Straipsnyje aptariama naujagimių ir gimdyvių mirtingumo situacija Lietuvoje, remiantis statistiniais duomenimis ir medikų komentarais. Analizuojamos pagrindinės mirties priežastys, rizikos veiksniai ir naujausios tendencijos, taip pat pateikiami konkretūs atvejai, iliustruojantys sudėtingas situacijas gimdymo metu.
Gimdyvių mirtys: retos, bet tragiškos komplikacijos
Gimdymo metu įvykusi mirtis yra reta, bet fatališka komplikacija. Kauno klinikų medikai surengė spaudos konferenciją, kurios metu informavo apie nėščiosios mirtį gimdymo metu. Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė teigė, kad gimdyvės mirties priežastis - embolija vaisiaus vandenų patekimu į kraują.
Embolija vaisiaus vandenimis
Embolija vaisiaus vandenimis - situacija, kai vandenys gimdymo metu patenka į motinos kraujotaką. Skaičiuojama, kad 80 proc. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Tokia komplikacija pasitaiko 1/8 tūkst. ar 1/80 tūkst. gimdyvių. Medikų teigimu, labai sunku nustatyti, kas lemia tokią komplikaciją.
Komplikacijos eiga ir gydymo veiksmai
Moteris pasiskundė, kad jai trūksta oro. Jai deguonis suteiktas per dvi minutes, netrukus pradėtas širdies masažas. Medikės teigimu, prieš keletą mėnesių panaši kova dėl moters gyvybės buvo sėkminga.
Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas teigė, kad esant 39 savaičių nėštumui, moteris gulėjo klinikose dėl pakilusio kraujospūdžio. Ji atvyko praėjus 9 dienoms po termino. Ji ne vieną dieną skundėsi, kad yra sąrėmiai, jai buvo neramu. Dar viena bėda, kad buvo per daug vaisiaus vandenų. Visos tos priežastys vedė prie to, kad nėštumą reikėjo baigti, todėl kitą dieną po atvykimo jis buvo sužadintas. Cezario pjūviui priežasčių nebuvo, nes pats šis pjūvis yra daug rizikos veiksnių sukeliantis veiksmas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai
Gimstamumo ir mirtingumo statistika Lietuvoje
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Higienos instituto Sveikatos informacijos Mirties priežasčių registro l.e.p. vadovė Vilė Cicėnienė informavo, kad nėščiųjų bei gimdyvių mirčių skaičius nedidėja. 2011 metais mirė dvi, 2012 m. - trys, 2013 m. - dvi, o 2014 m. - 1 moteris. 2009 m. mirčių nebuvo, o 2010-aisiais registruotos dvi mirtys. Kūdikių ir naujagimių mirčių kasmet tolygiai mažėjo.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pareiškė užuojautą gimdyvės artimiesiems ir pažadėjo, kad šis atvejis bus objektyviai ištirtas. Ji pridūrė, kad Lietuvos gimdyvių ir kūdikių mirčių statistika, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra gera.
Embolija vaisiaus vandenimis: kas tai?
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ką reiškia tokia gimdymo komplikacija ir ar tai - dažni atvejai Lietuvoje? Įvairių autorių duomenimis dažnis svyruoja nuo 1 iš 40 000 iki 12 iš 100 000 gimdymų. Vienas atvejis 2013m., du atvejai 2015 m. ir du atvejai šiais metais. Vertinant, kad per metus turime iki 25 000 gimdymų, galima teigti, kad mūsų šalyje ši komplikacija įvyksta vienai iš 40 000/50 000 gimdyvių arba vidutiniškai vieną kartą per dvejus metus.
Jei embolija įvyksta gimus naujagimiui, jam pavojus negresia. Embolijai įvykus nėštumo ar gimdymo metu, vaisius dažniausiai žūsta arba turi didelių sveikatos problemų dėl įvykusios smegenų hipoksijos, deguonies stygiaus.
Kalbant apie minėtus penkis atvejus Lietuvoje, tik vienu atveju moteris liko sveika ir po kelių metų sėkmingai išnešiojo bei pagimdė sveiką naujagimį. Deja, bet iki šiol tikrosios priežastys, kodėl įvyksta ši komplikacija, nežinomos.
Taip pat skaitykite: Naujagimių patikros tvarkos įsakymas
JAV nacionalinis registras skelbia, kad didelė dalis pacienčių, kurioms įvyko embolija vaisiaus vandenimis laukėsi vyriškosios lyties vaisiaus, gimdymo veikla buvo skatinama oksitocinu ir turėjo alergijos anamnezę. Pasaulyje nacionaliniai registrai fiksuoja buvusius rizikos veiksnius embolijos vaisiaus vandenimis atvejais, tačiau duomenys nėra statistiškai reikšmingi, kad būtų galima prognozuoti ar numatyti baigtis.
Mirties priežastys dėl tiesioginių gimdymo padarinių
Mirtis dėl tiesioginių gimdymo padarinių dažnai yra susijusi su moters reprodukcine sistema, ypač su gimda, makštimi ir kiaušidėmis. Gimdymo metu šios struktūros patiria didelį stresą ir gali būti veikiamos įvairių komplikacijų, tokių kaip kraujavimas, infekcijos ar mechaniniai sužalojimai. Tai gali būti sunkus kraujavimas, infekcijos, trombozė, taip pat komplikacijos, susijusios su anestezija.
Pagrindiniai simptomai gali apimti intensyvų kraujavimą, didelį skausmą, karščiavimą ir bendrą silpnumą. Diagnostika apima klinikinius tyrimus, tokius kaip kraujo tyrimai, kurie gali parodyti anemiją ar infekciją. Gydymas priklauso nuo komplikacijų pobūdžio. Medikuojant gali būti skiriami antibiotikai infekcijoms gydyti arba chirurginės procedūros sunkiems sužalojimams taisyti.
Kiti skaudūs atvejai Lietuvoje
Lapkričio 15 dieną 36 metų klaipėdietė Rasa Moonson namuose pasijuto blogai ir mirė. Pasak Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vadovo Diomeno Vitkaus, atlikusio R.Moonson skrodimą, tiesioginė nėščiosios mirties priežastis - vidinis nukraujavimas. Vyriškis stebėjosi, kodėl gydytoja nepaguldė žmonos į ligoninę, kad ji būtų stebima specialistų.
Kita skaudi nelaimė įvyko Jonavoje. Justina Ratautienė, kuriai iki gimdymo buvo likusios 6 savaitės, pasijuto blogai ir nuvažiavo pas gydytoją. Tačiau nėščiąją stebėjusi ginekologė neįžvelgė pavojaus, nuramino ją, kad viskas gerai, ir liepė vykti namo. Namuose po kelių valandų J.Ratautienei prasidėjo gimdymo skausmai. Greitosios pagalbos medikai nespėjo nuvežti moters į ligoninę, ji namuose pagimdė negyvą kūdikį.
Taip pat skaitykite: Apie naujagimystės periodą
Pasaulinė statistika ir priežastys
Daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl nukraujavimo - 24 proc., infekcijos - 15 proc., nesaugaus nėštumo nutraukimo - 13 proc., aukšto arterinio kraujo spaudimo - 12 proc., neprogresuojančio gimdymo - 8 proc.
R.Nadišauskienė pastebėjo, kad Lietuvoje dauguma nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, dažniausiai ligų, kuriomis sirgo iki nėštumo. Ji teigė, kad nėštumas paaštrina beveik visas ligas, kuriomis moteris sirgo. Visuomenė turėtų žinoti, kad nėštumas ir gimdymas yra natūralios, bet labai rizikingos fiziologinės būklės, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai.
Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje
Retrospektyvus kohortinis tyrimas atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje parodė, kad perinatalinis mirtingumas 2006 - 2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių ir turi tendenciją mažėti. Didžiausias mirtingumas (77%) 22 - 23 savaičių GA grupėje, mažiausias (0,25 % ir 0 %) - 37 - 42 sav. ir daugiau kaip 42 sav.
Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija, rečiausios - įgimtos infekcijos. Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos. Dažniausia ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastis buvo įgimtos formavimosi ydos, antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas.
Perinatalinio mirtingumo duomenys 2006-2016 m.
| Rodiklis | 2006-2016 m. |
|---|---|
| Perinatalinis mirtingumas | 5,3 - 8 atvejai 1000-čiui gyvų gimusių |
| Didžiausias mirtingumas (GA) | 77% (22-23 sav.) |
| Mažiausias mirtingumas (GA) | 0,25% ir 0% (37-42 sav.) |
Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
Lietuvos pasiekimai ir perinatologijos centrų vaidmuo
„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Kaip teigia prof. R. Tamelienė, perinatologijos centruose gydomi neišnešioti naujagimiai, gimę iki 34 nėštumo savaitės, arba sergantys naujagimiai, turintys įgimtas infekcijas, genetines ar kitas ligas, taip pat gimdymo metu patyrę hipoksiją.
Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. „Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę, - aiškina prof. R. Tamelienė. - Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį. Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda.
Pagalba regionuose gimusiems naujagimiams
„Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę“, - aiškina prof. R. Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. „Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas, - tikina profesorė.
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 proc. (2010 m.) iki 47 proc. (2014 m.).
Iššūkiai ir pažanga neonatologijoje
„Pradžia nebuvo lengva, bet mes daug mokėmės, o dėl mūsų kolegų šveicarų pagalbos vykdant bendrus projektus, įgijome daug naujos ir modernios aparatūros, specialistai kėlė kvalifikaciją moderniuose mokymuose, sukūrėme nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos duomenų bazes, - sako prof. R. Tamelienė. Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 proc. naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti.
2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Profesorė pabrėžia, kad šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas. „Tiek klinikos gydytojai, tiek slaugytojos dėjo visas pastangas, kad padėtų naujagimei gyventi ir augti“, - sako prof. R. Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. „Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai, - teigė profesorė.
Naujagimiams palanki ligoninė ir motinos pieno bankas
Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.
Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. „Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu, t.y.
Kauno Perinatologijos centras - tai didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.
Naujausios naujagimių registro tendencijos
Visuomenės sveikatos ugdymo centro pranešimu, Lietuvos sveikatos informacijos centro ir Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje per metus miršta maždaug 135 naujagimiai, gimsta 187 negyvi kūdikiai. Maždaug 1637 kūdikiai gimsta neišnešioti.
Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje 2003 metais buvo 29,574 tūkst. gimdymų, gimė 29,941 tūkst. naujagimių. Gimstamumas, tolydžio mažėjęs daugelį metų, 2003 metais padidėjo 1,9 proc. ir 1 tūkst. gyventojų jau teko 8,9 gimimo (2002 metais šis rodiklis buvo 8,6 gimimo 1 tūkst. gyventojų). 2003 metais naujagimių mirčių sumažėjo iki 3,8 vienam tūkstančiui gyvų gimusių (2002 metais - 4,4 mirčių 1 tūkst. gyvų gimusių). Tiek ankstyvojo (0-6 dienų), tiek bendrojo (0-28 dienų) naujagimių mirtingumo struktūroje sumažėjo mirčių dėl įgimtų formavimosi ydų (30,4 proc.) ir vaisiaus hipoksijos bei naujagimio asfiksijos (dusimo) gimdymo metu (11,6 proc.). Tuo tarpu naujagimių mirtingumas dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo padidėjo (28,6 proc.). Sumažėjo mirčių dėl formavimosi ir įgimtų širdies ydų.
Didžiausią grėsmę naujagimių gyvybei kelia perinatalinio periodo būklės (kvėpavimo sutrikimo sindromas, vaisiaus ir naujagimio hipoksija (deguonies stygius), neišnešiotumas, įgimta infekcija, pneumonija ir gimdymo trauma bei įgimtos formavimosi ydos (širdies, nervų sistemos, kraujotakos ).
Kūdikių mirtingumas Lietuvoje
Per metus Lietuvoje miršta apie 247 kūdikiai iki vienerių metų. Per dešimtmetį kūdikių mirtingumas sumažėjo daugiau kaip du kartus ir 2003 metais šis rodiklis sudarė tik 6,75 mirusių iš 1 tūkst. gyvų naujagimių (kai 1995 metais - 12,42 mirusių 1 tūkst. gyvų naujagimių). 2003 metais mirė 206 kūdikiai iki vienerių metų - 32 atvejais mažiau nei 2002 metais. Kūdikių mirtingumas Lietuvoje mažesnis už Europos vidurkį (9,67 mirusių 1 tūkst. gyvų gimusiųjų), bet aukštesnis už labiausiai išsivysčiusių ES šalių vidurkį (Norvegijos - 4,06/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Švedijos - 3,66/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Suomijos - 2,97/1 tūkst. gyvų gimusiųjų). Pernai 15 senųjų ES šalių vidurkis buvo 4,74/1 tūkst. gyvų gimusiųjų.
Pagrindinės kūdikių mirtingumo priežastys - perinatalinio periodo būklės (vaisiaus hipoksija bei naujagimio asfiksija (dusimas) gimdymo metu, kvėpavimo sutrikimo sindromas, įgimta pneumonija, infekcija ir kt.) ir įgimtos formavimosi ydos. Lietuvoje daugiau nei 70 proc. vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių sudaro: 33 proc. įgimtos anomalijos (širdies, nervų sistemos formavimosi ydos ir kt.), 24 proc. perinatalinio periodo ligos, 18 proc. išorinės priežastys. Dar 7 proc. mirčių sudaro pneumonija ir kitos kvėpavimo sistemos ligos sudaro, 4 proc. infekcijos, 3 proc. nervų sistemos ligos, 11 proc. kitos ligos (piktybiniai navikai, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujotakos sistemos ligos ir kt).
Gimdyvių mirtingumo mažėjimas
Per dešimtmetį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje sumažėjo keturis kartus - 1992 metais jis sudarė 44 iš 100 tūkst., 2001 metais - 12,9 iš 100 tūkst., 2003 metais mirė 1 gimdyvė (3,3/100 tūkst.). Tai rodo, kad akušerinė pagalba Lietuvoje beveik pasiekė išsivysčiusių šalių lygį. Vienas geros akušerinės pagalbos rodiklių - nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas mažesnis nei 10 iš 100 tūkstančių.
Lietuvoje 64 proc. gimdyvių mirčių lemia šios pagrindinės priežastys: embolija, trombozė (13 proc.), preeklampsija, eklampsija (12 proc.), sepsis (9 proc.), kraujavimas (8,5 proc.), bakterieminis šokas (5 proc.), nesaugiai atliekamas abortas (5 proc.), kitos (8 proc.) su nėštumu susijusios priežastys (negimdinis nėštumas, pogimdyminis šokas ir kt.) bei priežastys, nesusijusios su nėštumu (36 proc.)
Per pastaruosius 30 metų Vakarų Europoje ir kitose aukšto ekonominio lygio šalyse nėščiųjų ir gimdyvių mirtis - retas įvykis. ES nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas nesiekia 10 iš 100 tūkst. (2000 metais Airijoje šis skaičius ne didesnis kaip 1,2 , Austrijoje - 3,5 , Švedijoje - 3,4). Šiemet Pasaulio sveikatos diena - balandžio 7-oji - skirta motinos ir vaiko sveikatai.
tags: #naujagimiu #mirciu #registras