Šis straipsnis skirtas išnagrinėti skulptoriaus Kazimiero Naruševičiaus gyvenimą ir kūrybą. Straipsnyje pateikiama išsami informacija apie jo biografiją, kūrybinį kelią, svarbiausius darbus ir indėlį į Lietuvos meną.
Įvadas
Kazimieras Naruševičius - talentingas skulptorius, kurio kūryba paliko ryškų pėdsaką Lietuvos mene. Jo darbai pasižymi originalumu, giliomis idėjomis ir aukštu meniniu lygiu. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi jo gyvenimo etapai, kūrybos bruožai ir reikšmė Lietuvos kultūrai.
Biografija
Kazimieras Naruševičius gimė 1920 m. kovo 2 d. Dūdonių kaime (Panevėžio r.), Jurgio ir Adelės Naruševičių šeimoje. 1932 m. baigė Rėklių (Panevėžio r.) pradinę mokyklą. 1932-1940 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje.
Kūrybinis kelias
K. Naruševičiaus kūrybinis kelias prasidėjo dar jaunystėje. Jis visada teigė, kad tapyba jam buvo gyvenimo prasmė. Per ją jis išreikšdavo save, savo mintis ir idėjas. Tai buvo jo širdies kalba.
Klaipėdos skulptūrų parkas
Klaipėdos skulptūrų parkas, įkurtas Senosiose Klaipėdos kapinėse, yra unikali meno galerija po atviru dangumi, kurioje išrikiuoti lietuvių skulptūros meistrų kūriniai. Ši ekspozicija atspindi XX amžiaus pabaigos lietuvių skulptūros tendencijas ir buvo suformuota įvairių kartų menininkų, dalyvavusių vasarą Smiltynėje vykusiuose simpoziumuose. Parko plotas - daugiau kaip 12 hektarų, jame eksponuojama 116 įvairios tematikos monumentalaus ir dekoratyvaus meno kūrinių, daugelis jų laikomi geriausiais skulptorių biografijoje.
Taip pat skaitykite: „Spenglos“ bendruomenė
Simpoziumai Smiltynėje
Tradiciniai granito simpoziumai tais laikais buvo viena reikšmingiausių kultūros iniciatyvų ne tik pajūryje, bet ir visoje Lietuvoje. Klaipėdos vadovo Alfonso Žalio globojamuose simpoziumuose jau sklandė laisvės dvasia. Nemažai čia savo kelią pradėjusių jaunų skulptorių tapo iškiliais menininkais, raškė Nacionalines kultūros ir meno premijas. Klaipėdos skulptūrų parką gūdžiu sovietmečiu sukūrė 67 Smiltynės simpoziumuose dalyvavę menininkai.
Algirdas Bosas ir Martyno Mažvydo skulptūra
Parke stovi ir A. Boso iš granito iškalta modernistinių formų Martyno Mažvydo figūra. A. Bosas ne vieną dieną galvojo, kaip granite įkūnyti XVI amžiaus viduryje Ragainėje kunigavusį liuteronų dvasininką M. Mažvydą - pirmojo Karaliaučiuje išleisto lietuviško giesmyno „Katekizmas“ (1547 m.) autorių.
Skulptūros idėja
Skulptūros idėja A. Bosui kilo 1975 metų vasarą Palangos dailininkų namuose. Ten stovyklavusiems skulptoriams pateiktas klaipėdiečių užsakymas - per mėnesį sukurti dekoratyvių akcentų. Simpoziumas taip ir buvo pavadintas: „Dailininkai - Klaipėdos miestui“. Klaipėdos vyriausiasis dailininkas Petras Šadauskas menininkams aprodė vietas, kurias skulptūros galėtų pagražinti.
Eskizai ir modeliai
Menininkai iš Priekulės atsivežė šamoto - medžiagos pradinėms idėjoms. A. Bosas padarė apie 15 centimetrų aukščio eskizą. Jo kolega Rimantas Daugintis iš šamoto sukūrė Vilniuje knygas slavų kalba leidusio Pranciškaus Skorynos portretą, o vėliau ir medalį. A. Bosas iš vilnietės grafikės Nijolės Meškauskaitės sužinojo, jog Vilniaus dailės instituto profesorius Antanas Gudaitis išskyrė du jo kūrinius („Mažvydas“ ir „Torsas“). Pasakė, kad jie - labai modernūs, idėjas reikia plėtoti.
Granito simpoziumas
Kai Smiltynėje vyko trečiasis granito simpoziumas, A. Bosas pareiškė norįs Mažvydą iškalti granite. Ankstesniuose simpoziumuose įgyta patirtis A. Bosui suteikė pasitikėjimo savo jėgomis. Džiaugėsi gavęs tinkamą dviejų metrų aukščio akmenį. Planavo Mažvydo figūrą kojomis įkomponuotų į riedulį, o jeigu nepasisektų - primontuoti atskirai.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Kūrybos procesas ir sunkumai
Smiltynėje A. Bosas žvalgėsi į kolegą Aloyzą Smilingį, kuris savo skulptūrą modeliavo jau ne kaltu ir grąžtais, o liepsnosvaidžiu. A. Smilingis ir A. Bosui paskolino liepsnų agregatą, bet nesusipažino su saugos taisyklėmis - reikėjo prisidengti veidą, kitas kūno dalis. „Nepamenu kiek laiko dirbau, bet geriau būčiau mojavęs plaktuku - įkaitintas riedulys skilo pusiau. Neviltis - be ašarų. Ką dabar daryti - durstyti figūrą iš dviejų luitų ar ją mažinti? Nusprendžiau nekeisti mastelio“, - nesėkmę prisiminė A. Bosas. Ruošinį suskaldžiusio skulptoriaus laukė vargo vakarienė - reikėjo suleisti akmens paviršius, atskirai iškalti figūros kojas, gręžti ankerius, viską tvirtai suklijuoti. Negana to, kitą dieną nerado lauke palikto Mažvydo gipso modelio - pradingo. Skulptorius improvizavo iš atminties - kaip pianistui sugrojo melodiją nematydamas natų. Ir dar vaistais tepdavo liepsnų apsvilintą veidą, kaklą, rankas. Atrodė kaip raupsuotasis - žaizdos ilgai negijo, gerai nereikėjo rodytis viešumoje.
Skulptūros likimas
Neįprastų formų A. Boso kūrinio niekas neišpeikė. „Mažvydą“, kaip centrinę figūrą, nutarta įkurdinti ne parke, o jo prieigose - tuometės Salomėjos Neries gatvės aikštelėje. Skulptūra iš Smiltynės atgabenta jau sutemus, kitą dieną - iškilmės parke. Autorius baiminosi, kad keltu per marias plukdomas „Mažvydas“ nesubyrėtų. Jokių garantijų nebuvo, bet viskas baigėsi laimingai. „Pastačius skulptūrą, A. Bosas dar lietlempėmis kaitino figūros kojas - šildė granitą, kad klijai greičiau sukietėtų“, - pasakojo jo kolegos. Tačiau vėliau, dėl socrealizmo kanonų neatitikimo, skulptūra buvo perkelta į parko gilumą.
Kiti menininkai ir įvykiai Panevėžio krašte
Panevėžio kraštas visada garsėjo menininkais. Ypač miestą išgarsino skulptoriai Juozas Zikaras ir Bernardas Bučas. Garsus iš Panevėžio krašto kilęs dailininkas Juozas Mackevičius, Lietuvoje ypač vertinami jo kūriniai istorinėmis ir religinėmis temomis. J. Mackevičiaus darbai puošia ir Lietuvos prezidentūrą. Ypač garsi žydų tautybės skulptorė Marija Dilon, gimusi 1858 m. spalio 27 d. Panevėžyje.
Dailininkų jubiliejai ir parodos
Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotojai portale epaveldas.lt parengė virtualią parodą „Henriko Mazūro ekslibrisai“. Rugsėjo 20 d. 70-metį minintis panevėžietis dailininkas grafikas, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos mokytojas Henrikas Mazūras savo pirmąjį ekslibrisą sukūrė 1974 m. besimokydamas Kauno taikomosios dailės technikume. Šiais metais minime Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bičiulės grafikės Onos Šimaitytės-Račkauskienės 80-ąsias gimimo metines. Šiais metais minime Petro Kalpoko - dailininko, tapytojo, profesoriaus, Biržų kraštiečio 140-ąsias gimimo metines. Liepos 2 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II aukšto erdvėse atidaryta panevėžiečio fotomenininko Stasio Povilaičio fotografijų paroda „Stasys apie STASĮ“, skirta menininko Stasio Eidrigevičiaus 70 metų sukakčiai. Nuo rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje eksponuojamos net dvi parodos, skirtos panevėžiečio dailininko Povilo Šiaučiūno 70-mečiui: fotografijų ir dokumentų paroda „Tebūnie tikslas - menas“ ir grafikos darbų paroda „Paišiau ir varnas“. Nuo š. m. liepos 24 d. vienoje iš Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos II aukšto erdvių įsikūrė pasaulinio garso dailininko ir bibliotekos bičiulio Stasio Eidrigevičiaus kūrybos ekspozicija.
Architekto Algimanto Mikėno indėlis
Šiais metais minime talentingo architekto, dailininko akvarelininko, scenografo Algimanto Mikėno 95-ąsias gimimo metines. Algimantas Mikėnas daugiau nei 30 metų bendradarbiavo ir bičiuliavosi su režisieriumi Juozu Miltiniu, sukūrė dekoracijų ir kostiumų eskizų spektakliams Panevėžio dramos teatre.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kūrėjų netektys
Netekome žymios Panevėžio dailininkės - eidama 74-uosius metus mirė Stasė Medytė, grafikė, ekslibrisų kūrėja, daugelio ekslibriso konkursų ir parodų organizatorė, kultūros gyvenimo dalyvė. Šiais metais minime šviesaus atminimo dailininkės grafikės Laimos Sofijos Barisaitės-Zelenkevičienės 90-ąsias gimimo metines.
Laurynas Gucevičius
1998 m. gruodžio 11 d., minint 200-ąsias Lauryno Gucevičiaus mirties metines, prie Šv. Stepono bažnyčios, buvusiose kapinėse, buvo atidengta architekto Vytauto Zarankos suprojektuota granitinė memorialinė lenta su L. Gucevičiaus bronziniu biustu. Biustą iškalė skulptorius Jonas Naruševičius, pagal išlikusį skulptoriaus Jono Ostrovskio sukurtą L. Gucevičiaus biustą. L. Gucevičius vadinamas lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku.
Kiti svarbūs įvykiai Lietuvoje
Straipsnyje minimi ir kiti svarbūs įvykiai Lietuvos istorijoje, tokie kaip Liublino unija, Kauno zoologijos sodo atidarymas, Antisovietinio partizaninio karo pradžia, Valstybės diena (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena), Tilžės taika ir Sovietinių represijų Lietuvoje pradžia.
tags: #skulptorius #narusevicius #gime #kur