Įvadas
Šeimos teisė nuolat kinta, atsižvelgdama į visuomenės pokyčius ir poreikius. Vienas svarbiausių aspektų šioje srityje yra vaiko teisių ir pareigų užtikrinimas, ypač kai tėvai gyvena skyrium. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamos vaiko motinos teisės ir pareigos, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teismų praktika. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs aspektai, pradedant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu ir baigiant naujų tėvų partnerių vaidmeniu vaiko gyvenime.
Tėvų Teisės ir Pareigos: Bendrieji Aspektai
Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Vaikas turi teisę gyventi kartu su savo tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu ar tėvai gyvena kartu, ar skyriumi, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.
Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikui, kaip prigimtinių teisių turėtojui, užtikrinama galimybė aktyviai naudotis savo teisėmis, reikšti savo norus ir pažiūras visais jo interesus liečiančiais klausimais. Į vaiko norus neatsižvelgiama, jeigu jie prieštarauja vaiko interesams.
Tėvų Asmeninės Teisės ir Pareigos (LR CK 3.165 str.)
Civilinis kodeksas (LR CK) 3.165 straipsnis apibrėžia tėvų asmenines teises ir pareigas, kurios apima:
- Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.
- Tėvai privalo sudaryti sąlygas savo vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus.
- Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.
Vaiko Gyvenamosios Vietos Nustatymas ir Bendravimo Tvarka
Kilus ginčui tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaikas gyvena su tuo iš tėvų, kuris nurodytas teismo sprendime, nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje būtų jo gyvenamoji vieta. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta gyvenamoji vieta, atidavus auginti vaiką ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali kreiptis į teismą (reikšti pakartotinį ieškinį) dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi didesnes galimybes bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, daryti įtaką jo psichiniam, dvasiniam, kultūriniam bei fiziniam vystymuisi, todėl jo vaidmuo auklėjant vaikų turi būti aktyvesnis. Negyvenantis kartu su vaiku tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku klausimus abu tėvai turi teisę spręsti tarpusavio susitarimu. Kilus ginčui dėl vaiko auklėjimo ir bendravimo su vaiku, tėvai gali tiesiogiai kreiptis į teismą. Teismas, išsprendęs tėvų ginčą, nustatys bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.
Skyrium Gyvenančio Tėvo ar Motinos Teisės (LR CK 3.170 str.)
LR CK 3.170 straipsnis reglamentuoja skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teises:
- Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
- Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.
- Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
- Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
- Tėvas ar motina, gyvenantys su vaiku skyrium, turi teisę gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su jo vaiku. Atsisakyti suteikti informaciją galima tik tuo atveju, jei yra grėsmės vaiko sveikatai ar gyvybei iš tėvo ar motinos pusės, taip pat įstatymų nustatytais atvejais.
- Įstaigų, organizacijų ar kitokių institucijų ir fizinių asmenų atsisakymas tėvams suteikti informaciją apie jų vaikus gali būti skundžiamas teismui.
Teismo Sprendimų Vykdymas dėl Bendravimo su Vaiku
Teismo nutartimi patvirtinta vaikų tėvo ir motinos taikos sutartis, kuria buvo nustatyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka, yra privaloma vykdyti. Jei tėvas ar motina nevykdo teismo sprendimo, gali būti taikomos sankcijos.
Pavyzdžiui, vienoje teismo byloje, kurioje tėvas nevykdė teismo patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, teismas skyrė jam 100 Eur vienkartinę baudą už teismo nutarties nevykdymą. Kasacinis teismas nurodė, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Teisėjų kolegija akcentavo, kad tokios sankcijos - tėvų valdžios apribojimo taikymo galimybė neeliminuoja teismo teisės skirti baudą tėvams dėl sprendimo (nutarties), kuriuo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymo, antstoliui vykdymo procese kreipusis dėl to į teismą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Vaiko Vardas ir Pavardė
LR CK 3.166 ir 3.167 straipsniai reglamentuoja vaiko vardo ir pavardės suteikimą:
- Vardas: Kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Vaikui gali būti suteikiami du vardai. Vaikui vardas (vardai) suteikiamas tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko vardo, vardas vaikui suteikiamas teismo nutartimi. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui vardą suteikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
- Pavardė: Kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Jei tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu. Tėvui ir motinai nesusitarus, vieno iš tėvų pavardė suteikiama teismo nutartimi. Registruojant vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimą, vaikui pavardę suteikia valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija.
Materialinis Vaiko Išlaikymas
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarką ir formą tėvai nustato bendru tarpusavio susitarimu. Jeigu vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito iš tėvų ieškinį. Tėvai, nutraukdami santuoką bendru sutarimu arba pradėdami gyventi skyriumi (separacijoje), sudaro sutartį, kurioje numato tarpusavio pareigas materialiai išlaikyti savo vaikus, taip pat tokio išlaikymo tvarką, dydį ir formas. Šią sutartį tvirtina teismas. Tėvai gali sudaryti sutartį dėl savo vaikų materialinio išlaikymo nutraukdami santuoką ir kitais pagrindais.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas gali priteisti išlaikymą šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant tam tikrą turtą. Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas.
Laikinosios Apsaugos Priemonės
Siekiant apsaugoti vaiko teises ir interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
- Įpareigoti, esant galimybei, vieną sutuoktinį gyventi skyrium;
- Nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų;
- Priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams;
- Uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais;
- Uždrausti vaiką išvežti į užsienio valstybę ir kt.
Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, remdamasis pagrįstu raštišku vieno iš tėvų prašymu arba savo iniciatyva. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo. Apie prašymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Teismas gali spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu iki ieškinio teismui padavimo dienos. Šiuo atveju teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nustato terminą (ne ilgesnį kaip 14 dienų), per kurį turi būti pateiktas ieškinys. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento, vykdoma skubiai. Nutartis pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba ją panaikinti vykdoma įsiteisėjus šiai nutarčiai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Naujų Tėvų Partnerių Vaidmuo
Šiandien, kai statistika rodo, kad beveik kas trečia šeima išyra, vaiko gyvenime reikšmingu tampa naujų tėvų partnerių vaidmuo. „Tik mama ar tėtis gali nuspręsti, kiek teisių suteikti savo naujajam partneriu, kai sprendžiami su vaiko auklėjimu susiję klausimai. Labai svarbu, kad vaiko tėvai šiuos klausimus aptartų tarpusavyje, nuspręstų, kiek vaiko auklėjime ir ugdyme gali dalyvauti naujieji partneriai. Svarbu, kad tėveliai ir patys atsakingai įsivertintų, kiek pasitiki savo partneriais ir yra pasiruošę dalintis atsakomybe kartu auginti vaiką“, - sako U. Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Pasitaiko, kad į Tarnybą kreipiasi skyrium gyvenantis mama ar tėtis ir teiraujasi, ar gali vaiką palikti su nauju širdies draugu. Vaiko palikimas su kitu žmogumi, kaip ir su nauju gyvenimo draugu, pats savaime nėra vaiko teisių pažeidimas ir buvusiems sutuoktiniams nederėtų manipuliuoti vaiku. Atstovauti vaiką, juo rūpintis, prižiūrėti ir priimti geriausius jo interesus užtikrinančius sprendimus - tėvelių teisė ir pareiga.
Vaiko vystymuisi ir socialinei raidai artimas ryšys su suaugusiuoju - labai svarbus. „Suaugusiojo ir vaiko artimas emocinis ryšys atsiranda iš pasitikėjimo, bendrų užsiėmimų ir domėjimosi vienas kitu. Naujus santykius puoselėti svarbu ne tik su partneriu, bet ir su vaiku - skirti daugiau dėmesio, daugiau laiko praleisti kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti į jo nuomonę ir poreikius. Anot A.
Susitarimai Dėl Vaikų Auklėjimo
Rekomenduotina susitarimą sudaryti raštu. Jeigu susitarimas sudaromas tarpininkaujant (padedant) savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui, susitarimo sudarymo faktą, aplinkybes gali papildomai patvirtinti ir minėtas Skyrius. Pažymėtina, kad susitarimo sąlygų vykdymas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo. Teisės aktuose nėra numatytos priemonės priverstiniam susitarimo vykdymui. Vaiko teisių apsaugos skyrius konsultuoja tėvus ir pačius vaikus jų teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos ir kt. klausimais.