Smulkus bėrimas ant pilvo nėštumo metu: priežastys ir gydymas

Nėštumas - tai ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas džiaugsmo ir laukimo. Tačiau šiuo laikotarpiu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, kurie gali paveikti ir odą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nemalonumų - smulkus bėrimas ant pilvo. Šiame straipsnyje aptarsime galimas šio bėrimo priežastis, jo tipus ir gydymo būdus.

Odos problemos nėštumo metu

Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Jeigu Jus esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą. Konsultacijos metu išsiaiškinami bendrieji ir specifiniai sveikatos klausimai, pvz., ar praeityje nebuvo atopinio dermatito epizodų, kelintas nėštumas ir gimdymas, ankstesnių nėštumų metu buvusios odos ligos. Odos biopsija ir histologinis ištyrimas atliekami esant neaiškiai diagnozei bei įtariant nėščiųjų pemfigoidą, pustulinę psoriazę nėštumo metu.

Dažniausios bėrimo ant pilvo priežastys nėštumo metu

Nėštumo metu ant pilvo gali atsirasti įvairių tipų bėrimų, kurių priežastys gali būti skirtingos. Štai keletas dažniausių:

• Polimorfinis nėščiųjų bėrimas: Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Ligos priežastys nėra aiškios. Polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės. Kaip taisyklė, veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti.

• Atopinis nėščiųjų bėrimas: Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Ši liga glaudžiai susijusi su kitomis pacientės alerginėmis ligomis, pvz., alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Egzema - dažniausias ligos variantas. Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Vizualinė ligos išraiška labai primena atopinį dermatitą. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų. Nėščiųjų niežulys - kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių. Niežtintis nėščiųjų folikulitas - tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.

  Taip pat skaitykite: Bėrimo ant kūdikio veido sprendimai

• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ligos priežastys nėra žinomos. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai.

• Nėščiųjų pemfigoidas: Anksčiau ši liga vadinosi nėščiųjų pūsleline. Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kodėl susergama nėščiųjų pemfigoidu? Kraujyje atsiranda cirkuliuojantys autoantikūnai (imuninės sistemos pagamintos medžiagos, nukreiptos prieš paties organizmo baltymines struktūras), nukreipti prieš odos pamatinės membranos (ši membrana skiria epidermį nuo tikrosios odos, dermos) tam tikrą struktūrinį komponentą. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės. Kai kuriais atvejais pasveikstama dar iki gimdymo likus kelioms savaitėms, o kai kada bėrimai gali paūmėti ir pogimdyviniu periodu.

• Pustulinė nėščiųjų psoriazė: Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis (t. y., abiejų kūno pusių) bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti. Gali atsirasti ir nagų pokyčių - duobutės, onicholizė. Šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas. Kraujo tyrimuose nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, sumažėjęs kalcio kiekis.

Kitos galimos priežastys

Be specifinių nėštumo ligų, bėrimą ant pilvo gali sukelti ir kitos priežastys:

• Alerginės reakcijos: Nėštumo metu moters oda tampa jautresnė, todėl gali reaguoti į įvairius alergenus, tokius kaip maistas, kosmetika, buitinė chemija ar net audiniai. Alerginis bėrimas dažnai pasireiškia niežtinčiomis dėmėmis, pūslelėmis ar pūkšlėmis (dilgėline). Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius: nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius.

  Taip pat skaitykite: Kaip gydyti bėrimus ant vaiko veido

• Kontaktinis dermatitas: Šis odos sutrikimas atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su dirginančiomis ar alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Nėščioms moterims kontaktinį dermatitą gali sukelti drabužiai, skalbimo priemonės, kremai, losjonai, metalai (pvz., nikelis drabužių užsegimuose) ar augalai. Bėrimas dažnai pasireiškia paraudimu, patinimu, niežuliu ir smulkiais spuogeliais.

• Prakaitas: Nėštumo metu moterys linkusios daugiau prakaituoti, ypač šiltuoju metų laiku arba dėvint per daug drabužių. Prakaitas gali sudirginti odą ir sukelti bėrimą, vadinamą prakaitiniu bėrimu. Jis pasireiškia smulkiais, rausvais spuogeliais, dažniausiai susidarančiais odos raukšlėse.

• Hormoniniai pokyčiai: Hormonų disbalansas yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių nugaros srityje atsiranda spuogai ir kiti bėrimai.

• Vaistų reakcijos: Pilvo odos bėrimai gali būti susiję su vaistais, kurie kai kuriais atvejais sukelia alergines ar toksines reakcijas.

Bėrimų tipai ir jų atpažinimas

Norint nustatyti tikslią bėrimo priežastį, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos dalykus:

Taip pat skaitykite: Priežastys ir gydymas: vaikų prakaitinis bėrimas

• Bėrimo išvaizda: Ar bėrimas yra sausas, pleiskanojantis, paraudęs, pūslėtas, spuogėtas ar dėmėtas?

• Bėrimo lokalizacija: Kurioje kūno vietoje pasireiškė bėrimas? Ar jis lokalizuotas vienoje vietoje, ar išplitęs po visą kūną? Polimorfinio nėščiųjų bėrimo atveju pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje.

• Kiti simptomai: Ar bėrimas niežti, skauda ar sukelia diskomfortą? Ar yra kitų simptomų, tokių kaip karščiavimas, kosulys, sloga ar virškinimo sutrikimai? Intrahepatinės nėščiųjų cholestazės atveju ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį. Apžiūrint odą, matomos nukasymo žymės, dėl nuolatinio kasymosi atsiradę mazgeliai. Pustulinės nėščiųjų psoriazės atveju šiam susirgimui niežulys nebūdingas, tačiau gali varginti sisteminiai simptomai - bendras silpnumas, karščiavimas, apetito stoka, pykinimas, vėmimas.

• Atsiradimo aplinkybės: Kada bėrimas atsirado? Ar jis susijęs su kokiais nors naujais produktais, maistu ar aplinkos veiksniais?

Bėrimo gydymas nėštumo metu

Gydymas priklauso nuo bėrimo priežasties. Svarbu paminėti, kad nėštumo metu savigyda gali būti pavojinga, todėl prieš pradedant bet kokį gydymą būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

• Polimorfinis nėščiųjų bėrimas: Gydymui skiriami kortikosteroidų tepalai 1-2 kartus per dieną, kol savijauta pagerėja. Sunkiais atvejais taikomas gydymas trumpu sisteminių kortikosteroidų kursu.

• Atopinis nėščiųjų bėrimas: Gydymui rekomenduojamas tinkamas odos drėkinimas, dažnas drėkinančių kremų naudojimas. Taip pat skiriami kortikosteroidų tepalai.

• Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė: Gydoma ursodeoksicholinės rūgšties preparatais. Ši medžiaga efektyviai sumažina niežulį bei tulžies rūgščių koncentraciją kraujyje, be to, neturi nepageidaujamo poveikio vaisiui. Gydymo efektas išryškėja per 2-4 savaites.

• Nėščiųjų pemfigoidas: Pagrindiniai gydymo tikslai - sumažinti pūslių formavimąsi, skatinti pūslių ir atsiradusių erozijų gijimą, mažinti niežulį. Esant lokalizuotai ligai, skiriami kortikosteroidų kremai ar tepalai. Jeigu tai nepadeda, taikomas gydymas geriamaisiais kortikosteroidais, kol būklė stabilizuojasi.

• Pustulinė nėščiųjų psoriazė: Kadangi pustulinė nėščiųjų psoriazė gali lemti priešlaikinį gimdymą, būtina šią ligą kuo greičiau gydyti. Pacientė nukreipiama gydytojo akušerio - ginekologo konsultacijai, kad būtų įvertintas vaisiaus būklė. Koreguojamas skysčių ir elektrolitų balansas. Kai kuriais atvejais, norint greičiau palengvinti simptomus ir išvengti pavojaus vaikui, skatinamas gimdymas. Gydymui skiriami sisteminiai kortikosteroidai, dažniausiai prireikia didelių dozių. Nesant pageidaujamo efekto, skiriamos mažos imunosupresantų, pvz., ciklosporino, dozės.

Bendrieji patarimai

Be specifinio gydymo, yra keletas bendrų patarimų, kurie gali padėti sumažinti diskomfortą ir pagreitinti gijimą:

• Venkite kasymosi: Kasymasis gali pabloginti bėrimą ir sukelti infekciją.
• Dėvėkite laisvus, natūralaus pluošto drabužius: Sintetiniai audiniai gali dirginti odą.
• Naudokite švelnius, bekvapius odos priežiūros produktus: Venkite produktų su alkoholiu, kvapikliais ir kitomis dirginančiomis medžiagomis.
• Drėkinkite odą: Sausa oda gali būti labiau linkusi į bėrimus.
• Venkite karštų vonių ir dušų: Karštas vanduo gali išsausinti odą.
• Palaikykite vėsą: Perkaisti gali pabloginti bėrimą.
• Atraskite ir venkite alergenų: Jei įtariate, kad bėrimą sukelia alergija, stenkitės išsiaiškinti alergeną ir jo vengti.

Kada kreiptis į gydytoją?

Būtina kreiptis į gydytoją, jei:

• Bėrimas plinta arba blogėja.
• Bėrimas yra labai niežtintis arba skausmingas.
• Atsiranda pūslių, pūlių ar šašų.
• Atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis ar kiti sisteminiai simptomai.
• Jaučiate stiprų nerimą dėl bėrimo.
• Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta.
• Bėrimas pasireiškia bet kuriuo nėštumo trimestru.

Prevencija

Norint išvengti bėrimų ant pilvo nėštumo metu, svarbu:

• Naudoti švelnius, bekvapius kūdikių odos priežiūros produktus.
• Skalbti kūdikių drabužius su hipoalerginiais skalbimo milteliais.
• Vengti drabužių, kurie gali sudirginti odą (pavyzdžiui, vilnos ar sintetinių pluoštų).
• Palaikyti odą švarią ir sausą.
• Vengti žinomų alergenų.

Odos priežiūra

Tinkama odos priežiūra yra labai svarbi norint išvengti bėrimų ir palengvinti jau esamus simptomus.

• Maudymas: Kūdikį reikėtų maudyti kasdien arba kas antrą dieną su švelniu, bekvapiu kūdikių muilu. Vanduo turėtų būti drungnas, o ne karštas.
• Drėkinimas: Po maudymo, kol oda dar drėgna, reikia tepti emolientą, kad oda būtų drėkinama. Emolientus reikėtų tepti kelis kartus per dieną, ypač sausose vietose.
• Drabužiai: Reikėtų dėvėti lengvus, orui laidžius drabužius iš natūralių pluoštų, tokių kaip medvilnė.
• Atsargumas: Reikia vengti trinti ar kasyti bėrimus, nes tai gali pabloginti situaciją ir sukelti infekciją.

Alerginis bėrimas: egzema, dilgėlinė, kontaktinis dermatitas

Alerginis bėrimas - bendrinis terminas apimantis tokias alergines ligas kaip egzema (kartais vadinama atopiniu dermatitu), kontaktinis dermatitas ir dilgėlinė. Būtent šios ligos nuolat vargina net 30-40 proc. viso pasaulio gyventojų, dažniausiai užklupdamos pačius pažeidžiamiausius: nė 5-erių metukų nesulaukusius mūsų mažuosius. Taigi, dėl ko pasireiškia alerginiai odos bėrimai, į kokius alergenus reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip šią ligą išgydyti?

Egzema (atopinis dermatitas)

Egzema vadinamas ilgai besitęsiantis (lėtinis), neinfekcinės kilmės odos uždegimas, kurio metu dėl nuolatinio visos odos pažeidimo, tam tikri odos lopai tampa paraudę, įskilę, niežtintys, pasireiškia alerginis bėrimas. Liga paveikia patį didžiausią mūsų kūno organą - odą, kurios pagrindinė ir svarbiausia funkcija - apsaugoti organizmą nuo kenksmingų aplinkos veiksnių: bakterijų, virusų ir cheminių oro taršalų. Kol kas mokslininkams taip ir nepavyko vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kas sukelia egzemą. Gydytojų teigimu, dažniausiai šią ligą išprovokuoja kelių priežastinių veiksnių sąveika. Neabejotina, kad didelės reikšmės ligos atsiradimui turi genetika ir paveldimumas. Įrodyta, kad jei bent vienas iš vaiko tėvų serga ar sirgo atopiniu dermatitu, šienlige ar kita alergine liga, tikimybė, jog jų vaikui pasireikš egzema išauga net 25-30 proc. Tačiau tai - ne vienintelis faktorius lemiantis susirgimą. Ne mažiau įtakos ligos išsivystymui turi ir gyvenamoji aplinka, bei „pasislėpusios“ alergijos. Šios „pasislėpusios“ alergijos itin pablogina odos būklę skatindamos nesibaigiantį odos išsausėjimą, paraudimą, patinimą ir niežulį. Moksliškai įrodyta, jog net 70 proc. visų kenčiančių nuo egzemos turi bent vieną ar kelias tokias „pasislėpusias“ alergijas, tačiau pastarosios, dėl vienų ar kitų priežasčių dažnai tiesiog nediagnozuojamos.

Šiuo metu jau gausu įrodymų ir sėkmės istorijų, kai atradus pasislėpusių“ alergijų sukėlėjus ir taikant atitinkamas alergeno vengimo ar alergijos gydymo metodikas nuo atopinio dermatito kenčiantiems pacientams pavyko ne tik reikšmingai sumažinti ligos paūmėjimų skaičių, bet ir efektyviai suvaldyti ligą. Todėl pasaulio alergologijos ir klinikinės imunologijos specialistai ragina atsisakyti pasenusio požiūrio ir aklo egzemos gydymo hormoniniais ir antibiotikų tepalais. Nors jie - neatsiejami pagalbininkai kovojant su šia odos liga, raktas į sėkmę - tiksli ir išsami alergijų diagnostika bei tikslingas, personalizuotas gydymas. Dažniausiomis egzemos paūmėjimo priežastimis, ypač vaikams, tampa maisto alergenai: kiaušinis, pienas ir jo produktai, kviečiai, žemės ir lazdyno riešutai, soja, žuvis ir jūros gėrybės. Būtent šie maisto produktai ligos paūmėjimus sukelia net 90 proc. egzema sergančiųjų. Tuo tarpu likusiesiems 10 proc. paūmėjimus sukelti gali tokie įprastiniai įkvėpiami alergenai kaip katė, šuo ir namų dulkių erkės (D.farinae ir D. pteronyssinus).

Visiškai išgydyti egzemos kol kas - neįmanoma. Jei liga pasireiškia vaikystėje - gera žinia tėveliams. 70 proc. tikimybė, kad Jūsų mažasis šią ligą tiesiog išaugs, tačiau likusiems 30 proc. egzema taps nuolatine gyvenimo palydove, o Jūsų ir Jus gydančio gydytojo tikslas bus ligą suvaldyti. Tai padės padaryti jau anksčiau aptarta būklę pabloginančių alergenų diagnostika, bei tinkama odos priežiūra:

• Odos prausimas ne karštu, o drungnu vandeniu.
• Per pirmąsias 5 minutes nuo maudynių naudojami emolientai.
• Kasdienis odos drėkinimas, apsauginių kremų tepimas.
• Esant ligos paūmėjimui, pažeistų plotų gydymas pagal gydytojo rekomendacijas.

Jei sau ar savo atrimtajam įtariate egzemą, o galbūt iš savo šeimos gydytojo jau esate išgirdę atopinio dermatito diagnozę - būtinai apsilankykite pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Ši liga reikalauja ne tik tikslios jos ir po ja slypinčių alergenų diagnostikos, bet ir nuolatinės specialisto priežiūros, ligos valdymo rekomendacijų korekcijos, tad nuolatinis glaudus ryšys su specialistu - raktas į sėkmę siekiant ne tik suvaldyti savo ar savo mažylio ligą, bet ir išvengti bakterinių ligos komplikacijų.

Dilgėlinė

Dilgėlinės tipo alerginis bėrimas - išskirtinis ir ne be priežasties gavęs tokį pavadinimą. Jį atpažinti itin nesudėtinga, nes visi tokį esame matę ir pajutę netyčia palietę vieną žymiausių Lietuvos piktžolių - dilgėlę. Bėrimai prasidedantys odos niežuliu ir odos paburkimais gali netikėtai atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Priklausomai nuo to, kas juos sukelia. dilgėlinės odos bėrimai gali tęstis nuo vos kelių valandų, dienų ar savaičių iki daugelio metų. Tiksli priežastis, dėl kurios vieniems žmonėms pasireiškia dilgėlinės alerginis bėrimas, o kitiems - ne, iki šiol nėra žinoma. Neabejotina tik tai, kad dilgėlinės atsiradimui daug įtakos turi paveldimumas, bendra imuninės sistemos būklė, bei aplinkos veiksniai, tokie kaip infekciniai sukėlėjai (ypač virusai), staigūs temperatūros pokyčiai (karščio arba šalčio nulemta dilgėlinė) ir aplinkoje esantys alergenai:

• Maisto alergenai (riešutai, kiaušiniai ir jūros gėrybės).
• Kai kurie vaistai.
• Bičių, vapsvų ir kitų plėviasparnių vabzdžių nuodai.
• Lateksas.
• Naminių gyvūnų plaukas ir epitelis.
• Žiedadulkės.

Sėkmingo dilgėlinės gydymo principai paremti tikslia ją sukėlusio veiksnio diagnostika ir, jei įmanoma, šio veiksnio vengimu. Itin svarbu stebėti kokiomis aplinkybėmis pasireiškia dilgėlinės paūmėjimai (suvalgius tam tikro maisto ar tam tikru metų laiku) ir visą tai aptarti su savo gydytoju alergologu. Atsižvelgus į tai, gydytojas nesudėtingai galės paskirti tinkamus alergijos kraujo ar odos tyrimus ir sudaryti tinkamiausią ligos gydymo ir valdymo planą. Neretai esant dilgėlinės paūmėjimams gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti antihistamininių vaistų. Tačiau kartais net ir šių priemonių gali nepakakti. Tokiu atveju svarstoma ar pacientui nereikėtų atlikti sudėtingesnių kraujo valymo procedūrų ar net skirti biologinę terapiją dilgėlinės gydymui.

Pasireiškus dilgėlinei visada rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją, tačiau būkite budrūs. Jei pastebėjote, kad dilgėlinės pasireiškimo metu Jūs ar Jūsų mažylis nežymiai karščiuoja, o odos bėrimai yra lydimi bendrinių peršalimo simptomų - pirma stotelė pasveikimo link turėtų būti šeimos gydytojo kabinetas.

Alerginis kontaktinis dermatitas

Kontaktinis dermatitas - tai ypatingas alerginis bėrimas, pasireiškiantis kaip neigiama reakcija į tam tikras buitinės chemijos medžiagas, kosmetikos priemones, metalus. Žmogui, sergančiam kontaktiniu dermatitu, kontakto su alergenu vietoje po kelių-keliolikos valandų pasireiškia odos bėrimas, pasižymintis odos paraudimu, patinimu, niežuliu ir didesniais ar mažesniais spuogeliais. Jei kontaktas su alergenu nenutraukiamas, šis bėrimas pamažu virsta į atviras, sunkiai gyjančias žaizdas.

Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia kasdieninėje mūsų aplinkoje esantys metalai, kosmetikos priemonių sudėtyje ar drabužių gamyboje naudojamos cheminės medžiagos, kurios tiesiogiai kontaktuoja su oda. Kaip dažniausiai kontaktines alergijas sukeliančios medžiagos išskiriami:

• Metalai: nikelis, kobaltas.
• Kosmetinių priemonių gamyboje naudojami biocidai.
• Kalio dichromatas.
• Cheminės medžiagos, naudojamos apdirbinėjant guminius gaminius.
• Asmeninės higienos priemonės ir kai kurie dermatologiniai kūno kremai.
• Medžiagos, esančios tatuiruočių ar kituose dažuose.

Vienintelis būdas išgydyti alerginį kontaktinį dermatitą - tiksliai identifikuoti jį sukeliančią medžiagą ir visomis priemonėmis vengti kontakto su ja. Tam, gydytojo alergologo ir klinikinio imunologo kabinete Jums ar Jūsų mažyliui gali būti atlikti vadinamieji odos lopo testai, kurių metu, ant nepažeistos kūno vietos klijuojami specialūs pleistrai. Šie pleistrai yra pripildomi potencialių alergenų.

tags: #smulkus #berimas #ant #pilvo #nestumo #metu