Įvadas
Pogimdyminė depresija yra rimta problema, paveikianti moteris po gimdymo. Lietuvoje ši problema išlieka aktuali, o tyrimai rodo, kad nemaža dalis moterų patiria tiek pogimdyminę depresiją, tiek potrauminio streso sutrikimą po gimdymo. Šiame straipsnyje aptarsime šios problemos mastą, rizikos faktorius, pasekmes, prevencijos būdus ir galimą pagalbą moterims bei jų šeimoms.
Depresijos Paplitimas Po Gimdymo Lietuvoje
Remiantis pernai Lietuvoje atliktos apklausos duomenimis, 5 proc. moterų galima įtarti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) po gimdymo, o pogimdyminę depresiją - net 23 proc. Taigi, beveik kas ketvirta gimdžiusi moteris susiduria su pogimdymine depresija. Depresijos simptomus po gimdymo patiriančių moterų skaičius išlieka stabilus tarp 22-24 proc. nuo pat 2020-ųjų metų, o dėl gimdymo patirto potrauminio streso lygis net išaugo: 2020 m. jis siekė 3 proc., 2021 ir 2022 m. - po 1 proc., o 2023 m. - net 5 proc. Šie skaičiai rodo, kad būtina atkreipti didesnį dėmesį į moterų psichikos sveikatą po gimdymo.
Ekspertų Nuomonės ir Pagalbos Būtinybė
Nida Vildžiūnaitė, Pogimdyminės depresijos centro įkūrėja ir vadovė, dr., teigia: „Įvairiais duomenimis depresija po gimdymo Lietuvoje suserga viena iš septynių moterų, o reikšmingus simptomus patiria viena iš keturių. Deja vis dar per dažnai pareiga spręsti sudėtingas situacijas prieš ir po gimdymo paliekama tik mamoms. Manoma, kad „susitvarkyti“ savo psichikos sveikatos reikalus yra paties žmogaus reikalas, nors dažnai emocinė sveikata labai stipriai sąveikauja su aplinkos veiksniais. Labai svarbu suprasti, kad iš tokios būklės žmogus ne visuomet gali išsikapstyti pats. Šiuo kritiniu laikotarpiu - nuo nėštumo pradžios iki kol kūdikiui sueis metai, bet žinoma - ir vėliau, labai svarbu moterims sulaukti palaikymo ir pagalbos iš jų partnerių, šeimos narių, draugų, bendruomenės, sveikatos įstaigų personalo.“
Rizikos Faktoriai ir Jų Įtaka
PSO duomenimis, nėštumo metu ir pirmaisiais metais po gimdymo psichikos sutrikimai gali pasireikšti praktiškai visoms moterims. Deja skurdas, migracija, didžiulis stresas, smurto (buitinio, seksualinio ir lytinio) poveikis, nepaprastosios ir konfliktinės situacijos, stichinės nelaimės, iki tol turėti psichikos sveikatos sutrikimai, suicido, priklausomybių patirtis ir menka socialinė parama padidina konkrečių sutrikimų riziką.
Dr. Eglė Mažulytė-Rašytinė kartu su Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga (MGIS) nuo 2021-ųjų metų kasmet atlieka apklausą „Mano gimdymas“ apie metų bėgyje gimdžiusių moterų patirtis ir savijautą. Lietuvoje 2024 metais atlikto tyrimo metu nustatyta, kad dažnesnės mintys apie savižudybę po gimdymo susijusios su jaunesniu gimdyvės amžiumi ir atlikta cezario pjūvio operacija.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams, kenčiantiems nuo depresijos
Nepaisant gimdymo eigos nesklandumų ar kūdikio gimimo būdo, tiek pogimdyminės depresijos, tiek pogimdyminio potrauminio streso sutrikimo simptomai reikšmingai susiję su menkesniu subjektyviu gimdymo patirties vertinimu, kaip tą mato pati moteris, su didesne neatitiktimi gimdyvių turėtiems lūkesčiams gimdymo atžvilgiu, mažesniu saugumo jausmu ligoninėje, patirtu gąsdinimu, patyčiomis ar prievarta, menkesniu pasitenkinimu gimdymo metu suteikta priežiūra, menkesniu pasitenkinimu po gimdymo suteikta priežiūra.
Dr. E. Mažulytės-Rašytinės teigimu, potrauminio streso sąsaja su gimdymo patirtimi yra tiesioginė, kaip gimdymo metu patiriama psichologinė trauma. Gimdymo patirties sąryšis su depresija - ne tiesioginis, bet taip pat reikšmingas. Todėl negalima gimdymo patirties tiesiog nubraukti, sakant, kad čia tik kelios valandos ir svarbiausia rezultatas, nes tiek psichologinių, tiek ir emocinių pasekmių vien kiekybiniuose rodikliuose nematyti.
Gimdymo Patirties Įtaka
Gimdymo patirtis gali turėti didelės įtakos moters psichikos sveikatai. Teigiamas gimdymo patirties vertinimas, saugumo jausmas ligoninėje, pagarbus elgesys ir pasitenkinimas suteikta priežiūra gali sumažinti pogimdyminės depresijos ir potrauminio streso riziką. Priešingai, neigiama patirtis, gąsdinimas, patyčios ar prievarta gimdymo metu gali padidinti šių sutrikimų riziką.
Depresijos Padariniai
Depresija žmogui sukelia didžiules kančias ir negalią, nulemia mažesnį motinos atsaką į vaiko poreikius, kas beje yra pastebima ir kitų ligų atvejais, pavyzdžiui, esant didelio laipsnio skausmui ar aukštai kūno temperatūrai. PSO tyrimai rodo, kad gydant motinų depresiją pagerėja mamos sveikata, o taip pat - ir naujagimių augimas bei vystymasis, sumažėja jų viduriavimo ir nepakankamos mitybos tikimybė.
Savižudybės yra svarbi nėščiųjų ir moterų po gimdymo mirties priežastis. Pagal Higienos instituto (HI) suteiktus duomenis iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos (SVEIDRA), 2016-2022 metais Lietuvoje nusižudė 9 moterys, kurioms metų laikotarpyje iki savižudybės buvo patvirtintas nėštumas. Dr. E. pastebi: „Kartais net iš pažiūros nesudėtingi rūpesčiai ima atrodyti neįveikiami, nelieka gyvenimo džiaugsmo, sunku užmegzti prieraišumo ryšį su kūdikiu. Sudėtingais atvejais moterys nebeturi jėgų net ieškoti pagalbos, nežino pas ką kreiptis, jas gąsdina apsunkinta registracija, ilgos eilės, sunkumai nusigauti iki kabineto. Pagalbos dažniau kreipiasi artimieji.“
Taip pat skaitykite: Simptomai ir gydymas: priešgimdyvinė depresija
Pagalbos Ieškojimas ir Parama
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje moterys dažniausiai sulaukia emocinės pagalbos iš partnerio (76 proc.), taip pat iš artimųjų, bendraujančių gyvai arba nuotoliniu būdu (60-64 proc.), dar - iš draugių, su kuriomis dažniau susisiekia nuotoliu (55 proc.), rečiau - gyvai (39 proc.). Tik 55 proc. moterų po gimdymo emocinės paramos ieškojo pačios, kviesdamos pasikalbėti draugus ir artimuosius, 27 proc. jungėsi į mamas palaikančias grupes, 19 proc. - į vaikų užimtumo grupes ir tik 3 proc. kreipėsi į emocinės paramos tarnybas.
Pogimdyminės depresijos centro psichologė Vilma Petrikienė pastebi, kad konsultacijų ciklo dalyviai apie tai, kaip sužinojo apie šią galimybę, teigė: „draugė rekomendavo - jai labai padėjo“, „radau jus per „Google“ paiešką“, „rekomendavo kitas specialistas“, „kita šeima pasidalino registracijos nuoroda“ ir pan. „Deja, prastėjančios psichinės sveikatos dinamika veikia taip, kad moterys, patiriančios depresiją, psichozę ar kitus psichinės sveikatos iššūkius yra linkusios šiuos požymius priskirti įprastoms motinystės būsenoms arba ima kaltinti save, jog yra nepakankamai geros mamos ir žada labiau pasistengti. Tačiau sunkėjant depresijai nebelieka jėgų, užvaldo beviltiškumo jausmas, moterys užsisklendžia savyje, jaučia kaltę, baimę. Kartais net iš pažiūros nesudėtingi rūpesčiai ima atrodyti neįveikiami, nelieka gyvenimo džiaugsmo, sunku užmegzti prieraišumo ryšį su kūdikiu. Sudėtingais atvejais moterys nebeturi jėgų net ieškoti pagalbos, nežino pas ką kreiptis, jas gąsdina apsunkinta registracija, ilgos eilės, sunkumai nusigauti iki kabineto. Todėl atsakomybę už pagalbos prieinamumą turėtų prisiimti visi šeimos nariai“, - teigia PDcentras.lt vadovė.
Visuomenės Stereotipai ir Palaikymo Svarba
N. Vildžiūnaitės teigimu, prie sunkios savijautos prisideda ir visuomenėje gajūs stereotipai apie tai, kad mama privalo viską sugebėti ir susitvarkyti pati, taip pat veikia skaudžios aplinkinių pastabos, tokios kaip „pakentėk, čia tik hormonai“, „visos susitvarko“, „čia normalu“ ir pan. - taip iš tiesų tik giliname problemą, ignoruojame tikrąją moters būseną, nuvertiname ir atstumiame. Dėl šios priežasties centro konsultantai ir lektoriai kviečia prie pogimdyminės depresijos atpažinimo ir prevencijos jungtis visus visuomenės narius - ir ne tik tuos, kieno aplinkoje gimė kūdikis. Svarbu prisiimti atsakomybę už viešus pasisakymus, komentarus, darbdavių, kolegų ar net praeivių pastabas.
Prevencija - Kaip Užbėgti Už Akių?
Nuo 2024 metų liepos 1 d. įsigaliojo LR sveikatos ministro įsakymai, numatantys naujagimio šeimos informavimą apie depresijos po gimdymo atpažinimą, reagavimą ir pagalbos suteikimą bei pogimdyminės depresijos rizikos vertinimą taikant atrankinius klausimus, taip pat Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyno (EPDS) pildymą 32 nėštumo savaitę ir gimus kūdikiui - apsilankymų pas šeimos gydytoją metu, kai kūdikiui sueina 1, 2, 4 ir 6 mėnesiai. Jei užpildyto Edinburgo klausimyno rezultatų suma siekia 12 ir daugiau balų, pacientei rekomenduojama skubiai kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, informuojama, kur suteikiama reikalinga pagalba, nemokamai dalinamas Pogimdyminės depresijos centro parengtas lankstinukas su pagrindiniais patarimais. Kaip ši praktika padės gimdyvėms bus galima tiksliau įvertinti apklausus jau šiemet gimdžiusias moteris, tačiau konsultantai pataria nepalikti visos atsakomybės tik gydytojams, nes artimieji nerimo ženklus pastebi daug anksčiau.
Psichinio atsparumo didinimas mokymų, konsultacijų, grupių metu taip pat yra svarbi prevencinė priemonė. Pasirengimą sudėtingoms situacijoms galima lavinti suteikiant žinių, kaip sąmoningai atpažinti depresijos simptomus ir kur kreiptis.
Taip pat skaitykite: Pagalba auginant vaiką: depresijos įveikimas
Emocinio Atsparumo Didinimas
„Mes taip pat rengiame emocinio atsparumo didinimo, savitarpio palaikymo ir sutrikimų prevencijai skirtas mamų grupes, kad moterys išmoktų susikurti savo pagalbos planą: mobilizuoti, apjungti, numatyti įvairias pagalbos galimybes ir jas naudoti kompleksiškai, kartu, pagal individualius poreikius ir galimybes. Tokių mokymų ir konsultacijų metu lavinami psichosocialinio sveikatingumo įgūdžiai ir psichiniai gebėjimai, reikalingi prireikus adaptuotis prie kintančių gyvenimo sąlygų“, - teigia N. Vildžiūnaitė.
Visuomenės Sąmoningumo Svarba
Pogimdyminės depresijos centro vadovė ragina nepalikti mamų vienų ir visiems drauge dalintis atsakomybe už mamų savijautą ir ant jų rankų augančią jaunąją kartą, kuri jau vadinsis beta karta. Pasak N. Vildžiūnaitės, pogimdyminės depresijos statistika kalba ne tik apie mamas, bet daug daugiau pasako apie visuomenę ir motinystei ne visuomet palankią aplinką, kuri pati savaime nepasikeis. Tam reikia aktyvių kiekvieno iš mūsų pastangų.
Pogimdyminės Depresijos Centro Veikla
Pogimdyminės depresijos centras (pdcentras.lt) - nevyriausybinė organizacija, vykdanti pogimdyminės depresijos prevenciją ir atstovaujanti moterų ir šeimų teises į tinkamas, laiku suteikiamas psichikos sveikatos paslaugas nėštumo metu ir po gimdymo. 2024 m. centras įvykdė kvalifikacijos mokymus asmens sveikatos specialistams: 268 medicinos psichologai ir daugiau nei 450 akušerių, akušerių-ginekologų, šeimos gydytojų, slaugytojų gilino žinias apie depresijos atpažinimą, rizikos vertinimą, priežiūrą bei pagalbos suteikimą.
Pagrindinę ir būtiniausią Pogimdyminės depresijos centro (VŠĮ „Mediapressa) veiklą - specifišką konsultavimą, atsižvelgiant į motinystės laikotarpį, asmenines nėštumo, gimdymo, partnerystės, perinatologinių netekčių patirtis, ypatingus rizikos faktorius - finansuoja parama, surinkta iš 1,2 proc. nuo GPM ir rėmėjų lėšos. Centras taip pat yra įgyvendinęs projektų pagal LR SAM ir Vilniaus miesto savivaldybės programas. Organizacija organizuoja ir psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą „Žvelk giliau“, kviesdama dalytis patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba artimųjų gyvenime.
Kiti Rizikos Faktoriai ir Simptomai
Pogimdyminės depresijos rizikos faktoriai yra stresas prižiūrėti kūdikį, vienišumas, pagalbos trūkumas. Pirmą kartą gimdžiusioms moterims depresija dažnesnė dėl nesuvokiamo motinystės vaidmens ir galimo socialinio bei psichologinio jausmo. Kiti rizikos faktoriai: nėra socialinės ar vyro pagalbos, nutrūko ryšys su svarbiais asmenimis, vedybinio gyvenimo sunkumai.
Iki 85 % motinų po gimdymo jaučia depresiją. Ji prasideda pirmosiomis dviem savaitėmis, dažniausiai 3-7 -ją dieną po gimdymo. Dažniausi nusiskundimai yra nemiga, nerimas, verksmingumas, galvos skausmas, dirglumas, pasikeitęs apetitas ir padidėjęs jautrumas. Paprastai pogimdyminė depresija veiklą mažai sutrikdo ir ji pamažu savaime per 2 savaites-3 mėnesius išnyksta. Dažniausiai tokias moteris pakanka nuraminti ir suteikti psichologinę pagalbą.
Ūmesnė ir ilgesnė depresija būna 5-20 % gimdžiusių moterų. Tokia depresija gali išryškėti per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo. Depresiją gali paskatinti socialinis izoliuotumas, artimųjų išvykimas. Būklę dar pablogina motinos mintys apie tai, kad nesugebės prižiūrėti vaiko. Dėl šių minčių ir nepasitikėjimo savimi atsiranda neadekvatumo jausmas, nesugebama susitelkti, atitolstama nuo socialinės veiklos, prasideda anoreksija ar didėja kūno masė, nebesidomima kasdiene veikla. Šis jausmas gali pasipildyti abejingumu ar pykčiu kūdikiui, kartais galinčiais sukelti pavojų jo sveikatai. Sergant pogimdymine depresija, somatinių nusiskundimų, ypač virškinimo trakto sutrikimų, būna gerokai mažiau.
Motinos Ir Vaikelio Ryšys
Ankstyva tėvų šiluma ir teigiamos emocijos yra labai svarbios naujagimio elgsenai bei raidai. Depresijos apimta motina gali atsiriboti nuo naujagimio, nesirūpinti juo, nesuvokti vaiko poreikių. Motinos įtaka vaikui gali išryškėti vėliau.
Pogimdyminio laikotarpio fiziologinių ir patologinių pokyčių požymiai yra panašūs į depresiją. Dėl gimdant netekto didelio kraujo kiekio gali būti nuovargis, dėl vaiko priežiūros naktį gali sutrikti miegas. Silpnumas, iniciatyvos stoka, nepastovi nuotaika, kūno masės didėjimas gali pasireikšti sutrikus skydliaukės funkcijai. Laikinas hipotiroidizmas būna 4-7 % gimdžiusių moterų, dažniausiai išryškėjantis 4-6-ąjį mėnesį po gimdymo.
Motinystės Melancholija, Depresija ir Psichozė
Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija (ang. baby blues). Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. baby blues). Motinystės melancholija pasireiškia daugumai moterų po gimdymo. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y.
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai.
Pogimdyminės Depresijos Poveikis
Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją.
Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu.
Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą.
Pagalbos Būdai
Psichoterapija: Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
Medikamentinis gydymas: Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų.
Bendros sveikos gyvensenos taisyklės.
Vyrų Pogimdyminė Depresija
Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Statistiniai Duomenys
Pogimdyminė depresija - vienas dažniausių psichikos sutrikimų, pasireiškiančių moterims po gimdymo. „Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti pogimdyminę depresiją, skaičius per pastaruosius 3 metus reikšmingai nesikeitė ir yra stabilus - siekia 22-24 proc.
Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus patyrė 22,1 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. - 24,1 proc., 2022 m.
Dalis moterų savo gimdymą išgyvena kaip itin skaudžią patirtį, dėl to vėliau joms gali pasireikšti potrauminės reakcijos ar net potrauminio streso sutrikimas. „Mano gimdymas“ apklausos duomenimis, moterų, kurioms galima būtų įtarti potrauminio streso sutrikimą po gimdymo, skaičius paskutinius pora metų yra taip pat stabilus - tarp gimdžiusiųjų 2021 m. moterų, kurias kamuoja reikšmingos potrauminės reakcijos, buvo 1,2 proc., o tarp gimdžiusiųjų 2022 m. - 1,3 proc. Tarp gimdžiusiųjų 2020 m. tokių moterų buvo reikšmingai daugiau - net 3,4 proc. Tikėtina, kad toks padidėjimas susijęs su COVID pandemijos pradžia ir ribojimais, kurių turėjo laikytis 2020 m. gimdžiusios moterys.
Užsitęsus psichologiniams sunkumams, išgyvenant stiprų emocinį skausmą, moterims gali kilti minčių apie savęs žalojimą. „Mano gimdymas“ apklausos rezultatai rodo, kad tokios mintys nėra labai retas reiškinys ir net vienai iš 10 pastaraisiais metais gimdžiusių moterų gali kilti noras save žaloti. Iš apklausoje dalyvavusių moterų, kurios gimdė 2020 m., pasireiškusias mintis apie savęs žalojimą nurodė 9,6 proc. moterų, iš gimdžiusių 2021 m. - 9,8 proc., 2022 m.
Informuotumo Didinimas
Kas galėtų prisidėti prie moterų psichikos sveikatos sutrikimų prevencijos? Į paskutiniųjų metų „Mano gimdymas“ apklausą įtraukėme klausimus, liečiančius gimdyvių informuotumą apie galimus moterų psichikos sveikatos sunkumus po gimdymo.
2022 m. spalio 10 d. įsigaliojo LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-900 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas, kuriuo numatoma, kad iš akušerijos stacionarų išrašoma pacientė turi būti informuojama (žodžiu ir įteikiant rašytinę informaciją) apie pogimdyminės depresijos požymius ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose teikiamos paslaugos pogimdyminės depresijos simptomus patiriančioms pacientėms. Informuotumo didinimas yra svarbi prevencijos dalis, kurią derinant su kitomis prevencijos ir pagalbos priemonėmis, galima siekti geresnės moterų psichikos sveikatos priežiūros bei paslaugų pasiekiamumo.
„Mano gimdymas“ apklausos rezultatuose įsakymo teigiamas poveikis - žymus moterų informuotumo padidėjimas - stebimas jau pirmaisiais SAM ministro įsakymo įsigaliojimo mėnesiais. Palyginome moterų, kurios gimdė 2022 sausio-rugsėjo mėnesiais, atsakymus su tų, kurios gimdė spalio mėnesį ir vėliau, t. y. įsigaliojus įsakymui dėl informuotumo. Tarp gimdžiusiųjų iki spalio mėn. moterų, kurios negavo jokios informacijos apie pogimdyminę depresiją, buvo net 81,8 proc., tuo tarpu gimdžiusiųjų spalio mėnesį ir vėliau - beveik perpus mažiau (45,6 proc.). Informacinę medžiagą (pvz., skrajutę, informacinį lapelį) iš viso gavo 44,1 proc. moterų, gimdžiusių 2022 m. spalio-gruodžio mėnesiais (10,7 proc. moterų buvo informuotos dar ir papildomai - žodžiu), tik žodžiu informuotos buvo 10,5 proc. moterų (tačiau 8,3 proc. buvo tik trumpai užsiminta, o išsamiai informuotos žodžiu 2,2 proc. moterų).
Visapusiškas informacijos apie pogimdyvinę depresiją ir pagalbos galimybes prieinamumas yra svarbus žingsnis įtvirtinant moterų reprodukcines teises Lietuvoje, tarp kurių neabejotinai yra teisė į emociškai ir fiziškai saugią nėštumo, gimdymo ir pogimdyminio laikotarpio sveikatos priežiūrą.
Hormoniniai Pokyčiai ir Emocinis Jautrumas
Pogimdyvinė depresija yra labai aktuali šeimos ir visuomenės problema, kadangi ši liga diagnozuojama 1 iš 7 moterų, taip pat gali susirgti ir vyrai. Simptomai prasideda arba po gimdymo arba nėštumo metu, arba prieš nėštumą.
Po gimdymo pirmas savaites ar mėnesius moters organizme, ypač smegenyse, vyksta pokyčiai dėl kurių ji tampa emociškai jautri ir priklausoma nuo vaiko. Šie pokyčiai siejami su nėštumo ir gimdymo metu išskiriamu hormonu oksitocinu, kuris sukelia norą būti su vaiku ir atliepti į jo poreikius. Tačiau, 4-6 sav. po gimdymo 80 proc. moterų yra emociškai sunku, kadangi mažėja progesterono ir estrogeno hormonų, moteris tampa melanchološka. Tai trunka apie dvi savaites ir liūdesys daugumai praeina, nepereina į beviltiškumą.
Kaip Atpažinti Pogimdyvinę Depresiją?
Pirmieji depresijos ženklai gali prasidėti nėštumo metu, pavyzdžiui, baimė gimdyti, nerimas dėl vaiko, neigiamas mąstymas, žema savivertė, santykių problemos, stresas. Moteris gali patirti panikos atakas, kurių nesupranta, lankosi pas gydytojus, sako, kad su vaiku kažkas negerai, tačiau gydytojai nieko neranda nei vaikui, nei mamai, paaiškėja, kad tai panikos atakos, reikalinga ilga psichoterapija. Taigi, daugiau kaip trečdaliui moterų depresiją galima stebėti jau nėštumo metu, tik jos nesikreipia ir negauna pagalbos. Dažnai moteris sako, kad labai bijo gimdymo, o paaiškėja, kad ne gimdymo bijo, o jau dabar jai blogai.
Depresiškumą išduoda ambivalentiškumas, vienos mamos yra pasyvios, nekontaktiškos, kitos labai greitai kalba. Vienos visiškai nesiruošia vaikelio gimimui, kitos lanko visus kursus ir skaito visas knygas apie vaikelio gimimą. Depresijai būdinga pykčio priepuoliai, įkyrios mintys, moteris gali sakyti, kad bijo peilio, o pasirodo jai depresija.
Depresyvi mama nuolatos mato, kad vaikui negali duoti ko jam reikia, nori susiimti ir būti gera mama, yra nuolatinė pastanga atliepti vaiko poreikius ir kaltė, kad negali juo pasirūpinti, nes nėra jėgų. Mama gali metus laiko neišeiti iš namų ir galvoti, kad tai yra normalu, ji sako, kad nesusitvarko su vaiko priežiūra. Jei moteris anksčiau yra patyrusi persileidimą, tai atvejis reikalauja didesnės psichologinės priežiūros. Ankstukai irgi yra mamos ir vaiko santykį apsunkinanti tema.
Kiti ženklai, kad moteriai reikia pagalbos yra tai, kad ji gali vengti tam tikrų temų, arba kalbėti išskirtinai apie nusiskundimus, matosi rankų drebėjimas, įtampa. Moteris taip pat gali turėti potrauminio streso sindromą, tuomet ji pasakoja tik įvykius, faktus, arba neprisimena kaip gimdymas praėjo. Reikia klausti ką ji išgyveno, ką jai tai reiškia.
Vyrų Depresija Po Gimdymo
Reikia kalbėti ne tik apie moterų depresiją po gimdymo, nes serga ir vyrai. Vyro santykis su vaiku vystosi per laiką. Žinoma, su mama vaikas daug greičiau nusiramina, vyrui ne taip gerai sekasi, vyras nebėra taip įsitraukęs emociškai, mama dėl to kenčia, galvoja, kad negali vaiko palikti su tėčiu, jis kažką ne taip daro. Iš to nerimo norisi sukontroliuoti vyro santykį su vaiku. Tie vyrai, kurie atitraukiami nuo santykio su vaiku, labiau linkę turėti depresiją po kūdikio gimimo, ir tai yra iš dalies dėl mamos kaltės, kuri stumteli vyrą į šoną.