Gimtadienis - ypatinga diena, kai švenčiame savo gimimą ir dar vienus nugyventus metus. Vaikai savo gimtadienių laukia panašiai kaip Kalėdų - juk tortas, žvakutės, dovanos… Taip malonu! Tai laikas, kai artimieji ir draugai susirenka kartu, kad išreikštų savo meilę, rūpestį ir palankumą. Tačiau gimtadienio šventimo tradicijos skiriasi visame pasaulyje, atspindėdamos skirtingų tautų, kultūrų ir tradicijų ypatybes. Šiame straipsnyje panagrinėsime gimtadienio tradicijų istoriją ir įvairovę skirtingose šalyse, nuo senovinių apeigų iki šiuolaikinių papročių.
Gimtadienių Ištakos ir Istorija
Gimtadienių šventimo tradicijos šaknys siekia senovės laikus. Nėra tiksliai užfiksuota, kada žmonės pradėjo švęsti savo gimtadienius ir nuo ko viskas prasidėjo. O ir teorijų apie tai - ne viena. Štai, pavyzdžiui, sakoma, kad gimtadienius žmonės pradėjo minėti tada, kai išrado kalendorių. Manoma, kad kalendorių sudarymas sudarė pagrindą atsirasti gimtadieniams. Kai žmogus pradėjo stebėti mėnulio ciklus, pastebėti besikartojančius metų laikus ir sudarinėti kalendorius, jam pasidarė lengviau paskaičiuoti savo gimimo datą bei kasmet ją paminėti. Pirmieji kalendoriai atsirado VI tūkst. pr. Kr.
Tačiau taip pat manoma, kad gimtadienių šventimo ištakos atėjo dar iš laukinių genčių, - tikėta, kad savo gimimo dieną žmogus tampa jautresnis, gali apnikti blogosios jėgos, tad jį labai saugodavo, linkėdavo gero. (Beje, toks tikėjimas gajus dar ir šiais laikais.) Pagal dar vieną versiją, tradiciją švęsti gimtadienius paplatino romėnų karininkai. Dar manoma, kad šią šventę pradėta minėti iš pradžių senovės Egipte, paskui tas paprotys paplito ir Asirijoje. Tiesa, seniau gimtadienį švęsdavo ne visi, tik kilmingi žmonės - faraonai, carai ir jų įpėdiniai (beje, vyriškos giminės). Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Egipto faraonų gimtadienių šventimą datuojami maždaug 3000 m. pr. m. e. Dvaruose būdavo ruošiami didžiuliai pokyliai, dalyvaudavo visi dvariškiai, net ir tarnai. Neretai per faraono gimtadienį iš kalėjimų būdavo išleidžiami kaliniai. Ilgą laiką moterų gimtadienių niekas ne tik kad nešvęsdavo, bet net ir neregistruodavo, tokią privilegiją turėjo tik vyrai. Kiek žinoma, pirmoji moteris, kasmet šventusi savo gimtadienius, buvo Kleopatra, Egipto faraonė (185-116 m. pr. m. e.).
O štai senovės graikai Artemidės, Mėnulio ir medžioklės deivės, gimtadienį švęsdavo net 12 kartų per metus - kiekvieno mėnesio šeštą dieną. Kalbant apie paprastus mirtinguosius, tokia prabanga naudojosi tik šeimos galva - vyras (tėvas), ir tai vieną kartą per metus, o ne kas mėnesį. Beje, kaip teigiama, būtent graikai yra papročio užpūsti žvakutes ant torto pradininkai. Jie ant altorių Artemidės gimimo dieną šventyklose dėdavo apvalių meduolinių pyragaičių su plonomis vaško žvakėmis.
Laikais iki krikščionybės, kuomet vyravo tamsus pagoniškas mąstymas, žmonės tikėjo, kad blogio jėgos aplanko žmogų per jo gimtadienį. Norėdami apsisaugoti, žmonės susiburdavo aplink gimtadienio kaltininką ir keldavo triukšmą (plodavo rankomis, garsiai linkėdavo gerų dalykų gimtadienio kaltininkui), kuris turėtų išgąsdinti blogio jėgas ir priversti jas atsitraukti. Tuomet nebuvo tradicijos teikti dovanas gimtadienio proga, tačiau jei svečias atsinešdavo dovaną, tai buvo laikoma pagarbos ženklu. Pirmieji gimtadienius pradėjo švęsti karaliai ir valdovai, kadangi buvo manoma, jog gimtadienius gali švęsti tik pakankamai svarbūs žmonės, galintys surengti didelę puotą ir sukviesti daug svečių. Ginčijamasi, iš kur kilusi gimtadienio torto tradicija. Gimtadienio torto žvakučių tradicija manoma, kad susijusi su žmonių tikėjimu, kad Dievas gyvena danguje ir uždegtos žvakutės padeda nusiųsti jam signalą ar maldas. Vokiečiai uždegdavo vieną didelę žvakę pyrago centre, simbolizuojančią gyvenimo šviesą.
Taip pat skaitykite: Gimtadienio džiaugsmas
Paplitus krikščionybei tradicija švęsti kieno nors gimtadienius nebuvo labai gaji. Ankstyvieji krikščionys pasaulį laikė skausmo ir liūdesio vieta, tad džiaugsmingos šventės, anot jų, būdavo tada, kai žmogus ne gimdavo, o plikdavo šią nuodėmingą žemę. Be to, pagonių - egiptiečių, graikų ir romėnų - paliktos tradicijos krikščionims buvo nepriimtinos. Ilgainiui, maždaug nuo XII a., gimtadieniai po truputį pradėti minėti šeimose, atsirado gimimo registracijos knygos. Tuomet jau ir vaikai nebuvo nuošalyje, štai, pavyzdžiui, vokiečių krikščionys XIII a. jau turėjo savo vaikiškųjų gimtadienių šventimo ritualą. Vaiką žadindavo auštant dainomis ir atnešdavo jam pyragą su žvakėmis. Tačiau pyrago iškart nevalgė - žvakes, kai šios sudegdavo, pakeisdavo kitomis, ir taip - iki pat vakaro, kai šeima susirinkdavo vakarienės. Gimtuvininkas sugalvodavo norą ir užpūsdavo žvakutes. Kaip ir šiandien, noro buvo nevalia pasakyti garsiai (antraip jis neva neišsipildys), o žvakutes būtina užpūsti vienu ypu. Beje, žvakučių būdavo viena daugiau, negu sukakdavo metų, ji simbolizuodavo patį gimimo momentą. Tuomet pjaustydavo pyragą ir padalydavo visiems, sėdintiems prie stalo. O dovanų atnešdavo „gimtadieninis nykštukas” - ši figūra vokiečių folklore gyvavo maždaug iki XX a. pradžios.
Žymiausias ir populiariausias gimtadienis visoje istorijoje - Jėzaus Kristaus gimtadienis prieš daugiau nei 2000 metų. Nuo tada, kai Jėzus gimė Betliejuje, viso pasaulio krikščionys kasmet švenčia Jėzaus gimtadienį - Šv. Kalėdas. Istoriniai įrašai rodo, kad Egipto karalius Erodas I a. pr. Kr.
Gimtadienio Tradicijų Įvairovė Pasaulyje
Skirtingose šalyse gimtadienio šventimo tradicijos skiriasi. Štai keletas pavyzdžių:
- Afrika: Vietoj gimtadienio šventės kai kuriose Afrikos šalyse surengiama iniciacijos ceremonija. Dažniausiai tai daroma grupei vaikų, ne pavieniui. Kai vaikas jau ūgteli, sulaukia tam tikro amžiaus, jis mokomas savo genties įstatymų, tikėjimo pagrindų, papročių, dainų ir šokių. (Iniciacija - tam tikri ritualai, apeigos, ceremonijos, išbandymai; paprastai tai - apeigos, kai vaikas ar paauglys įšventinamas į suaugusiuosius).
- Argentina: Paaugliai savo gimtadienio dieną šoka valsą. Kai mergaitei sukanka penkiolika, surengiama didelė šventė - valso ritmu ji sukasi su savo tėčiu ir kitais jaunuoliais.
- Bolivija: Labai panašiai paauglių gimtadieniai švenčiami ir Bolivijoje - kai merginoms sukanka šešiolika, jos apsirengia baltą suknelę ir šoka valsą…
- Aruba: Vaikas į mokyklą neša vaišių bendraklasiams ir mokytojams. Kiekvienas mokytojas, kuris yra pavaišinamas, įteikia gimtuvininkui simbolinę dovanėlę, pavyzdžiui, atviruką ar tušinuką. Be to, vaikas per savo gimtadienį į mokyklą gali ateiti apsirengęs, kaip nori, nebūtinai su uniforma.
- Brazilija: Ten gyvuoja įdomus paprotys - tiek kartų, kiek sukanka metų, gimtadienio „kaltininkas” patampomas už… ausų. Be to, vaikas, kurio gimtadienis minimas, pirmąjį gabaliuką šventinio torto atiduoda pačiam artimiausiam žmogui, paprastai tai būna mama arba tėtis. O kai mergaitei sukanka penkiolika, ji šoka valsą ir pirmas jos šokio partneris būna tėtis arba senelis. Iš viso tą dieną ji turi sušokti su 15 partnerių - kiekvienas simbolizuoja vienus nugyventus metus.
- Kanada: Kanados rytinėje dalyje yra populiaru gimtadienį švenčiančius berniukus ir mergaites „užpulti“ ir išterlioti jų nosis riebalais - dažniausiai sviestu - ir taip nuvaikyti blogą sėkmę. Manoma, kad šios tradicijos šaknys - Škotijoje.
- Kinija: Kinijoje per gimtadienį valgomas patiekalas iš ilgų makaronų - tai ilgo gyvenimo simbolis. Vaikas, kurio gimtadienis švenčiamas, išreiškia pagarbą savo tėvams, o dovanų paprastai gauna pinigų. Draugai ir artimieji kviečia pietų ir visi drauge valgo ilgus makaronus, simbolizuojančius ilgą gyvenimą. Taip pat reikia juos įtraukti kiek galima daugiau prieš pradedant kramtyti.
- Kuba: Gimtadieniai čia švenčiami gan įprastai, panašiai, kaip ir pas mus: skanus maistas, dekoracijos, dovanos, tortas, žvakutės, žaidimai ir pan. Tiesa, į gimtadienio šventes šioje šalyje paprastai kviečiama labai daug žmonių, neapsiribojama keliais artimaisiais ir draugais. Daug maisto, muzikos, pinatų ir daug žmonių, dainuojančių gimtadienio dainas ir žaidžiančių žaidimus.
- Danija: Išaušus gimtadienio dienai, namas, kuriame gyvena šventės „kaltininkas”, pasipuošia vėliava, kad visi aplinkiniai žinotų, jog šiandien - ypatinga diena! Pro langą išskleidžiama vėliava, žyminti, kad šiame name gyvena žmogus, kuris švenčia gimtadienį.
- Vokietija: Žvakutės uždegamos ant gimtadienio torto iš pat ryto ir paliekamos degti visą dieną. Dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų plius viena dėl sėkmės. Vakare po vakarienės visi dainuoja gimtadienio dainą, o gimtadienio kaltininkas užpučia žvakutes, prieš tai sugalvojęs norą. Tuomet išvyniojamos dovanos ir prasideda vakarėlis. Jei vyrui sueina 30 metų, o jis vis dar neturi merginos, jis turi šluoti rotušės laiptus. Jo draugai meta šiukšles ant laiptų, o gimtadienio kaltininkas šluoja.
- Jamaika: Jamaikiečiai mano, kad apipilti draugus miltais yra labai smagu. Nepriklausomai nuo amžiaus, gimtadienį švenčiantis asmuo yra draugų ir šeimos apmėtomas miltais arba per suorganizuotą vakarėlį arba suplanavus “pasalą”.
- Meksika: Meksikiečiai tikrai žino kaip linksmintis, tad nieko nuostabaus, jog jų tradicijos švenčiant gimtadienius yra tikrai vertos dėmesio. Vietoje gimtadienio torto čia vaikai gauna saldainių pilną figūrą, kurią užrištomis akimis bando numušti su lazda ir padaryti “saldainių lietų”. Kai merginai sukanka 15 metų, surengiamas didelis vakarėlis ir pakviečiama daug žmonių, siekiant ją pristatyti kaip jauną moterį. Vyrauja gyvūnų formos pinatos.
- Vietnamas: Kiekvienas asmuo Vietname švenčia savo gimtadienį per Naujuosius metus - dieną, vadinamą „tet“.
- Filipinai: Kepami įvairių dydžių ir formų gimtadienio tortai, valgomi makaronai, simbolizuojantys ilgą gyvenimą, puošiama balionais ir pinatomis (ryškiaspalviai, tuščiaviduriai, iš popieriaus ir klijų pagaminti daiktai, kurių vidus pripildomas saldainių, konfeti ir smulkių dovanėlių).
- Korėja: Per pirmąjį gimtadienį kūdikiui ant stalo padedami 4 daiktai: pieštukas, liniuotė, siūlas ir pinigai, iš kurių vaikas turi pasirinkti vieną.
- Jungtinės Amerikos Valstijos: Ant gimtadienio torto dedama tiek žvakučių, kiek gimtadienio kaltininkui sueina metų. Pastarasis turi sugalvoti norą ir vienu įkvėpimu užpūsti visas žvakutes.
- Gajana: Gaminami ypatingi patiekalai (vištienos, antienos arba ėrienos troškinys su ryžiais, kepamas vaisių biskvitas).
- Ekvadoras: Kai merginai sueina 15 metų, surengiama didelė puota ir mergina pasipuošia rožine suknele ir aukštakulniais.
- Brazilija: Gimtadienio kaltininkui tempiamas ausies spenelis tiek kartų, kiek jam suėjo metų. Gimtadienio kaltininkas pirmą gimtadienio torto gabaliuką duoda savo pačiam ypatingiausiam artimam žmogui ar draugui.
- Japonija: Gimtadienio šventimo tradicijos kitokios, nei pas mus. Šventė rengiama tik 3, 5 ir 7 metų sulaukusiems vaikams ir ji tik mažumai iš jų sutampa su tikrąja gimimo data. Tada vaikai aprengiami naujais drabužiais ir vedami į šventyklą. Vaikų gimtadienis Japonijoje laikomas labiau tėvų nuopelnu, o ne švente vaikams.
- Olandija: Sukaktuvininkas sodinamas prie pietų stalo į specialiai išpuoštą kėdę.
Gimtadienio Reikšmė ir Simbolika
Gimtadienis - tai daugiau nei tiesiog šventė ar paprastas būdas pažymėti dar vienerius praėjusius metus. Jis yra simbolis, kuris neša savyje gilesnes prasmes ir atspindi skirtingų tautų, kultūrų bei tradicijų ypatybes. Į šią dieną žiūrima kaip į galimybę atsigręžti į asmeninio gyvenimo kelionę, įvertinti jos svarbiausius momentus ir švęsti ateities galimybes.
Kiekvienas gimtadienis - tai simbolinė riba, per kurią žmogus pereina į naują gyvenimo etapą. Psichologijoje tai laikoma „laiko žyma“, kurią lydi savirefleksija, vertinimas, tikslų peržiūra. Ypatingai jautrios yra vadinamosios „slenkstinės“ datos - 18, 30, 40, 50 metų.
Taip pat skaitykite: Netradiciniai gimtadienio palinkėjimai
Šiuolaikinėje Vakarų visuomenėje gimtadieniai įgavo ir vartotojišką aspektą - per socialinius tinklus, dovanas, vakarėlius žmogaus vertė neretai matuojama per tai, kiek jis gavo dėmesio. Kita vertus, virtuali erdvė suteikia galimybę sveikinti artimuosius, gyvenančius toli, ir tai palaiko emocinius ryšius, kurie anksčiau galėjo būti nepasiekiami.
Simboliškai gimtadienis yra pradžios ženklas. Jis primena, kad kiekvienas žmogus yra unikalus ir turi savo pradžią, kelią ir pabaigą. Žvakutės ant torto simbolizuoja gyvybę ir norus, kuriuos pučiant galima išreikšti. Dovanos - tai bendruomenės ryšio forma, dėmesio išraiška. Taip pat, gimtadienis dažnai simbolizuoja laiką kaip išmatuotą ribą.
Šeimos Tradicijų Svarba Gimtadienio Šventėje
Šeimos tradicijos turi ypatingą reikšmę gimtadienio šventėje. Jos sukuria stiprų ryšį tarp šeimos narių, suteikia šventei unikalumo ir jaukumo jausmą. Šeimos tradicijos gali būti įvairios:
- Specialus gimtadienio tortas: Kiekviena šeima gali turėti savo firminį gimtadienio torto receptą, kuris perduodamas iš kartos į kartą.
- Tradiciniai patiekalai: Gaminami ypatingi patiekalai, kurie valgomi tik per gimtadienius.
- Šeimos žaidimai ir pramogos: Organizuojami žaidimai ir pramogos, kuriuose dalyvauja visi šeimos nariai.
- Nuotraukų albumas: Kiekvienais metais daroma gimtadienio nuotrauka, kuri įklijuojama į specialų albumą.
- Laiškas ateičiai: Gimtadienio proga rašomas laiškas sau ateičiai, kuris atidaromas per kitą gimtadienį.
Šeimos tradicijos padeda sukurti stiprius prisiminimus, kurie lydi žmogų visą gyvenimą. Jos taip pat moko vaikus apie šeimos vertybes ir istoriją.
Ar Galima Sveikinti Su Gimtadieniu Anksčiau?
Požiūris į ankstyvus gimtadienio sveikinimus skiriasi priklausomai nuo kultūros. Vakarų pasaulyje dažnai laikomasi nuomonės, kad idealu sveikinti būtent gimtadienio dieną, tačiau nėra griežtų tabu dėl ankstesnių sveikinimų. Įdomu tai, kad kultūrose, kur tradiciškai svarbesnės ne individualios, o kolektyvinės šventės, gimtadieniai dažnai švenčiami kukliau, o sveikinimai nėra tokie formalizuoti.
Taip pat skaitykite: Šiuolaikinės pramogos vaikams
Socialinių tinklų ir skaitmeninių komunikacijos priemonių era įnešė naujų aspektų į gimtadienio sveikinimų tradiciją. Komunikacijos technologijų specialistai pastebi, kad skaitmeninėje erdvėje sveikinimų laikas tampa vis lankstesnis.
Galbūt svarbiausia ne tai, kada tiksliai pasveikiname žmogų, o tai, kad skiriame laiko ir pastangų parodyti, jog jis mums rūpi. Taigi, ar galima sveikinti su gimtadieniu anksčiau? Šiuolaikiniame kontekste - taip, jei tai darome apgalvotai ir su pagarba žmogaus įsitikinimams.
Gimtadienis Skaitmeninėje Epochoje
Šiuolaikinės technologijos ir socialiniai tinklai pakeitė gimtadienio šventimo būdus. Daugelis žmonių švenčia gimtadienius virtualiai, naudodami vaizdo skambučius ir socialinius tinklus. Tai leidžia pasveikinti artimuosius, kurie gyvena toli, ir pasidalinti džiaugsmu su draugais visame pasaulyje.
Tačiau svarbu nepamiršti, kad virtualus bendravimas negali visiškai pakeisti gyvo bendravimo.
Gimtadienis Proga - Daugiau Nei Šventė
- Gimtadienis kaip vidinė riba
- Laiko ženklas ir žmogaus tapsmas
- Gimimo diena - savotiškas atsinaujinimo ritualas
- Socialinis gimtadienio aspektas
- Ryšio stiprinimas
- Gimtadienio šventės formos ir pasirinkimo laisvė
- Psichologinė gimtadienio prasmė
- Vaikystės džiaugsmas ir suaugusiųjų refleksija
- Gimtadienio krizės: 30, 40, 50…
- Kultūrinis ir istoriniai kontekstai
- Gimtadienių šventimas per istoriją
- Skirtingų tautų tradicijos
- Gimtadienis - dovana pačiam sau
- Gyvenimo metai - ne skaičiai, o gylis
Gimtadienis - viena asmeniškiausių, o kartu ir universaliausių švenčių žmonijos kultūroje. Iš pirmo žvilgsnio - tai linksmas ir laukiamas metas, kupinas dovanų, sveikinimų ir šventinių tortų. Tačiau šios dienos reikšmė kur kas gilesnė. Ši diena jungia dvi priešingybes - šviesų džiaugsmą dėl gyvenimo dovanos ir tylų priminimą apie laiko laikinumą. Kiekvienas gimtadienis žymi dar vieną užbaigtą ciklą. Tai galimybė įvardyti, kiek daug (ar mažai) įvyko per praėjusius metus. Gimtadienis taip pat - proga paleisti senas nuoskaudas, užbaigti neaiškius santykius, atleisti sau už klaidas. Gimtadieniai turi ne tik asmeninę, bet ir gilią socialinę reikšmę. Jie suburia žmones - šeimą, draugus, kolegas. Sveikinimai tampa tiltais, jungiančiais net tolimiausius žmones. Net paprastas žinutės tekstas ar skambutis gali sušildyti širdį.
Šiandien gimtadienių šventės labai įvairios - nuo prabangių pobūvių iki sąmoningo pasirinkimo paminėti šią dieną vienumoje ar gamtoje. Vaikams gimtadienis - stebuklas, kupinas staigmenų ir šypsenų. Suaugusiems - vis dažniau tampa introspekcijos, o kartais ir melancholijos metas. Toks emocinis gilumas nėra blogas. Tam tikros datos - ypač jubiliejai - išprovokuoja gilesnius emocinius procesus. Tačiau svarbu suprasti: tai ne pabaiga, o galimybė peržengti naują slenkstį, atverti kitą gyvenimo etapą.
Gimtadienių šventės egzistavo jau Senovės Egipte, Graikijoje ir Romoje. Ilgą laiką tik kilmingieji ar didikai galėjo sau leisti pažymėti šią datą. Nors daug kalbama apie sveikinimus, dovanas ir kitų dėmesį, gimtadienis pirmiausia - diena, kuri priklauso žmogui. Diena, kai galima sakyti: „Ačiū sau už tai, kad išgyvenau. Kad atlaikiau. Gimtadienis - tai ne tik data kalendoriuje. Tai žmogaus kelio žymeklis. Todėl gimtadienio proga verta ne tik švęsti, bet ir… sustoti. Ir paklausti savęs:„Kas man svarbiausia šiandien?
D.U.K. - Gimtadienio Proga
- Ką simbolizuoja gimtadienis? Gimtadienis - tai asmens gimimo metinių minėjimas. Jis simbolizuoja gyvenimo tęstinumą, asmeninį augimą ir galimybę sustoti, įvertinti nueitą kelią.
- Ar būtina švęsti gimtadienį? Ne, švęsti nėra būtina. Kai kuriems žmonėms tai džiugi proga, kitiems - diena, kurią norisi praleisti ramiai ar net išvis ignoruoti.
Svarbiausia - taktas ir nuoširdumas. „Su gimtadieniu! Labai vertinu kvietimą, tačiau šį kartą negalėsiu prisijungti. „Labai gaila, bet turiu įsipareigojimų. Miela Agne, linkiu, kad šie metai būtų tokie pat spalvingi, kaip Tavo šypsena.
Gimtadienio Paradoksas ir Gimtadienio Depresija
Ar esate buvę situacijoje, kai svečiai iš visos širdies traukia: "Ilgiausių metų, ilgiausių…" - o tas, kuriam skirta ši daina, visą vakarą jaučiasi kaip pamokos neišmokęs mokinys? Gimtadienio šventė ir jos reikšmė žmogaus gyvenime nėra plačiai psichologijos mokslo nagrinėjama tema. Dažniausiai gimtadienis psichologams rūpi kaip žmogaus tapatumo, susijusio su jo amžiumi, dalis - asmenybės raidos, brandos, tam tikrų amžiaus krizių kontekste. Be abejo, gimtadienis, jo šventė gali tapti svarbia tema konsultuojant, jei klientas su šia data sieja svarbius savo išgyvenimus.
Beje, Lietuvoje gimtadienio švenčių tradicija palyginti nesena - pradėta 20 a. Apibendrintai būtų sunku ką nors pasakyti. Gal žmogus tiesiog intravertas, uždaresnio būdo ir apskritai nemėgsta susibūrimų, švenčių, didesnių draugijų? Galbūt jo šeimoje nebuvo tradicijos švęsti gimtadienius ir buvo minimi, pavyzdžiui, tik vardadieniai? O gal "nešventimas" yra savitas būdas išsiskirti iš kitų, būti originaliam?
"Gimtadienio depresija" galima apibūdinti ir liūdesį, kai suvokiama laiko tėkmė, kai galvojama, kad prabėgo dar vieneri gyvenimo metai, kad gyventi lieka vis trumpiau. Kai praėję metai juntami ne kaip Dievo dovana, o kaip netektis. Šio laikotarpio būseną galima apibūdinti ir kaip nusivylimą, jei neišsipildo planai, svajonės, troškimai. Gimtadienis dažnai priverčia mus tarsi stabtelėti ir peržvelgti nuveiktus darbus, laimėjimus. Konsultuojant žmones dažnai tenka išgirsti: "Buvau užsibrėžusi ištekėti iki 30 metų", "maniau, kad pirmo vaiko susilauksiu iki 25-erių", "Per šiuos metus turėjau pakeisti darbą" ir pan. Daug tikimasi ir iš kitų žmonių: kad šventės proga jie ypatingai pasielgs, nepamirš pasveikinti, parengs staigmeną, skirs daugiau dėmesio, ką nors padovanos. "Gimtadienio depresija" reiškia ir vienatvės jausmą, kuris gali paaštrėti, jei aplink nėra žmonių, su kuriais būtų galima švęsti gimtadienį, jei artimieji pamiršta pasveikinti. Galimi ir kiti įvairūs išgyvenimai, kuriuos žmonės patiria prieš, per ar po savo gimimo dienos. Žmonės bijo mirties, senatvės, ligų, nežinomybės. Tai natūralu. Pasinėrę į kasdienybę dažniausiai užmirštame savo būties laikinumą, o gimtadieniai primena mūsų amžių ir bėgantį laiką. Su amžiumi mirtis artėja ir tiesiogine, ir perkeltine žodžio prasme. Gyvenimiška patirtis, tikėjimas, branda išmoko mus susitaikyti ir su didėjančiu metų skaičiumi, ir su mirties neišvengiamybe. Išmokstame vertinti, ką turime, pragyventus metus suvokti kaip dovaną, o ne praradimą. Tai natūrali dvasinė žmogaus prigimties sklaida.
Tačiau psichologai bando nustatyti normas, kurias turėtų atitikti tam tikro amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, kaip turi elgtis parengiamosios grupės darželinukas, kad jį galima būtų laikyti pakankamai subrendusiu mokyklai. Panašiai bandoma išskirti žmogaus vidinės brandos bruožus. Apibūdinant brandą svarbiausia ne amžius, o patirties kokybė, jo vertybės. Brandus žmogus dažniausiai realistiškai žiūri į gyvenimą, objektyviai vertina save, suvokia ne tik savo galimybes, bet ir ribas, geba prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, moka išgyventi krizes, konstruktyviai veikti užklupus sunkumams. Dažniausiai išlaiko emocinę pusiausvyrą, kita vertus, geba priimti savo pusiausvyros stokos apraiškas, nesėkmes. Brandus žmogus laikosi esminių vertybių, savo gyvenimo filosofijos. Jis geba palaikyti nuoširdžius santykius su kitais žmonėmis, supranta kitų žmonių požiūrį, yra pakantus kitiems. Sąvoka "amžiaus krizė" tradiciškai taikoma 40-50-mečiams, ji būdinga ir vyrams, ir moterims. Būtent šie gimtadieniai būna tam tikras psichologinio lūžio taškas. Pasiekusieji vidurio amžių gana dažnai jaučiasi kaip sėdintys kalno viršūnėje. Praeitį vertina kaip kopimą į kalną, o perspektyvą - kaip pasyvų ritimąsi nuokalnėn. Šiuo laikotarpiu išgyvenama krizė gali būti susijusi su daugeliu dalykų: fiziologiniais procesais, sumažėjusiu fiziniu pajėgumu, ryškiau juntamais įvairiais sveikatos negalavimais, laimėjimų įvairiose gyvenimo srityse revizija, gyvenimo prasmės klausimu, vaikais - yra ar nėra jų, tuščio lizdo pojūtis - ir kt. Kaip tą krizę išgyvena konkretus žmogus, lemia daugelis veiksnių ir aplinkybių. Gera žinia šiuo atveju yra ta, kad psichologiniai tyrimai rodo, jog sulaukusieji 50-60-70 metų paprastai vėl jaučiasi pakankamai laimingi ir savo gyvenimą vertina kur kas optimistiškiau ir pozityviau negu vadinamosios krizės sulaukusieji 40-50-mečiai. "Krizė" šiuo atveju dažniausiai būna subjektyvus išgyvenimas, nebūtinai susijęs su realybe.