Nėštumas - tai ypatingas ir transformuojantis laikotarpis moters gyvenime. Tai laikas, kupinas džiaugsmo, vilties ir naujų galimybių, tačiau kartu gali kelti ir nerimą, baimę bei daugybę klausimų. Šiame straipsnyje siekiama suteikti visapusišką informaciją ir paramą nėščiosioms, padedant joms naviguoti šiuo unikaliu gyvenimo etapu.
Holistinis požiūris į nėštumą
Sužinojus apie nėštumą, svarbu laikytis holistinio požiūrio, kuris apima tiek fizinę, tiek emocinę gerovę. Pagrindiniai šio nuostabaus etapo aspektai, padedantys pasirūpinti sveikata, yra palankios aplinkos kūrimas, prenatalinė priežiūra ir sveikos gyvensenos taikymas.
Ankstyvoji nėštumo priežiūra: pirmieji žingsniai
Pirmosios 12 savaičių yra pačios svarbiausios - vyksta vaiko organogenezė. Vos tik pamačius teigiamą nėštumo testą, moteris turėtų pradėti gerti folinę rūgštį. Folinė rūgštis ženkliai mažina vaisiaus nervinio vamzdelio displazijų riziką. Folinės rūgšties rekomenduojamos dozės skiriasi skirtingos rizikos grupės moterims.
Pačios didžiausios dozės - 4-5 miligramai (mg) - siūlomos tik toms nėščiosioms, kurios pačios gimusios su nervinio vamzdelio defektais arba tokie defektai buvo nustatyti jų vaikams. Vidutinė dozė (1 mg) reikalinga moterims, kurios serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus, trikdančius folinės rūgšties apykaitą, toms, kurios turi žarnyno ligų, veikiančių folinės rūgšties absorbciją. Vidutinė dozė reikalinga ir nėščiosioms, kurioms yra įgimtų vystymosi defektų (gomurio-lūpos, širdies, šlapimo organų, galūnių) ar kurių šeimoje buvo atvejų su nervinio vamzdelio defektais (I ir II eilės giminaičiai).
Jei moteris turi kitų ligų - labai svarbu suplanuoti vizitus pas tų ligų specialistus, įsitikinti, kad liga kontroliuojama, nėra paūmėjimo, išsiaiškinti ar vartojami medikamentai yra saugūs nėštumo metu. Jeigu moteris yra visiškai sveika, neturėjusi jokių komplikuotų nėštumų, neserganti lėtinėmis ligomis - vizitą pas akušerį ginekologą galima atidėti iki 11-12 savaitės. Lietuvoje nėštumą gali prižiūrėti šeimos gydytojas arba akušeris. Rekomenduojami ir 7-10 vizitai pas nėštumą prižiūrintį specialistą. Jų metu atliekami privalomi tyrimai, vyksta pokalbiai, vaisiaus augimo įvertinimas ir gimdos dugno aukščio kreivės matavimai. Pagrindiniai rekomenduojami tyrimai nurodyti kiekvienos nėščiosios kortelėje esančioje lentelėje. Priklausomai nuo nėštumo rizikos, gretutinių ligų, anamnezės kartais reikalingi papildomi tyrimai. Dažnai papildomai tiriama skydliaukės funkcija, kuri labai svarbi normaliam vaisiaus vystymuisi. Kartais rekomenduojame tyrimus dėl perinatalinių infekcijų, kurios gali pažeisti vaisių ir trikdyti jo vystymąsi. Ypatingai svarbu įvertinti citomegalo, herpes virusinės infekcijos riziką, o įgimta toksoplazmozė šiais laikais yra išskirtinai reta liga ir rutininiai nėščiosios tyrimai dėl jos nerekomenduojami.
Taip pat skaitykite: Kada taikoma vakuumo pagalba gimdyme?
Svarbu kuo greičiau apsilankyti pas savo gydytoją ginekologą. Vėliau nėštumo metu apsilankymai pas gydytoją yra reguliarūs - antrąjį trimestrą (13-28 nėštumo savaitės) - kartą per mėnesį, trečiąjį trimestrą (29-40 nėštumo savaitės) - kas dvi savaites, o vėliau - kas savaitę. Taip pat iki 12 nėštumo savaitės reikėtų apsilankyti ir pas savo šeimos gydytoją bei odontologą, o moterims, kurios serga cukriniu diabetu ar turi kitų endokrininių sutrikimų - pas gydytoją endokrinologą. Kai yra padidėjusi genetinių ligų rizika, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju genetiku.
Naudinga žinoti, jog kai kuriose gydymo įstaigose yra teikiamos nėščiųjų priežiūros paslaugos pagal įvairias individualizuotas programas, pritaikytas atsižvelgiant į kiekvienos nėščiosios poreikius ir sveikatos būklę. Jas vykdo patyrę akušeriai-ginekologai, užtikrinantys kvalifikuotą ir rūpestingą priežiūrą viso nėštumo metu, nėščiosioms atliekami tyrimai modernia įranga, užtikrinama tiksli diagnozė ir ankstyva ligų prevencija.
Genetinių tyrimų svarba
Genetiniai tyrimai Lietuvoje yra rekomenduojami visoms moterims, kurios yra vyresnės nei 35 metai arba vyrai vyresni nei 42 metai. Taip pat nėščiosioms, kurios artimoje aplinkoje turi paveldimų ligų, nėštumo pradžioje febriliai karščiavo, t.y. kūno temperatūra pakilo iki 38-39 laipsnių, vartojo nesaugius medikamentus, patyrė jonizuojančios spinduliuotės poveikį, pasikartojančius persileidimus, pastojo po pagalbinio apvaisinimo procedūrų.
Visoms šioms moterims rekomenduojame kombinuotąjį testą, kai kartu su ankstyvuoju ultragarsiniu tyrimu 11-13 nėštumo savaitę tiriamas nėščiosios kraujas (vertinamas placentos gaminamų hormonų ir baltymų kiekis) ir specialios kompiuterinės programos pagalba skaičiuojama pagrindinių chromosominių trisomijų rizika. Labai svarbu laiku suspėti užsiregistruoti šiems tyrimams, nes jį būtina atlikti iki 13 savaičių 6 dienų.
NIPT tyrimas - puikus atrankos tyrimas, tiksliai nurodantis dažniausių chromosominių ligų riziką, jis neinvazinis - tiriamas nėščiosios kraujas. Tai neinvazinis prenatalinis tyrimas, kuris nekelia jokios rizikos nėščiajai ar vaisiui bei siekia 99 proc. tikslumą. Tyrimas atliekamas iš motinos kraujo mėginio, kuriame yra laisvai cirkuliuojančios motinos ir vaisiaus kraujo DNR.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba globos namuose: sprendimai
Kai genetinių ligų rizika yra padidėjusi, atliekami papildomi tyrimai - choriono gaurelių biopsija arba amniocentezė, prenatalinis kraujo tyrimas, atliekamas 11-13 nėštumo savaitėmis. Įvertinti vaisiaus chromosomų anomalijų riziką leidžia ir neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT), atliekamas 9-14 nėštumo savaitėmis. Verta pažymėti, kad vyresnėms nei 35 metų ar anksčiau patyrusioms nėštumą su chromosomų anomalija moterims, ši rizika didesnė. Gydytojas ginekologas gali skirti ir papildomų tyrimų, naudingų individualiai nėščiosios situacijai.
Skiepai nėštumo metu
Gripo vakcina - sezoninė, todėl šiuo metu nėščiosioms, kurios pradeda lauktis, skubėti skiepytis neverta. Kokliušo vakcina skirta naujagimio apsaugai, rekomenduojama skiepytis nėštumo pabaigoje, įprastai nuo 28 nėštumo savaitės. Pasiskiepijus paskutinį nėštumo trimestrą, nėščioji pradeda gaminti pakankamą kiekį antikūnų, kurie keliaudami per virkštelės kraują, pasiekia vaisių ir vėliau cirkuliuoja gimusio naujagimio kraujyje bei apsaugo nuo kokliušo beveik šešis mėnesius, kol naujagimis bus vakcinuotas ir įgis imunitetą.
Sveika gyvensena nėštumo metu
Tenka dar kartą peržvelgti savo gyvenimo būdą, darbą ir ateities planus. Svarbu valgyti subalansuotą maistą - daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, baltymų bei sveikųjų riebalų ir gerti pakankamai vandens (apie 8 stiklines per dieną). Nėštumo metu reikėtų vengti žalios mėsos ir žuvies, nepasterizuoto pieno ir sūrio, kiaušinių su skystu tryniu, perdirbtos mėsos, sūraus maisto, cukraus, saldumynų, sočiųjų riebalų ir perdirbtų produktų. Vitaminas D yra reikalingas kaulų sveikatai ir imuninei sistemai.
Reikėtų nepamiršti ir fizinio aktyvumo - reguliariai mankštintis bent 30 min. per dieną, 5 kartus per savaitę, pasirinkus tinkamą ir saugią fizinę veiklą, pavyzdžiui, ėjimą, plaukimą ar nėščiųjų jogą. Taip pat svarbu skirti dėmesio kokybiškam poilsiui - apie 8 val. miego per naktį, vengti streso bei atsipalaiduoti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad šie kriterijai yra bendrinio pobūdžio, o kiekvienas nėštumas yra individualus.
Pasiruošimas gimdymui ir pirmosioms savaitėms su kūdikiu
Daiktus, kurių prireiks ligoninėje, rekomenduojama susidėti sulaukus 34 nėštumo savaitės. Tai sumažins stresą pradėjus gimdyti anksčiau laiko. Siūlome daiktus susidėti į du krepšius. Chalato ir gimdymo marškinių turėti NEREIKIA. Jais aprūpina įstaiga. Tačiau jei su savo drabužiais jausitės geriau, juos pasiimti galite. Šlepetės sau ir vyrui. Negazuotas vanduo gertuvėje ar vandens buteliuke su geriamąja pipete ar snapeliu. Šviesios spalvos sauskelnės-kelnaitės - 4-6 vnt. Patogiausia judėti nubėgus vaisiaus vandenims. Maistas tiekiamas pagimdžiusiai mamai. Lydintis asmuo turi galimybę už papildomą mokestį užsisakyti maitinimą 3 kartus per dieną.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant naujagimį
Neretai grįžusioms namo po gimdymo moterims, net ir gimdžiusioms ne pirmą kartą, kyla daugybė klausimų, susijusių su kūdikėlio priežiūra. Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų.
Emocinė parama nėštumo metu ir po jo
Laukiant mažylio keičiasi ne tik moters kūnas, bet ir psichika. Moteris tampa vis jautresnė ir emocionalesnė. To reikia tam, kad gimus mažyliui ji galėtų su juo kurti empatiškus santykius ir pajusti, ko jam reikia. Tad tapimas mama tampa patyrimu, kai labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną.
Pirmosiomis valandomis po gimdymo kuriamas ryšys su vaiku. Tą laiką reikėtų stengtis būti niekieno netrikdomiems, šis laikas itin svarbus ir gali nulemti vėlesnę moters savijautą. Žindymo metu išsiskiria oksitocinas - natūralus antidepresantas, padedantis įjungti „motinystės apdovanojimo sistemą“ ir patirti pozityvių emocijų antplūdį būnant su mažyliu. Jei žindyti negalite, stenkitės turėti kuo daugiau oda prie odos kontakto.
Motinystė yra didelis gyvenimo pokytis. Tai procesas, kurio metu ieškoma ryšio su vaiku, mokomasi susidėlioti gyvenimo režimą iš naujo, atlikti naują mamos vaidmenį. Tad svarbu duoti sau laiko, priimti įvairius savo jausmus ir padėti sau pratintis būti mama nereikalaujant iš savęs per daug. Tyrimai rodo, kad pirmą mėnesį reikėtų niekur neskubant visiems kartu būti namuose ir pratintis prie naujo gyvenimo etapo. Tai turi įtakos, ar moteris turės polinkį į depresiją po gimdymo. Jei tokia galimybė yra, būtinai ja pasinaudokite.
Nors mažylis apima visą mamos pasaulį, natūralu, kad jam augant mamai norisi atsiskirti, pabūti vienai, pailsėti. Šis poreikis labai svarbus, jei norite išvengti pykčio priepuolių ir kaltės. Konsultuodami artimuosius mokysime, savarankiškai organizuoti pagalbą PD požymius patiriančiai mamai. Tikime, kad kiekvienas šeimos narys turėtų žinoti, kaip padėti PD patiriančiam artimajam bei vertinti emocinius sunkumus kaip visos šeimos patirtį.
Besilaukdama vaikelio moteris tampa jautresnė, atrodo, emocijų kyla daugiau, jos stipresnės: nuo laimės iki graudulio be priežasties, į antrą nėštumo pusę moteris pradeda lėtėti, tampa sunku greitai galvoti, ką nors nuspręsti, priimti didelius informacijos srautus, žmonės gali pradėti varginti, erzinti, moteris gali jautriau reaguoti į reakcijas, komentarus. Apima vis stipresnis noras atsiriboti. Prieš gimdymą tai vadinama „lizdo sukimo“ etapu. Būtent jautri, emocionali mama gali užmegzti santykį su vaikeliu. Tam tikra prasme moters smegenyse aktyvuojasi limbinė sistema ir emocinės smegenys, kurios ir padės suprasti vaikelį. Pokyčio išgyvenimas - lauktas ar netikėtas nėštumas. Kiekviena moteris reaguoja savaip, tačiau tai visada didelis įvykis, pakeičiantis gyvenimą. Dėl to kyla daug jausmų ir minčių apie tai, kaip keisis gyvenimas.
Pirmaisiais mėnesiais būsimąsias mamas dažnai lydi nesaugumo ir kontrolės praradimo jausmas - nėštumas atrodo vyksta ir „aš nieko negaliu padaryti“. Kartais bandoma atgauti kontrolę dažnai tikrinantis pas gydytojus, reguliuojant maistą, fizinį aktyvumą ir savo emocijas. Šiame etape labai svarbu įsivardyti, įsisąmoninti iškilusius jausmus, kadangi jie gali lydėti jus viso nėštumo metu. Kai matome ir atpažįstame savo jausmus, lengviau priimti tai, kas vyksta, ir padėti sau. Pasirūpinkite tuo, kas teikia jums gyvenime saugumą: santykiais, malonia veikla, kūrybiniais užsiėmimais. Didesnis susitaikymas dažnai ateina tada, kai moteris gauna patvirtinimą iš gydytojų, jog viskas gerai.
Svarbu mokytis įsisąmoninti, kad tai tik laikinas etapas. Padidėjęs jautrumas ir verksmingumas, kurį kartais moterys priima kaip „išskydimą“, silpnumą ir reaguoja į jį jausdamos gėdą bei kaltę. Tačiau būtent taip mes ruošiamės tapti jautriomis mamomis, kurios instinktyviai jaus savo mažylį ir galės atliepti jo poreikius. Nėštumas ir gimdymas skatina didesnį moterų jautrumą, keičiasi ryšys su išoriniu pasauliu, atsiranda sumišimas, kur esu aš, o kur vaikelis.
Rūpesčio, palaikymo poreikis - kai siaučia vidiniai uraganai, svarbu palaikyti artimus santykius su vyru, kuriam galėtume išsakyti savo jausmus ir leisti pasirūpinti, pagloboti. Svarbu įsisąmoninti, jog psichika ruošiasi dideliam pokyčiui ir keičiasi, kad galėtume sukurti ryšį su vaikeliu. Vaikelio judesiai ir vaizdas ultragarso metu atneša įsisąmoninimą, kad viduje gyvena mažylis. Suintensyvėja ryšys su vaikeliu. Mama pradeda su juo kalbėti, reaguoti į jo judėjimą, jam priskirti tam tikras charakterio savybes.
Artėjant gimdymui, kyla įvairiausių su juo susijusių jausmų. Jautrumas, emocionalumas ir iškilęs nesaugumas sukuria santykių jautrumą su kitais, ypač vyru. Jei nesaugu, mes ieškome požymių, rodančių, kaip vyras reaguoja į mus, ar nesumažėjo mūsų patrauklumas jo akyse. Dėl to moteris gali įsižeisti, supykti, įsiskaudinti dėl tokių frazių ar veiksmų, kurie anksčiau nekliūdavo. Ryšys ir palaikymas labai svarbūs tiek su vyru, tiek su kitomis moterimis, kurios gali padėti įsivardyti ir pasidalyti tuo, kas vyksta.
Pogimdyminė depresija ir pagalba
Visuomenėje kūdikio gimimas įprastai siejamas su džiugiais jausmais ir yra palydimas sveikinimų. Vis dėlto, po vaikelio gimimo praėjus keletui dienų, mama gali pradėti jausti staigius nuotaikos pokyčius. Kartais jie atsiranda be aiškios priežasties. Melancholiją po gimdymo patiria iki 80 proc. pagimdžiusių moterų. Pati mama arba artimieji gali pastebėti vieną ar keletą sustiprėjusių ar naujai atsiradusių melancholijai būdingų simptomų.
Pogimdyminės melancholijos simptomai:
- Nerimas
- Nuotaikos pokyčiai
- Irzlumas
- Liūdesys
- Prislėgtumas
- Verksmingumas
- Nemiga
- Užsisklendimas
- Nekantrumas
- Energijos, motyvacijos stoka
- Apetito pokyčiai
- Pablogėjusi dėmesio koncentracija
Visi šie požymiai gali tęstis nuo kelių valandų, dienų iki dviejų savaičių. Melancholija po gimdymo gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių: hormoninių pokyčių, didelio atsakomybės jausmo ar dėl reikšmingų gyvenimo pasikeitimų, siejamų su kūdikio gimimu. Profesionali specialistų pagalba nėra būtina, tačiau verta priimti artimųjų pagalbą. Taip pat rekomenduojama skirti laiko poilsiui gryname ore, daryti pasivaikščiojimus, identifikuoti nepatenkintus poreikius ir stengtis juos patenkinti.
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų ir apie 4-10 proc. vyrų. Remiantis Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas", per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus depresijos po gimdymo simptomus patiria apie 22-24 proc. pagimdžiusių moterų.
Depresija po gimdymo gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos požymiai yra labai panašūs į depresijos po gimdymo, tačiau pastaroji gali būti diagnozuojama, kai pasireiškia visi arba bent keletas simptomų, kurie tęsiasi ilgiau nei dvi savaites.
Pogimdyminės depresijos simptomai:
- Prislėgta nuotaika;
- Susidomėjimo ar malonumo praradimas;
- Energijos praradimas arba nuovargis;
- Bevertiškumo, kaltės jausmai;
- Nuolatinis nerimas, nepasitenkinimas, padidėjęs dirglumas;
- Neramumas ar sunkumas nusėdėti vienoje vietoje;
- Sumažėjusi savivertė, pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais pasirūpinti kūdikiu;
- Nesidomėjimas kūdikiu, abejingumas jam;
- Mintys apie savižudybę ar bandymas nusižudyti ir pasikartojančios mintys apie mirtį;
- Mintys apie kūdikio sužalojimą ar nužudymą;
- Susilpnėjusi dėmesio koncentracija ar sunkumas priimti sprendimus;
- Nemiga arba hipersomnija - galėjimas užmigti bet kuriuo paros metu;
- Ryškūs kūno svorio ar apetito pokyčiai.
Šis sutrikimas veikia ne tik pačios moters savijautą, bet santykį su vaiku bei partneriu. Nepastebėta ir negydoma pogimdyminė depresija gali palikti skausmingas ilgalaikes pasekmes moteriai ir kūdikiui. Pogimdyminė psichozė - sunki būklė, kurią lengvai pastebi artimieji ir dėl didelės rizikos pakenkti sau ar kūdikiui mama turi gauti profesionalią specialistų pagalbą. Nerimo sutrikimas - intensyvus, nuolatinis nerimas ir baimė, trukdantys kasdienei veiklai. Potrauminio streso sutrikimas išsivysto po trauminės gimdymo ar laikotarpio po gimdymo patirties. Atpažinus nerimo ar potrauminio streso sutrikimo požymius rekomenduojama kreiptis profesionalios pagalbos į gydytoją psichiatrą ar psichologą, psichoterapeutą. Jei yra kilę minčių žaloti save ar kūdikį, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, skambinti 112 arba vykti į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių.
Tapus mama, labai svarbu išmokti save nuraminti - ne tik mintis, bet ir kūną. Vaikščiojimas, plaukiojimas, šokis, joga ir kt. padeda išjudinti kūną, nes nerimas kūną kausto. Judėdami mažiname įtampą. Mokydamiesi lėtai ir ramiai kvėpuoti tiesiogiai lėtiname savo širdies susitraukimus ir tai siunčia mūsų smegenims signalą - „viskas yra gerai“. Kūnui patiriant įvairiapusius pokyčius, labai svarbu rūpintis ir stiprinti jį laikantis subalansuotos mitybos, gerti pakankamai vandens. Tapimas mama yra lėtas procesas, kurio metu moteris atranda save kaip mamą, mezga ryšį su vaiku, mokosi susidėlioti gyvenimą iš naujo. Tad svarbu duoti sau laiko. Priimkite artimųjų pagalbą, ypač nakties metu dalinantis kūdikio priežiūra, kad užsitikrintumėte kuo efektyvesnį poilsį. Jei pastebite depresijos po gimdymo simptomus ir praėjus dviem savaitėms jie nemažėja ar net blogėja, svarbu nedelsti ir kreiptis specialistų pagalbos.
Pagalba esant kriziniam nėštumui ir po nėštumo nutraukimo
Krizinis nėštumas yra neplanuotas arba planuotas nėštumas, kuris tapo rimtas ir sunkus nėščios moters išgyvenimas dėl artimosios aplinkos paramos trūkumo, finansinių rūpesčių, sveikatos problemų, persileidimo ir pan. Sprendimas nutraukti nėštumą gali kilti dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti netinkama finansinė padėtis, netinkamas laikas gyvenime, smurtas namuose, ar tiesiog nenoras turėti vaikų. Kai kuriais atvejais gydytojai gali rekomenduoti nėštumo nutraukimą dėl pavojaus mamos sveikatai ar vaisiaus ligų.
Sveikatos priežiūra užtikrinanti žmogaus teises reikalauja, kad visi asmenys turėtų prieigą prie savalaikių ir kokybiškų nėštumo nutraukimo paslaugų. Nesant galimybės gauti saugios, savalaikės, prieinamos ir pagarbios nėštumo nutraukimo procedūros, kyla pavojus ne tik fizinei, bet ir psichinei bei socialinei moterų ir mergaičių gerovei.
Nėštumo nutraukimas yra paprasta ir įprasta sveikatos priežiūros procedūra. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais beveik pusė visų nėštumų - 121 mln. - būna netyčiniai; 6 iš 10 neplanuotų nėštumų ir 3 iš 10 visų nėštumų baigiasi nėštumo nutraukimu. Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti gali be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų.
Skirtingos moterys nėštumo nutraukimą išgyvena skirtingai. Kai kada yra jaučiamas palengvėjimas, tačiau moterys gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų susijusių su patirtu abortu. Šios būsenos yra normalus reiškinys, tačiau svarbu, kad šias būsenas išgyventumėte ne viena. Jei neturite pakankamai palaikymo iš artimos aplinkos, tikslinga kreiptis dėl emocinės paramos.
Pagalbos kontaktai ir naudingos programėlės
Jei jaučiatės prislėgta, nerimaujate ar jums reikia pagalbos, kreipkitės į šiuos kontaktus:
- Visuomenės sveikatos biurai - psichologinę sveikatą stiprinantys grupiniai užsiėmimai, savitarpio paramos grupės, nemokamos anoniminės psichologo konsultacijos visose savivaldybėse. Kontaktai: pagalbasau.lt/pagalbos-zemelapis.
- Psichikos sveikatos centrai - medicinos psichologo, psichiatro konsultacijos, diagnostika visose savivaldybėse. Nemokamai (draustiems asmenims), be siuntimo.
- Bendruomeniniai šeimos namai - kompleksinės paslaugos šeimai visose savivaldybėse: individualios ir grupinės psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, savitarpio pagalbos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, šeimos konsultavimas asmens (šeimos) namuose ir kt.
- Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. tevulinija.lt.
- Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus.
- Pogimdyvinės depresijos centras www.pdcentras.lt - mamoms ir jų šeimų nariams teikia nemokamas individualias ir grupines konsultacijas, kitas psichikos sveikatos paslaugas.
- Krizinio nėštumo centras - kompleksinė, tęstinė pagalba patiriant su nėštumu susijusias krizes. 8 603 57912, krizinionestumocentras.lt.
- Asociacija „Gandras“ - kompleksinė psichosocialinė ir socialinė pagalba šeimoms, netekusioms kūdikio, kudikionetektis.lt.
- „Tu esi“ - informacija nutikus savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam, tuesi.lt.
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai - nemokama ir konfidenciali pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. 8 700 55516, specializuotospagalboscentras.lt.
- „Caritas“ motinos ir vaiko globos namai - savitarpio pagalbos paslaugos ir ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos, jei laukiasi arba augina vaikus. Odminių g.
- 112 - Skubios pagalbos numeris (esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas, galima pranešti anonimiškai).
- PAGALBA SAU - Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- +370 603 57912 / www.krizinionestumocentras.lt
- NAMŲ MAMA - Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
- 116 123 visą parą / www.viltieslinija.lt
- JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
Naudingos programėlės:
- PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą.
- PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
- PROGRAMĖLĖ „RAMU“ - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.