Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartu jis gali atnešti ir įvairių sveikatos iššūkių. Dažną nėščiąją kankina nugaros skausmai, kurie kartais gali gąsdinti ir kelti nerimą dėl galimo persileidimo ar priešlaikinio gimdymo. Tačiau nugaros skausmai nėštumo metu neatsiranda šiaip sau ir ne visada signalizuoja apie rimtas problemas. Straipsnyje aptarsime nugaros skausmo priežastis, simptomus ir gydymo būdus nėštumo metu.
Nugaros skausmo priežastys nėštumo metu
Nugaros skausmai nėštumo metu paprastai prasideda apie 20-24 nėštumo savaitę. Tam įtakos turi anatominiai ir fiziologiniai organizmo pokyčiai.
Anatominiai pokyčiai:
- Sparčiai augantis vaisius ir padidėjusi gimda užpildo dubenį, pradeda spausti šlapimtakius (ypač dešinįjį) ir kitus vidaus organus.
- Pasikeičia svorio centras, dėl kurio padidėja krūvis juosmens stuburo segmentuose.
- Padidėjęs lordozės laipsnis (natūralus stuburo išlinkimas juosmens srityje) sukelia įtampą nugaros raumenyse ir biomechaninius pokyčius stuburo srityje.
Fiziologiniai pokyčiai:
- Hormonų gamybos persitvarkymas: padidėja progesterono ir estrogeno kiekis, pradedamas gaminti hormonas relaksinas.
- Relaksinas suminkština raiščius, jungiančius sąnarius ir raumenis, todėl sąnariai tampa labiau paslankūs, bet mažiau stabilūs.
Tyrimai rodo, kad apie 50-80 procentų visų nėščiųjų skundžiasi nugaros skausmais.
Rizikos faktoriai
Nugaros skausmus nėštumo metu dažniau gali jausti moterys, kurios:
- Laukiasi dvynukų.
- Turi antsvorio arba nutukusios.
- Prieš nėštumą turėjo nugaros problemų (pvz., stuburo disko išvaržą, traumų).
- Serga cukralige ar padidėjusiu kraujospūdžiu.
- Sirgo infekcinėmis ligomis (pvz., šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų uždegimu).
- Patiria stresą.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Nepilnavertiškas atsistatymas ir pasiruošimas nėštumui.
- Gretutinės ligos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Svarbu atskirti normalius nėštumo metu atsirandančius nugaros skausmus nuo skausmų, kurie gali signalizuoti apie rimtesnes problemas. Nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate:
Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu
- Stiprų, nepakeliamą skausmą.
- Skausmą, kuris plinta į kojas ar pėdas.
- Skausmą, kurį lydi tirpimas, silpnumas ar dilgčiojimas kojose.
- Skausmą, kuris sustiprėja gulint.
- Skausmą, kurį lydi karščiavimas, šaltkrėtis ar šlapinimosi problemos.
- Aktyvius skausmingus gimdos susitraukimus (per valandą trys ir daugiau).
- Reguliarius sąrėminio pobūdžio skausmus.
- Kraujavimą iš makšties.
Nugaros bei apatinės pilvo dalies skausmai gali būti vienu iš gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo simptomų. Tačiau tai turi būti patvirtinta gimdos kaklelio būklės tyrimais. Vieninteliai objektyvūs minėtų grėsmių požymiai - aktyvūs skausmingi gimdos susitraukimai, per valandą trys ir daugiau (gresia persileidimas) bei progresuojantis gimdos kaklelio atsivėrimas, reguliarūs sąrėminio pobūdžio skausmai (gresia priešlaikinis gimdymas).
Kaip išvengti nugaros skausmų nėštumo metu?
Yra keletas būdų, kaip sumažinti nugaros skausmus nėštumo metu:
- Laikysenos korekcija: Stenkitės išlaikyti tiesų stuburą sėdint, stovint ir vaikštant.
- Mankšta ir fizinis aktyvumas: Judėjimas padeda sumažinti raumenyse kilusią įtampą, stiprina raumenis ir raiščius, išjudina „sustingusį“ stuburą. Pasitarkite su specialistu dėl tinkamų pratimų.
- Svorio kontrolė: Stenkitės priaugti rekomenduojamą svorį nėštumo metu.
- Tinkami batai: Avėkite patogius batus su žema pakulne ir geru atraminiu skliautu.
- Kokybiškas miegas: Miegokite ant šono su pagalve tarp kojų, kad sumažintumėte spaudimą nugarai.
- Poilsis: Darykite pertraukas ir ilsėkitės, ypač jei dirbate sėdimą darbą arba ilgai stovite.
- Šilta vonia: Šilta vonia gali padėti atpalaiduoti įtemptus nugaros raumenis.
- Masažas: Masažas taip pat gali padėti atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.
- Ortopedinės, kineziologinės priemonės: Naudokite specialų diržą, kuris prilaiko juosmenį ir apatinį gimdos segmentą.
Gydymo būdai
Jei nugaros skausmas yra stiprus ir trukdo kasdieninėms veikloms, kreipkitės į gydytoją. Jis gali rekomenduoti:
- Kineziterapiją: Kineziterapeutas gali parinkti individualius pratimus, kurie padės stiprinti nugaros, pilvo ir dubens dugno raumenis, pagerinti laikyseną ir sumažinti skausmą.
- Vaistus nuo skausmo: Tik pasitarus su gydytoju galima vartoti vaistus nuo skausmo.
- Akupunktūrą: Kai kurie tyrimai rodo, kad akupunktūra gali būti efektyvi nugaros skausmo malšinime.
Dubens skausmas nėštumo metu
Dubens skausmas nėštumo metu yra dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugybė moterų. Šis skausmas yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iš karto po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Jų rimtumas gali priklausyti nuo to, kada šis skausmas pasireiškė - nėštumo pradžioje ar pabaigoje. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai nėštumo metu patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Nėštumo metu pasikeitę hormonų lygiai, atlaisvėję sąnariai, padidėjęs svoris ir pakitęs svorio centras sukuria daug galimybių skausmo atsiradimui. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos šiems sąnariams ir kaulams tenka didesnis spaudimas, ypač jei juos supantys raumenys yra nusilpę. Tokiu atveju gali būti juntamas dubens kaulų skausmas, sustiprėjantis lipant laiptais, vaikštant, atsistojant ar stovint ant vienos kojos.
Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai
Dar vienas prie skausmo atsiradimo žymiai prisidedantis faktorius yra hormono relaksino išskyrimas. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Pajutus šį skausmą nereikėtų išsigąsti dėl reprodukcinės sistemos problemų, kadangi dauguma atvejų tai yra susiję būtent su kaulais, sąnariais bei minkštaisiais audiniais. Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus.
Simfizitas
Simfizitas - tai būklė susijusi su nėštumu, kai stipriai atlaisvėja aplink gaktinę sąvarža esantys raiščiai ir šiek tiek atsiskiria dubens kaulai. Apie 33 nėštumo savaitę net iki 95% moterų jaučia skausmą dubens regione, dažniausiai simfizės srityje.
Priežastys:
- tam tikrų raumenų patempimas.
- padidėjęs hormono relaksino kiekis.
- Fizinio aktyvumo stoka.
- Aplinkinių sąnarių mobilumo padidėjimas.
- Natūralūs fiziologiniai pokyčiai.
- Netinkama pratimų atlikimo technika.
- Nėštumų ir gimdymų skaičius, daugiavaisis nėštumas.
Simfizito diagnozė gali būti nustatyta atmetus iš juosmens kylantį skausmą. Diagnozavus simfizitą kūdikiui pavojus negresia, tačiau būsimai mamai jis gali būti labai nemalonus. Nėštumo metu šį diagnozė nėra visiškai išgydoma, tačiau taikomos kineziterapinės priemonės padeda sumažinti skausmą, koreguoja judesių atlikimą kasdienėse veiklose. Po gimdymo specialaus gydymo, kurį skirtų gydytojas taip pat nėra. Gali būti skiriamas tausojantis rėžimas, pagalbinės priemonės (specialus diržas, kineziologinis teipavimas) ir atitinkamas poilsio rėžimas.
Neišsprendus problemos, po gimdymo dubens disfunkcija ir skausmas gali apriboti smulkius judesius buityje, kurie reikalauja padėties keitimo, lengvų daiktų pastūmimo kojų pagalba, kuomet atliekamas šlaunų pritraukimas arba atitraukimas per klubo sąnarį, su pasipriešinimu. Ginekologui įvertinus dubens kaulus ir gaktinę savaržą, kineziterapeutas konsultacijos metu atlieka funkcinį ištyrimą ir būklės įvertinimą.
Kartais su simfizitu susiduriama ir ankstyvajame nėštumo periode. Tokiu atveju pagrindinis kineziterapeuto tikslas - greitai ir efektyviai padėti nėščiajai t. y. stabilizuoti dubenį. Galima naudoti specialų dubens diržą-įtvarą užsidėjus ant klubų, taip padedant stabilizuoti gaktinę sąvaržą. Diržas-įtvaras mažina mažylio spaudimą į simfizę ir mechaniškai išlaiko dubens kaulus tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas
Kineziterapijos procedūrų metu atkreipiamas dėmesys į funkcionalumą, mokomasi saugiai keisti kūno poziciją buityje (vengiant gaktos kaulų slydimo). Pvz.: suspaudus mažą kamuoliuką/pagalvę šlaunimis ir išlaikant jį bandoma atsisėsti, atsistoti, atsigulti, apsiversti. Kineziterapeutas taip pat gali išmokyti specialios technikos, kuri vienu metu aktyvuoja visus liemens korseto raumenis - angl. bracing.
Kineziterapija viena efektyviausių priemonių simfizitui gydyti. Paprastai pagrindinis dėmesys skiriamas dubens dugno, liemens ir aplink klubo sąnarius esančių raumenų stiprinimui, laikysenos gerinimui ir dubenį stabilizuojantiems pratimams. Be to, skausmui malšinti ir specifinių sąnarių mobilumui pagerinti kineziterapeutai taiko sąnarių mobilizavimo technikas.
Prevencija
Nėštumo metu labai svarbu išmokti taisyklingos kūno mechanikos, judesių ir padėčių, mažinančių skausmą.
Kas nutinka?
- Dubuo: Suminkštėja dubens kaulų jungtys ir raiščiai. Gaktikaulio šakos platėja į šonus apie 0,5-0,6 cm. Toks minkštėjimas didina kryžmeninio klubo sąnario paslankumą, todėl gali pradėti skaudėti dubens kaulus, gaktikaulį.
- Krūtinės ląsta: Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas.
- Stuburas: Jis gauna dideles apkrovas, kurias lemia auganti gimda, hormonai ir, žinoma, padidėjęs svoris, kurs per kelis mėnesius šokteli net 25 proc.! Raumenys nespėja adaptuotis „naujomis sąlygomis“. Be to, nėščios moterys mažiau juda, daugiau gulinėja. Dėl to mažėja raumenų jėga, ištvermė ir pablogėja koordinacija. Sutrinka raumenų funkcija stabilizuoti sąnarius ir stuburą.
- Laikysena: Pakinta nėščiosios laikysena, kūno svorio centras, anksčiau buvęs vidurinėje linijoje 2 cm žemiau pirmojo kryžmens slankstelio, pasisuka pirmyn, ir dėl to nėščia moteris, norėdama išlaikyti pusiausvyrą, priversta šiek tiek atsilošti. Dėl to didėja juosmens lordozė, o dubuo pasisuka pirmyn. Tokioje padėtyje nugaros ir pilvo raumenims tenka didesnis krūvis, jis neigiamai veikia slankstelius, tarpslankstelinius diskus ir sąnarius.
Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai.
Nemaloniausi pojūčiai dažniausiai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesiais. Nugaros skausmai gali prasidėti jau pirmuoju nėštumo trimestru, tačiau paprastai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo.
Skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.
Kaip nėštumo metu išvengti nugaros skausmų:
- Mankštos: Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube nepatariama - reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis.
- Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos.
- Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis.
- Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis. Šie raumenys nėštumo metu patiria ypač didelį apkrovimą ir gali turėti įtakos ne tik nugaros skausmams, bet ir šlapimo nelaikymui.
- Tinkami batai: Pade yra daug raumenukų, kurie būna įsitempę ir pervargę dėl nepatogios avalynės, stovimo darbo ar nusilpę dėl nuolatinio sėdėjimo. Netaisyklinga pėdos padėtis turi didžiulę įtaką kelių apkrovai, kas įtakoja klubų padėtį, po to - juosmeninės dalies, viso stuburo ir galiausiai pečių būklę. Tad rekomenduojama rinktis patogius batus, jei trūksta komforto - naudoti įdėklus. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą. Batai turėtų nespausti kojos pirštų (aukštakulniai - antipavyzdys, ko tikrai nereikia nėštukei) ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu.
- Miego padėtis: Miego metu nėščia moteris turi stengtis „nukrauti“ nugarą (sumažinti įtampą joje, visiškai atpalaiduoti), galbūt tam prireiks papildomų pagalvėlių. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas, kad moteris neįkristų kaip į pūkų krūvą.
- Pilvo diržai, korsetai: Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį.