Simas Bielinis: Biografijos eskizas

Šis straipsnis skirtas Simo Bielinio biografijai apžvelgti, remiantis prieinama informacija.

Ankstyvasis gyvenimas ir kilmė

Informacija apie ankstyvąjį Simo Bielinio gyvenimą yra ribota. Žinoma tik tiek, kad jo biografija susijusi su Anykščių kraštu.

Anykščiai - gimtasis kraštas

Anykščiai - miestas šiaurės rytų Lietuvoje, nutolęs 110 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, 60 kilometrų į pietryčius nuo Panevėžio ir 35 kilometrus į vakarus nuo Utenos. Jis ribojasi su Anykščių ir Janydžių viensėdžiais, Šeimyniškėlių, Naujųjų Elmininkų, Jurzdiko, Pašventupio, Šeimyniškių, Vėjeliškių, Ažupiečių, Šiekštelių, Lagedžių, Šlavėnų, Katlėrių, Liudiškių ir Keblonių kaimais. Miestas įsikūręs prie Šventosios ir Anykštos upių santakos.

Anykščių vardas kilo iš upelio vardo Anykšta. Pirmą kartą raštuose Anykščiai paminėti 1442 m. lapkričio 7 d. rašte kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras.

Anykščių istorijos fragmentai

XV a. antrojoje pusėje minimas Anykščių miestelis, vėliau - valsčius. XVI a. pradžioje Anykščių dvare gyveno našlė kunigaikštienė Elena, Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III duktė. Nuo to laiko žinoma Anykščių stačiatikių bendruomenė.

Taip pat skaitykite: Simas Jasaitis: Pasiekimai sporte

1792 m. sausio 17 d. Anykščiams suteiktos miesto teisės ir herbas. 1992 m. lapkričio 4 d. įteisintas atkurtas istorinis Anykščių herbas su Šv. Jonu Nepomuku.

XIX a. pirmojoje pusėje miestelis sparčiai augo. 1897-1899 m. pro Anykščius nutiestas siaurasis geležinkelis Panevėžys-Švenčionėliai.

1938 m. Anykščiams vėl suteiktos miesto teisės ir kurorto statusas. Nuo 1950 m. Anykščiai yra rajono centras. Nuo 1995 m. Anykščių rajonas priklauso Utenos apskričiai.

Kultūrinis ir religinis paveldas

Apie 1442-1452 m. įsteigta Anykščių katalikų parapija ir pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1899-1909 m. pastatyta nauja mūrinė neogotikinė Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, aukščiausia Lietuvoje tarp dvibokščių kulto pastatų.

Asmenybės, susijusios su Anykščiais

Šiame krašte gimė ir gyveno daug žymių asmenybių:

Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga

• Macaitis Martynas (1894-1943) - karininkas.
• Macaitis Saulius (1940-2007) - kino kritikas, teatrologas.
• Maciejauskas Jonas (1885-1951) - Biržų muziejaus vedėjas.
• Maciejauskas Povilas (1918-1946) - karininkas.
• Macys Algirdas (g. 1953) - technikas, mechanikas.
• Macijauskas Antanas (1874-1950) - inžinierius, kartografas, vertėjas, publicistas, leidėjas.
• Mackevičius Tadas (1908-1993) - karininkas.
• Mačiukaitė Dovilė - dainininkė.
• Mačiukas Aleksandras-Pauparis - knygnešys.
• Mačiulskis Karolis (1866-1925) - evangelikų liuteronų kunigas.
• Makrickas Rolandas (g. 1972) - kardinolas, Vatikano diplomatas, Bažnyčios istorikas.
• Maldūnas Algis (g. 1950) - pedagogas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rinkodaros direktorius.
• Maldūnas Rimantas (g. 1959) - pedagogas, verslininkas.
• Malinauskaitė-Šliūpienė Liudvika (1864-1928) - rašytoja, poetė, visuomenininkė, aušrininkė.
• Malinauskas Arvydas - evangelikų liuteronų kunigas.
• Mališauskaitė-Danylienė Laimutė (g. 1955) - aktorė.
• Marcikonis Egidijus (g. 1981) - architektas.
• Marcinkas Feliksas (1951-2010) - tautodailininkas, žurnalistas.
• Marcinkevičienė Henrika (1933-2024) - pedagogė, tautodailininkė.
• Marcinkevičius Apolinaras (1864-1941) - provizorius.
• Marcinkevičius Arūnas (g. 1964) - teisininkas.
• Marcinkevičius Rapolas (g. 1847) - bajoras, knygnešys.
• Marcinkevičius Vilgelmas (g. 1925) - teisininkas.
• Marcinkevičiūtė Zita (g. 1968) - ekonomistė.
• Marcinkus Aleksas (g. 1916) - karininkas.
• Marciukas Eugenijus (g. 1950) - UAB „Agrochema“ direktorius.
• Markevičius Petras (1912-1987) - kunigas, poetas, liaudies dailininkas.
• Markevičius Vladislovas (g. 1927) - knygų autorius.
• Markutis Gitas - dailininkas.
• Markūnas Juozapas - knygnešys.
• Marozas Vytautas Aloyzas (1930-2014) - kunigas.
• Martinkėnienė Danutė (g. 1942) - mokytoja, politikė.
• Martinonis Rimantas (g. 1955) - inžinierius, mechanikas, politikas.
• Martinaitis Klemas (1906-1970) - tautodailininkas.
• Martuzevičius (Matusevičius) Juozas (g. 1915) - karininkas.
• Maruška Alfredas (g. 1954) - gydytojas, fotomenininkas.
• Masaitienė Elena (1904-1980) - mokytoja, visuomenininkė.
• Masaitis Česlovas (1912-2007) - matematikas, visuomenės veikėjas, astronomas, literatas.
• Masaitis Feliksas (1915-2000) - visuomenininkas.
• Masilionis Stanislovas (1908-1962) - kunigas.
• Masiulis Vytautas (1920-2003) - tapytojas, tautodailininkas.
• Masys Vytautas (g. 1931) - kunigas.
• Mašalas Povilas (a. 1869) - knygnešys.
• Matulevičius Vladislovas (g. 1928) - gydytojas chirurgas.
• Matulis Jonas (1909-1988) - karininkas.
• Matulytė Pranciška (g. 1918) - poetė.
• Matusevičienė Dalia (g. 1964) - kultūros darbuotoja, literatė, spaudos darbuotoja.
• Matuzas Jonas (1943-2013) - evangelikų liuteronų Biržų parapijos tarybos pirmininkas.
• Matuzevičius Adolfas - poetas, publicistas.
• Matuzevičius Algirdas Bronislovas (1937-) - technologijos mokslų profesorius.
• Matuzevičius Eugenijus (1917-1994) - poetas, vertėjas, kritikas.
• Matuzevičius Leonardas (1923-2000) - poetas.
• Matuzienė Kristina (g. 1946) - Biržų evangelikų liuteronų parapijos administratorė, vargonininkė.
• Matuzonis Izidorius (1865-1944) - draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas, vargonininkas.
• Mauragienė Regina (g. 1948) - pedagogė.
• Mažeika Antanas (1908-1966) - kunigas.
• Mažeika Leonas (1918-1981) - kunigas.
• Mažeikytė Janina Reda (g. 1947) - zoologė, pedagogė, gamtos mokslų daktarė.
• Mažylis Jonas (1901-1942) - karininkas.
• Mažylis Petras (1892-1982) - karo valdininkas, kraštotyrininkas, kultūrininkas.
• Mažuika Juozas (g. 1908) - laikraščio „Biržų žinios“ bendradarbis.
• Mažuika Linas (g. 1947) - pedagogas.
• Mažuika Martynas (1889-1944) - savanoris kūrėjas, kooperatininkas, visuomenės veikėjas, reformatų bažnyčios kuratorius.
• Mažuikaitė Indra (g. 1978) - kompozitorė.
• Mažuikienė Aldona (1932-2023) - literatė.
• Medinienė Danutė (g. 1953) - bibliotekininkė.
• Medinis Bronius (g. 1959) - meteorologas.
• Medvedevas Benediktas (g. 1938) - literatas, statybininkas.
• Medžis (Mėdžius) Povilas (1916-1986) - karininkas, pedagogas.
• Medžius Bronius (g. 1911) - karininkas.
• Mekas Adolfas (1925-2011) - dramaturgas, prozininkas, poetas, kinematografininkas.
• Mekas Algis Viktoras (1928-2023) - Lietuvos inžinierius energetikas.
• Mekas Jonas (1897-1974) - kooperatininkas.
• Mekas Jonas (1922-2019) - poetas, kinematografininkas.
• Mekas Karolis (1906-1993) - archeologas, muziejininkas.
• Melaikienė Danutė (g. 1931) - kraštotyrininkė.
• Merkevičius Vygintas (g. 1963) - architektas.
• Meškauskas Petras (1921-2009) - fotografas.
• Meškauskas Vilius (1852-1920) - evangelikų reformatų kunigas, generalinis superintendentas.
• Meškauskas Zenonas (g. 1952) - fotografas.
• Meškinis Ernastas (1939-2007) - agronomas, kraštotyrininkas.
• Micevičius Jonas (1954-2017) - medžio drožėjas, tautodailininkas.
• Michelsonas Boruchas (1871-1939) - fotografas.
• Michalauskas Kleopas (1890-1943) - pulkininkas, leitenantas, Biržų karo komendantas.
• Michura Jokūbas (1881-1959) - pulkininkas, leitenantas, nepriklausomybės kovų dalyvis.
• Mickeliūnas Jonas (g. 1951) - statybos technikas, triatlonininkas, drožėjas.
• Mickevičius Alfonsas (1897-1945) - teisininkas.
• Mickevičius Leonardas (1947-2024) - išradėjas.
• Mickevičius Šarūnas (1966-2003) - savamokslis dailininkas.
• Mieliauskas Albinas (g. 1951) - architektas.
• Miežanskas Antanas (1938-2017) - fotomenininkas.
• Miežiūnas Martynas (1928-2001) - pedagogas, literatas.
• Miglinas Simas (1907-1993) - žurnalistas.
• Mikalajūnas Eugenijus (1956-2016) - pedagogas, kultūros darbuotojas.
• Mikalajūnas Povilas (g. 1958) - ilgametis VĮ Panevėžio regiono keliai Biržų kelių tarnybos viršininkas.
• Mikalajūnas Tautvydas (g. 1982) - istorikas, žurnalistas.
• Mikalauskas Rimas (g. 1967) - Lietuvos evangelikų reformatų generalinis superintendentas.
• Mikelėnaitė Katrė (1897-1970) - kuratorė, pienininkė.
• Mikelėnas Alfonsas Stanislovas (g. 1937) - zootechnikas.
• Mikelėnas Jokūbas (1885-1966) - gydytojas, visuomenės veikėjas, „Biržų žinių“ steigėjas, žurnalistas.
• Mikelėnas Petras (1847-1916) - vargonininkas, bitininkas.
• Mikelėnas Valentinas (g. 1958) - teisininkas, teisėtyrininkas, advokatas.
• Mikelionienė Edita (g. 1967) - istorikė, žurnalistė, buvusi „Biržiečių žodžio“ redaktorė, muziejininkė.
• Mikelionis Dalius (g. 1967) - istorikas, politologas, paminklotvarkininkas, gidas.
• Mikėnas Valentinas (g. 1958) - buvęs Biržų policijos komisariato komisaro pavaduotojas.
• Mikoliūnaitė Dalia (g. 1974) - aktorė, VŠĮ „Teatriukas“ direktorė.
• Mikonis Antanas (1906-1969) - kunigas.
• Mikšienė Irena (1936) - tautodailininkė, audėja.
• Mikšys Dangirdas (g. 1959) - inžinierius mechanikas, verslininkas.
• Mikulionienė Aldona (g. 1938) - pedagogė, gidė-ekspertė, vertėja.
• Milišiūnienė Kristina (g. 1966) - ūkininkė.
• Milonas Algirdas (g. 1962) - krepšinio treneris.
• Milonas Daimantas (g. 1965) - Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos gydytojas.
• Miniotas Vytautas (1928-1999) - žurnalistas.
• Miniukas Petras (g. 1947) - Panevėžio aukštesniosios technikos mokyklos direktorius.
• Minkevičius Jonas (g. 1969) - majoras, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas aprūpinimui.
• Minvydas Samuelis (1602-1660) - reformatų superintendentas, raštijos darbuotojas.
• Mirošničenko Viktoras - tautodailininkas, drožėjas.
• Misevičienė Asta (g. 1971) - ūkininkė, verslininkė.
• Misevičienė Džiugilė (g. 1970 m.) - pedagogė, bibliotekininkė, Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja.
• Misevičius Albertas-Vytautas (1924-1994) - rašytojas.
• Misevičiūtė Aldona (1926-2013) - agrarinių mokslų daktarė.
• Misiūnas Remigijus (g. 1963) - socialinių mokslų daktaras, knygotyrininkas.
• Misiūnienė Eugenija (1928-2011) - literatė, pedagogė.
• Mišeikis Juozas (g, 1985) - Biržų evangelikų liuteronų parapijos klebonas.
• Miškinis Gediminas (g. 1961) - ekonomistas, valstybės tarnautojas, sporto veikėjas, šachmatininkas.
• Miškinis Povilas (1933-2023) - Katalikų bažnyčios Biržų dekanato dekanas kanauninkas.
• Mizaras Jonas (1901-1951) - evangelikų reformatų kunigas.
• Mizaras Vilius (1939-2023) - prozininkas, fotografas.
• Mizarienė Palmyra (g. 1934) - Lietuvos evangelikų reformatų Papilio parapijos pirmininkė.
• Mizeikis Valentinas (g. 1958) - radiotechnikas, ryšininkas, „PZU Lietuva“ draudimo kompanijos Biržų skyriaus direktorius.
• Mizgirienė Alma (1931-2014) - garbės kraštotyrininkė, pedagogė.
• Mockūnas Danas - karininkas.
• Mockūnas Juozas (1871-1941) - siuvėjas, daraktorius.
• Mockūnas Simas (1904-1971) - karininkas, lakūnas.
• Močiulskis Aleksandras Rapolas (1790-1866) - evangelikų reformatų kunigas, knygų autorius ir leidėjas.
• Močiulskis Albertas Konstantinas (1826-1887) - kunigas, evangelikų reformatų bažnyčios generalinis superintendentas, religinės literatūros leidėjas.
• Moldaris Romualdas (g. 1970) - karininkas, pulkininkas.
• Moras Reincholdas (g. 1958) - evangelikų reformatų kunigas.
• Morauskienė-Dagienė Eugenija (1929-2011) - buvusi Biržų muziejaus mokslinė bendradarbė, muziejaus direktorė.
• Morkūnaitė Ieva (g. 1991) - pedagogė, vargonininkė, dirigentė.
• Morkūnas Gendrutis (1960-2009) - radiacinės saugos centro direktoriaus pavaduotojas, knygų autorius.
• Morkūnas Jonas (g. 1917) - karininkas.
• Morkūnas Leonas (1916-2009) - karininkas.
• Morkūnas Mykolas (1916-1999) - ekonomikos mokslų daktaras, spaustuvininkas, knygų leidėjas.
• Morkūnas Povilas (1932-2017) - inžinierius, pramonininkas.
• Morkūnienė Viktorija (g. 1959) - vargonininkė, chorvedė, mokytoja.
• Morkvėnas Jonas (1919-2003) - karininkas, agronomas.
• Morkvėnas Jonas (g. 1977) - kunigas, Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas.
• Motiejūnas Juozas (1896-1969) - vet. gydytojas, veterinarijos mokslų daktaras.
• Mukas Algirdas (1929-1994) - sporto pedagogas, treneris.
• Mukas Audris (g. 1954) - treneris.
• Mulevičiūtė Liucija (1957-2018) - literatė.
• Mulokas Petras (1854-1939) - knygnešys.
• Munikienė Loreta (g.

Karys

Lietuvių išeivių iniciatyva ir pastangomis atgaivintas tarpukario Lietuvoje leistas kariuomenės žurnalas Karys. Leidyba tęsėsi net 41 metus, iki pat 1991 m., kuomet šį darbą perėmė atsikūrusi Lietuvos kariuomenė. Per visus tuos metus žurnale atgulė galybė prisiminimų, įvairių straipsnių, biografijų, nekrologų, iliustracijų ir t.t. Neabejotinai - tai neįkainojamas informacijos šaltinis besidominčiam Lietuvos karybos istorija, bei Lietuvos ir lietuvių išeivijos istorija apskritai.

Kūrėjai

Rašytojas Eugenijus Ignatavičius, kilęs ir Raseinių apskrities, savo pirmuoju novelių rinkiniu „Sekmadienio pieva" debiutavo 1966 metais.

Partizanų generolas Jonas Žemaitis

Dokumentinė-publicistinė studija apie buvusį Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininką, partizanų generolą Joną Žemaitį.

Kapitonas Jonas Žemaitis, Vaizdas iš dokumentinio filmo „Ketvirtasis prezidentas" (1995). Nuotr. Jonas Žemaitis (iki 1920 m. J. Žemaitaitis) gimė Palangoje 1909 kovo 15 d. grafo Tiškevičiaus dvaro pienininko Jono ir Petronėlės Žemaitaičių šeimoje. J. Žemaitis buvo antrasis vaikas (sesuo Kotryna, gimusi 1904). Tuoj po Jonuko gimimo, šeima 1911 m. persikelia gyventi į Lenkiją, kur Lomžos mieste, pas motinos brolį, tėvas dirba pieninėje. 1917 m. jų šeima grįžta į Lietuvą ir apsigyvena pas senelį Kiaulininkuose, o vaikams paaugus, apsigyvena Raseiniuose, kuriuose J. Žemaitis lanko mokyklą ir,, baigęs 6 gimnazijos klases, 1926 m. įstoja į Karo mokyklą Panemunėje. Ją baigęs, 1929 m. Lietuvos kariuomenės vadovybė, matydama neeilinius J. Žemaičio gabumus, 1937-39 m. pasiunčia jį tobulintis į Prancūzijos Fontainebleau artilerijos karo mokyklą. Išmoksta prancūzų ir vokiečių kalbas, baigęs stažuotę, garma kapitono laipsnį, vadovauja Lietuvos 5-tojo artilerijos pulko mokomajai baterijai. 1940 m. okupavus bolševikams Lietuvą, J. Žemaitis tęsia karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje 617-tojo pulko mokyklos vadovu. Antrojo pasaulinio karo pradžia jį užklumpa Varėnos poligone. Gavęs įsakymą trauktis į Rytus drauge su sovietinės armijos daliniais, J. Žemaitis su grupe kariškių atsilieka ir ties Valkininkais sąmoningai pasiduoda į vokiečių nelaisvę. Tačiau nepanoręs jiems tarnauti, išeina į atsargą, ir, su žmona apsigyvenęs Kaune, įsidarbina Energetikos valdyboje. Metų pabaigoje, gimus sūnui Laimučiui, su šeima persikelia gyventi į Kiaulininkų kaimą pas senelį, ir iki 1944 m. Jau vokiečių okupacijos metais įsijungia į rezistencijos veiklą: su raseiniečių grupe platina antinacinę spaudą, Šiluvos valsčiuje organizuoja 150 vyrų vietinę rinktinę. Generolas Plechavičius jį paskiria bataliono, buvusio tuo metu Seredžiuje, vadu. Gegužės mėnesį vokiečiams sunaikinus rinktinės štabą, J. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai, kurį laiką slapstosi aplinkiniuose miškuose, o 1945 žiemą įsirengia bunkerį tėvų namuose. J. Žemaitis, susisiekęs su LLA atstovais, duoda priesaiką ir 1945 m. birželio 2 d. išeina į Juozo Čeponio vadovaujamą partizanų Žebenkšties rinktinę. Jis tuoj pat paskiriamas šios besiformuojančios rinktinės štabo viršininku (Bedančių miške). Kovos krikštą gauna 1945 liepos 22 d. Prasideda J. Žemaičio aktyvi rezistencinė veikla ir kilimas partizanų vadovybėje. 1947 m. Kęstučio jungtinės apygardos vadas J. Kasperavičius jį apdovanoja garbės ženklais už puikų organizacinį darbą ir sumanų vadovavimą. Tais pačiais metais balandžio 7 d. žuvus Kęstučio apygardos vadui leitenantui J. Kasperavičiui, jos vadu išrenkamas Jonas Žemaitis. Jis reformuoja apygardą, paskiria naują štabo vadovybę. Ryšininkės N. Nausėdaitės dėka vos išvengęs J. Jo iniciatyva ir sumanumu pasiseka organizuoti visos Lietuvos partizanų apygardų vadų suvažiavimą, kuris įvyko netoli Radviliškio, Dukto miškų prieigose 1949 vasario mėn. 1-22 d. Šiam suvažiavimui buvo kruopščiai ruošiamasi iš anksto: paskirstytos pranešimų temos, planuojamas dokumentų paruošimas. Suvažiavimo metu svarbiausius dokumentus beliko tik tobulinti ir aptarti bei patvirtinti. Išrenkama visos Lietuvos partizanų vadovybė iš asmenų, atstovaujančių pagrindines pasipriešinimo okupacijai jėgas. Patvirtinamas naujai išrinktas Tarybos prezidiumas, o J. Žemaičiui suteikiamas generolo laipsnis. Jis vienbalsiai išrenkamas Tarybos prezidiumo pirmininku. Jo pavaduotoju tapo Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Suvažiavime buvo priimti svarbūs nutarimai, dokumentai, jų tarpe LLKS statutas, deklaracija, kurios 14 punktų buvo išdėstyti kertiniai pasipriešinimo okupacijai principai bei nuostatos, pagrįstos Nepriklausomos Lietuvos konstitucija. Nubrėžiami pagrindiniai būsimos Lietuvos valstybės kontūrai. Lietuva paskelbiama šiuo metu esanti sovietų okupuota šalimi, kurios politinei ir ginkluotai pasipriešinimo kovai vadovauja vienintelė teisėta Lietuvos valdžia - LLKS taryba. Šias pareigas J. Žemaitis stropiai ir sėkmingai vykdo beveik trejus metus, kol 1951 m. gruodžio 2 d. jį ištinka nelaimė - staiga paralyžuoja kairiąją koją ir ranką. Pusantrų metų jis išguli ligos patale, bunkeryje Šimkaičių girioje, netoli Pavidaujo kaimo. Kurį laiką nesuteikiama net medicininė pagalba, ir tik po pusės metų ateina jį gydyti med. sesuo, jurbarkietė Marija Žiliūtė-Eglutė. Jį saugo, aprūpina maistu ir kitais reikmenimis ištikimas partizanas Juozas Palubeckas-Simas ir jo sesuo, partizanė Elena Palubeckaitė-Liudas. Deja, jam pradėjus sveikti, 1953 m. gegužės 23 d. jo saugą J. Palubecką įduoda į KGB nagus seniau paimtas gyvas partizanas Pranas Narbutas-Rolandas ir greit užverbuotas. Simas neišlaiko tardymo bei kankinimų ir tik po savaitės sutinka išduoti savo vado buveinę ir parodyti bunkerį. Pusantrų metų J. Žemaitis laikomas Vilniaus KGB kalėjimo rūsiuose. Po vienuolikos mėnesių tardymo, 1954. VI. 1-8 Vilniuje įvyksta Pabaltijo Karo apygardos tribunolo teismas, kurio metu J. Žemaitis laikosi išdidžiai ir nepriklausomai, kaip ir tardymų metu (net pas patį L. Beriją). Nuteisus jį sušaudyti, Žemaitis atsisako rašyti malonės prašymą. Atmetęs visus pasiūlymus bendradarbiauti su Maskva ir jos KGB šefu Berija, lieka ištikimas karininko ir partizanų vado priesaikai. 1954 m. lapkričio mėnesį J. Palubecką ir J. Žemaitį išgabena mirties nuosprendžio įvykdymui į Maskvos Butyrkų kalėjimą. Po teismo praėjus beveik pusmečiui, 1954 lapkričio 26 d. J. J. Nepaprastai įdomus ir J. Žemaičio šeimos likimas. Tėvai išvaromi iš namų ir badauja Klaipėdos uosto šiukšlynuose, paskui priglaudžiami Laukgalių senelių namuose. Seserį Kotryną - mokytoją ir jos šeimą ištremia į Sibirą dar 1941 m. Kadangi J.

Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus

tags: #simas #bielinis #gimimo #data