Šis straipsnis skirtas apžvelgti Sausio 13-osios įvykius, jų reikšmę Lietuvai ir kaip šie įvykiai yra prisimenami bei paminimi, ypač vaikų akimis. Straipsnyje remiamasi archyvine medžiaga, vaikų piešiniais ir asmeniniais prisiminimais, siekiant atskleisti Sausio 13-osios svarbą ir poveikį Lietuvos visuomenei.
Sausio 13-osios Įvykių Istorinis Kontekstas
1991 m. sausio 13 d. Sovietų Sąjunga bandė jėga atimti iš Lietuvos radijo ir televizijos transliavimo galimybę, užimdama Televizijos bokštą ir kitus strateginius objektus. Tūkstančiai beginklių žmonių susirinko ginti savo laisvės ir nepriklausomybės. Šie įvykiai pareikalavo keturiolikos gyvybių, tačiau Lietuvos žmonių vienybė ir pasiryžimas apginti savo laisvę buvo nepalaužiami. Sausio 13-oji Lietuvoje yra vadinama Laisvės gynėjų diena ir yra valstybinė šventė.
Vaikų Akys Istoriniuose Įvykiuose
Istoriniai 1990-1991 metų įvykiai, sukrėtę visus Lietuvos gyventojus, paliko žymę ir mažųjų lietuvių širdyse. Vaikai, jautriai reagavę į susidariusią padėtį, savo jausmus išreiškė piešiniais ir rašiniais. Lietuvos nacionalinio muziejaus Ikonografijos skyriuje saugomi 5772 vaikų piešiniai, skirti 1991-ųjų sausio įvykiams pažymėti. Visi darbai sukurti tais pačiais 1991 m. Po 1991 m. sausio 13-osios įvykių Lietuvos mokyklose buvo rengiamos Vilties ir tikėjimo pamokėlės, kurių metu mokytojai pasakodavo vaikams apie tai, ką turėjo išgyventi Lietuva, ir atsakydavo į rūpimus klausimus. Tais pačiais metais buvo paskelbtas piešinių konkursas, mokinių sukurti darbai atkeliavo į Vilnių. Piešė įvairaus amžiaus vaikai ir jaunuoliai - nuo lopšelių-darželių auklėtinių iki abiturientų. Piešinius siuntė ne tik Lietuvos mokyklų mokiniai, bet ir mokiniai iš Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje. Piešinius ant barikadų prie Lietuvos parlamento kabindavo patys vaikai, jų tėvai, mokytojai.
Virtuali Galerija: Vaikų Piešiniai Kaip Istorijos Liudijimas
Lietuvos nacionalinis muziejus pristatė virtualią galeriją, kurioje eksponuojami beveik 6000 piešinių, vaizduojančių Sausio 13-osios įvykius vaikų akimis. Ši galerija peržiūrėta daugiau nei 113 tūkstančių kartų, o savo piešinius joje surado šimtai žmonių. Virtualios piešinių galerijos statistika rodo, kad, be lankytojų iš Lietuvos, į galeriją užsukama iš šalių, kuriose gyvena didžiausios lietuvių bendruomenės - Jungtinių Amerikos Valstijų, Norvegijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Airijos, Danijos. Savo piešinių lietuviai ieškojo ir būdami egzotiškuose kraštuose - Tanzanijoje, Mauricijuje, Komoruose, Omane, Dominikos Respublikoje.
Asmeniniai Atsiminimai ir Atrasti Piešiniai
Žmonės, atradę savo vaikystės piešinius virtualioje galerijoje, dalijasi jausmingais atsiminimais ir įžvalgomis. Vaiva, kuri 1991 metais buvo trečiokė, rašo: „Buvo tikrai maloni staigmena, kai Google išmetė nuorodą į mano piešinį. Jau buvau pamiršusi, kaip piešėm ir mokytoja aiškino, kad piešiniai bus siunčiami pakabinimui į Vilnių“. Ilona, dirbanti Jungtinių Tautų būstinėje Bankoke, Tailande, rašo: „Mano piešinį rado buvusi klasiokė. Labai įdomu pamatyti savo vaikystės piešinį. Čia žmonės dažnai nebūna net girdėję apie Lietuvą, todėl dažnai tenka pasakoti mūsų istoriją.“ Mindaugas Stemplys: “Šį piešinį man šiandien atsiuntė klasiokė. Tai papasakosiu šį bei tą. Aš tik pažiūrėjęs iškart jį pažinau, net nematęs, kas autorius. Bet iškart kilo klausimas, kaip jis atsidūrė ten pas jus? Kai jį nupiešiau, žinojau, kur jis kabės - prie Seimo. Bet, deja, aš ten buvau ir jo jau neradau. Nors kitų klasiokų piešinius atpažinau, bet pats nusivyliau, kad mano taip ir nepakabino, dingo. Pasirodo, atsirado jis po beveik 30 metų. Labai džiugu, pakėlė nuotaiką, kad jis nebuvo pamestas. Ačiū. P. S. Mano vaikas taip pat gimęs sausio 13 d.”
Taip pat skaitykite: Sausio 13-osios istorijos vaikams
Žinomų Žmonių Vaikystės Piešiniai
Tarp piešinių autorių yra ir žinomi Lietuvos žmonės: dainininkas Viktoras Diawara, filosofas, rašytojas Kristupas Sabolius, rašytojas, žurnalistas Dailius Dargis, menotyrininkė Ūla Tornau. Rimantas Marmantavičius pasakoja: „Labai nustebau radęs savo piešinį. Labai graži idėja. Buvau pirmokas, stebėjau įvykius per televiziją. Buvo baisu. Negalvojau, kad po 13 metų tapsiu kariu. Pasirinkau kario kelią. Tarnauju Lietuvos kariuomenės Karo policijoje Kauno įguloje. Prisiekiau saugoti, ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę“. Rytis: “Šiandieną buvo atrastas mano piešinys. Jausmas yra džiuginantis, skatinantis susimąstyti apie 11-mečio suvokimą apie tai, kas vyko, kas perteikta piešinyje. Tuo metu jautėsi vienybė, pagarba, solidarumas, lygiavertiškumas…”
Sausio 13-osios Pamokos ir Šventimas Šiandien
Šiandien Sausio 13-oji yra ne tik istorinės atminties diena, bet ir galimybė ugdyti pilietiškumą ir patriotiškumą jaunojoje kartoje. Mokyklose ir bendruomenėse organizuojami renginiai, skirti paminėti Laisvės gynėjų dieną.
Pilietinės Iniciatyvos ir Akcijos
Kiekvienais metais sausio 13-ąją vyksta pilietinė akcija „Atmintis gyva, nes liudija“, kurios metu languose uždegamos žvakutės, simbolizuojančios vienybę ir atminimą. 2a klasės mokiniai, nuotoliniu būdu, kartu su visa Lietuva pagerbė 1991-ųjų metų sausį už šalies laisvę kovojusius ir gyvybę paaukojusius žmones. Ankstyvą sausio 13-osios rytą languose uždegę žvakutes - vienybės ir atminimo simbolius - prisijungėme prie visuotinės pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. 4a klasės mokiniai taip pat prisijungė prie šios iniciatyvos.
Edukacinės Priemonės ir Pamokos
Mokyklose vedamos pamokos, skirtos Sausio 13-osios įvykiams aptarti. Antrokai grožėjosi vaikų pešiniais, dėliojo dėlionę ,,Neužmirštuolė”, klausė dainų. Labiausiai vaikams patiko filmukas pagal Vytauto Landsbergio pasakojimą „SAUSIO SNIEGENOS“, skirtą sausio 13-osios įvykiams paminėti. Istoriją pasakoja senas ąžuolas. Vaikų veiduose šypsenos, nes jiems neteko patirti to, ką išgyveno laisvės gynėjai. Mokiniai gimė ir auga laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Taip pat, pamokų metu mokiniai prisiminė, kaip sunkiai gynėjai gynė laisvę. Pasikartos ,,Tautišką giesmę" įrašant praleistus žodžius. Prisimins, kodėl Neužmirštuolė asocijuojasi su sausio 13 diena. Pagerbiant gynėjus, mokiniai išsikirps neužmirštuoles ir prisikabins prie striukių. Integruojant veiklas mokiniai atliks matematikos užduotis, kurios susijusius su pagrindiniais sausio 13 dienos įvykio simboliais.
Asmeninė Patirtis ir Refleksijos
Priklausau kartai, kuri dešimto dešimtmečio pradžioje buvo per maža, kad aktyviai dalyvautų laisvės kovose, ir per didelė, kad neprisimintų to, kas ir kaip vyko. Toji sausio 12-oji buvo eilinis vakaras mūsų šeimoje. Dienos buvo neramios - visi jautėme, bet vaikų gyvenimas turbūt net ir karo metu lieka vaikiškas. Prisimenu, kad vakare tėtė ryžtingai apsirengė ir išėjo. Tą vakarą mano, aštuonerių metų vaiko, akimis neatrodė, kad yra kažkas neįprasto. Naktį pakilus išgirdome skambutį, po kurio supratau, kad vyksta kažkas negerai. Vėliau mama ar brolis (nepamenu) pasakė, kad tėtė ligoninėje, sunkiai sužeistas, kad jį pervažiavo tanketė. Sausio 13-osios ryte į tą pačią ligoninę buvo paguldyta ir mano mama. Taigi tą dieną mes penkiese, keturi berniukai ir viena mergaitė, likome vieni namuose. Mums padėjo mokytojai, kaimynai, giminės. Vėliau buvome išsiųsti į Druskininkų sanatoriją, kur gyvenome ir mokėmės. Prisimenu tą laiką, kaip labai sunkų, nerimastingą, tačiau kupiną vilties ir vienybės. Kai tėtė pasveiko, kiekviena sausio 13-oji tapo laisvės švente ir didvyrių pagerbimo diena. Man 1991 metų sausis ir dar pusmetis po to buvo laikas, kurio niekada daugiau nepatyriau. Tuo metu buvome ypatingai vieningi: kaimynai padėjo kaimynams, pažįstami - nepažįstamiems. Neturėjau tėvų namie, bet nesijaučiau vienas. Visi tiek padėjo, rūpinosi, kad iš šiandienos žvelgiant atgalios atrodo neįtikėtina. Nejaučiau jokio radikalizmo, visi - ar kairieji, ar dešinieji, ar mieste, ar kaime, ar teatre, ar kolūkyje - visi buvo kartu, visi buvo susitelkę ir tikėjo laisvos Lietuvos idėja.
Taip pat skaitykite: Šiaulių Kūrėjai, Gimę Sausio 31
Sausio 13-oji Šiandien: Iššūkiai ir Perspektyvos
Po trisdešimties metų vaizdas kitas, kitos emocijos. Kartais atrodo, kad mes nesuprantame to, ką turime ir kiek turime. Žmonės tada neturėjo daug ko, buvo nesaugūs, bet visi aukojosi. Visada klausiu savęs, kiek liko to, kas buvo tą sausio 13-ąją. Kai matau dabar gatvėse marširuojančius radikalius, susipriešinusius žmones, skaudančia širdimi galvoju, ar mitingai sausio 13-ąją yra būtent ta forma, kuria galime pagerbti tuos, kurie realiai aukojosi laisvės vardan. Matyt, laisvė suteikia teisę daryti ką nori, laisvai reikšti savo norus, mintis, dėl savo asmeninių norų, reitingų, įtakos paminant kito laisvę, atmintį. Matyt, tai yra natūralu, kad valstybėje yra ir radikalai, ir liberalai, ir nuosaikūs, ir kas tik nori. Aišku viena, kad turime vertinti ir saugoti valstybę, kurią turime ir kuriame.
Vienybė ir Tolerancija: Kelias Į Priekį
Kuo bus daugiau žmonių, kurie nebandys kiršinti vieni kitų, kurie nepils žibalo, o skleis toleranciją, palaikymą, plėtos holistinį mąstymą, tuo mūsų valstybė, už kurią mūsų tėvai kovojo, eis sėkmingai į priekį, ir kiekvienam iš mūsų, mūsų vaikams ir anūkams bus geriau. Kuo mažiau žmonių pešis ir atras sveiko proto, kada kalbėti, o kada geriau patylėti, tuo bus geriau. Kiekvienas iš mūsų kuriame valstybę. Taip, kaip mes elgiamės vieni su kitais - tokia, matyt, ir yra valstybė.
Taip pat skaitykite: Istorinė paroda