6 metų vaiko moralinis vystymasis

Moralė - tai tam tikrų bendravimo taisyklių, normų ir nuostatų rinkinys, skirstoma į objektyviąją (visuomeninę) ir subjektyviąją (individualiąją). Šiame straipsnyje nagrinėjamas 6 metų vaiko moralinis vystymasis, remiantis įvairiomis teorijomis ir atsižvelgiant į šio amžiaus tarpsnio ypatumus.

Moralės raidos teorijos

Psichoanalitinė teorija

Psichoanalitinė teorija teigia, kad moralės normų įgijimas yra vaiko panašėjimo su tėvais ir elgesio kontrolės rezultatas. Vaiko moralė formuojasi pagal tėvų ir visos visuomenės standartus. Vaikas moralės normas perima, norėdamas išvengti kaltės jausmo. Pripažinus savo tėvų moralines normas, susiformuoja jo super ego, kuris leidžia suprasti, koks jis turi būti (idealus ego) ir atpažinti tėvams nepriimtiną elgesį. Sugebėjimas išgyventi kaltės jausmą rodo, kad vaiko super ego yra gerai susiformavęs. Tada vidinės kontrolės dėka vaikas jau sugeba reguliuoti savo elgesį ir ID reikalavimus.

Kognityvinė teorija

Šveicarų psichologas J. Piaget aprašė dvi moralės raidos stadijas:

1. Heteronominę moralę (priverstinę, paklusimo kito autoritetui). Ši stadija būdinga 5-10 metų vaikams. Vaiko požiūris į taisykles, kaip į šventas ir nekeičiamas, priklauso nuo dviejų veiksnių, kurie riboja, varžo vaiko moralės supratimą - tai prievarta palaikomas suaugusiojo autoritetas, kuris remiasi neginčytinu požiūriu į taisykles ir į suaugusiuosius, kurie jas įgyvendina, bei kognityvinis nesubrendimas, t. p. ir vaiko egocentrizmas. Mažas vaikas mano, kad kiekvienas vaikas mąsto taip pat kaip ir jis, todėl taisykles traktuoja kaip nekintamą realybę, užuot vertinęs kaip subjektyvias, kurias panorėjus galima pakeisti.
2. Autonominę moralę (savarankišką). Tokia moralė būdinga 10 metų ir vyresniems vaikams. J. Piaget teigė, kad visa moralė nėra grupės primesta individui ir suaugusiojo vaikui. Vaiko supratimas apie socialines normas keičiasi, o kartu keičiasi jo moralė. Vaikas dėl kognityvinės raidos pamažu išsilaisvindamas iš suaugusiųjų budrumo ir prievartos, bendraudamas su bendraamžiais, pereina iš heteronominės samprotavimo stadijos į autonominę. Šiam perėjimui ypač svarbi vaiko socialinė patirtis, bendravimas su bendraamžiais.

Kitas mokslininkas Kohlbergas irgi aprašė moralės raidos sampratą. Prekonvenciniame moralės lygmenyje moralė reguliuojama iš išorės. Vaikas sprendžia, ar veiksmai teisingi, ar klaidingi. Jis remiasi tuo, ar jie sukelia malonius, ar nemalonius padarinius. Vaikas prisiderina prie suaugusiųjų keliamų reikalavimų, taisyklių todėl, kad taisykles įtvirtinantys asmenys yra stiprūs fiziškai.

Prekonvenciniame lygyje skiriamos dvi stadijos:

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

• Bausmės ir paklusnumo stadija (vaikui yra sudėtinga apsvarstyti ir atsižvelgti į du požiūrius. Jie priima autoriteto požiūrį kaip savo ir nukreipia dėmesį į tai, kaip išvengti bausmės).
• Naivaus hedonizmo ir instrumentinės orientacijos stadija (vaikas supranta, kad žmonės gali skirtingai žiūrėti į moralinę dilemą, tačiau šis supratimas iš pradžių yra labai konkretus. Vaikas su pagarba žiūri į socialines normas kaip į moralės pagrindą, tačiau jų laikymasis nėra motyvuotas tiesioginiais jų veiksmų padariniais.

Konvenciniame moralės lygmenyje vaikas supranta socialines normas kaip moralės pagrindą. Šis lygmuo skaidomas į dvi stadijas:

• „Gero berniuko - geros mergaitės orientacija” arba santarvės moralė (vaikas jau gali nujausti, ką galvoja ir jaučia kitas asmuo, ir žino, kad kitas asmuo tuo pat metu gali daryti tą patį).
• Socialinės tvarkos palaikymo orientaciją. Individai, esantys toje stadijoje, spręsdami apie įvykio eigą, sugeba atsitraukti nuo dviejų asmenų tarpusavio ryšio supratimo ir atsižvelgti į trečiąją perspektyvą - visuomenėje egzistuojančius įstatymus.

Pokonvenciniame moralės lygmenyje individo neriboja neginčytinas moralinis diktatas, kuris yra priimtinas jo visuomenėje. Stengiamasi moralę apibrėžti abstrakčiais principais ir vertybėmis, kurios galiotų ir būtų taikomos visomis situacijoms ir bet kurioje visuomenėje.

Bihevioristinė kryptis

Pasak A. Banduros, moralės raidą galima paaiškinti išmokimu. Tėvai ir kiti reikšmingi asmenys formuoja vaiko moralinį požiūrį paskatindami, bausdami, taip pat per modeliavimą. Vaikai stebi ir mėgdžioja suaugusiųjų elgesį. Ypač jei suaugusieji, kurie skatina vaiką, yra jam šilti ir kompetentingi. Vaikai gali būti provokuojami pameluoti ar pavokti, palikti vieni kambaryje.

Humanistinė kryptis

Viena iš šios krypties atstovų N. Eisenberg išskyrė kelis prosocialaus elgesio lygius: hedonistinę orientaciją, poreikių orientaciją, patvirtinimo siekį, empatiją ir perėjimo lygmenį. Prosocialus elgesys - tai noras daryti kažkam gera, padėti, užjausti ir pan.

6 metų vaiko moralinio vystymosi ypatumai

6 metų vaiko moraliniam vystymuisi būdinga:

Taip pat skaitykite: Kaip išrinkti vaikišką telefoną 3 metų vaikui?

• Priklausomybė nuo tėvų ir auklėtojų moralinių normų.
• Heteronominės moralės stadija (pagal J. Piaget).
• Prekonvencinis moralės lygmuo (pagal L. Kohlbergą).
• Moralės normų perėmimas, norint išvengti kaltės jausmo.
• Išorinės kalbos naudojimas mąstymui.
• Vaizdinis-emocinis mąstymas.

6 metų vaikas jau geba:

• Atsirti liūdnus ir linksmus žmones.
• Komentuoti savo piešinius.
• Klausytis sekamų ir skaitomų pasakų.
• Domisi knygelių iliustracijomis.
• Noriai mokosi eilėraštukų, skaičiuočių, eiliuotų mįslių.
• Apsirengti ir nusirengti.
• Laikytis taisyklių.
• Planuoti žaidimus.
• Sugalvoti siužetus.
• Įvertinti ir komentuoti veiklos žingsnius.
• Savarankiškai skaičiuoti iki 5, o padedama gali suskaičiuoti ir iki 10.
• Daug šnekėti, klausinėti, reikšti norus, pasakoti ką daro, ką nuveikė.
• Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus.
• Kalba aiškiai.
• Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių.
• Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano.
• Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos.
• Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui.
• Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina.
• Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.
• Aktyviai dalyvauti grupiniuose žaidimuose, veiklose, laikosi grupės taisyklių.
• Bendrauti, pasakoti savo įspūdžius.
• Puikiai sutarti su auklėtojomis, yra paklusnus ir paslaugus vaikas.
• Tvarkytis žaislus, padeda kitiems.
• Nebūti konfliktiškas, neskriaudžia kitų vaikų.
• Reaguoti ramiai, stengiasi jas įveikti pati, nepavykus kreipiasi į auklėtoją.
• Draugauti, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais.
• Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja.
• Paguosti, paglostyti, duoti žaislą liūdinčiam.
• Dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti.
• Žaisti judriuosius ir kūrybinius žaidimus, stebėti aplinką ir kitus reiškinius.
• Dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus.

Moralinis auklėjimas

Moralinis auklėjimas galimas tik tada, kai prasideda moralinis gyvenimas, kuris pasireiškia tuo, kad žmogaus „aš“ valdo savo žemesniųjų galių veiklą. Vaikas, kurio mąstymas yra vaizdinis - emocinis, dar nesugeba atskirti minties nuo veiksmo. Vaikui mintis yra veiksmas. Vaikas dar negali abstrakčiai, t. y. atsiejančiai mąstyti. Jis mąsto ir kartu veikia. Todėl iki tam tikro amžiaus elgesio taisyklės, kurios suaugusiems yra prasmingos, vaikams yra beprasmės.

Vidinė kalba kontroliuoja moralinį - socialinį elgesį ir leidžia žmogui apmąstyti savo elgesio pasekmes, prieš atliekant veiksmą. Tačiau moralinis gyvenimas gali prasidėti tik formuojantis operaciniam mąstymui, kai smegenų veikla atsiskiria nuo fizinės veiklos.

Iki to laiko mes taip pat auklėjame savo vaikus morališkai, tačiau ne žodžiais ir taisyklėmis, kurios suaugusiems yra prasmingos, o vaikui, kol jis dar negali abstrakčiai mąstyti, nieko nereiškiančios. Iki to laiko vaikus mes auklėjame, žinome tai ar nežinome, savo pavyzdžiu. Iki ketverių metų vaikai 95 % to, ką jiems sako tėvai, suvokia ne žodžiais, ne logika, bet emocijomis, - jausdami tai, kas yra mūsų viduje. Vaikų prigimtis verčia juos sekti tėvų ir mokytojų pavyzdžiu, kurį jie jaučia ir mato. Todėl vienintelis būdas vaiką padaryti geresniu - tai parodyti jam geresnį pavyzdį.

Vaikystės reikšmė ir vaiko teisių užtikrinimas

Vaikystė yra ypatingas žmogaus gyvenimo etapas, kurio metu formuojasi asmenybė, įgyjami socialiniai įgūdžiai ir žinios apie supantį pasaulį. Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, turintys savo teises ir poreikius. Todėl vaiko teisių apsauga ir užtikrinimas yra ne tik moralinis imperatyvas, bet ir svarbus politikos klausimas.

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

Šiuo metu vaikai suvokiami kaip visateisiai visuomenės nariai, o jų teisės yra ne tik resursų, bet ir politikos klausimas. Tai ypač aktualu pedagogams, kurie turi suvokti, kad vaikas yra autonomiška asmenybė, turinti savo minties ir žodžio laisvę, teisę reikšti savo nuomonę, teisę į laisvą apsisprendimą, poilsį, laisvalaikį, saviraišką ir saviugdą. Teigiamas požiūris į vaiko teises ir pagarba joms atspindi šiuolaikinės demokratijos vertybes valstybėje. XXI amžius vadinamas vaiko teisių realizavimo ir apsaugos amžiumi, pripažįstant, kad vaikui reikia ne tik maisto ir pastogės, bet ir galimybės visapusiškai tobulėti.

Lietuvos ugdymo įstaigose domėtis vaiko teisėmis pradėta atkūrus nepriklausomybę, reformuojant švietimo sistemą pagal Vakarų Europos šalių edukacinę patirtį. Lietuvoje nemažai nuveikta vaiko teisių apsaugos srityje: ratifikuota JTO Vaiko teisių konvencija (1995 m.), priimtas Vaiko teisių pagrindų įstatymas (1996 m.) ir Vaiko globos įstatymas (1998 m.). Tai rodo siekį užtikrinti vaiko ekonominį ir politinį nepriklausomumą nuo suaugusiųjų.

Kuriant pilietinę lygiateisių galimybių visuomenę Lietuvoje, būtina stengtis, kad vaikas, kaip pažeidžiamiausias jos narys, turėtų tokias pat teises kaip ir suaugusieji. Tačiau kalbėti apie vaiko teises kasdieninėse ikimokyklinėse įstaigose vis dar neįprasta, o jei ir kalbama, tai dažniausiai tik teoriniu lygmeniu. Daug dėmesio skiriama mokyklinei vaikystei, o ikimokyklinei - kur kas mažiau. Realybė rodo, kad ikimokyklinėse įstaigose vis dar stokojama vaiko, kaip visateisio visuomenės nario, priėmimo. Jei ir kalbama apie vaiko ugdymą, tai dažniausiai nagrinėjamas ugdymo turinys, programos, priemonės ir jų praktinis taikymas, pamirštant patį vaiką.

Pavyzdys iš realaus gyvenimo

Augustė yra 6 metų mergaitė, lankanti darželį. Ji gyvena su mama, kuri dirba projektuotoja, ir tėčiu, dirbančiu pasieniečiu. Augustė turi stiprų ryšį su mama, o tėtis yra griežtesnis. Tėvai aktyviai dalyvauja darželio veikloje, rūpinasi vaiko ugdymu.

Fizinis vystymasis atitinka amžiaus tarpsnį. Augustė yra judri, mėgsta aktyvius žaidimus, gerai atlieka fizinius pratimus ir greitai mokosi naujų. Ji puikiai orientuojasi darželio aplinkoje, įveikia kliūtis. Aktyvios veiklos metu yra atsargi, saugo save ir kitus. Fiziškai stipri, retai serga.

Augustė drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai bando ją atlikti, išbando žinomus ir naujus sunkumų įveikimo būdus. Stengiasi viską atlikti pati, tačiau nepavykus nebijo paprašyti pagalbos. Geba taisyklingai laikyti pieštuką, teptuką, stambias detales nuspalvina gana tvarkingai. Mergaitė tvarkinga, naudojasi tualetu.

Augustės dėmesys yra nevalingas, ji susikaupia ir išlaiko ilgesnį laiką dėmesį, jei veikla yra įdomi. Skiria ir įvardija pagrindines spalvas, tapatina daiktus pagal formą ir dydį. Savarankiškai skaičiuoja iki 5, o padedama gali suskaičiuoti ir iki 10. Daug šneka, klausinėja, reiškia norus, pasako ką daro, ką nuveikė. Kalba trumpais sakinukais, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba aiški. Įdėmiai klausosi skaitomų kūrinėlių ir naujų žodžių. Vartoja įvardžius aš, jis, tu, mano. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Labai mėgsta vartyti knygeles, dėmesį skirdama ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Įvairiomis rašymo priemonėmis keverzoja vertikalias ir horizontalias linijas.

Stebint ugdomosiose veiklose, išryškėjo jos aktyvumas, noras bendrauti, pasakoti savo įspūdžius. Augustė noriai įsijungia į grupinius žaidimus, veiklas, laikosi grupės taisyklių. Yra žingeidi, noriai imasi ugdomoje veikloje jai skiriamų užduočių, įdėmiai klausosi auklėtojos. Puikiai sutaria su auklėtojomis, yra paklusni ir paslaugus vaikas. Auklėtojos paprašyta tvarkosi žaislus, padeda kitiems. Mergaitė nėra konfliktiškas, neskriaudžia kitų vaikų. Kilus konfliktinėms situacijoms vaikas reaguoja ramiai, stengiasi jas įveikti pati, nepavykus kreipiasi į auklėtoją.

Mergaitė draugiška, mėgsta bendrauti, puikiai sutaria su kitais grupės vaikais. Pradeda atpažinti, ką jaučia, pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja. Paguodžia, paglosto, duoda žaislą liūdinčiam. Vaikai ją mėgsta, noriai žaidžia kartu. Moka dalintis žaislais, dažnai iš namų atsineša įvairiausių žaislų ar knygelių, kurias rodo kitiems vaikams, duoda pažaisti, pažiūrėti. Domisi knygelėmis, mėgsta klausytis skaitomų pasakų, todėl būdama tokio amžiaus aiškiai kalba, reiškia mintis. Taip pat mėgsta žaisti judriuosius ir kūrybinius žaidimus, stebėti aplinką ir kitus reiškinius. Augustė dažnai susiranda ką veikti pati ir įtraukia kitus vaikus. Pastaruoju metu dažnai su mergaitėmis žaidžia vaidmeninius žaidimus „Namai“. Mergaitė yra labai protinga, draugiška, paslaugi ir paklusni vaikas.

Konfliktinės situacijos analizė

Aprašomas atvejis, kai grupėje kilo konfliktas tarp dviejų berniukų dėl noro užlipti ant pavėsinės stogelio. Vitas ir Vilius susiginčijo, kuris tai padarys lengviau. Vitas numenkino Viliaus galimybes, o Vilius, norėdamas apginti savo nuomonę, neprileido Vito prie lango. Vitas timtelėjo Vilių, kuris pargriuvo ir, atsistojęs, trenkė Vitui. Auklėtoja išskyrė berniukus, tačiau Vilius vėl puolė Vitą.

Auklėtoja sureagavo greitai ir atitraukė Vilių, griežtai paklausė, ką jis daro, ir pasiteiravo, ar jis supranta, kad tokiu elgesiu galėjo rimtai sužeisti Vitą. Auklėtoja pareikalavo, kad berniukas atsiprašytų verkiančio Vito, tačiau Vilius užsispyrė ir net neketino to daryti.

Auklėtoja įvertino situaciją kaip netoleruotiną ir keliantį nerimą dėl Viliaus agresyvios reakcijos. Buvo nuspręsta išsiaiškinti konflikto priežastis, aptarti kiekvieno vaiko kilusias emocijas, elgesį ir kaip vaikai turėtų elgtis tokioje situacijoje.

Kitą dieną su berniukais buvo pasikalbėta apie jų elgesį. Berniukai nebuvo labai kalbūs, bet iš to, ką pasakė, auklėtoja pateikė apibendrinimą, kaip kiekvienas iš jų jautėsi, kaip reikia tokioje situacijoje elgtis, priminė grupės bendravimo taisykles ir galimas jų elgesio pasekmes. Berniukai ramiai stovėjo ir klausėsi auklėtojos. Pagyriau berniukus, kad jie yra geri, tačiau toks jų elgesys yra netinkamas ir netoleruotinas. Vaikai atsiprašė vienas kito, apsikabino ir susitaikė.

VAIKO SOCIALINĖ RAIDA

Prieš vaiką išleidžiant į darželį, mokyklą, paauglystę, gyvenimą, visų pirma tėvai privalo išmokti priimti savo vaiką tokį, koks jis tuo metu turi būti. Dėmesys savo vaikui yra raktas į jo širdį, kuris vėliau, paauglystėje, atvers dideles paslaptis. Savo elgesio pavyzdžiu tėvai parodo, koks turi ar neturi būti gyvenimas, o vaikas jau vėlesnėje paauglystėje ima kartoti arba priešgyniauti, kovoti ar net sarkastiškai juoktis iš tėvų skiepytų vertybių. Paaiškinkite tinkamo elgesio naudą ir venkite aptarinėti jo blogą elgesį. Būkite dėmesingi. Pagirti vaiką visai nesunku ir pagyrimų niekada nebus per daug. Kiekvieną dieną vaikai daro tai, už ką galima juos pagirti. Gal atrodys, kad kai kurie vaikai nieko ypatingo nepadaro, tačiau net ir už įprastus dalykus jie yra verti pagyrimo. Nėra idealių tėčių ar mamų. Paaiškinkite tinkamo elgesio naudą ir venkite aptarinėti jo blogą elgesį. Atskyrimas nėra bausmė. Jis skirtas tam, kad vaikas nustotų netinkamai elgtis, nusiramintų. Pavyzdžiui, jei vaikai pešasi ir nenustoja jums prašant, galite liepti jiems, kiekvienam atskirai, pabūti kelias minutes ramioje ir tylioje vietoje. Kuomet vaikas nurimsta, gali grįžti. Bausmė iš esmės reiškia tai, kad vaikas netenka mėgstamo dalyko ar veiklos dėl to, jog elgėsi netinkamai. Natūralios pasekmės. Atėmimas to, ką vaikas mėgsta. Papildomos užduotys, kurių vaikas nemėgsta. Šiame etape svarbiausia nepamiršti, kad vaikas tampa nebe vaiku. Jis ieško savo vietos, todėl dažnai atsiriboja nuo šeimos vertybių, ieško ir bando taikyti kitokias vertybes (dažnai draugų ar vyresnių žmonių, nesusijusių su įprastine vaiko aplinka - namais, mokykla, kiemu). Todėl reikia stengtis priimti vaiką, kaip suaugusį žmogų, kaip draugą, bet nelaukti, kol vaikas tuoj pat ims elgtis kaip suaugęs.

tags: #6 #metu #vaiko #moralinis #vystymasis