Mitologija klestėjo II tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje, atspindėdama senovės pasaulio supratimą. Mitai - kolektyvinė kūryba, kurioje istorinis pagrindas persipynęs su fantazija. Graikų religija gyvavo beveik 1500 metų ir buvo neatsiejama Elados žemės gyventojų gyvenimo dalis. Šiuo laikotarpiu susiformavo Olimpo dievų panteonas, kuriame dievai buvo įsivaizduojami kaip idealūs žmonės su žmogiškais jausmais, nemirtingi, nesenstantys, nesergantys, bet turintys troškimų ir poreikių. Antikinėje mitologijoje dievai ar herojai įvairiose vietovėse ir skirtingu laiku atliko daugybę funkcijų, o dievams buvo priskiriami žmonių bruožai. Pagrindinis dievas buvo Dzeusas, minimas mituose, turintis daugybę galių ir poreikių. Šiame straipsnyje panagrinėsime Dzeuso gimimo vietą, mitus ir legendas, susijusius su šia dieviška asmenybe, bei archeologinius ir istorinius kontekstus, siejančius Kretos salą su Dzeuso kultu.
Dzeusas: Dievų ir Žmonių Valdovas
Dzeusas - dievų bei žmonių valdovas, vyriausiasis olimpinės mitologijos dievas, viešpataujantis Olimpe, apsuptas dievų. Jo vardas - indoeuropietiškas, reiškiantis ,,šviesus dangus“. Jis priklauso trečiajai dievų kartai, nuvertusiai titanus. Krono sūnus valdo dievus ir yra galingiausias dievas, nors kiti dievai bando varžytis su jo galybe.
Dzeusas sėdi 6000 pėdų aukštyje ant Olimpo kalno Tesalijoje viršūnės, skendinčios debesyse. Jis valdo gamtos reiškinius, siųsdamas į žemę lietų, sniegą, vėją, audras, dieną ir naktį, laikydamas rankose griausmą ir žaibus. Dzeusas surenka ir išblaško debesis, kratydamas aigidą sukelia audras bei vėjus, tvarko metų laikus. Vėliau jis tapo dievų valdovu ir pranašysčių dievu, kuris žino dabartį ir ateitį. Žmonių likimus ir savo valią Dzeusas praneša ženklais, sapnais, griaustiniais ir žaibais, paukščių skrydžiais bei orakulus. Galiausiai jis tapo teisinguoju dievu, saugančiu žmonijos tvarką, šeimą, svečius ir visų pagalbos prašančiu globėju, baudžiančiu sutarčių ir priesaikos laužytojus, t.y. teisės ir dorovės sergėtoju bei laiduotoju.
Žemėje Dzeusas sukūrė karalių valdžią, prižiūri įstatymų vykdymą, priesaikos šventumą, saugo tautos susirinkimus. Valdovas Dzeusas sėdi aukštame aukso soste, dalija žmonėms dovanas ir įveda žemėje tvarką bei įstatymus. Dzeuso rankose žmonių likimas: laimė ir nelaimė, gėris ir blogis, gyvybė ir mirtis. Prie dievo rūmų vartų stovi du dideli indai: viename - gėrio dovanos, kitame - blogio. Iš tų indų Krono sūnus siunčia žmonėms gėrį ir blogį, auksinėmis svarstyklėmis sveria žmonių likimus. Dzeusas dažnai tapatinamas su likimu, tačiau nuo jo nepriklausomai veikia moiros - savarankiškos tamsiosios jėgos, kurių sprendimų niekas negali pakeisti, netgi Dzeusas. Jis tvarko visuomenės ir šeimos gyvenimą, saugo svečio ir pagalbos ieškančiųjų teises. Kartu su mūzomis, Apolonu ir Artemide, charitėmis bei horomis Dzeusas globojo meną, harmoniją, mokslus, moralės normas. Jis prakeikė moralės normų nesilaikančius atreidus, Sizifą, Tantalą.
Dzeusas turėjo daugybę epitetų, atitinkančių įvairias jo veiklos sritis. Susiformavus vienai graikų mitologijai, vietiniai dievai susijungė į Dzeuso paveikslą. Tačiau ir toliau tose srityse prie Dzeuso vardo pridedamas vietinio dievo vardas: Dzeusas Amfiaras, Dzeusas Amfitrionas, Dzeusas Agamemnonas. Pagal tėvą jis buvo vadinamas Kronidu. Dzeuso vardo atitikmenys labai įvairūs: pranašautojas - Panomfajas, saugantis priesaikas - Herkijas, tvarkantis tautos susirinkimus - Agorajas, ginantis svetimšalius ir bėglius - Ksenijas. Dodonėje Krono sūnus vadinamas Dodonaju, Pelasgiku, Olimpijoje - Olimpiju. Pagrindinė Dzeuso kulto vieta - Olimpija Eledėje, kur jo garbei vykdavo Olimpinės žaidynės. Godonėje Dzeusas buvo gamtos ir pranašysčių dievas, savo valią atskleisdavo ąžuolo lapų šlamėjimu. Panašus ir Kretos Dzeusas, tik čia jo kultas turi daugiau orgijų požymių. Arkadijoje Dzeuso kultą įvedė Likaonas. Čia Dzeusą garbino panašiai kaip Kretoje ir vadino Likaju.
Taip pat skaitykite: Istorija, astrologija ir medicina
Dzeuso Gimimo Vieta: Kretos Salos Mitai ir Legendos
Kreta yra didžiausia Graikijos sala, skalaujama keturių jūrų - Egėjo, Kretos, Libijos ir Jonijos, beveik vienodu atstumu nuo Europos, Azijos ir Afrikos žemynų. Sala garsėja svetingumu, puikia infrastruktūra, gražia gamta ir paplūdimiais.
Remiantis mitologija, Dzeusas gimė Kretoje. Sala buvo vieta, kur jis buvo paslėptas nuo savo tėvo Krono, kuris prarydavo visus savo palikuonis. Rėja (Krono žmona) davė jam vaistų, kad šis atrytų visas jų atžalas.
Yra kelios vietos Kretoje, kurios siejamos su Dzeuso gimimu:
- Ideono Urvas (Ida): Jis yra vienas didžiausių šventovių Kretoje, klestėjusi 4000 pr. Kr. - I a. po. Kr. ir pagal svarbą prilygusi pagrindinėms šventykloms Graikijoje. Šis urvas traukia lankytojus, norinčius pabuvoti Dzeuso gimimo vietoje. Per archeologinius kasinėjimus nustatyta, kad oloje žmogaus gyventa jau akmens amžiuje. Mino civilizacijos metu, bronzos amžiuje, Melidoni urvas buvo naudojamas religinėms apeigoms.
- Dikteono Urvas (Dikti): Dikteono urvas rytinėje Kretos salos dalyje žymus tuo, kad tai vyriausiojo iš dievų Dzeuso gimimo vieta, be to, ši vieta tapo Dzeuso ir Europos mielės lizdu.
Lasičio plynaukštėje, rytinėje Kretos dalyje, yra Dzeuso urvas, dar vadinamas Psychro urvu. Archeologiniai radiniai byloja, kad šalia Lasičio plynaukštės 1024 m virš jūros lygio esantis Dikteon Andron urvas daugiau negu 2000 metų buvo religinio kulto vieta, kur minojiečiai garbino deivę Diktyną, o vėliau senovės graikų gentys - dievą Dzeusą. Keliaujant su ekskursija galima sužinoti urvo ir Lasičio istoriją. Norint patekti į Dzeuso urvą, reikia kopti į kalną akmenimis grįstu taku, nuo kurio atsiveria derlingų žemių panorama. Užkopus reikia leistis stačiais laiptukais į drėgme ir vėsa dvelkiantį urvą.
Dzeuso Meilės Nuotykiai Kretoje
Užaugęs Dzeusas nepamiršo Kretos. Čia įvyko vienas garsiausių jo meilės nuotykių. Pasivertęs baltu jaučiu, būtent čia dievų valdovas atsigabeno gražiąją Europą ir pasimylėjo su ja po platanu. Sakoma, kad būtent šis platanas tebeauga Krasi kaimelyje. Įspūdingo storumo medis panašiais į klevo lapais ir daugybe drevių skaičiuoja jau ne pirmą tūkstantį metų.
Taip pat skaitykite: Istorijų ir pojūčių miestas: „Vaikų knygų sala“
Kai kurių dievų ekspertų žiniomis, Dzeusas su Europa sugulė po platanu Senovės Graikijos Gortynos mieste. Visi sutaria, jog tai įvyko Kretoje, ir jog šios sueities vaisius buvo pusiau žmogus, pusiau dievas galingasis karalius Minas.
Pasakojama, kad Dzeusas vieną dieną pamatė Europą tarp kitų merginų ir buvo sužavėtas jos grožio, todėl nusprendė ją pasiimti sau. Dzeusas sugalvojo pasiversti baltu jaučiu ir atplaukti prie Azijos krantų, kur tuo metu gyveno Europa. Jautis buvo toks gražus ir švelnus, kad Europa atsisėdo jam ant nugaros ir jis ją nuplukdė į Kretos saloje esantį Dikteono urvą, kur gimė Dzeusas. Čia jis atvirto į save. Tačiau yra ir kitokia šio mito versija. Pasakojama, kad Dzeusas atgabeno Europą į Gortiną Kretos saloje, kur jie susitikdavo po platano medžiu, kuris nuo tada tapo amžinai žaliuojančiu medžiu.
Dzeuso meilė Europai buvo tokia didelė, kad jis jai teikė nuostabias dovanas - Talą, Lelepą ir stebuklingąją ietį. Talas - tai varinis milžinas, kuris turėjo saugoti Kretą, Lelepas - tai medžioklinis šuo, o stebuklingoji ietis buvo išskirtinė tuo, kad visada pataikydavo į taikinį. Europą pagrobęs jautis galiausiai tapo Tauro žvaigždynu. Tačiau Dzeuso meilė Europai išblėso ir jis nurodė jai tekėti už Asteriono.
Mitai ir legendos apie Dzeusą ir Europą įkvėpė daugybę meninių vaizdavimų. Ant šiuolaikinės Graikijos dviejų eurų monetos pavaizduotas jaučiu pasivertęs Dzeusas, grobiantis Europą.
Archeologiniai Radiniai ir Istorinis Kontekstas
Mino civilizacija Kretoje klestėjo 2700 -1450 m. pr. m. e. Archeologai atrado nemažai senos matriarchalinės civilizacijos pėdsakų. Turistus viliojantys pirmosios Kretos sostinės Knoso rūmai - labirintas, statytas Minotaurui.
Taip pat skaitykite: Apie Dzeuso Salą
Galimas dalykas, kad ir Dedalas, ir Ikaras buvo realios istorinės asmenybės. Pats Dzeusas savo gimimo vieta teikėsi išsirinkti Kretą, apdovanojo šią žemę dosniai.
Kretos Sala Šiandien
Kreta garsėja svetingumu, puikia infrastruktūra, gražia gamta ir paplūdimiais. Atstumai tarp lankytinų objektų čia nėra labai dideli, todėl saloje populiaru išsinuomoti automobilį ir aplankyti visas norimas vietas savarankiškai.
Kodėl verta aplankyti Kretą? Pamatyti tai, ką iki šiol matei atvirukuose, vienos kelionės metu pabūvoti net prie keturių jūrų, paragauti graikiškos virtuvės patiekalų ir paskanauti gėrimų, išmokti šokti sirtakį, aplankyti dievo Dzeuso gimimo vietą.
Kreta tinka visokiam poilsiui. Čia galima rasti trankiausių barų gatvių, pašėlusių vakarėlių arba ramiam šeimyniniam poilsiui tinkamų kurortinių miestelių, romantikos iškotojams sukurtų gyvenviečių.
Ką Aplankyti Kretoje?
- Retimnas: Išsaugojęs žavų senamiestį su venecijiečių tvirtove.
- Chanija: Tipinis venecijiečių miestas, išsaugojęs viduramžių autentiką.
- Elunda: Vienas iš svarbesnių turistinių centrų rytinėje Kretos pusėje.
- Kurnas Ežeras: Vienintelis gėlo vandens ežeras saloje, apsuptas kalnų.
- Samarijos Tarpeklis: Ilgiausias Europos tarpeklis.
- Lasičio Plynaukštė ir Dzeuso Urvas: Vieta, kur manoma, kad gimė dievas Dzeusas.
- Spinalongos Sala: Unikali tvirtovė, vėliau paversta raupsuotųjų kolonija.
- Vai Paplūdimys: Palmių paunksmėje nusidriekęs paplūdimys.
- Balos Paplūdimys: Vieta, kur suslieja trys jūros.
- Matala: Hipiu mėgiama atostogų vieta su paplūdimiu.
- Elafonisi: Gražus paplūdimys su baltu smėliu ir salelė.
- Knoso Rūmai: Minojų civilizacijos palikimas.
Ką Paragauti Kretoje?
- Frappe Kava: Šalta kava, kurią graikai geria kasdien.
- Naminis Vynas: Kiekviena šeima turi savo unikalų receptą.
- Vynas „Retsina“: Vynas su pušies sakų prieskoniu.
- Rakija: Vynuogių degtinė.
- Pita Giros: Patiekalas, primenantis kebabą, gaminamas iš kiaulienos.
- Tzadziki: Salotos.
- Suvlaki:
- Musaka: Sluoksniuotas patiekalas, primenantis lazaniją.
Transportas Kretoje
Tarp didžiųjų miestų, išsidėsčiusių šiaurinėje salos pakrantėje, kursuoja tarpmiestinis transportas. Tiems, kas ketina keliauti dviese ar daugiau, rekomenduojama nuomotis automobilį.