Kūdikio gimimas anksčiau laiko - sudėtingas iššūkis šeimai, reikalaujantis ypatingos priežiūros ir dėmesio tiek kūdikiui, tiek mamai. Šiame straipsnyje aptarsime savalaikio gimdymo laikotarpio ypatumus, vaisiaus būklės stebėjimo metodus gimdymo metu, galimas komplikacijas ir pagalbą šeimai susidūrus su kūdikio netektimi.
Vaisiaus Būklės Stebėjimas Gimdymo Metu
Gimdymo metu labai svarbu nuolat stebėti vaisiaus būklę, siekiant užtikrinti jo gerovę ir laiku reaguoti į galimus nukrypimus. Tam naudojami įvairūs metodai:
Vaisiaus Širdies Ritmo (VŠR) Auskultacija
Vaisiaus širdies ritmas gali būti klausomas akušeriniu stetoskopu arba ultragarsiniu doplerio davikliu. Auskultuojama po sąrėmio, ne trumpiau nei 60 sekundžių. Stetoskopas prispaudžiamas prie pilvo sienos ir klausančiojo ausies, jo nelaikant ranka. Geriausiai VŠR girdimas ties vaisiaus nugara.
Stebėjimo dažnumas:
- I-ojo laikotarpio latentinės fazės metu auskultuojama kas 30-60 min.
- I-ojo laikotarpio aktyvios fazės metu - kas 15-30 min.
- II-ojo laikotarpio latentinės fazės metu - kas 15 min.
- II-ojo laikotarpio aktyvios fazės metu - kas 5 min.
Išnešioto vaisiaus širdies ritmas turi būti reguliarus, 110-160 k./min.
Kardiotokografija (KTG)
Protarpinė KTG registruojama 20 min. kas 2 val. Vertinama tik kokybiška KTG (registruojama ne trumpiau nei 20 min.). Atlikus įvadinę kardiotokografiją, pasikeitus KTG vertinimui, keičiant gimdymo priežiūros planą dėl vaisiaus būklės, pildoma speciali lentelė ir ji įklijuojama į ligos istoriją.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Veiksmai esant KTG pokyčiams:
- Duoti kvėpuoti deguonimi pro nosines kaniules 6-10 l/min.
- Jeigu KTG pokyčių atsirado skatinant gimdymo veiklą oksitocinu, reikia nutraukti gimdymo veiklos skatinimą.
Vaisiaus Kraujo Tyrimai Gimdymo Metu
Mėginys atliekamas švelniai, ne ilgiau 15 s tyrimo pro makštį metu. Atsirandanti akceleracija yra susijusi su pH, didesniu nei 7,20, vaisiaus acidozės rizika nedidelė. Pro makštį ir gimdos kaklelio kanalą įkištas amnioskopo galas prispaudžiamas prie pirmeigės vaisiaus dalies. Oda nusausinama steriliu tamponu, dezinfekuojama spiritu ir patepama parafinu arba steriliu aliejumi. Specialiu skalpeliu oda praduriama ir susidarę kraujo lašai surenkami į heparinizuotą kapiliarą (laktatų tyrimui pakanka vieno lašo, rūgščių ir šarmų pusiausvyros tyrimui - 1 ml kraujo).
Virkštelės Kraujo Tyrimas Po Gimdymo
Siekiama, kad tyrimas būtų atliekamas po kiekvieno gimdymo. Kraujas imamas kiek galima greičiau po gimdymo. Virkštelės arterija punktuojama adata, prijungta prie 1 ml ar 2 ml heparinizuoto švirkšto. Jeigu neaišku, ar punktuojama virkštelės arterija, rekomenduojama paimti du mėginius: vieną iš arterijos, kitą iš venos. Jeigu tuoj pat po gimimo mėginio paimti negalima, galima kraujo paimti vėliau (dviem spaustukais užspaudžiama 20 cm virkštelės dalis ir paliekama kambario temperatūroje, bet ne ilgiau kaip 1 val.).
Acidozės tipai:
- Kvėpuojamoji acidozė (sumažėjęs pH, padidėjęs pCO2, normalus BE), rodo, kad pokyčiai vyko trumpai.
- Metabolinė acidozė, kai virkštelės arterijos pH mažesnis nei 7,0 ir BE didesnis nei 12 mmol/l, rodo užsitęsusį procesą.
Gestacinis Diabetas ir Jo Įtaka
Persirgusios nėščiųjų (gestaciniu) diabetu moterys turi 9-10 kartų didesnę riziką susirgti antrojo tipo diabetu, palyginti su moterimis, kurios juo nesirgo. Būtent svorio prieaugis tarp nėštumų ar po gimdymo yra susijęs su nepageidaujamomis pasekmėmis vėlesnių nėštumų metu ir ankstesne antrojo tipo diabeto raida, taip pat rizika susirgti hipertenzija, kepenų suriebėjimu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Gyvenimo būdo intervencijos, apimančios fizinį aktyvumą, mitybą ir mokymą, siekiant numesti svorio jau nėštumo metu ir po gimdymo, turėtų būti pagrindinės priemonės, kurių moteriai rekomenduojama imtis siekiant sumažinti antrojo tipo diabeto riziką, jei ji yra sirgusi gestaciniu diabetu.
Gliukozės Kiekio Tyrimai Po Gimdymo
Visoms gestaciniu diabetu sirgusioms moterims 24-72 val. po gimdymo tiriamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius ir nustatoma, ar moteris neserga cukriniu diabetu. Praėjus 6-12 savaičių po gimdymo, atliekamas 2 taškų gliukozės toleravimo mėginys, kurį dažniausiai paskiria šeimos gydytojas. Siekiant anksti nustatyti gliukozės apykaitos sutrikimus ir antrojo tipo cukrinį diabetą bei laiku pradėti tinkamą gydymą, rekomenduojama atlikti tyrimus kas 1-3 metus.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Gliukozės Toleravimo Mėginys
Gliukozės toleravimo mėginys yra dažniausiai pasaulyje naudojamas laboratorinis dinaminis tyrimas, skirtas tiek identifikuoti didelę riziką susirgti diabetu turinčius asmenis, tiek ir anksti nustatyti cukrinį diabetą. Mėginys atliekamas skiriant gerti 75 g gliukozės tirpalą.
Mėginio atlikimo tvarka:
Mėginys atliekamas (pradedamas) 7-9 val. ryte. Paimama 2 ml veninio kraujo. Per 5 min. (ne ilgiau nei per 15 min.) išgeriamas standartinis 75 g gliukozės kiekis, ištirpintas 250-300 ml vandens (laikas pradedamas skaičiuoti, kai pacientas pradėjo gerti skystį). Tyrimo metu pacientas 2 val. turėtų sėdėti arba gulėti, nes fizinis krūvis gali paveikti mėginio rezultatus. Po 2 val. (galima 15 min. paklaida) paimama 2 ml veninio kraujo gliukozės koncentracijai plazmoje po mėginio nustatyti.
Viso tyrimo metu negalima rūkyti, valgyti ir gerti, išskyrus vandenį, jei jaučiamas troškulys. Po tyrimo rekomenduojama suvalgyti pusryčius ar lengvai užkąsti ir išgerti įprastai vartojamus vaistus.
Gliukozės toleravimo mėginį būtina atlikti ryte, nes gliukozės toleravimas priklauso nuo dienos ritmo ir smarkiai sumažėja po pietų, būti nevalgius daugiau nei 8 val. iki tyrimo ir išgerti gliukozės tirpalą per tam tikrą laiką.
Kada mėginys neatliekamas?
Mėginys neatliekamas, jeigu asmuo:
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
- Valgė likus mažiau nei 8 val. iki tyrimo
- Karščiuoja
- Yra aktyvi skydliaukės veikla (hipertireozė)
- Serga kraujo liga hemofilija
- Hipokaleminiu periodiniu paralyžiumi
- Neteko svorio laikydamasis dietos
- Yra po traumos, operacijos
- Gydomas gliukokortikoidais
- Paskutines 4 sav. vartoja chemoterapiją dėl vėžio
- Laikosi ilgalaikio lovos režimo dėl hospitalizacijos ar ligos
Veiksmai Po Gestacinio Diabeto
Visoms gestaciniu diabetu sirgusioms moterims rekomenduojamos konsultacijos, sveika mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, svorio mažinimas (esant antsvoriui ar nutukimui), darbo ir poilsio režimo, miego kokybės bei streso mažinimo priemonių aptarimas.
Stebėjimas ir tyrimai:
- Pirmais metais po gimdymo - dviejų taškų gliukozės toleravimo mėginys, lipidograma.
- Kasmet - gliukozės kiekio nevalgius tyrimai, lipidograma.
- Kas 1-3 m.
Žindymo Nauda
Dėl tiesioginės mitybinės ir imunologinės žindymo krūtimi naudos kūdikiui, visos moterys, įskaitant ir sirgusias gestaciniu diabetu, skatinamos maitinti krūtimi. Žindymas taip pat turi ilgalaikės naudos tiek motinai, tiek naujagimiui.
Po gimdymo moterims būtina aptarti kontracepcijos priemonių naudojimą siekiant išvengti neplanuoto nėštumo ir pailginti laikotarpius tarp nėštumų. Kitus nėštumus ypač rekomenduojama planuoti tais atvejais, kai moteris turi ir kitų gestacinio diabeto rizikos veiksnių. Tyrimų duomenimis, gestaciniu diabetu sirgusių moterų laikotarpiai tarp gimdymų yra 50 proc. trumpesni, nei nesirgusių gestaciniu diabetu. Trumpesnis nei 18 mėnesių laikotarpis tarp nėštumų yra susijęs su blogesnėmis perinatalinėmis pasekmėmis.
Sveikatos priežiūros specialistų konsultacijos, skatinančios sveiką gyvenseną ir siekį išvengti ligų rizikos veiksnių, reikalingos įvairiais gestaciniu diabetu persirgusių moterų motinystės priežiūros etapais. Gestacinio diabeto gydymo sėkmė ir moters sveikata po gimdymo priklauso ne tik nuo gyvensenos įpročių, savirūpos ar savalaikio ir tinkamo gydymo, tačiau ir daugelio kitų veiksnių - emocinės pusiausvyros, lūkesčių, poreikių ir galimybių laikytis rekomendacijų, motyvacijos ir sąmoningo įsitraukimo į savirūpą bei gebėjimo bendradarbiauti.
Pogimdyminė Depresija ir Pagalba
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu atnaujinta tvarka padės anksčiau atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir laiku suteikti pagalbą su emociniais sunkumais susidūrusios nėščiosioms bei neseniai pagimdžiusioms moterims. Nėščiosios ar neseniai pagimdžiusios moters profilaktinio apsilankymo metu gydytojas turės pasiteirauti apie jos emocinę sveikatą, užduodamas klausimus apie nuotaikos pokyčius. Tais atvejais, kai pacientės emocinė būsena bloga, pacientės bus prašoma užpildyti Edinburgo pogimdyminės depresijos klausimyną.
Depresija yra dažniausiai pasireiškiantis psichikos sveikatos sutrikimas nėštumo metu ar laikotarpiu po gimdymo. Šis sutrikimas pasaulyje paveikia apie 10-15 proc. besilaukiančių ar pagimdžiusių moterų. Lietuvoje atlikta apklausa „Mano gimdymas“ parodė, kad per pastaruosius trejus metus kasmet reikšmingus pogimdyminės depresijos simptomus patiria apie 22-24 proc. Pogimdyminė depresija gali išryškėti praėjus keturioms savaitėms arba per pirmuosius metus po gimdymo. Pogimdyminės melancholijos simptomai yra labai panašūs į pogimdyminės depresijos.
Infekcijos ir Skiepai
Mažiau kaip prieš 100 metų infekcijos buvo pagrindinė mirties priežastis. Šiandien sukurtos apsaugos priemonės leidžia ženkliai sumažinti susirgimų riziką, tačiau šios priemonės turi būti nuolat palaikomos ir tobulinamos, nes infekcijos gali kartotis, tapti atsparios, todėl dar pavojingesnės. Dėl socialinių, technologinių ir aplinkos veiksnių pasaulyje nuolat atsiranda naujų ligų bei dėl vakcinacijos tempų sumažėjimo grįžta seniai suvaldytos pavojingos ligos, o dėl pasaulio globalizacijos ligos plinta kur kas greičiau.
Vienas iš pagrindinių profilaktikos būdų yra elementarus higienos palaikymas: reguliarus rankų plovimas muilu, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis, taip pat paviršių dezinfekcija, maisto higienos taisyklių laikymąsis, patalpų valymo ir vėdinimo būtinybė. Maistas yra viena dažniausių infekcijų plitimo grandžių, jei jis neteisingai paruoštas, laikomas ar tvarkomas nešvariomis rankomis. Skiepai taip pat yra itin veiksminga prevencijos priemonė, padedanti apsaugoti. Kiekvienais metais vakcinacija išgelbsti 2-3 milijonus gyvybių visame pasaulyje (Pasaulio sveikatos organizacija, PSO).
Specialistės aptarė nepageidaujamas (šalutines) skiepų reakcijas ( paraudimas, karščiavimas, dirglumas, mieguistumas) naujagimiams ir kūdikiams. Šios reakcijos paprastai yra lengvos ir laikinos, tačiau tėvams svarbu jas atpažinti ir žinoti, kada kreiptis į gydytoją.
Susitikimo metu mamoms buvo akcentuota, kad maistas yra viena dažniausių infekcijų plitimo grandžių, jei jis neteisingai paruoštas, laikomas ar tvarkomas nešvariomis rankomis. Skiepai taip pat yra itin veiksminga prevencijos priemonė, padedanti apsaugoti. Kiekvienais metais vakcinacija išgelbsti 2-3 milijonus gyvybių visame pasaulyje (Pasaulio sveikatos organizacija, PSO).
Susitikime taip pat paminėtos, ir įgimtos infekcijos. Tai infekcijos, perduodamos vaisiui per placentą, gimdymo metu arba iškart po gimimo. Gimęs vaikas turi įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be aiškios instrukcijos kaip jais naudotis.
Pagalba Šeimai Išgyvenančiai Netektį
Kūdikio netektis nėštumo, gimdymo metu ar po gimimo yra traumuojantis gyvenimo įvykis. Šie išgyvenimai dažnai tampa komplikuotu gedulu dėl mažo aplinkinių palaikymo. Kūdikio netektis daro stiprią psichologinę įtaką tolimesniam šeimos gyvenimui, todėl labai svarbi tinkama savalaikė pagalba po netekties.
Vaiko netektis yra vienas iš skaudžiausių įvykių, kuriuos gali patirti šeima. Dažnai tokias netektis lydi ypač stiprus neteisybės jausmas, iš pagrindų supurtantis pasaulėvoką. Nepriklausomai nuo to, kokio amžiaus ir dėl kokios priežasties vaiko netektį patyrė šeima, tai yra be galo sudėtinga ir skaudi patirtis. Gedulas po vaiko netekties, kaip ir po kitų netekčių, yra labai individualus procesas, tad nėra vieno geriausio būdo išgyventi netektį. Tačiau egzistuoja keletas skirtingų pagalbos būdų, galinčių padėti įveikti skausmą, geriau suprasti po netekties kylančius jausmus. Tai gali būti savipagalbos grupės, individualios psichologinės konsultacijos, psichologinės grupės.
Sunkiausia yra suvokti ir priimti skaudžią realybę, kad tai, kas gyvenime gali įvykti baisiausio, įvyko. Todėl natūralu, kad žmogus išgyvena šoko būsena. Po to seka kupinas beviltiškumo laikas, kurio trukmė gali būti labai skirtinga. Mirus vaikui dažnai išgyvenama asmeninė vidinė mirtis, kuri gali pasireikšti jausmų sustingimu, užšalimu. Dažnai šeimose yra ir kitų vaikų, kuriais reikia rūpintis, todėl užsitęsęs tėvų beviltiškumas, depresija vaikams gali būti išgyvenama kaip tėvų netektis.
tags: #savalaikio #gimdymo #laikas