Įvadas
Genetika - biologijos mokslo šaka, tirianti genetinės medžiagos koduojamą informaciją (pvz., genus), paveldimumo ir kintamumo dėsnius. Terminą „genetika“ paveldimumo tyrimams apibūdinti pirmą kartą pasiūlė anglų mokslininkas William Bateson. Paveldimumas - organizmo gebėjimas perduoti genetinę informaciją, koduojančią organizmo požymius, palikuonims. Dėl šio gebėjimo visi gyvieji organizmai (augalai, grybai ar bakterijos) savo palikuonims perduoda rūšiai būdingus bruožus. Lytinis kintamumas - įvairovė tarp organizmų, atsirandanti lytinio dauginimosi dėka.
Paveldimumo esmė
Bet kuris gyvas organizmas, atsiradęs lytinio dauginimosi būdu, paveldi genetinę informaciją iš abiejų tėvų. Gregor Johanas Mendelis - Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas, nustatė požymių paveldėjimo principus. Jo atlikti tyrimai parodė, kad požymius lemia aleliai - viena iš kelių tos paties DNR (arba RNR) sekų formų.
Mendelio dėsniai
Mendelis suformulavo tris pagrindinius paveldėjimo dėsnius:
- Skilimo dėsnis: Pagal skilimo, arba gametų grynumo dėsnį, kiekvienas individas turi du alelius kiekvienam požymiui, bet gametos (lytinės ląstelės) turi tik vieną alelį.
- Dominavimo dėsnis: Heterozigotiniame organizme (turinčiame du skirtingus alelius) vienas alelis (dominuojantis) gali užgožti kito alelio (recesyvinio) raišką.
- Nepriklausomų požymių paveldėjimo dėsnis: Trečiasis Mendelio dėsnis (nepriklausomų požymių paveldėjimo dėsnis) teigia, kad skirtingų genų aleliai paveldimi nepriklausomai vienas nuo kito. Sukibę aleliai - aleliai, kurie paveldimi kartu.
Gregor Johanas Mendelis
Gregor Johanas Mendelis - Austrijos vienuolis augustinas, genetikos pradininkas. Žinomas bitininkas. Gimė: 1822 m. liepos 20 d., Hynčice, Vražné, Čekija Mirė: 1884 m. sausio 6 d., Brno, Čekija.
Kintamumas ir mutacijos
Paveldimumas liudija tam tikrą gyvųjų būtybių pastovumą, išliekantį per daugelį kartų, o kintamumas - jų gebėjimą kisti. Tam tikruose procesuose DNR gali daryti klaidų. Jeigu šių klaidų neatsirastų, t. y. jei neturėtume genomų įvairovės, nebūtų ir požymių įvairovės. Organizmai negalėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų.
Taip pat skaitykite: Kaip spręsti kūdikių virškinimo problemas
Mutacijos
Mutacija - paveldimas genetinės medžiagos pokytis. Mutacijos atsiradimo dažnis ir priežastys gali būti įvairios, įskaitant cheminę mutagenezę. Mutacijos gali būti klasifikuojamos pagal fenotipo pakitimus.
Genetika ir biologija
Biologijos dalykas, remdamasis moksliniais įrodymais, pagrįstais patirtimi, stebėjimais ir tyrimais, suteikia galimybę atsakyti į daugelį dominančių ir svarbių klausimų apie supantį pasaulį ir technologijų įtaką gyvybei. Mokantis biologijos labai svarbi mokinių praktinė veikla, apimanti ne tik konkrečias atliekamas užduotis, bet ir tyrimų planavimą, vykdymą. Taip sudaromos prielaidos mokiniams įveikti asmeninius iššūkius, ugdytis kritinio ir kūrybinio mąstymo, problemų sprendimo gebėjimus, aiškinti(s) reiškinius, formuluoti įrodymais grįstas išvadas, naudoti įvairius tyrimų metodus ir kt. Mokiniai skatinami atpažinti gamtamokslines problemas ir jas spręsti, vadovaujantis darnaus vystymosi, sveikos gyvensenos principais, atsakingai taikant įgytas biologijos žinias ir gebėjimus įvairiose gyvenimo situacijose.
Biologijos tikslai
Biologijos dalyko tikslas - sudaryti galimybę kiekvienam mokiniui per biologijos dalyko turinį ugdytis kompetencijas ir siekti aukštesnių pasiekimų. Siekiama, kad mokiniai, įsisavinę esmines gamtamokslines sąvokas ir sampratas, įgytų gebėjimų, padedančių pažinti save ir pasaulį, ugdytis vertybines nuostatas ir pasitikėjimą savo galiomis.
Pasiekimų sritys
Programoje išskirtos šešios pasiekimų sritys, kurios yra bendros visoms klasėms. Išskiriant pasiekimų sritis ir pasiekimus vadovautasi kompetencijų ir jų sandų raiškos aprašais, siekta dermės su kitų gamtos mokslų (fizikos ir chemijos) bendrosiose programose išskirtomis pasiekimų sritimis ir pasiekimais. Siekiant vaizdžiai parodyti pagrindinio lygio pasiekimų augimą kas dvejus metus, Programoje pateikiama pasiekimų raidos lentelė. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio rodomus rezultatus.
Biologijos pamokos
Biologijos pamokose skatinama kūrybinė mokinių veikla; ugdomas poreikis patiems tirti, ieškoti, nagrinėti ir kritiškai vertinti tyrinėjimui reikalingą informaciją, generuoti sau ir kitiems reikšmingas idėjas, kurti produktus, modeliuoti sprendimus, juos vertinti; sudaromos galimybės tyrinėti gyvosios gamtos reiškinius ir objektus, pasirinkti veiklą numatant galimus veiklos padarinius ateityje, aptarti veiklos plėtotės idėjas ir jų įgyvendinimo prielaidas. Biologijos pamokose veikla organizuojama taip, kad būtų sudaromos galimybės mokiniams kurti, perduoti, suprasti gyvybės mokslų žinias parenkant įvairias verbalines ir neverbalines priemones ir technologijas.
Taip pat skaitykite: K. Petrausko indėlis į Lietuvos kultūrą
Vertinimas
Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Biologijos mokslo pasiekimai
7-8 klasių koncentras. Aiškinamasi, ką tiria biologijos mokslas, pagrindinės biologijos mokslo šakos. Genai ir paveldimumas. 7-8 klasių koncentras. Klasifikacija padeda atpažinti organizmus. 7-8 klasių koncentras.
Genetinės ligos
Kai kalbame apie genetines ligas arba paveldimas ligas, šie terminai dažnai painiojami. Galiausiai tiek „genetinis“, tiek „paveldimas“ reiškia mūsų DNR ir mūsų genetinę sandarą. Vis dėlto turime atskirti žodžius „genetinis“ ir „paveldimas“, nes šie du terminai nebūtinai yra tarpusavyje pakeičiami. Nors tiek genetines, tiek paveldimas ligas lemia mutacijos mūsų DNR, ne visos genetinės ligos perduodamos per giminės liniją. Tik tos, kurios perduodamos iš kartos į kartą, yra paveldimos. Visos paveldimos ligos yra genetinės, tačiau ne visos genetinės ligos yra paveldimos. Genetinės ligos - tai patologijos, atsirandančios dėl mūsų genetinės medžiagos (DNR) pakitimų. Mutacijas gali sukelti DNR replikacijos klaida arba aplinkos veiksniai (pvz., cigarečių dūmai arba radiacijos poveikis). Šiuo atveju liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Paveldimą ligą sukelia genetinės medžiagos pakitimai, kuriuos tėvai perduoda vaikams.
DNR
DNR (deoksiribonukleorūgštis) yra sudėtinga molekulė, sudaranti mūsų genetinės sandaros pagrindą. Jos yra beveik kiekvienoje mūsų kūno ląstelėje ir joje yra instrukcijos, reikalingos gyvybei sukurti ir palaikyti. Mūsų genomą (visą DNR rinkinį) galima laikyti „genetine gyvybės knyga“. Čia rasime savo genus - DNR atkarpas, pagal kurių kodą susidaro baltymai, atliekantys įvairias mūsų organizmo funkcijas. DNR yra labai ilga molekulė, kuri dažnai vaizduojama mums visiems gerai pažįstama spiralės forma. DNR kartu su kitomis molekulėmis sudaro vadinamąjį chromatiną. Kai ląstelės dalijasi, chromatinas maksimaliai suspaudžiamas, ir taip susidaro chromosomos - kompaktiški DNR dariniai. Žmonės turi 23 poras chromosomų.
Mitozė
Nors ląstelės nuolat dalijasi visą mūsų gyvenimą (gimsta naujos ląstelės), būtent embriono vystymosi metu jos dalijasi sparčiausiai. Kadangi embrioninio vystymosi metu ląstelės greitai dalijasi, jose esanti genetinė medžiaga taip pat dalijasi, yra gaminama ir paskirstoma naujoms ląstelėms. Rezultatas - turėsime dvi dukterines ląsteles, visiškai lygiavertes viena kitai, kilusias iš pradinės ląstelės. Mitozė yra labai veiksmingas mechanizmas, kuriame pakeliui yra keletas kontrolinių taškų, tikrinančių, ar procesas vyksta teisingai. Tačiau vis dar yra tikimybė, kad DNR sekoje pasitaikys klaidų, kurios išvengia šių kontrolinių taškų. Šios klaidos vadinamos DNR mutacijomis arba genetiniais pakitimais.
Taip pat skaitykite: Antro nėštumo pilvo formavimosi ypatumai
Lytinės ląstelės
Kad galėtume iki galo suprasti genetinių ir paveldimų ligų skirtumą, turime atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų skirtumą tarp mūsų ląstelių. Lytinės ląstelės yra kiaušialąstės ir spermatozoidai. Tai ląstelės, perduodančios DNR kitai kartai, ir jos yra lytinio dauginimosi pagrindas. Svarbu tai, kad lytinėse ląstelėse esanti DNR yra vienintelė, kurią tėvai perduoda vaikui. Taip perduodama genetinė informacija. Jei tėvų lytinės linijos ląstelėse yra mutacijų, jos paveiks jų kiaušialąstes arba spermatozoidus ir bus perneštos į naujas vaiko ląsteles. Visos kitos kūno ląstelės, išskyrus kiaušialąstes ir spermatozoidus, yra somatinės ląstelės.
Paveldimas vėžys
Geras pavyzdys, kaip veikia paveldimos ligos, yra kai kurių paveldimų vėžinių susirgimų atvejis. Mokslininkai nustatė, kad yra daug genų, kurie padeda taisyti DNR, kad būtų išvengta, pavyzdžiui, krūties vėžio. Žinomiausi genai, susiję su krūties vėžio vystymusi, yra šie: BRCA1 ir BRCA2. BRCA1 geno mutacija padidina riziką susirgti krūties vėžiu iki 87 %, o tai yra labai didelė rizika, palyginti su bendrąja 12 % populiacijos rizika. Paveldimas vėžys sudaro apie 5-20 % visų vėžinių susirgimų, o dažniausia vėžio priežastis yra įgytos mutacijos, atsirandančios somatinėse ląstelėse. Jos gali atsirasti per visą žmogaus gyvenimą ir dažniau pasireikšti senstant, o tai lemia naviko augimą.
Skirtumai
Atsižvelgiant į tai, esminis skirtumas tarp genetinės ir paveldimos ligos yra tas, ar ligą sukelianti geno mutacija atsirado lytinėse ląstelėse, ar ne.
Kintamumas ir mutacijos
Paveldimumas liudija tam tikrą gyvųjų būtybių pastovumą, išliekantį per daugelį kartų, o kintamumas- jų gebėjimą kisti. Tam tikruose procesuose DNR gali daryti klaidų. Jeigu šių klaidų neatsirastų, t. y. jei neturėtume genomų įvairovės, nebūtų ir požymių įvairovės. Organizmai negalėtų prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų.
Mutacijos įvairovė
Mutacijos gali būti įvairios, pvz.:
- Mutacijos pagal fenotipo pakitimus
- Modifikacinis kintamumas
- Mutacinis kintamumas
Mutacijų atsiradimo dažnis
Mutacijų atsiradimo dažnis ir priežastys gali būti įvairios, įskaitant cheminę mutagenezę.
tags: #kada #po #lytinio #dauginimosi #gimes #palikuonis