Nugaros ir dubens skausmas yra dažnas nėščiųjų palydovas, ypač antroje kūdikio laukimosi pusėje. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl nėštumo metu paūmėja ar net naujai atsiranda nugaros ir dubens skausmas, kokios yra pagrindinės priežastys, simptomai ir kaip galima sau padėti.
Įvadas
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą. Svarbu paminėti, jog šie skausmai susiję su kaulų-raumenų sistema, o ne su ginekologinėmis ar urologinėmis problemomis.
Pasak mokslinių tyrimų, patiriamas dubens ir apatinės nugaros dalies skausmas yra pagrindinis ar vienas iš veiksnių, lemiančių suprastėjusią gyvenimo kokybę. Tai reiškia, kad dėl atsiradusio varginančio skausmo besilaukiančių moterų gyvenimo kokybės rodikliai buvo prastesni. Kaip tyrimų rezultatai, tam didesnę įtaką daro dubens skausmas (palyginti su apatinės nugaros dalies skausmu).
Nugaros ir Dubens Skausmo Priežastys Nėštumo Metu
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių:
- Pakitusia laikysena
- Didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo
- Per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį)
- Kraujotakos ir hormonų pokyčių
- Kūno masės indekso
Tačiau kaip didžiausi rizikos veiksniai skausmui pasireikšti laikomos šios priežastys:
Taip pat skaitykite: Simptomai ir būdai
- Fizinio aktyvumo trūkumas
- Praeityje įvykusi dubens trauma
- Jaunas nėščiosios amžius
- Daugiavaisis nėštumas
- Jau pasireiškęs lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas arba skausmas, pasireiškęs ankstesniais nėštumais
Didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Pavojingumas Vaisiui ir Mamos Sveikatai
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat. Štai dubens skausmas, juntamas einant ir sukeliantis sunkumų bei iššūkių nėščiajai, kartais išlieka ir po gimdymo. Svarbu paminėti, kad stiprūs arba ilgai besitęsiantys skausmai tik pradėjus sportuoti ar gyventi fiziškai aktyviau nepraeis - dažnai, esant įsisenėjusiai problemai, tam reikia daug kantrybės ir laiko, o kartais pavyksta tik sumažinti jaučiamą skausmą. Šioje situacijoje svarbus kineziterapeuto arba gydytojo vaidmuo, kurio tikslas - pasiekti norimą rezultatą, t. y. sumažinti skausmą.
Kaip Sumažinti ar Atsikratyti Skausmo
Kineziterapeutas - tai tas specialistas, į kurį pirmiausia reikėtų kreiptis pajutus šiuos simptomus. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas - užsiimdami nereguliaria fizine veikla ir nesant pastovumui, teigiamų rezultatų nesulauksite.
Lengvo ar vidutinio intensyvumo fizinis krūvis saugus ir naudingas tiek būsimai mamai, tiek vaisiui. Tai padeda užkirsti kelią per dideliam svorio priaugimui nėštumo metu, gestaciniam diabetui (diabeto rūšis, kuria susergama nėštumo metu) arba padeda jį kontroliuoti, gerina širdies ir kvėpavimo sistemos būklę, kraujotaką, mažina nugaros ar dubens skausmo tikimybę, gerina emocinę būklę, vaisiaus aprūpinimą deguonimi. Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas. Tačiau kiekvienas atvejis skirtingas. Negalima drąsiai teigti, kad pradėjus sportuoti visiškai išnyks skausmas, bet reguliariai sportuojant skausmo atsiradimo tikimybė labai sumažėja. Tačiau jei nėščioji kenčia itin stiprius skausmus, uždelsė spręsti problemą arba jautė lėtinį skausmą dar iki nėštumo - fizinė veikla greičiausiai bus pagalbinė priemonė, mažinanti skausmą, o norimam rezultatui pasiekti gali prireikti kompleksinio gydymo - masažo, fizioterapijos ir kitų procedūrų.
Dubens Kaulų Jungčių Prasiskyrimas
Trečiuoju nėštumo trimestru dėl vykstančių hormoninių pokyčių moters organizme padidėja raiščių tamprumas ir gali prasiskirti dubens kaulų jungtys. Tai fiziologinis moters organizmo prisitaikymas gimdymui. Fiziologinio gimdymo metu prasiskyrusios kaulų jungtys paplatina gimdymo kanalą ir taip palengvina gimdymą. Tačiau kartais padidėjusio raiščių tamprumo rezervai viršijami ir plyšta gaktinės sąvaržos (symphysis pubis), o kartais ir kryžkaulio klubakaulio (articulatio sacroiliaca) jungties raiščiai, pasireiškiančios pogimdyminiu skausmu.
Taip pat skaitykite: Kaip palengvinti krūtų skausmą nėštumo metu?
Simptominis gaktinės sąvaržos prasiskyrimas po gimdymo yra retas ir, įvairių užsienio autorių duomenimis, stebimas 0,1-0,8 proc. visų gimdymų. Jis daug dažnesnis vyresnėms pirmą kartą gimdančioms moterims. Dabar, kai vis dažniau gimdymas užbaigiamas cezario pjūvio operacija, ši komplikacija yra dar retesnė.
Kryžkaulio-klubakaulio jungtis išsiskiria labai retai, ir literatūroje apie tai rašė tik keli autoriai. Skandinavų šalyse simptominių dubens kaulų jungčių prasiskyrimų po gimdymų būna gerokai daugiau negu kitose šalyse. Duomenų apie šios gimdymo komplikacijos dažnį Lietuvoje nepavyko rasti, tačiau remiantis užsienio autorių pateiktais duomenų rodikliais šios patologijos paplitimą galima suskaičiuoti. Tad mūsų šalyje kiekvienais metais turėtų būti nuo 30 iki 240 simptominių pogimdyminių dubens jungčių išsiskyrimų.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Gaktinės sąvaržos raiščių plyšimas ir jos išsiskyrimas skirstoma į ūminį ir lėtinį. Ūminis išsiskyrimas ištinka gimdymo metu. Praėjus kelioms valandoms po gimdymo, atsiranda pirmųjų simptomų - gaktos srities skausmas ir negalėjimas vaikščioti.
Ūminis gaktinės sąvaržos išsiskyrimas skirstomas pagal rentgeninį tarpą tarp abiejų gaktikaulių. Rentgenogramos paprastai daromos antrąją-trečiąją dieną po gimdymo. Skiriami trys gaktinės sąvaržos išsiskyrimo laipsniai:
- I° - iki 1,5cm
- II° - iki 2,5cm
- III° - daugiau kaip 2,5cm
Kai yra III° gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, pažeidžiami ir užpakalinės dubens žiedo dalies raiščiai, dažniausiai vienos arba net abiejų pusių kryžkaulio-klubakaulio jungtis. Toks sužalojimas traktuojamas kaip horizontaliai nestabilus ir privaloma jį labai kruopščiai gydyti.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nugaros skausmą nėštumo metu?
Laiku nediagnozuotas arba netinkamai gydytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimas tampa lėtinis ir pasireiškia skausmu vaikštant, negalėjimu ilgai stovėti, rentgenogramoje matomu normaliu arba šiek tiek paplatėjusiu netolygiu gaktinės sąvaržos tarpu su gaktikaulių subchondrine skleroze ir kaulinėmis išaugomis. Kartais gimdant gaktinės sąvaržos jungtis neišsiskiria, o lūžta gaktikaulio šakos.
Kryžkaulio-klubakaulio jungties sužalojimai yra labai reti ir skirstomi į vienpusius bei abipusius. Jie gali būti izoliuoti, bet dažniausiai būna kartu su gaktinės sąvaržos išsiskyrimu.
Žmogaus kaulinį dubenį sudaro du dubenkauliai, kryžkaulis ir uodegikaulis, tarpusavyje sujungti kryžkaulio-klubakaulio ir gaktinės sąvaržos jungtimis, kurias sutvirtina stiprūs raiščiai. Jie atlaiko kasdienę didelę apkrovą ir plyšta tik stiprios traumos metu (autoavarijos, krintant iš aukštai, spaudžiant dubenį).
Nedidelis dubens jungčių paslankumas gali būti fiziologinis. Nenėščių moterų gaktinės sąvaržos tarpo plotis vaikštant svyruoja 1-2mm ribose, galimi ir nedidelio laipsnio rotaciniai dubens kaulų judesiai. Normalaus nėštumo metu šis dubens kaulų paslankumas pasikeičia. Dėl padidėjusio estrogenų, progesterono bei relaksino kiekio kraujyje padidėja dubens raiščių tamprumas. Literatūroje aprašyta atvejų, kai dėl pakitusio dubens raiščių tamprumo po gana nedidelės traumos moteriai paskutinį nėštumo mėnesį visiškai išsiskyrė gaktinė sąvarža. Gimdant gaktinės sąvaržos tarpas gali paplatėti 3-7 milimetrais tik dėl padidėjusio raiščių tamprumo. Dažniausiai šis fiziologinis gaktinės sąvaržos paplatėjimas po gimdymo savaime išnyksta. Tačiau kartais, kai viršijamos leistino tamprumo ribos, raiščiai plyšta ir dubens jungtys ilgam išsiskiria.
Po gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gimdant gali likti lėtinis skausmas, o po kryžkaulio klubakaulio jungties išsiskyrimo - lėtinis kryžkaulio srities skausmas. Manoma, kad šio skausmo priežastis - lėtinis dubens jungčių nestabilumas.
Simptomai ir Požymiai
Kai gimdant plyšta gaktinė sąvarža, dažnai girdimas pokštelėjimas, po kurio moteris pajunta skausmą. Po gimdymo moteris negali atsistoti, jai labai sunku pasilenkti. Norint visiškai ištiesti kojas, skauda priekinį ar užpakalį šlaunų paviršių. Pradėjusioms vaikščioti tokioms moterims būdinga krypuojanti eisena (Trendelenburgo simptomas). Palpuojant nustatomas ryškus gaktos srities skausmingumas, skauda skečiant kojas. Kai yra didelio laipsnio gaktinės sąvaržos išsiskyrimas, galima užčiuopti tarpą tarp gaktikaulių.
Nustatoma skausminga dubens kaulų apkrova, kuri tikrinama ant kieto pagrindo paguldytai moteriai: iš pradžių spaudžiama abiejų spina iliaca anterior superior sritis, lyg norint praskėsti dubens žiedą, o paskui - abu klubakauliai iš šonų, lyg norint suspausti dubens žiedą. Taip pat dubens apkrovos skausmingumą galima tirti ir ant šono paguldytai moteriai: spaudžiama šlaunikaulio didžiojo gumburo arba klubakaulio klubinės skiauterės (crista iliaca) sritis.
Išsiskyrusiai kryžkaulio klubakaulio jungčiai būdinga strėnų srities skausmas, kuris labai sustiprėja vaikščiojant, skausminga palpuojant kryžkaulio sritis bei dubens šoninė apkrova.
Diagnostika
Gaktinės sąvaržos išsiskyrimą nesunku diagnozuoti kliniškai: pagal moters nusiskundimus (lokalus sąvaržos srities skausmas, ypač sustiprėjantis vaikščiojant), anamnezę (buvęs gimdymas), apčiuopos duomenis (skausminga gaktinės sąvaržos srities palpacija, sunkesniais atvejais čiuopiamas tarpas tarp abiejų pusių gaktikaulių). Vidinė gaktinės sąvaržos siena gali būti čiuopiama per makštį.
Diagnozė patvirtinama paprasta apžvalgine dubens rentgenograma, kurioje matyti išsiplėtęs gaktinės sąvaržos arba kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpas. Normalus gaktinės sąvaržos tarpas yra ne didesnis kaip 7mm, o po sąvaržos išsiskyrimo gali padidėti iki 20mm ir daugiau. Paprasta apžvalginė rentgenograma gali būti papildyta įstrižinėmis, vadinamosiomis įėjimo ir išėjimo, rentgenogramomis, kurios leidžia geriau įvertinti rotacinį dubens fragmentų poslinkį. Abejotinais atvejais papildomos informacijos teikia kompiuterinė tomografija, kuri parodo ne tik paplatėjusius gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties tarpus, bet ir oro burbuliukus gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties srityse.
Diferencinė Diagnostika
Ūminio pažeidimo diagnozė dažniausiai neabejotina, tačiau laiku nediagnozuotus ar netinkamai gydytus gaktinės sąvaržos atvejus, kai lieka lėtinis skausmas, būtina diferencijuoti nuo uždegiminių gaktinės sąvaržos ir dubens kaulų ligų, degeneracinių gaktinės sąvaržos pokyčių.
Gydymas
Dubens jungčių išsiskyrimas paprastai gydomas konservatyviai. Pacientei skiriama analgetikų ir gulimas režimas, rekomenduojama gulėti ant vieno ar kito šono, bet kuo mažiau ant nugaros. Lovos režimas taikomas tol, kol visiškai išnyksta gaktinės sąvaržos skausmas, bet ne mažiau kaip vieną savaitę, kai yra I° išsiskyrimas, ir 2-3 savaites, kai yra II-III° išsiskyrimas.
Anksčiau Lietuvoje plačiai taikytas gaktinės sąvaržos išsiskyrimo gydymas hamaku dabar nerekomenduojamas. Jo pagrindiniai trūkumai - ilgalaikis, gana griežtas lovos režimas, pacientės blogai toleruoja šį būdą, labai pasunkėja slauga. Vaikščioti rekomenduojama pradėti su dviem ramentais ir juos naudoti tol, kol visiškai nustos skaudėti einant. Kai yra II-III° pažeidimas, pradėjus vaikščioti, rekomenduojama nešioti specialų dubens diržą, kuris spaudžia dubens šlaunikaulių didžiųjų gumburų sritį. Pacientė dar 2-3 mėnesius turi vengti plačiai skėsti kojas.
Retai taikomas operacinis gydymas. Pagrindinės indikacijos chirurginiam gydymui yra nepakankama repozicija, likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas, nemažėjantys klinikiniai simptomai.
Operacinis gydymas dažniausiai taikomas nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių po gimdymo. Tačiau, kai yra ypač didelis simfizės srities (40mm ir daugiau) tarpas, rotacinis dubens kaulų poslinkis bei atviras plyšimas, indikuotina ankstyva operacinė repozicija ir fiksacija. Dėl didelio infekcinių komplikacijų pavojaus, pirmenybė teikiama uždarajai išorinei fiksacijai. Tik retai, kai yra sudėtinis gimdymo kanalo sužalojimas, daroma ankstyvoji atviroji repozicija ir vidinė fiksacija. Konservatyvus gydymas neefektyvus, kai yra lėtinis skausmas ir ypač kai likęs didesnis kaip 1,5cm tarpas.
Profilaktika
Gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų priežastys gali būti: dvynukų gimdymas, replių naudojimas, petinė pirmeiga, ankstesnė dubens trauma, vyresnė pirmakartė gimdyvė, greitas ar grubus gimdymas naudojant stiprią išorinę jėgą, taip pat didelis šlaunų išskėtimas gimdant bei epidurinė anestezija. Tinkamas šių veiksnių įvertinimas bei savalaikė, tikslinga cezario pjūvio operacija leidžia sumažinti gaktinės sąvaržos ir kryžkaulio-klubakaulio jungties plyšimų dažnį.
Kiti Galimi Skausmo Šaltiniai Nėštumo Metu
Nėštumo metu moterys gali patirti įvairius skausmus, susijusius su fiziologiniais pokyčiais. Vienas iš tokių - skausmas sėdmenyse, kuris gali būti jaučiamas 38 nėštumo savaitę. Toks skausmas gali būti susijęs su tuo, kad kūnas ruošiasi gimdymui, ir gali atrodyti, kad "plėšiasi" sėdmenys. Taip pat, sėdmenų skausmas gali būti susijęs su nervų užspaudimu. Šiuo atveju, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju.
Uodegikaulio Skausmas
Kai kurios moterys nėštumo metu patiria uodegikaulio skausmą. Šis skausmas gali būti jaučiamas sėdmenyse ir netgi "surakinti", kad net atsitiesti negalima. Gydytojas gali rekomenduoti dėvėti diržą ir kantriai laukti, nes vaistų ir rentgeno tyrimų nėštumo metu vengiamasi. Masažas ir baseinas taip pat gali padėti sumažinti uodegikaulio skausmą.
Hemorojus Nėštumo Metu
Nėštumo metu hemorojus yra dažna problema, atsirandanti dėl pilvo organų spaudimo. Hemorojus gali sukelti diskomfortą, niežėjimą, deginimą, kraujavimą ir skausmą išangės srityje.
Hemorojaus Simptomai
- Degimo ir niežėjimo pojūtis išangės srityje
- Gleivių ar kraujo atsiradimas einant į tualetą arba iškart po jo
- Ryškūs gumbai išangės srityje
- Skausmingi pojūčiai tuštinimosi metu, sėdint ar einant
Hemorojaus Gydymas ir Prevencija
Lengvesnės hemorojaus formos gali būti gydomos specialiais vaistais, tokiais kaip žvakutės, tepalai ir kremai, kurie mažina uždegimą, palengvina skausmą ir normalizuoja kraujotaką. Taip pat svarbu laikytis tinkamos mitybos, praturtintos skaidulomis, gerti daug skysčių ir vengti vidurių užkietėjimo.
Išangės Įplėša Nėštumo Metu
Išangės įplėša - tai linijinė išangės kanalo opa, kuri gali atsirasti dėl vidurių užkietėjimo ir didelio spaudimo tuštinimosi metu. Simptomai apima skausmą tuštinimosi metu, kraujavimą ir diskomfortą išangės srityje.
Išangės Įplėšos Gydymas
Gydymas apima mitybos korekciją, didesnį skaidulų vartojimą, vidurius laisvinančių preparatų vartojimą, šiltų sėdimų vonelių procedūras ir kremų, slopinančių uždegimą ir skatinančių gijimą, naudojimą.
Skausmas Išangės Viduje Nėštumo Metu
Skausmas išangės viduje nėštumo metu gali būti susijęs su hemorojumi, išangės įplėša, polipais, pūliniu ar net žarnyno uždegiminėmis ligomis. Svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Išangės Niežulys Nėštumo Metu
Analinis niežulys gali būti varginantis ir nemalonus simptomas, susijęs su hemorojumi, dermatologinėmis problemomis ar infekcijomis. Svarbu kreiptis į proktologą, kad būtų atlikta išangės niežulio diferenciacija ir sudarytas tolesnis diagnostikos planas.
Išangės Vėžys
Nors išangės vėžys nėštumo metu yra retas, svarbu žinoti simptomus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Išangės skausmas ar išangės niežėjimas
- Kraujavimas iš išangės
- Dažnesnis, apsunkintas tuštinimasis
- Išskyros
- Išmatų konsistencijos pokyčiai
Pastebėjus bet kurį iš šių simptomų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.