Nuo mokyklos laikų žinome, kad žmogaus lytį lemia chromosomų rinkinys: moterys turi dvi X chromosomas (XX), o vyrai - vieną X ir vieną Y (XY). Apvaisinimo metu spermatozoidai perneša arba X, arba Y chromosomą, nulemdami būsimo kūdikio lytį. Nors tikimybė berniukui ir mergaitei gimti teoriškai yra vienoda, statistika rodo, kad visame pasaulyje gimsta daugiau berniukų nei mergaičių. Šimtui mergaičių tenka maždaug 105 berniukai. Kodėl taip yra?
Berniukų Daugumo Fenomenas: Moksliniai Paaiškinimai
Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad lyčių santykis turėtų būti 50/50, gamta turi savų dėsnių. Biologinės antropologijos specialistė Alison Behie iš Nacionalinio Australijos universiteto teigia, kad daugiau išteklių, stipresnius šeimos ryšius ir aukštesnį socioekonominį statusą turinčios moterys dažniau susilaukia berniukų. Iš dalies tai paaiškina, kodėl privilegijuoti visuomenės nariai, pavyzdžiui, garsenybės ar karališkosios šeimos, dažniau susilaukia sūnų.
Tačiau, kaip yra su paprastais žmonėmis? Evoliucija taip pat turi savo paaiškinimą. A. Behie teigimu, berniukai, turėdami vieną X ir vieną Y chromosomą, yra jautresni stresui gimdoje ir ankstyvoje vaikystėje. Tai reiškia, kad gamta evoliucionuojant pasirūpino, jog gimtų daugiau berniukų, nes dalis jų gali neišgyventi kūdikystės.
Niukaslio universiteto atliktas tyrimas taip pat atskleidė, kad daug brolių turintis vyras turi didesnę tikimybę susilaukti sūnaus. Karališkosios šeimos yra puikus šio dėsningumo pavyzdys.
Įdomu tai, kad istoriniai įvykiai taip pat gali turėti įtakos lyčių santykiui. Pavyzdžiui, po Pirmojo pasaulinio karo Jungtinėje Karalystėje šimtui mergaičių gimdavo papildomai du berniukai, palyginti su metais iki karo pradžios. Tai buvo vadinamasis berniukų bumas.
Taip pat skaitykite: Ar normalu, kad naujagimis sveria 4 kg?
Gimstamumo Sezoniškumas: Kada Gimsta Daugiausiai Vaikų?
Ne tik lyčių santykis, bet ir gimstamumo sezoniškumas domina daugelį. Visame pasaulyje pastebima, kad tam tikrais metų mėnesiais gimsta daugiau vaikų. Priežastys slypi ne tik biologiniuose, bet ir kultūriniuose bei socialiniuose veiksniuose.
JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro duomenimis, šiaurinėse šalyse daugiau kūdikių gimsta birželio ir liepos mėnesiais, o pietinėse - spalio ir lapkričio mėnesiais. Gyvūnų karalystėje daugelis naujagimių pasirodo pavasarį, kai atsiranda daug maisto šaltinių ir tikimybė išgyventi yra didesnė.
M. L. spėja, kad tam įtakos gali turėti socialiniai aspektai, pavyzdžiui, daugiau laiko praleidžiame lovoje, kai šalta ir tamsu, o biologiniai veiksniai, panašūs į tai, kas vyksta gyvūnų pasaulyje, taip pat gali turėti įtakos pastojimo tendencijoms. Ji pridūrė, kad su žmonėmis yra taip, kad nors ir esame žinduoliai, išsivystėme iki tokio lygio, kad galime kontroliuoti savo aplinką, o sociologiniai veiksniai mums yra daug svarbesni.
Situacija Lietuvoje
Lietuvoje didžiausias gimstamumas fiksuojamas rugpjūtį. Gydytojas urologas Titas Simaška teigia, kad yra objektyvių veiksnių, kodėl būtent rudenį lytinių santykių turima dažniausiai. Pasak jo, iš esmės yra stebima, kada yra didžiausias vaikų gimstamumas.
Bet manoma, sezoniškumas ir turi įtakos ir pagal pastojimų dažnį jų daugiausiai įvyksta gruodį. Juk moteriai reikės vaiką išnešioti, taigi ne pastojimui reikia geriausios sveikatos, o išnešiojimui. Todėl turime turėti gerą mitybą nėštumo metu ir gimdyti palankiu oru“, - aiškino T. Simaška. Jis nurodė, kad Lietuvoje didžiausias gimstamumas irgi yra rugpjūtį.
Taip pat skaitykite: Prasmės paieškos gyvenime
Statistikos departamento duomenys rodo, kad būtent liepos mėnesį pastaruosius dvylika metų gimė daugiausia gyventojų. Antras mėnuo pagal mūsų šalyje gimusių kūdikių skaičių yra rugpjūtis. Palyginti su pastarųjų dvylikos metų šio mėnesio vidurkiu, liepą gimsta vidutiniškai 11 proc. daugiau gyventojų.
Išanalizavus pastarųjų penkiolikos metų statistikos duomenis, paaiškėjo, kad rekordinis liepą gimusių kūdikių skaičius buvo užfiksuotas 2009-aisiais - tą mėnesį gimė iš viso 2 987 kūdikiai. Nuo jo mažai atsilieka kitų metų vasaros mėnesiai. Pagal gimusių kūdikių skaičių 2009 m. liepai įkandin seka 2008-ųjų liepa (2 976 gimimai), pernykščiai birželis (2 933) ir rugpjūtis (2 924) ir vėl trys liepos mėnesiai iš eilės: 2014-ųjų (2 918), 2010-ųjų (2 890) ir 2003-iųjų (2 877).
Gimstamumo Statistika Lietuvoje (2003-2014 m.)
| Mėnuo | Metai | Gimusių kūdikių skaičius |
|---|---|---|
| Vasaris | 2014 | 2 109 |
| Vasaris | 2003 | 2 154 |
| Lapkritis | 2002 | 2 170 |
| Liepa | 2009 | 2 987 |
| Liepa | 2008 | 2 976 |
| Birželis | Pernai | 2 933 |
| Rugpjūtis | Pernai | 2 924 |
| Liepa | 2014 | 2 918 |
| Liepa | 2010 | 2 890 |
| Liepa | 2003 | 2 877 |
Galima paminėti ir pačius negausiausius pagal gimusių kūdikių skaičių metų mėnesius. Didžiausias rekordininkas - 2014 m. vasaris, kai Lietuvoje pasaulį išvydo 2 109 kūdikiai. Toliau rikiuojasi 2003-ųjų vasaris (2 154) ir 2002-ųjų lapkritis (2 170).
Beje, statistika byloja, kad ilgainiui Lietuvoje gali pristigti nuotakų, nes pastaruosius penkerius metus berniukų mūsų šalyje gimsta maždaug penkiais šimtais ar net tūkstančiu daugiau negu mergaičių. Pavyzdžiui, praėjusiais metais pasaulį išvydo 15 274 mergaitės ir 16 201 berniukų, užpernai - atitinkamai 14 804 ir 15 565. Pasirodo, populiariausias motinystės amžius Lietuvoje - 25-29 metai. Pernai šio amžiaus gimdyvių buvo net 11 180.
Lyčių Disbalansas Pasaulyje: Demografinės Pasekmės
Pagal JT duomenis, vyrai sudaro 50,5 proc. pasaulio gyventojų, o tai atitinka 4,137 milijardo žmonių. Moterų dalis planetoje sudaro 49,5 proc., arba 4,063 milijardo. Pasauliniu mastu 1 proc. Pagal paskutinio 2021 metų gyventojų surašymo duomenis, Lietuvoje gyvena apie 2,8 milijono žmonių. Tai reiškia, kad moterys sudaro apie 55 proc.
Taip pat skaitykite: Vaikų gimimo vadovas
Statistikos duomenimis, berniukų gimsta maždaug 5 proc. daugiau (100 mergaičių tenka iki 105 berniukų, kai kuriose šalyse šie skaičiai gali nežymiai kisti). Teigiama, kad intensyviai naudojant vieną iš lyties planavimo metodikų - genetinį ištyrimą prieš implantaciją (angl. preimplantation genetic testing, PGT) - lyčių santykis keičiasi iki 110 berniukų 100-ui mergaičių.
Šis disbalansas gali turėti įvairių demografinių pasekmių, įskaitant sunkumus vyrams susirasti partnerę, migracijos tendencijas ir socialinius pokyčius.
Kūdikio Lyties Planavimas: Ar Tai Įmanoma?
Pradėdamos kurti šeimą, poros dažnai aptaria, kiek vaikų norės turėti, pusiau juokais, pusiau rimtai įvardija, kokios lyties kūdikio labiau norėtų susilaukti. Yra metodų, padedančių kūdikio lytį suplanuoti kone 100 proc. tikslumu, tačiau tam būtinos medicininės intervencijos. Išties yra veiksmingų lyties atrankos metodų, taigi, nebe viską sureguliuoja gamta.
Kūdikio Lyties Pasirinkimo Priežastys
- Siekis neperduoti su konkrečia lytimi siejamų genetinių ligų.
- Noras sumažinti riziką, kad kūdikis sirgs tik tarp tam tikros lyties žmonių pasitaikančia liga.
- Asmeniniai pageidavimai ar net praktiniai sumetimai.
- Kultūrinės normos ir tradicijos.
Poros, kurioms gydomas nevaisingumas ir atliekamas pagalbinis apvaisinimas, gali bandyti pasirinkti kūdikio lytį. Priešimplantacinis genetinis tyrimas (angl. preimplantation genetic testing, PGT) užtikrina beveik 100 proc. Tiesa, įprastai ši procedūra atliekama ir pageidaujama kūdikio lytis parenkama tik dėl medicininių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant išvengti su tik viena ar kita lytimi siejamų genetinių ligų. Kūdikio lyties pasirinkimas „pagal pageidavimą“, be medicininių priežasčių yra nelegalus daugelyje pasaulio valstybių.
Kiti Lyties Planavimo Metodai
- Šetlso metodas: Jeigu norite susilaukti dukros, tai turėtumėte mylėtis dvi dienas iki ovuliacijos, o jeigu norite berniuko, tai lytinių santykių reikia turėti ovuliacijos dieną arba per pirmą parą po jos.
- Eriksono metodas: 2010 m. žurnale „Journal of Reproductive Biomedicine“ paskelbtame nedideliame tyrime nustatyta, kad 81 % tiriamųjų, mylėdamiesi nustatytu metu ir laikydamiesi tam tikros dietos, susilaukė mergaičių.
- „MicroSort“ metodas: Ši lyties planavimo technika pavadinta jos kūrėjo Ronaldo Eriksono vardu. Jos esmė - atskirti greičiau judančius („berniukiškus“) spermatozoidus nuo plaukiančių lėčiau („mergaitiškų“). Mechaninės procedūros metu spermatozoidai suskirstomi į vyriškus ir moteriškus. Visų pirma spermatozoidai nudažomi fluorescenciniais dažais, po to peršviečiami lazeriu: X chromosomos yra stambesnės, todėl žiūrint per lazerį yra geriau matomos. Po to reikiamas spermos mėginys naudojamas IVF ciklo metu. Teigiama, kad šio metodo tikslumas - 75 proc. siekiančioms susilaukti berniuko ir 90 proc.
- Mitybos įtaka: Kūdikio lytį galima nulemti prieš nėštumą valgant tam tikrą maistą. Norėdama susilaukti mergaitės, moteris turėtų vartoti mažiau druskos, valgyti produktus, kuriuose daug kalcio ir magnio (pavyzdžiui, pieno produktai, špinatai). Norėdama susilaukti berniuko, moteris turėtų valgyti daug kalio turinčio maisto - bananų, baltųjų pupelių, lašišos, avokadų, migdolų, obuolių, grybų ir kt.
Užsienyje galima įsigyti ir specialių kūdikio lyčiai suplanuoti skirtų rinkinių. Jie taip pat yra pagrįsti Šetlso teorija. Į atskirus rinkinius planuojant mergaites ir berniukus įeina termometras, ovuliacijos testai, vitaminai, žolelių ekstraktai ir priemonės apsiplovimui (jos gali keisti makšties pH). Toks rinkinys vienam mėnesiui kainuoja ~200 JAV dolerių.
Gimstamumo Tendencijos Lietuvoje: Ar Yra Vilties?
Negalime nepaminėti ir svarbiausio dalyko, į kurį atkreipia dėmesį visa žiniasklaida, - pastaruosius trejus metus gimdymų skaičius Lietuvoje auga. 2015 m. šalyje užfiksuoti iš viso 31 475 gimdymai, 2014-aisiais - 30 369, 2013 m. - 29 885. Tiesa, iš šiek tiek pagerėjusios statistikos džiaugsmo gali būti nedaug.
Pasak demografinius pokyčius Lietuvoje stebinčių specialistų, ilgalaikės gimdymų skaičiaus didėjimo tendencijos nereikėtų tikėtis. Mat dabar gimstamumo augimą greičiausiai lemia prieš keletą dešimtmečių vykęs demografinis augimas. Šiuo metu atžalų susilaukia tuomet gimę vaikai. Kai praeis ši banga, ko gero, ir vėl bus gimstamumo nuosmukis, nes užaugs ta karta, kuri nebuvo gausi, ir tiesiog nebus kam gimdyti.
Savivaldybių Iniciatyvos Gimstamumui Skatinti
Savivaldybės taip pat bando prisidėti prie gimstamumo skatinimo. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono šeimos sulaukus kūdikio dabar gauna rinkinį už 150 eurų ir pirmą kartą skiriamą vienkartinę 165 eurų išmoką. Radviliškis nuo kitų metų gimusiam vaikui skirs net 1,5 tūkst. eurų. Vilniaus miesto šeimos sulaukia 770 eurų išmokos, Kauno - 250 eurų ir kūdikio kraitelio, panašių priemonių imasi ir Tauragė, Alytus, Šilutė bei kiti rajonai.
Tačiau ekspertai atviri: vienkartinės premijos gimstamumo iš dugno neištrauks. Europoje gimsta vis mažiau vaikų - Ispanija ir Graikija jau fiksuoja žemiausius rodiklius per dešimtmečius. Lietuva - ne išimtis: jauni žmonės delsia kurti šeimas dėl būsto kainų, ekonominio neapibrėžtumo ir karjeros planų.
Premjerės Iniciatyvos
Ruginienei žada kelti Lietuvą iš gimstamumo dugno: „Tai mūsų saugumo klausimas“ Tačiau bendrai paėmus Lietuva šiandien gimstamumu užima paskutinę vietą visoje Europos Sąjungoje, o rugpjūčio mėnesio statistika tik dar labiau gąsdina - gimimų skaičius sumažėjo 7 proc., santuokų mažiau, skyrybų ir emigracijos - daugiau. Demografai prognozuoja, kad jau 2025 m. mirčių bus net 20 tūkst. daugiau nei gimimų, o tai reiškia spartėjantį tautos nykimą.
Naujoji premjerė Inga Ruginienė tokį iššūkį vadina nacionalinio saugumo klausimu. Ji tikina, kad šeimos politika taps vienu svarbiausių Vyriausybės prioritetų - nuo paramos jaunoms šeimoms būstui iki lankstesnių vaiko priežiūros atostogų. „Negalime sau leisti, kad Lietuva ir toliau tuštėtų. Turime sukurti sąlygas, kad jaunos šeimos norėtų kurti ateitį čia“, - teigia ji.
Vis dėlto ekspertai perspėja: keli šimtai papildomų gimimų per metus situacijos nepakeis. Nepriklausomybės pradžioje kasmet gimdavo apie 56 tūkst. vaikų, dabar - mažiau nei 20 tūkst. Todėl Ruginienei teks susidurti su sunkiausiu uždaviniu - kaip pakelti gimstamumo rodiklius iš istorinės duobės ir sustabdyti jaunų lietuvių išvykimą iš šalies.