Kiekvienas kūdikis yra mažas pasaulis, pilnas paslapčių ir nuostabos. Nors kūdikystė iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas laikas, iš tiesų vyksta intensyvus fizinis ir psichologinis vystymasis. Šiame straipsnyje atskleisime keletą mažai žinomų faktų apie kūdikių gyvenimą.
Mažakraujystė: Grėsmė Kūdikio Raidai
Maždaug trečdaliui vaikų Lietuvoje trūksta geležies arba jiems jau yra diagnozuota geležies stokos mažakraujystė (anemija). Dažniausiai geležies stokos mažakraujystė vargina 0,5-1,5 metų amžiaus vaikus bei paauglius.
„Stokojant geležies ilgainiui gali sutrikti kūdikio raida. Esant pažengusiai mažakraujystei įgyti gebėjimai gali būti prarasti. Vyresnius vaikus ima dažnai kamuoti nuovargis, atsilieka mokymasis, fizinis krūvis sukelia nemalonius pojūčius, darosi sunku atlikti paprastus kasdienius darbus“, - teigė LSMU ligoninės Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos Vaikų onkologijos ir hematologijos centro vadovė gydytoja hematologė dr. Giedrė Rutkauskienė.
Priežastys ir Prevencija
Paprastai šis sutrikimas susiformuoja dėl nepakankamai su maistu gaunamos geležies. Kūdikystėje ši liga gali užklupti, kai išsenka iš mamos gautų geležies atsargų kiekis, o savų kūdikis dar nespėja sukaupti. Vėliau įtakos turi prasidėjęs brendimas: vaikai pradeda greičiau augti, ima laikytis įvairių dietų.
Pasitaiko ir kitų mažakraujystės priežasčių: slaptas kraujo netekimas (pavyzdžiui, mergaitėms - menstruacijų metu), sergant celiakija, dėl įvairių žarnyno ligų - uždegiminės lėtinės Krono ligos, įgimtų maisto pasisavinimo problemų.
Taip pat skaitykite: Priežastys: kraujavimas kūdikiams
Normaliai geležies apykaitai palaikyti žmogus kiekvieną dieną privalo gauti 10 mg geležies. „Labai svarbu, kad tėvai kūdikiui prie mamos pieno laiku pradėtų duoti košės, kokybiškos mėsos. Tiesa, geležies yra ir augaliniame maiste: špinatuose, žaliose daržovėse, grikiuose, braškėse, žemuogėse. Tačiau iš tokių produktų geležies pasisavinama penkis šešis kartus mažiau nei iš gyvulinės kilmės maisto. Taigi vegetarinė mityba, kai iš valgiaraščio visiškai išbraukiama mėsa - viena geležies stokos mažakraujystės atsiradimo priežasčių“, - kalbėjo gydytoja hematologė.
Specialistė įspėjo ir apie karvės pieno vartojimo pavojų pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. „Karvės piene ne tik kad nėra geležies, bet yra kalcio druskų, kurios „suriša“ geležį ir dar labiau mažina jos pasisavinimą. Todėl per daug suvartojamo karvės pieno yra antra priežastis, kodėl vaikams formuojasi geležies stokos mažakraujystė“, - aiškino G.Rutkauskienė. Jei mama neturi savo pieno, kūdikiui primaitinti rekomenduojami adaptuoti mišiniai, į kuriuos papildomai įdedama geležies. Tačiau jau paūgėjusiam mažyliui, jeigu jis valgo įvairų, pakankamai geležies turintį maistą, pusė litro karvės pieno per parą pakenkti neturėtų.
Ankstyva Diagnostika ir Gydymas
Anemija formuojasi labai lėtai, vaiko organizmas prie hemoglobino trūkumo paprastai gerai prisitaiko. Todėl laiku pastebėti šią ligą labai sunku, mat požymiai išryškėja daug vėliau.
„Geležies stokos mažakraujystė - jau galutinė ligos stadija. Pirmasis rodiklis būna feritino (geležies atsargų) sumažėjimas, antrasis etapas - atsiranda geležies trūkumas, tuomet eritrocitai sumažėja ir pablykšta, t.y. hemoglobino gamyba dar vyksta, bet yra nepilnavertė. Trečias lygis - kada pradeda mažėti hemoglobinas. Jeigu anemiją pagauname anksti, galime ją gydyti be jokių pasekmių“, - kalbėjo gydytoja.
Esant pirmai ligos stadijai bendrasis kraujo tyrimas rodo normalų arba ribinį hemoglobino kiekį. Todėl profilaktiškai, pastebėjus raudonosios kraujo linijos pakitimus, reikėtų atlikti ir feritino tyrimą. Tėvai mažakraujystę galėtų įtarti, jei vaikas tapo blyškesnis, pabalęs, nori mažiau žaisti, pasidarė irzlesnis, vangesnis. Kuo mažakraujystė gilėja, tuo vaikas tampa vangesnis ir labiau pavargęs.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Jei geležies organizmui jau trūksta, atkurti šio mikroelemento atsargas vien su maistu yra labai sunku. Esant feritino sumažėjimui reikėtų pradėti vartoti papildus su geležimi. Geležies stokos mažakraujystė gydoma vaistais - geležies preparatais. Jų dozavimas priklauso nuo ligos sunkumo laipsnio. Neretai tinkamo rezultato nepasiekiama paskubėjus nutraukti vaistų vartojamą. Jeigu paisoma visų gydytojo nurodymų pasveikus mažakraujystė atsinaujinti neturėtų. Kitu atveju reikia žiūrėti, ar nėra kitų ligos priežasčių.
Jei mažakraujystė formuojasi greitai, sukelia ryškesnius simptomus, lydi gelta, padidėjusios kepenys, blužnis, atsiranda kitų kraujo rodiklių pakitimų, tai nėra geležies trūkumo anemija. Ši liga gali atsirasti ir dėl folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo bei kitų daug rimtesnių susirgimų. Ypač atkreipti dėmesį reikia, jei mažakraujystė diagnozuojama „netipinio“ - 3-12 metų - amžiaus vaikui.
Psichologinė Raida ir Traumos
Vaikystėje patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus psichikai. Svarbu suprasti, kaip traumos veikia vaikus ir kaip jiems padėti. Normali reakcija į traumą - pyktis ir skausmas. Vaiką traumuojantys aplinkiniai draudžia pykti, vienatvėje išgyventi skausmą pačiam vaikui nepakenčiama, todėl jis priverstas slopinti šiuos jausmus, išstumti traumos prisiminimą ir idealizuoti savo kankintojus.
Keršto aukomis labai dažnai tampa vaikai, jiems primetama atpirkimo ožio funkcija, antra vertus, mūsų visuomenėje vis dar galima persekioti juos visiškai nebaudžiamam, net gerbiamam, pavadinus šį persekiojimą auklėjimu. Kad smurtą patyręs vaikas netaptų nusikaltėliu ar psichikos ligoniu, jam būtina bent kartą gyvenime sutikti žmogų, aiškiai žinantį, kad ne mušamas, bejėgis vaikas, o aplinkiniai yra bepročiai. Visuomenės žinojimas gali padėti išgelbėti gyvenimą, o nežinojimas skatinti jo griovimą.
Iki šiol visuomenė saugojo suaugusiuosius ir kaltino aukas. Jos aklumą parėmė teorijos, visiškai atitinkančios mūsų prosenelių auklėjimo modelį, taigi laikančios vaiką sukta, blogų instinktų valdoma būtybe, išgalvojančia melagingas istorijas, užsipuolančia niekuo dėtus tėvus arba geidžiančia jų. Pasitelkiant naujus psichoterapijos metodus prieš keletą metų pavyko įrodyti, kad išstumti trauminiai vaikystės išgyvenimai kaupiasi kūne ir, likdami nesąmoningi, veikia tolesnį suaugusio žmogaus gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Panieka ir Jos Poveikis
Panieka mažesniam, silpnesniam - geriausias būdas apsisaugoti, kad nepratrūktų jo paties bejėgiškumo jausmas, ji išreiškia atskilusią jo paties silpnybę. Stipriam žmogui, pažįstančiam savo bejėgiškumą, nes jį išgyvenusiam, nebereikia su panieka rodyti savo stiprybės. Kartais suaugęs žmogus patiria bejėgiškumo, pavydo ir vienatvės jausmus tik greta savo vaiko, nes pats vaikystėje neturėjo galimybės sąmoningai jų išgyventi. Išstumto skausmo galima „atsikratyti“, deleguojant jį savo vaikui. Vaiką žemina ne atsisakymas tenkinti instinktus, o panieka jo asmeniui. Kančią stiprina tai, kad, demonstruodami „didumą“, tėvai nesąmoningai keršija vaikui už jų pačių patirtus įžeidimus. Panieka - silpnojo ginklas, apsauga nuo jausmų, primenančių jo paties istoriją.
Visokios paniekos bei diskriminacijos ištakos - daugiau ar mažiau sąmoningas, nekontroliuojamas, slaptas, visuomenės toleruojamas (išskyrus žmogžudystę ar sunkius kūno sužalojimus) suaugusiojo galios naudojimas prieš vaiką. Kaip suaugusiam žmogui elgtis su savo vaiko siela, paliekama vien jo žiniai, ir jis elgiasi su ja taip, tarsi ji būtų jo nuosavybė. Kol netapsime jautrūs mažo vaiko kančiai, niekas nekreips dėmesio į tokį galios naudojimą, nepripažins jo ir nuolat jį nuvertins, nes kalbama „tik apie vaikus“. Tačiau po dvidešimties metų šie vaikai taps suaugę ir už viską atsilygins savo vaikams. Kad užkirstume kelią tokiam destruktyvumo „paveldėjimui“ iš kartos į kartą, be galo svarbus emocinis įsisąmoninimas.
Elgesio Modeliai ir Jų Paveldėjimas
Kad ir kaip norėtume, negalime išsivaduoti iš elgsenos modelių, kurių labai anksti išmokome iš tėvų. Išlaisvėsime tik leidę sau pajusti ir suvokti, kaip anuomet dėl tokios jų elgsenos kentėjome. Išstumto skausmo galima „atsikratyti“, deleguojant jį savo vaikui. Vaiką žemina ne atsisakymas tenkinti instinktus, o panieka jo asmeniui. Kančią stiprina tai, kad demonstruodami „didumą“, tėvai nesąmoningai keršija vaikui už jų pačių patirtus įžeidimus.
Vis dėlto dažniausiai žmogus vengia emocinio savo paties vaikystės kančių išgyvenimo, ir kaip tik todėl šios kančios tampa slaptu naujų, kartais labai subtilių kitos kartos pažeminimų šaltiniu. Veikia įvairūs gynybos mechanizmai, kaip antai neigimas (pvz., savo skausmo), racionalizacija („Aš privalau auklėti savo vaiką“), perstūmimas („Ne tėvas, o sūnus skaudino mane“), idealizavimas („Tėvo mušimas man tik į naudą“) ir t. t., bet pirmiausia pasyvios kančios pavertimo aktyviu elgesiu mechanizmas.
Pavyzdys iš Realaus Gyvenimo
Kartą atostogaujant mano mintys sukosi apie panieką, skaitinėjau įvairias anksčiau užsirašytas pastabas šia tema. Matyt, tokia sensibilizacija lėmė, kad daug stipriau išgyvenau banalią, veikiausiai dažnai pasitaikančią sceną be jokių ryškių įvykių. Vieną dieną išėjau pasivaikščioti, priešais mane žingsniavo jauna augalotų sutuoktinių pora, greta zirzdamas turseno mažas, gal dvejų metų, berniukas (tokias aplinkybes esame pratę matyti suaugusiojo akimis, tačiau dabar sąmoningai norėčiau pavaizduoti jas vaiko požiūriu).
Abu tėvai, ką tik kioske nusipirkę ledų ant pagaliuko, pasigardžiuodami juos laižė. Mažylis irgi norėjo tokių ledų. Motina jam meiliai pasakė: „Eikš, atsikąsk, viso tau negalima, bus per šalta.“ Vaikas nenorėjo kąsti, tiesė ranką prie pagaliuko, motina atitraukė ledus. Iš nevilties vaikas apsiverkė, tas pat pasikartojo su tėvu, šis meiliai pasakė: „Štai, kiškeli, atsikąsk.“ „Ne, ne“, - sušuko vaikas ir, norėdamas užsimiršti, vėl pasileido bėgti, tačiau vis grįždavo atgal, pavydžiai ir liūdnai pažvelgdavo aukštyn, kur abu augalotieji mėgavosi ledais patenkinti ir solidarūs. Vienas tėvų vis pasiūlydavo vaikui atsikąsti, šis vis ištiesdavo rankelę siekdamas pagaliuko, suaugusiojo ranka, nešina lobiu, vis atsitraukdavo. Kuo labiau vaikas verkė, tuo labiau smaginosi tėvai. Jie garsiai juokėsi, tarsi tikėdamiesi šiuo juoku pralinksminti ir vaiką: „Žiūrėk, juk tai visai nesvarbu, kam tas teatras?“ Kartą berniukas atsisėdo ant žemės nugara į tėvus ir pradėjo mėtyti žvirgždukus motinos link, paskui staiga atsistojo ir sunerimęs apsidairė, ar tėvai dar čia. Pagaliau tėvas, aplaižęs pagaliuką, padavė jį vaikui ir nužingsniavo toliau.
Tėvai nesuprato, kad jis troško laikyti pagaliuką rankoje kaip kiti, negana to, jie juokėsi, jo poreikiai buvo išjuokti. Priešais du milžinus, besididžiuojančius nuoseklumu ir dar skatinančius vienas kitą, vaikas stovėjo visiškai vienas su savo skausmu, apskritai teįstengdamas ištarti tik „ne“ ir gestais, labai išraiškingais, negalėdamas tėvams išaiškinti.
Kaip Skatinti Vaiko Meilę Gamtai
„Jeigu norime vaikus sudominti gamta, neužtenka skatinimo žodžiu - svarbu kurti vaiko ir gamtos santykį per patirtis“, - teigia Aplinkos ministerijos projekto „Gamtukai“ mokytojas Leonas Milius. Pasak jo, vaikams labai svarbu žaisti, o gamtą paversti žaidimų aikštele - itin paprasta. Per praktinius potyrius mažieji skatinami geriau pažinti gamtą ir ją saugoti.
Būdai Skatinti Meilę Gamtai
- Knygos apie gamtą: Bet kokio amžiaus vaikai mėgausis skaitydami knygas apie gamtą. Skaitymas - puikus būdas sudominti vaikus gamtos reiškiniais. Įdomūs faktai enciklopedijose ir istorijos ne tik privers labiau domėtis, kas vyksta už lango, bet ir skatins vaikus pamatyti savomis akimis bei patirti savu kailiu.
- Nuosavas „slaptas“ kampelis: Vaiko ryšį su gamta ypatingai gali padidinti vieta, kuri „priklausys vien tik vaikui“. Slaptas rojaus kampelis gali padėti suartinti ir sukurti asmeninį vaikų ir gamtos ryšį.
- Tyrinėtojo įranga: Nuosavi žiūronai, lupa, kompasas, žibintuvėlis, gertuvė ir kiti „nuosavi“ daiktai gali paskatinti vaikus pažinti juos supančią aplinką. Išmokykite mažuosius naudotis tyrinėtojo įranga ir išsiruoškite į žygį.
- Draugystė su gyvūnais: Parodykite vaikams, kad žmogus daro įtaką jį supančiai gyvūnijai ir jog atitinkami žmogaus veiksmai gyvūnus atgraso arba atvirkščiai - privilioja.
- Gamtos ženklų stebėjimas: Išmokykite vaikus suprasti gamtos kalbą. Vaikai stebėdami tam tikrus gamtos ženklus išmoks orientuotis aplinkoje.
Vaiko Priežiūros Išmokos: Kas Svarbu Žinoti
- Teisę gauti vaiko priežiūros išmoką turi vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų. Taigi dar iki vaiko gimimo reiktų apsispręsti, kuris iš tėvų eis vaiko priežiūros atostogų, kokios trukmės jos bus ir kiek laiko pageidaujama gauti išmoką. Apie savo sprendimą iš anksto reiktų informuoti darbdavį.
- Gimus dviem ir daugiau kūdikių, vaiko priežiūros atostogų išeiti ir vaiko priežiūros išmokas už atskirus vaikus gauti gali abu tėvai.
- Parašyti prašymą darbdaviui suteikti vaiko priežiūros atostogas reikia ne vėliau kaip 14 dienų iki nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos. Jos gali trukti, iki vaikui sukaks treji metai. Tuo laikotarpiu darbdavys įsipareigoja išsaugoti Jūsų darbo vietą ir pasiūlyti ją Jums sugrįžus iš atostogų.
- Vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama, iki vaikui sukaks metai arba dveji. Teikiant prašymą dėl vaiko priežiūros išmokos paskyrimo reikia nurodyti, kiek laiko norėsite ją gauti.
- Kreipkitės į „Sodrą“ dėl vaiko priežiūros išmokos mokėjimo tada, kai darbdavys suteikia vaiko priežiūros atostogas. Prašymą dėl šios išmokos skyrimo „Sodrai“ galima pateikti internetu, paštu arba atvykus į skyrių.
- Pasirinkus gauti išmoką, iki vaikui sueis vieni metai, mokama 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.
- Pasirinkus gauti išmoką, iki vaikui sueis dveji metai, nuo nėštumo ir gimdymo arba tėvystės atostogų pabaigos iki vaikui sueis vieni metai mokama 54,31 proc., vėliau, iki vaikui sueis dveji metai, - 31,03 proc. kompensuojamojo uždarbio.
- Jei apsisprendžiama gauti išmoką, iki vaikui sukaks dveji metai, antraisiais metais išmoką gaunantis tėtis ar mama turi galimybę dirbti (nutraukti vaiko priežiūros atostogas) ir gauti pajamų, tačiau dėl to „Sodros“ mokama išmoka nebus mažinama. Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais tokia galimybė nenumatyta.
- Vaiko priežiūros išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos. Lietuvos statistikos departamentas kas ketvirtį skelbia vidutinį mėnesinį darbo užmokestį šalies ūkyje. Remiantis šiuo dydžiu nustatomi minimalūs ir maksimalūs išmokos dydžiai.