Prisiminkite savo vaikystę. Kas ryškiausiai išlikę prisiminimuose? Šventės. Tradicijos. Unikalūs jūsų šeimos ritualai. Tai yra tie dalykai, kurie sukelia ryškias, malonias emocijas ir formuoja mus kaip asmenybes. Gimtadienis - viena iš tokių progų, apipinta įvairiausiomis tradicijomis, kurios skiriasi ne tik skirtingose šalyse, bet ir kiekvienoje šeimoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime gimtadienio tradicijas Lietuvoje, jų reikšmę ir kaip jos padeda stiprinti šeimos ryšius.
Tradicijų Svarba Šeimos Gyvenime
Tradicijos - tai nuostabūs maži dalykėliai, kurie dažniausiai nereikalauja specialaus elgesio, ypatingų įvykių, tačiau sukelia jausmus, nusėda atmintyje, kuri leidžia vėl ir vėl juos patirti. Vargu ar rastume dar vieną reiškinį šeimos gyvenime, kuris būtų toks visapusiškas, atspindintis šeimos gyvenimo kontekstą ir tarpusavio ryšius. Tradicijos visapusiškumas pasireiškia tuo, kad įtraukia visus šeimos narius ir visiems ji yra reikšminga. Jei taip nėra, tradicija ima byrėti. Kultūrinis kontekstas taip pat formuoja tradicijas.
Šventinės tradicijos yra tie dalykai, kuriuos mes darome specialiomis, ypatingomis progomis ir vadiname šventėmis. Šeimos tradicijos - tai veikla, kuriai įtakos turi visi šeimos nariai, jos atspindi jų gyvenimo stilių ir kasdienę šeimos veiklą bei įpročius. Tam, kad mūsų veiksmus, įpročius galėtume vadinti tradicijomis, jos turi įtraukti tokius komponentus: bendravimo, įsipareigojimo, tęstinumo.
Bendravimas, atrodytų, yra elementarus ir paprastas kiekvienos šeimos gyvenimo elementas. Tačiau švenčių, tradicijų ar šeimos ritualų metų jis būna šiek tiek kitoks: gilesnis, galbūt prasmingesnis, jautresnis. Toks bendravimas stiprina šeimos artumo jausmą, supratimą, meilę. Bendraudami mokomės padėti vieni kitiems įveikti sunkumus, išgyventi netektis, atleisti. Tai bendradarbiavimo ir susitaikymo metas. Kalbame apie įvykius dabartiniame mūsų gyvenime, su jais susijusius jausmus, aptariame idėjas. Gimsta tokie pokalbiai, kuriems įprastą dieną dažniausiai neturime laiko ar tiesiog nesame linkę atvirauti.
Tyrėjai Nick Stinnett ir John DeFrain teigia, kad tradicijos yra tai, ką vadiname „Mes visada…“. Tradicijų kuriamas įsipareigojimo šeimai jausmas suteikia priklausymo grupei ir atsakomybės pojūtį. Jausmas, kad priklausai šeimai (socialinei grupei), padeda jaustis saugiu ir apsaugotu, leidžia pajusti savo identitetą. Tai ypač svarbu asmens laimės ir gerovės suvokimui. W. Doherty teigia, kad šeimos tradicijų palaikymas padeda šeimai išvengti išsibarstymo, kuris tyrėjų dar vadinamas entropija. Fizikos moksluose šiuo žodžiu apibūdinama fizinės sistemos tendencija prarasti energiją ir sąsajas laikui bėgant, tarsi dujos, kurios pasklinda ore. Tradicijomis šeima siekia pastovumo, užtikrintumo, tikrumo jausmo šiame nuolat besikeičiančiame, skubančiame pasaulyje. Tradicijų laikymasis - tai šeimos indėlis į tai, ką jai perdavė ankstesnės kartos ir „kokie mes turime išlikti“, nes tai yra „mūsų šeima“.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio papročiai
Dažniausiai tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Kai kurios grindžiamos religiniais įsitikinimais (pvz. malda prieš valgį), kitos kyla iš kultūrinio ar etninio paveldo (Užgavėnės). Tai ir puiki vaikų auklėjimo priemonė. Mokant juos apie praeitį, ugdomas jų kultūrinis identitetas, mokoma pajusti ryšį su praeities kartomis. Mums bręstant, vėliau senstant, poreikis išlikti tokiu pačiu ir pasidalinti savo patirtimi su jaunesniais tik stiprėja. Kelios kartos, dalyvaudamos tradicijose patenkina savo poreikius. Žinoma, šiek tiek užtrunka, kol suvokiame tikrąją tradicijų ir šeimos ritualų prasmę, stiprybę, kurią gauname iš jų. Dažniausiai tik sukūrę savo šeimas ir susilaukę vaikų imame galvoti, ką vertingo mes jiems galime perduoti.
Yra daugybė priežasčių, dėl kurių šeimos nariai nutolsta vieni nuo kitų. Skyrybos, persikraustymas, studijos kitame mieste ar valstybėje. Tai atitolina net ir artimiausius šeimos narius. Tradicijų paskirtis ir yra išlaikyti tuos ryšius, kad ir kas benutiktų.
Gimtadienio Tradicijos Lietuvoje: Nuo Kuklių Paminėjimų Iki Didelių Švenčių
Lietuvoje gimtadienio šventimo tradicijos, kaip ir daugelyje kitų šalių, yra glaudžiai susijusios su šeimos, draugų ir bendruomenės ryšiais. Nors konkrečios tradicijos gali skirtis priklausomai nuo šeimos, regiono ir individualių preferencijų, yra keletas bendrų bruožų, būdingų lietuviškam gimtadieniui.
Sveikinimai ir Linkėjimai
Vienas iš pagrindinių gimtadienio elementų Lietuvoje - nuoširdūs sveikinimai ir linkėjimai. Artimieji, draugai ir kolegos sveikina gimtadienio proga asmeniškai, telefonu, trumposiomis žinutėmis ar socialiniuose tinkluose. Linkima sveikatos, laimės, sėkmės ir visko, kas geriausia.
Gimtadienio Tortas ir Žvakutės
Kaip ir daugelyje pasaulio šalių, gimtadienio tortas yra neatsiejama šventės dalis. Tortas puošiamas žvakutėmis, atitinkančiomis sukaktuvininko amžių. Užpučiant žvakutes, gimtadienio kaltininkas sugalvoja norą, tikėdamasis, kad jis išsipildys. Tai magiškas momentas, ypač laukiamas vaikų.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio džiaugsmas
Dovanojimas
Dovanos - dar vienas svarbus gimtadienio elementas. Artimieji ir draugai dovanoja įvairias dovanas, atsižvelgdami į sukaktuvininko pomėgius, interesus ir poreikius. Tai gali būti tiek materialinės dovanos, tiek ir įvairios pramogos ar patirtys. Svarbiausia - parodyti dėmesį ir meilę.
Šventinis Stalas ir Vaišės
Gimtadienio proga dažnai ruošiamas šventinis stalas, nukrautas įvairiais patiekalais ir skanumynais. Vaišės priklauso nuo šeimos tradicijų ir finansinių galimybių. Tai gali būti tiek namuose ruoštas maistas, tiek ir užsakytas iš restorano. Svarbiausia - sukurti jaukią ir šventinę atmosferą.
Šventimas Su Artimaisiais
Gimtadienis - puiki proga suburti artimuosius ir draugus. Šventė gali būti organizuojama namuose, restorane, kavinėje ar kitoje pasirinktoje vietoje. Svarbiausia - praleisti laiką kartu, bendrauti, dalintis prisiminimais ir kurti naujus.
Tradicinės Dainos ir Žaidimai
Gimtadienio šventę dažnai lydi tradicinės dainos, tokios kaip "Ilgiausių metų". Taip pat gali būti žaidžiami įvairūs žaidimai, ypač jei šventėje dalyvauja vaikų. Tai padeda sukurti linksmą ir šventinę atmosferą.
Gimtadienis Kaip Asmenybės Raidos Dalis
Gimtadienio šventė ir jos reikšmė žmogaus gyvenime nėra plačiai psichologijos mokslo nagrinėjama tema. Dažniausiai gimtadienis psichologams rūpi kaip žmogaus tapatumo, susijusio su jo amžiumi, dalis - asmenybės raidos, brandos, tam tikrų amžiaus krizių kontekste. Be abejo, gimtadienis, jo šventė gali tapti svarbia tema konsultuojant, jei klientas su šia data sieja svarbius savo išgyvenimus.
Taip pat skaitykite: Domanto Razausko biografijos apžvalga
Beje, Lietuvoje gimtadienio švenčių tradicija palyginti nesena - pradėta 20 a.
"Gimtadienio Depresija": Mitas ar Realybė?
Ar esate buvę situacijoje, kai svečiai iš visos širdies traukia: "Ilgiausių metų, ilgiausių…" - o tas, kuriam skirta ši daina, visą vakarą jaučiasi kaip pamokos neišmokęs mokinys?
Kas yra "gimtadienio depresija"? Ką tai reiškia? Ligų klasifikacijose tokio "sutrikimo" nėra… Na, o kalbant rimtai, manau, šiuo terminu žmonės apibūdina įvairius jausmus, tarkime, nerimą ir stresą, kylantį dėl pačios šventės organizavimo, kai užmojai ar lūkesčiai pranoksta galimybes. Pavyzdžiui, norima surengti įspūdingą vakarėlį, o spaudžia laikas, lėšų stygius ar tiesiog trūksta idėjų. Kai labai svarbu aplinkinių nuomonė, vertinimas, kai trokštama kitus nustebinti, padaryti įspūdį ir baiminamasi, kad nepavyks.
"Gimtadienio depresija" galima apibūdinti ir liūdesį, kai suvokiama laiko tėkmė, kai galvojama, kad prabėgo dar vieneri gyvenimo metai, kad gyventi lieka vis trumpiau. Kai praėję metai juntami ne kaip Dievo dovana, o kaip netektis. Šio laikotarpio būseną galima apibūdinti ir kaip nusivylimą, jei neišsipildo planai, svajonės, troškimai. Gimtadienis dažnai priverčia mus tarsi stabtelėti ir peržvelgti nuveiktus darbus, laimėjimus. Konsultuojant žmones dažnai tenka išgirsti: "Buvau užsibrėžusi ištekėti iki 30 metų", "maniau, kad pirmo vaiko susilauksiu iki 25-erių", "Per šiuos metus turėjau pakeisti darbą" ir pan.
Daug tikimasi ir iš kitų žmonių: kad šventės proga jie ypatingai pasielgs, nepamirš pasveikinti, parengs staigmeną, skirs daugiau dėmesio, ką nors padovanos. "Gimtadienio depresija" reiškia ir vienatvės jausmą, kuris gali paaštrėti, jei aplink nėra žmonių, su kuriais būtų galima švęsti gimtadienį, jei artimieji pamiršta pasveikinti. Galimi ir kiti įvairūs išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria prieš, per ar po savo gimimo dienos.
Žmonės bijo mirties, senatvės, ligų, nežinomybės. Tai natūralu. Pasinėrę į kasdienybę dažniausiai užmirštame savo būties laikinumą, o gimtadieniai primena mūsų amžių ir bėgantį laiką. Vaikai paprastai nori greičiau užaugti, paaugliai nekantriai laukia pilnametystės. Mirtis jiems dar svetima, nesuvokiama, nesietina su jais pačiais sąvoka. Priekyje - įdomi, jaudinama, kupina perspektyvų ateitis. Su amžiumi mirtis artėja ir tiesiogine, ir perkeltine žodžio prasme. Gyvenimiška patirtis, tikėjimas, branda išmoko mus susitaikyti ir su didėjančiu metų skaičiumi, ir su mirties neišvengiamybe. Išmokstame vertinti, ką turime, pragyventus metus suvokti kaip dovaną, o ne praradimą. Specialių mokslų tam dažniausiai nereikia. Tai natūrali dvasinė žmogaus prigimties sklaida.
Jubiliejai: Psichologinis Lūžio Taškas
Sąvoka "amžiaus krizė" tradiciškai taikoma 40-50-mečiams, ji būdinga ir vyrams, ir moterims. Būtent šie gimtadieniai būna tam tikras psichologinio lūžio taškas. Pasiekusieji vidurio amžių gana dažnai jaučiasi kaip sėdintys kalno viršūnėje. Praeitį vertina kaip kopimą į kalną, o perspektyvą - kaip pasyvų ritimąsi nuokalnėn. Šiuo laikotarpiu išgyvenama krizė gali būti susijusi su daugeliu dalykų: fiziologiniais procesais, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu, ryškiau juntamais įvairiais sveikatos negalavimais, laimėjimų įvairiose gyvenimo srityse revizija, gyvenimo prasmės klausimu, vaikais - yra ar nėra jų, tuščio lizdo pojūtis - ir kt. Kaip tą krizę išgyvena konkretus žmogus, lemia daugelis veiksnių ir aplinkybių.
Gera žinia šiuo atveju yra ta, kad psichologiniai tyrimai rodo, jog sulaukusieji 50-60-70 metų paprastai vėl jaučiasi pakankamai laimingi ir savo gyvenimą vertina kur kas optimistiškiau ir pozityviau negu vadinamosios krizės sulaukusieji 40-50-mečiai. "Krizė" šiuo atveju dažniausiai būna subjektyvus išgyvenimas, nebūtinai susijęs su realybe.
Gimtadienio Tradicijų Raida
Kalendorių sudarinėjimas sudarė pagrindą atsirasti gimtadieniams. Kai žmogus pradėjo stebėti mėnulio ciklus, pastebėti besikartojančius metų laikus ir sudarinėti kalendorius, jam pasidarė lengviau paskaičiuoti savo gimimo datą bei kasmet ją paminėti. Pirmieji kalendoriai atsirado VI tūkst. pr. Kr.
Laikais iki krikščionybės, kuomet vyravo tamsus pagoniškas mąstymas, žmonės tikėjo, kad blogio jėgos aplanko žmogų per jo gimtadienį. Norėdami apsisaugoti, žmonės susiburdavo aplink gimtadienio kaltininką ir keldavo triukšmą (plodavo rankomis, garsiai linkėdavo gerų dalykų gimtadienio kaltininkui), kuris turėtų išgąsdinti blogio jėgas ir priversti jas atsitraukti. Tuomet nebuvo tradicijos teikti dovanas gimtadienio proga, tačiau jei svečias atsinešdavo dovaną, tai buvo laikoma pagarbos ženklu.
Pirmieji gimtadienius pradėjo švęsti karaliai ir valdovai, kadangi buvo manoma, jog gimtadienius gali švęsti tik pakankamai svarbūs žmonės, galintys surengti didelę puotą ir sukviesti daug svečių. Ginčijamasi, iš kur kilusi gimtadienio torto tradicija. Gimtadienio torto žvakučių tradicija manoma, kad susijusi su žmonių tikėjimu, kad Dievas gyvena danguje ir uždegtos žvakutės padeda nusiųsti jam signalą ar maldas. Vokiečiai uždegdavo vieną didelę žvakę pyrago centre, simbolizuojančią gyvenimo šviesą.
Jėzaus Kristaus gimtadienis prieš daugiau nei 2000 metų - tai pats žymiausias ir populiariausias gimtadienis visoje istorijoje. Nuo tada, kai Jėzus gimė Betliejuje, viso pasaulio krikščionys kasmet švenčia Jėzaus gimtadienį - Šv. Kalėdas.
Gimtadienio Tradicijos Įvairiose Šalyse
Skiriasi gimtadienio šventimo tradicijos skirtingose šalyse.
- Latvija - gimtadienio kaltininko kėlimas su kėde tiek kartų, kiek sueina metų.
- Vokietija - žvakutės uždegamos ant gimtadienio torto iš pat ryto ir paliekamos degti visą dieną. Dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų plius viena dėl sėkmės. Vakare po vakarienės visi dainuoja gimtadienio dainą, o gimtadienio kaltininkas užpučia žvakutes, prieš tai sugalvojęs norą. Tuomet išvyniojamos dovanos ir prasideda vakarėlis. Jei vyrui sueina 30 metų, o jis vis dar neturi merginos, jis turi šluoti rotušės laiptus. Jo draugai meta šiukšles ant laiptų, o gimtadienio kaltininkas šluoja.
- Danija - pro langą išskleidžiama vėliava, žyminti, kad šiame name gyvena žmogus, kuris švenčia gimtadienį.
- Vietnamas - visų gimtadieniai švenčiami naujųjų metų dieną, kadangi vietnamiečiai nežino tikslios savo gimimo datos.
- Filipinai - kepami įvairių dydžių ir formų gimtadienio tortai, valgomi makaronai, simbolizuojantys ilgą gyvenimą, puošiama balionais ir pinatomis (ryškiaspalviai, tuščiaviduriai, iš popieriaus ir klijų pagaminti daiktai, kurių vidus pripildomas saldainių, konfeti ir smulkių dovanėlių.
- Korėja - per pirmąjį gimtadienį kūdikiui ant stalo padedami 4 daiktai: pieštukas, liniuotė, siūlas ir pinigai, iš kurių vaikas turi pasirinkti vieną.
- Jungtinės Amerikos Valstijos - ant gimtadienio torto dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų. Pastarasis turi sugalvoti norą ir vienu įkvėpimu užpūsti visas žvakutes.
- Meksika - vyrauja gyvūnų formos pinatos. Kai merginai sukanka 15 metų, surengiamas didelis vakarėlis ir pakviečiama daug žmonių, siekiant ją pristatyti kaip jauną moterį.
- Kuba - daug maisto, muzikos, pinatų ir daug žmonių, dainuojančių gimtadienio dainas ir žaidžiančių žaidimus.
- Gajana - gaminami ypatingi patiekalai (vištienos, antienos arba ėrienos troškinys su ryžiais, kepamas vaisių biskvitas).
- Ekvadoras - kai merginai sueina 15 metų, surengiama didelė puota ir mergina pasipuošia rožine suknele ir aukštakulniais.
- Brazilija - gimtadienio kaltininkui tempiamas ausies spenelis tiek kartų, kiek jam suėjo metų. Gimtadienio kaltininkas pirmą gimtadienio torto gabaliuką duoda savo pačiam ypatingiausiam artimam žmogui ar draugui.
Pasaulis margas, yra daugybė įvairių tradicijų ir skirtingų žmonių.
Ką Daryti, Jei Šeimoje Nėra Nusistovėjusių Gimtadienio Tradicijų?
Jei neturime keletą kartų siekiančių tradicijų, nenusiminkime. Pats metas jas susikurti. Žinoma, tam reikės pasiruošimo ir pastangų. Pirmiausia, nuspręskite, kokio tikslo norėtumėte pasiekti nauja tradicija, kokia tai bus veikla ir kuo ji reikšminga jūsų šeimai. Labai svarbu, kad nauja tradicija įtrauktų kiekvieną šeimos narį ir patenkintų kiekvieno poreikius. Pasirinkite tinkamą laiką įgyvendinti naują tradiciją ir pamąstyti, kaip dažnai ji turėtų kartotis. Pradėkite po truputį, įgyvendinkite vieną ar dvi, ir stebėkite, kaip viskas vyksta, prigyja jos ar ne. Nepamirškite dvasinių ar religinių tradicijų.
Karts nuo karto įvertinkite šeimos tradicijas. Įsitikinkite, ar jos vis dar reikšmingos šeimos nariams. Naudinga aptarti esamas ir planuoti naujas. Surašykite visas jūsų šeimos tradicijas ant lapo. Kartais šeimos net neįtaria apie vienos ar kitos tradicijos egzistavimą jų šeimoje, pvz. sekmadienio pusryčiams kepate kiaušinienę. Atidžiai peržiūrėkite sąrašą, visi padiskutuokite, kuo džiugina ir kuo reikšminga kiekviena tradicija. Ar norite ją tęsti? Gal yra tokių, kurios nebedžiugina? Būkite pasiruošę atsisakyti tų, kurios nebėra reikšmingos šeimai ir išbraukite jas iš sąrašo. Paryškinkite tas, kurių norėtumėte dažniau. Papildykite sąrašą naujomis tradicijomis, kurių norėtumėte savo šeimoje. Sugalvoti šventę, kurios niekas daugiau neturi, pvz. Pažadai kitiems metams, užrašyti jį ant lapelių ir padėti kitiems metams. Pasiūlyti vaikams kasdien ant lapelių rašyti, ką gero tą dieną nuveikė, dėti juos į prakartėlės ėdžias. Prasmingos šeimai tradicijos ir ritualai stiprina šeimos saitus, sukuria jausmą, kad esi istorijos dalis.
Gimtadienio Tradicijos Kaip Nuorodos Pasąmonėje
Tradicijos yra nuorodos mūsų pasąmonėje. Svarbiausios yra tos, apie kurių egsistavimą mes net nenutuokiame.
Šiuo metu šalies sostinėje gyvenanti ir studijuojanti Milda Bartašytė nuo pat gimimo žinojo, kad gegužės 1-oji yra ne tik jos gimimo diena, bet ir ypatinga proga visai valstybei. Nors su šeima šią dieną švenčia savo gimtadienį, mergina teigia, kad kiekvienais metais prisimena ir Lietuvos įstojimą į ES. Šios dienos svarbą ir unikalią šventinę nuotaiką sukurti padėjo dar 2004-aisiais metais užgimusi tradicija: „Europos Parlamento narys, buvęs Lietuvos Kultūros ministras Šarūnas Birutis mums, vaikams, gimusiems tą dieną, ilgą laiką organizavo gimtadienius, kurių metų galėjome ne tik susipažinti vieni su kitais, bet ir prisiminti kokia didi diena tai yra mūsų valstybei. Esu dėkinga jam už šią iniciatyvą, tradicijos puoselėjimą ir priminimą, kokią svarbią dieną esame gimę.“
Šį neeilinį gimtadienio minėjimą su džiugesiu prisimena ir iš Šiaulių kilęs Bernardas Blekaitis. 10 metų savo gimtadienį jis šventė, kaip pats įvardija, kartu su kitais „euriukais“. Gimtadienio šventės vykdavo įvairiose erdvėse: Keistuolių teatre, Vilniaus televizijos bokšte, Lietuvos kultūros ministerijoje, Valdovų rūmuose. „Visada laukdavau šių švenčių, prisimindamas didelius tortus su Europos Sąjungos vėliava. Ir dabar per savo gimtadienius su tėvais prisimenam šią istorinę datą“,- pripažįsta jaunuolis.
Po beveik 20 metų susitiko filmo premjeroje Nors šiuo metu kalbinti pašnekovai vieni su kitais ryšį palaiko rečiau, nei tai pavykdavo padaryti esant jaunesnio amžiaus, tačiau kai kuriuos iš jų bendros šventės taip suartino, kad draugystės metus jie jau skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. M. Bartašytė dėl šių užsimezgusių draugysčių labai džiaugiasi ir su bendraamžiais ryšį palaiko iki šių dienų. „Taip, žinau ir dėl to labai džiaugiuosi. Turiu keletą su kuriais visada miela ir malonu bendrauti“, - pripažįsta ji. Apie ilgametę draugystę sutiko papasakoti ir B. Blekaitis. Nors su tuo pačiu metu gimusiu Žilvinu bendravimas tęsėsi ne vienerius metus, vaikinas atskleidžia, kad šiuo metu ryšys yra nutrūkęs: „Su šiauliečiu Žilvinu lankiau kelis metus Šiaulių miesto berniukų dainavimo mokyklą „Dagilėlis“, bet Žilvinas jos nebelankė ir mūsų keliai išsiskyrė, tik mamos pasišnekėdavo. Na, o šias metais per filmo premjerą susitikau su keletu jaunuolių gimusių šią dieną.“
Filmo, apie kurį užsiminė jaunuolis, premjera, tapo galimybe susitikti ir prisiminti vieni kitus - tai „Kino Pavasaryje“ pasirodžiusio režisieriaus Arūno Matelio inicijuotas filmas „Karta.EU“ (Generation.EU). Tai išskirtinis filmas, sukurtas artimiau susipažinti su pirmąją, europietiškoje kultūroje užaugusia, jaunuolių karta. Jo kūrimo procesas užtruko beveik 20 metų! Eimantas Belickas filme kuria pirmosios Europos Sąjungos kartos Lietuvoje paveikslą. 2004-aisiais mums stojant į ES, kamera fiksavo pirmuosius čia gimstančius „europiečius“, vėliau juos lydėjo ir sekė jų gyvenimus, o šiemet šiems jaunuoliams - jau 20 metų, anksčiau buvo rašoma Delfi. „Man buvo įdomu pažiūrėti, ar šita karta jau yra laisva, ar ji išsilaisvino iš tėvų įtakos, ar dingo mus kamavusios postsovietinės baimės ir ar išvis užtenka vienos kartos išsilaisvinti“, - pasakojo E. Belickas. B. Blekaitis taip pat tapo vienu iš filme pasirodžiusių žmonių. „Džiugu, kad yra sukurtas filmas, kuriame esu nufilmuotas ir aš“, - priduria jis.