Įvadas
22-oji nėštumo savaitė - tai metas, kai daugelis moterų jaučiasi puikiai, o vaikelis pilvelyje aktyviai auga ir vystosi. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vystosi kūdikis 22-ąją nėštumo savaitę, kokie kūno pokyčiai vyksta mamai, ką svarbu žinoti apie galimas rizikas ir kaip pasiruošti artėjančiam gimdymui. Taip pat pasidalinsime Irenos istorija, kurios dukrytė Evelina gimė vos 22 nėštumo savaitę ir tapo tikra kovotoja.
Vaikelio Vystymasis 22 Nėštumo Savaitę
22 nėštumo savaitę vaikelio dydis pilvelyje prilygsta kokoso vaisiui.
- Ūgis: Apie 27,8 cm.
- Svoris: Apie 430 g.
Šiuo metu mažylis aktyviai juda, o mama gali jausti jo spurdėjimą. Kūdikio smegenėlės jau beveik susiformavusios ir sveria apie 100 g, tačiau jų vystymosi procesas tęsis iki kol mažyliui sukaks penkeri metai. Kūdikio refleksai patobulėjo, dabar jis gali ne tik čiulpti pirštą, bet ir susilenkti, judėti.
Jei kūdikis gimtų dabar, jis būtų vadinamas neišnešiotu naujagimiu. Nors jis labai silpnas, bet yra tikimybė, kad profesionalios gydytojų pagalbos dėka išgyventų.
Kūno Pokyčiai 22 Nėštumo Savaitę
22 nėštumo savaitę daugelis moterų jaučiasi gerai, pykinimas dažniausiai būna praėjęs, tačiau kartais gali varginti galvos svaigimas. Jei taip yra, greičiausiai trūksta geležies. Gydytojas turėtų atlikti kraujo tyrimą ir rekomenduoti gerti geležies papildus, jeigu reikia.
Taip pat skaitykite: Moters savijauta 17-ąją nėštumo savaitę
Auganti gimda gali sukelti nežymius skausmus dubens srityje ar šonkauliuose. Tai normalu. Gali jausti kojų tinimą, nugaros skausmą. Taip yra dėl augančio tavo svorio. Progai pasitaikius, pasistenk pagulėti iškėlus kojas aukštyn, taip pailsinsi kojas ir sumažinsi venų išsiplėtimo tikimybę.
Darbų Sąrašas 22 Nėštumo Savaitę
- Svorio Stebėjimas: Pasisverkite. Kiekvienos savaitės svorį užsirašykite, kad galėtumėte stebėti prieaugį.
- Pilvelio Fotografavimas: Metas fotografuotis. Jeigu fotografuojatės kas savaitę, tai bus jau šešioliktoji jūsų pilvelio nuotraukėlė.
- Mityba: Vartokite geležies turinčių maisto produktų: špinatai, petražolės, dilgėlės, rukola, kopūstai, grikiai, lęšiai, pupelės, burokėliai, jautiena, aviena, džiovinti vaisiai, kepenėlės ir kt.
- Žiedas: Ar juda vestuvinis žiedas? Daugeliui moterų patinsta rankų pirštai, tad vėliau jos nebegali nusiimti vestuvinio žiedo.
Priešlaikinis Gimdymas: Ką Svarbu Žinoti?
Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas.
Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.
Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.
Priešlaikinio Gimdymo Grėsmės Požymiai
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Gimdos sukietėjimas (gimdos susitraukimai). Susitraukimų metu pilvas būna kietas tol, kol tęsiasi gimdos susitraukimas.
- Gydytojas įvertins gimdos kaklelio pasikeitimą bei gimdos susitraukimų pobūdį ir nuspręs, ką daryti toliau.
Svarbu prisiminti, kad tiksliausiai priešlaikinio gimdymo grėsmę prognozuoja gimdos kaklelio ilgio matavimas ultragarsu pro makštį ar specialūs testai, kuriais nustatomas su priešlaikiniu gimdymu susijusių baltymų kiekis makšties išskyrose. Labai svarbu sutarti su prižiūrinčiu gydytoju, kadangi tai žmogus, kuris pirmiausia rūpinasi Jumis (gydytojas akušeris) ir vaikeliu (gydytojas neonatologas).
Irenos Istorija: Kova Už Gyvybę Gimus 22 Savaitę
Tai istorija apie Irenos dukrytę Eveliną, kuri gimė vos 22 nėštumo savaitę, sverdama tik 460 g. Nors jos brolis neišgyveno, Evelina tapo tikra kovotoja. Gydytojai prognozavo neįgalumą, tačiau Evelina auga stipri ir sveika. Dabar, būdama 1 metų ir 10 mėnesių, ji demonstruoja nuostabius pasiekimus, nepaisant kai kurių klausos problemų.
Evelina labai labai paskubėjo į šį pasaulį ir gimė vos 22 sav. ir 5 d. svėrė vos 460 g ir buvo 23 cm ūgio. Šis nėštumas buvo labai lauktas. Prieš 3 metus Irena turėjo nesivystantį nėštumą, kuris nutrūko anksti vos 9 sav. Po jo ilgai negalėjo niekaip pastoti. Ir kai šį kartą sužinojome, kad laukiasi buvome laimingi iki dangaus, o naujiena, kad laukiasi dvynukų buvo pati nuostabiausia, tačiau ir labai baugino, nes žinojau, kad išnešioti dvynukus iki galo yra labai sunku. Visgi pradžia buvo nuostabi, jokių pykinimų, jokių blogumų nepatyriau.
Visgi viena dieną paryčiais atsibudau šlapia. Man tuo metu buvo lygiai 21 sav. Iš pradžių net nesupratau, kas atsitiko, pagalvojau, gal dėl neštumo neišlaikiau naktį šlapimo. Daugiau nieko nebuvo. Tačiau vis staigiau atsistojus, rengiantis į darbą vis pasijusdavau šlapia. Vyras ragino važiuoti į ligoninę, tačiau darbe iš pat ryto laukė svarbus susitikimas, o juolab jaučiausi gerai nusprendžiau dar niekur nevažiuoti.
Gydytojų apžiūros metu buvo nustatyta, kad vienam iš dvynių dėl infekcijos pradėjo bėgti vandenys. Iš pradžių gydytojai buvo nusiteikę gan pozityviai, nes mano dvynukai gyveno atskiruose, kaip jie vadino “nameliuose”, jų niekas nesiejo. Tačiau neilgai trukus gydytojai nusprendė, kad nieko gero dėl infekcijos nebus, vandenys ir toliau bėgs, infekcija persiduos antram dvyniui, todėl reikia kol ne vėlu nutraukti nėštumą, kol dar nesuėjo 22 sav. ir galima visa tai įforminti, kaip vėlyvą persileidimą. Vėliau, po 22 sav. jau skaitysis kaip ankstyvas gimdymas, reikės gelbėti vaikus ir galų gale juos laiduoti.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Irena raštiškai atsisakė nutraukti nėštumą, nors gydytojų prognozės buvo tokios, kad mano vaikeliai neišgyvens arba liks 100 procentų neįgalūs. Tas 100 procentų mane dar labiau vertė kovoti, nes mano galva, nieks niekada apie nieką negali sakyti 100 procentų, visada yra nors menkiausia, bet tam tikra paklaida.
Visgi atėjo tas birželio 8d. vakaras kai Irena suprato, kad kažkas vyksta ne taip. Tai buvo šeštadienis. Visą dieną tempė nugarą, buvo kažkoks skausmas, bet tada dar nesupratau, kad tai jau ir buvo prasidėję sąrėmiai. Link vakaro vis nomaliai negalėjau nueiti į tualetą net nusišlapinti, pasakiau gydytojai, jos teigimu vienas iš vaikų bus užspaudęs šlapimo takus dėl to taip ir yra, jeigu po kurio laiko situacija nepasikeis statys kateterį. Paskutinį kartą kai nuėjau į tualetą, pagalvojau gerai pastenėsiu gal ir pavyks. Tik pabandžiau tai padaryti ir supratau, kad kažkas negerai įkišau pirštus į makštį ir pajaučiau vaiko galvytė. Aš buvau žiauriai išsigandusi, iš karto nubėgau pas sesutę, kur išgirdau moralą, kad nėra ko kišti ten pirštų, visgi ji pakvietė budinčią gydytoją, kuri mane apžiūrėjus konstatavo, kad aš gimdau.
Pagimdžiau Irena labai greitai - vos per valandą pasaulį išvydo mano nuostabioji dukrytė ir tada gimdymo veikla sustojo, nebebuvo jokių sąrėmių nieko. Sūnelis nenorėjo dar keliauti pažindintis su tėvais ir pasauliu, tačiau gydytojai nusprendė kitaip - nuleido jam vandenis ir jėga ištraukė į šį pasaulį. Nuo to vakaro prasidėjo naujas mūsų gyvenimo etapas.
Po gimdymo jaučiausi labai nusilpusi netekau daug kraujo dėl to buvo labai nukritęs hemoglobinas, gydytojai siūlė perpilti kraują, vos turėjau jėgų kas 3 val. eiti į reanimaciją pas savo mažytę kruopą. Visgi aš sau ir visiems pasakiau, kad aš neturiu teisės gulėti, savęs gailėtis reikia eiti ir būti su ja. Aš niekada negalvojau, kad vaikas gali būti toks mažas. Ji buvo kaip kačiukas sulipusiomis akimis, bejėgė, gulėjo inkubatoriuje apraizgyta šimtų laidelių, užklota celofanu, kad nesušaltu. Daktarų prognozės buvo labai liūdnos, 3-4 laipsnio kraujosruvos, sepsis, neužsivėręs latakas, visiškai nebrandus plaučiai ir pati labai labai nebrandi, todėl teigiamų prognozių nebuvo. Antrą gyvenimo parą mes dukrytę reanimacijoje pakrikštijome, o kitą dieną važiavome laidoti sūnelio.
Visgi po sūnelio laidotuvių, mes su vyru vienas kitam pažadėjome, kad dabar nėra laiko kada verkti, mums reikia pozityvo ir tikėjimo, kad dukra išsikapstys ir viskas bus gerai, kad gydytojų prognozės dėl neįgalumo nepasitvirtins, o jeigu taip bus lemta, tai vistiek ji bus mūsų pati nuostabiausia dukrytė.
Mūsų kova buvo ilga Evelina reanimacijoje išbuvo 2 mėn, ir dar tiek pat skyriuje su manimi. Kraujosruvos sėkmingai rezorbavosi, tačiau dukrytė ilgai negalėjo pati normaliai kvėpuoti, todėl jai chirurgiškai buvo užvertas širdies latakas, po jo buvo komlikacijos, kai dukra vėl savaitei grįžo į reanimaciją. Ir lygiai 40 sav. ir 3 d. tada, kai turėjo gimti, mes grįžome namo.
Pirmieji Evelinos metai buvo labai džiugus, tačiau tuo pat metu ir neramūs, nes nežinia kaip ji vystisis, kaip jai seksis nepaliko ramybėje. Evelina iš tiesų parodė visiems, kad ji yra tikrų tikriausia kovotoja, jos raida puikiai atitiko koreguotą amžių. Vienintelė pasėkmė, kuri liko Evelina - vidutinis neprigirdimumas, tenka nešioti klausos aparatus. Bet būdama ir be jų ji girdi. Evelinai greitai du metai ir, mano akimis žiūrint, ji jau beveik pasivijo savo bendraamžius. Taip ji yra vizualiai smulkesnė, negu 2m vaikai, tačiau labai protinga, begalo mėgsta dėliones, loto, dėlioti figurėlias į joms skirtas vietas, lankome surdopedagogo užiėmimus, kurių metu ji išbūna 50 min. visą laiką atlikdama skirtingas užduotis. Ji yra begalo aktyvi, mėgsta lipti kuo aukščiau, labai mėgsta bendrauti ypatingai su vaikais. Šneka savo kalba gan daug. Visgi manau kalba tikrai atsilieka, tačiau turint omenyje, kad namuose ją ugdome dviem kalbomis tai ne nuostabu. Evelina yra beprotiškai užsispyrusi, pastebime, kad jeigu ji kažko nori ji eina link savo tikslo kaip “tankas”, labai bendraujanti ir nieko, bent šiuo metu, nebijanti.
Nuo to momento, kai man nubėgo vandenys, šalia manęs nuolatos buvo vyras, tėvai, sesė, draugai ir kolegos. Aš jiems esu begalo dėkinga, kad nei vienas iš jų man neleido nuleisti rankų, visi palaikė mane dėl mano pasirinkimo gimdyti, netgi jeigu daktarų prognozės buvo labai liūdnos. Važiavo į Jeruzalę ir meldėsi prie raudų sienos už mus abi, prašė Dievo nepalikti mūsų likimo valiai. Vėliau radau neišnešiotukų grupę, kur pasisėmiau teigiamų istorijų, pradėjau bendrauti su mamomis, kurios jau tai išgyveno.
Patarimai Ankstukų Tėvams
Kitiems ankstukų tėvams palinkėsiu nenuleisti rankų ir tikėti savo mažiukais, jie yra tokie stiprūs, kad mes net negalime to įsivaizduoti, taip pat linkiu neužsisklęsti savyje ir kalbėti su kitais apie tai kas įvyko, nes aplinkui tikrai rasi tą žmogų, kuris tai patyrė ir tave gali suprasti. Nors pradžioje atrodo, kad tu esi tokia vienintelė, ir kad tik tave Dievas už kažką baudžia, nors iš tikro taip nėra. Manau ankstukus vaikelius Dievulis siunčia tik pačiom stipriausiom mamos. Aš niekada negalvojau, kad esu tokia stipri ir tiek galiu ištverti, iškęsti.
Pagalba Šeimoms, Susidūrusioms Su Priešlaikiniu Gimdymu
Tai itin svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus. Tai buvo ir yra vienintelė asociacija, kuri nedelsdama taiko krizių intervenciją, t. y.
tags: #22 #nestumo #savaite #nuotraukos