagalbos priemonės:
- Vengti kontakto su įtariamu alergenu.
- Plauti vaiko veidą tik šiltu vandeniu ir švelniu prausikliu.
- Naudoti bekvapius drėkinamuosius kremus.
- Šalinti dirginančius kosmetikos ingredientus (alkoholį, kvapiklius, aliejus).
Jei bėrimas itin ryškus, kartais gydytojas gali rekomenduoti trumpą antihistamininių vaistų kursą, tačiau tai turėtų būti daroma tik pasitarus su specialistu.
Virusų sukeltas bėrimas
Virusiniai bėrimai dažnai turi aiškų „elgesį“: keičia formą, atsiranda naujų dėmelių, pažeidimai gali būti skausmingi arba susidaryti pūslelės. Dažniausiai virusiniai bėrimai yra susiję su kitais simptomais - karščiavimu, gerklės skausmu, vangumu.
Gydymo principai:
- Užtikrinti pakankamą vaiko poilsį.
- Duoti skysčių.
- Karščiavimui mažinti naudoti paracetamolį ar ibuprofeną.
- Vengti kosmetikos ir kvepalų šioje vietoje.
- Pažeidimų netrinti ir nešveiesti.
Esant herpes simplex infekcijai, gydymas gali būti papildytas antivirusiniais tepalais ar, rečiau, geriamaisiais vaistais - tai nustato gydytojas.
Virusiniai bėrimai paprastai praeina savaime, tačiau svarbu stebėti, ar vaikas išlieka aktyvus ir gerai jaučiasi.
Sudirgintos odos priežiūra namuose
Odos sudirginimas yra viena dažniausių bėrimo priežasčių kūdikiams ir mažiems vaikams. Jį sukelia seilės, čiulptukai, šalčio ar vėjo poveikis, per intensyvus servetėlių naudojimas. Sudirginimas dažniausiai atrodo kaip nedidelis paraudimas arba šiurkšti oda.
Pagrindinės priemonės:
- Nuplauti veidą tik šiltu vandeniu, vengti agresyvių prausiklių.
- Po valgio ar seilių tekėjimo švelniai nusausinti odą (netrinti).
- Naudoti apsauginius drėkinamuosius kremus (bekvapius, hipoalerginius).
- Riboti servetėlių naudojimą - geriau švelniai nuplauti vandeniu.
- Naudoti barjerinius kremus šaltuoju metu laiku.
Svarbiausia - leisti odai atsikvėpti, nenaudoti per daug skirtingų priemonių vienu metu ir nekartoti klaidos, kai bėrimui slopinti bandoma vis nauja kosmetika.