Kūdikių odelė yra itin jautri ir linkusi į įvairius bėrimus. Bėrimai ant delnų ir padų gali kelti ypatingą nerimą tėvams, nes tai gali būti susiję su įvairiomis ligomis, nuo nekenksmingų iki rimtų infekcijų. Svarbu atpažinti bėrimo pobūdį, jo lydinčius simptomus ir laiku kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė ir paskirtas tinkamas gydymas.
Įvadas
Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausias kūdikių delnų ir padų bėrimo priežastis, jų simptomus, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes. Taip pat aptarsime, kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją ir kaip tinkamai prižiūrėti kūdikio odelę, kad sumažintume bėrimų riziką.
Dažniausios kūdikių delnų ir padų bėrimo priežastys
Enterovirusinė infekcija
Enterovirusai - tai virusų grupė, kuri dažnai sukelia infekcijas vaikams. Vienas iš būdingų enterovirusinės infekcijos simptomų yra bėrimas ant delnų ir padų.
Simptomai:
- Karščiavimas
- Gerklės skausmas
- Bėrimas ant delnų, padų, kartais ir burnoje, tarpvietės, užpakaliuko odoje. Bėrimai yra mažos raudonos dėmelės arba pūslelės.
- Galvos skausmas
- Pilvo skausmas
Diagnostika: Diagnozė nustatoma remiantis klinikiniais simptomais. Gydytojas apžiūrės bėrimus ir įvertins kitus simptomus, kad patvirtintų diagnozę.
Gydymas: Enterovirusinė infekcija dažniausiai praeina savaime per kelias dienas ar savaites. Gydymas skirtas simptomams palengvinti:
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
- Karščiavimą mažinantys vaistai (paracetamolis, ibuprofenas)
- Pakankamas skysčių vartojimas
- Švelni, lengvai virškinama dieta
Sunkiais atvejais, kai išsivysto komplikacijos, gali prireikti hospitalizacijos ir intensyvios priežiūros.
Delnų ir padų pustuliozė
Delnų ir padų pustuliozė yra lėtinė odos liga, kuriai būdingi pūliniai bėrimai ant delnų ir padų.
Simptomai:
- Pūslės su pūliais ant delnų ir padų
- Odos paraudimas
- Odos niežėjimas
- Odos skausmas
Diagnostika: Diagnozei nustatyti dažniausiai pakanka duomenų iš paciento apklausos ir apžiūros. Esant neaiškumų, iš pūslelių gali būti paimamas tepinėlis, siekiant atmesti galimą infekciją.
Gydymas: Gydymas kiekvienam pacientui skiriamas individualiai, atsižvelgiant į ligos ypatumus ir paciento būklę.
Alerginės reakcijos
Alerginės reakcijos gali pasireikšti įvairiais bėrimais, įskaitant ir delnų bei padų bėrimus. Alergiją gali sukelti maistas, vaistai, aplinkos veiksniai (pvz., skalbimo priemonės, kremai nuo saulės).
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Simptomai:
- Bėrimas (dažniausiai simetriškas, kaip rausvos dėmelės arba pūslytės)
- Odos niežėjimas
- Odos paraudimas
- Patinsta oda
Diagnostika:
- Alergeno nustatymas (anamnezė, odos mėginiai, kraujo tyrimai)
Gydymas:
- Alergeno vengimas
- Antihistamininiai vaistai
- Vietiniai kortikosteroidiniai kremai
- Drėkinamieji kremai
Prakaitinė
Prakaitinė atsiranda dėl netinkamos odos priežiūros ar perkaitimo.
Simptomai:
- Rausvos dėmelės
- Smulkūs rausvi ar balkšvi spuogeliai
- Vandeningos pūslelės
- Dažniausiai beria raukšlių sritis: kaklą, pažastis, alkūnių, kelių linkius, gali išplisti į nugarą, krūtinę. Šias vietas gali niežėti.
Gydymas:
- Tinkama higiena
- Vengti perkaitimo
- Lengva apranga
- Kūdikių odos priežiūrai skirti kremai
Sauskelnių dermatitas
Nors sauskelnių dermatitas dažniausiai pasireiškia užpakaliuko srityje, kartais bėrimas gali išplisti ir į padus.
Simptomai:
- Odos paraudimas
- Spuogeliai
- Pūslelės
- Odos šerpetojimas
Gydymas:
- Dažnas sauskelnių keitimas
- Švelnus odos valymas
- Oro vonios
- Apsauginiai kremai (su cinku)
- Jei dermatitas stiprus, gali prireikti gydomųjų tepalų
Kitos priežastys
- Niežai: Niežulys tokio bėrimo atveju yra labai stiprus, tiesiog nepakenčiamas, jis sustiprėja atsigulus į lovą ir sušilus. Bėrimo elementai atrodo kaip smulkūs poromis einantys rožiniai taškučiai (vienas lieka įlindus erkutei, o antras - jai išlindus).
- Toksinė eritema: Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami.
- Milija: Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo.
- Naujagimių spuogai (naujagimių acne): Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų, kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
- Seborėjinis dermatitas: Lėtinė uždegiminė liga, kuri dažniausiai atsiranda kūdikiams nuo 2 savaičių iki 3 mėnesių amžiaus (trunka apie 10-12 savaičių) arba paaugliams. Iš pradžių pastebima rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Dėl gydymo geriausia kreiptis į specialistą.
- Egzema, atopinis dermatitas: Odos uždegimas, kurį gali sukelti ar provokuoti įvairūs dirgikliai: odos priežiūros ir skalbimo priemonės, vaistai, vilna, sintetika, tam tikri maisto produktai (pienas, kiaušinis, kviečiai ir t. t.), namų dulkės, žiedadulkės, pelėsis ir t. t. Nustatyta, kad dermatitas gali būti paveldimas. Didesnė rizika susirgti žmonėms, kurių oda labai išsausėjusi, susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Vaikučių oda plonesnė ir jautresnė, todėl dermatitas juos vargina gana dažnai. Požymiai: oda parausta, atsiranda papulės, pūslelės, šašeliai, pleiskanojimas. Pažeistą vietą smarkiai niežti, todėl vaikai juos nukaso. Tokia vieta šlapiuoja, atsiranda didelis infekcijos pavojus. Egzema gali komplikuotis infekciniu dermatitu, pūliniu, rože, limfmazgių uždegimu. Kūdikiams ir vaikams iki 2 metų amžiaus dažniausiai beria veidą (skruostus, apyburnio sritį, kaktą, ausų kaušelius), galvos plaukuotąją dalį, liemenį, rankas ir kojas. Vaikams iki 10 metų - kaklą, alkūnių, riešų linkius, pakinklius, būdingas paraudimas aplink akis. Pusei vaikų bėrimai nunyksta iki 2, apie 90 % - iki 6 metų amžiaus. Gydant svarbiausia išsiaiškinti ir pašalinti arba vengti alergeno, dirginančių medžiagų poveikio, naudoti gydytojo dermatologo paskirtus tepalus.
- Vėjaraupiai: Šiai ligai būdingas bėrimas pūslelėmis. Iš pradžių atsiranda maža rausva dėmelė, vėliau mažas spuogelis, o iš jo susiformuoja pūslelė, pripildyta skaidraus skysčio. Kol skystis skaidrus, baimintis nereikia, tačiau jei jis ilgainiui tampa drumstas arba net su paraudimu aplink, tikėtina, kad atsirado antrinė infekcija. Kai laikosi itin aukšta nekrintanti temperatūra, vaikas nevartoja skysčių, nes jam skauda burnoje susidariusias opeles, būtinai reikia kreiptis į gydytoją. Tačiau jei tokių simptomų nėra, vaiko nekankina gausus bėrimas, jį gydyti galima namuose skiriant vaistus nuo temperatūros bei kruopščiai prižiūrint odą. Ji sakė, kad būtina nuolat saugoti burną, kad netruktų jose esančios pūslelės ir jų vietoje nesusidarytų opos, o patį kūnelį būtina tepti dezinfekuojančiais vandeniniais tirpalais. Vienintelis žalumos privalumas tas, kad mama mato, kurias pūsleles ji jau patepė ir kiek atsirado naujų.
- Tymai: Tymai pasireiškia febriliu karščiavimu, paraudusiomis, traiškanojančiomis akimis. Jei vaikas dažnai kosti su skaidriu sekretu, jam nuolat varva nosis, ašaroja akys, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti tymų atvejis. Jei prie šių simptomų vaiką dar ir išbėrė, būtina kviesti gydytoją į namus. Anksčiau šiai ligai buvo būdingas gausus vietinis bėrimas slenkantis per visą kūną, tačiau keičiantis gyvenimui, kinta ir tymų simptomai, todėl į kiekvieną iš jų vertėtų atkreipti dėmesį.
- Raudonukė: Ant kūno atsiranda įvairaus stambumo ir gausumo švelniai rausvos spalvos dėmelės. Jos paprastai būna šiek tiek pakilusios nuo odos paviršiaus.
- Skarlatina: Viskas prasideda nuo anginos, o antrą dieną atsiranda bėrimas (ypač per rankų ir kojų lenkimus, kirkšnies ir pažastų srityse). Išberiama smulkiais rausvais taškeliais, tačiau atrodo, kad parausta visa oda.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei bėrimas plinta
- Jei bėrimas stipriai niežti
- Jei kartu su bėrimu yra karščiavimas, vangumas, apetito stoka
- Jei bėrimas atrodo infekuotas (pūliai, šašai)
- Jei įtariate meningokokinę infekciją, kviesti reikia ne pediatrą, o greitąją pagalbą.
Ką daryti, kol laukiate gydytojo apžiūros?
- Nevalykite bėrimo stipriomis priemonėmis
- Nenaudokite jokių tepalų, kol gydytojas neapžiūrėjo
- Venkite kasymo, kad neįneštumėte infekcijos
- Užtikrinkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių
Kūdikių odos priežiūra
- Reguliariai prauskite kūdikio odelę švelniu, bekvapiu muilu
- Po prausimosi švelniai nusausinkite odelę
- Naudokite drėkinamuosius kremus, ypač po maudynių
- Venkite perkaitimo
- Rinkitės natūralaus pluošto drabužius
- Naudokite kūdikiams skirtas skalbimo priemones
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje