Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, tačiau kartais jį gali aptemdyti tam tikros komplikacijos. Viena iš jų - rezus (Rh) faktoriaus nesuderinamumas tarp motinos ir vaisiaus. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra rezus konfliktas, kokios jo priežastys, rizikos veiksniai, simptomai, diagnostikos ir gydymo būdai, taip pat prevencinės priemonės ir dažniausiai pasitaikantys mitai.
Kas yra rezus faktorius ir rezus konfliktas?
Žmonių kraujas skirstomas į grupes pagal eritrocituose esančius antigenus. Vienas svarbiausių antigenų - rezus (Rh) antigenas. Jei žmogaus eritrocituose yra šis antigenas, jo kraujas yra rezus teigiamas (Rh+), jei nėra - rezus neigiamas (Rh-).
Rezus konfliktas - tai būklė, kai rezus neigiamą kraują turinti moteris nešioja rezus teigiamą vaisių, kurį pastarasis paveldėjo iš tėvo. Tokiu atveju, jei vaisiaus kraujas patenka į motinos kraujotaką, motinos organizmas gali pradėti gaminti antikūnus prieš rezus teigiamą antigeną. Šie antikūnai gali prasiskverbti per placentą į vaisiaus kraujotaką ir ardyti vaisiaus eritrocitus, sukeldami hemolizinę ligą.
Serologinis konfliktas: išsamiau
Serologinis konfliktas - tai motinos ir vaisiaus kraujo grupių arba Rh (rezus) faktoriaus nesuderinamumas. Dėl serologinio konflikto kyla vaisiaus ir naujagimio hemolizinė liga. Iš motinos kraujo į vaisių patekę antikūnai sukelia raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) irimą, vadinamą hemolize. Tuomet vaisiaus kraujyje mažėja šių kraujo elementų, ryškėja mažakraujystė (anemija). Eritrocitų irimo produktai skatina kraujodaros židinius, todėl padidėja kepenys ir blužnis, o kraujyje padaugėja jaunų eritrocitų formų. Dėl padidėjusio kraujagyslių pralaidumo, poodyje ir kūno ertmėse kaupiasi skystis, sutrinka širdies veikla, vaisius gali gimti negyvas.
Lietuvoje hemolizine liga serga 6 iš 1000 naujagimių. Paprastai serga tie, kurie turi Rh D (ar kitą stiprų) antigeną, paveldėtą iš tėvo, o motina jo neturi. Rečiau susergama nesutampant kraujo grupėms, labai retai dėl kitų antigenų nesutapimo.
Taip pat skaitykite: Injekcija nėštumo metu
Eritrocitų sienelėje yra apie 400 skirtingų antigenų, tačiau tik apie 30 iš jų gali sąlygoti hemolizinės ligos prasidėjimą. Pats reikšmingiausias yra Rh antigenas. Pagal jo buvimą eritrocituose žmonių kraujas skirstomas į rezus teigiamą (kai jis yra) ir rezus neigiamą (kai jo nėra). Mažiau svarbūs kraujo grupių (AB0) bei kiti antigenai. Kuomet į „rezus neigiamos“ moters organizmą dėl įvairių priežasčių (kraujo perpylimai, įvairios procedūros nėštumo metu, gimdymas) patenka „rezus teigiamas“ kraujas, prieš jį susidaro antikūnai, nėštumo metu skatinantys irti „rezus teigiamo“ vaisiaus eritrocitus.
Rizikos veiksniai
Rizikos veiksniai, didinantys antikūnų susidarymo tikimybę:
- Ankstesni gimdymai.
- Savaiminiai persileidimai.
- Nėštumo nutraukimai.
- Negimdiniai nėštumai.
- Cezario pjūvio operacijos.
- Kraujo perpylimai.
- Išorinis vaisiaus apsukimas gimdoje.
- Priešlaikinis placentos atsidalijimas.
- Kraujavimas nėštumo metu.
- Invazinės procedūros nėštumo metu (vaisiaus kraujo ar vandenų paėmimas tyrimams).
Simptomai ir požymiai
Pagal hemolizinės ligos sunkumą skiriamos trys jos formos:
- Lengva (mažakraujystė): būdingas odos ir gleivinių blyškumas, nežymiai padidėjusios kepenys, blužnis.
- Vidutinio sunkumo (gelta): būna geltoni vaisiaus vandenys, virkštelė, pirmosiomis gyvenimo valandomis pagelsta oda ir gleivinės, ryškiai padidėja kepenys ir blužnis. Jei išauga labai didelis eritrocitų irimo produkto (bilirubino) kiekis kraujyje, kyla smegenų „apsinuodijimo“ bilirubinu (bilirubininės encefalopatijos) pavojus. Naujagimis tampa mieguistas, vangus, negydant prasideda traukuliai, nugaros raumenų mėšlungis, sutrinka kvėpavimas, ištinka koma.
- Sunki (vandenė): naujagimio būklė labai sunki, kartais jis gimsta negyvas. Po gimimo greitai sutrinka kvėpavimas ir širdies veikla. Oda būna labai blyški, su kraujosruvomis, vėliau pagelsta, padidėja kepenys ir blužnis.
Diagnostika ir priežiūra
Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 nėštumo savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobulino. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Jeigu moters, kurios kraujo grupė neigiama, kraujyje jau nustatomi pasigaminę antikūnai, imunoprofilaktika tampa neefektyvi, nes vaisius turi padidėjusią mažakraujystės išsivystymo riziką. Ši priežiūra moteriai nesukelia papildomo diskomforto, nes atliekami tik neinvaziniai tyrimai. Moteriai atliekamas tyrimas ultragarsu, kurio metu matuojama vaisiaus kraujotaka. Jei matome, kad mažakraujystė progresuoja ir nėštumo trukmė nėra didelė (vaisius dar neišnešiotas), tuomet perpilame kraują vaisiui, dar jam esant gimdoje. Kraujo perpylimai vaisiui Lietuvoje atliekami dviejuose perinataliniuose centruose (Kaune ir Vilniuje). Jei nėštumo pabaigoje atsiranda vaisiaus mažakraujystės požymių, vaisiaus kraujo perpylimo gimdoje neatliekame.
Taip pat skaitykite: Priežiūra nėštumo metu
Gydymas
Esant serologiniam konfliktui, nėščioji nieko blogo nejaučia, todėl svarbu žinoti apie galimą jo buvimą. Pastojus, pirmo apsilankymo pas gydytoją metu, išsiaiškinama vyro ir moters kraujo grupė bei Rh faktorius. Jei moters Rh yra neigiama, nustatomas antikūnų prieš Rh faktorių kiekis jos kraujyje, išiaiškinami rizikos veiksniai.
- Jei moters kraujyje antikūnų prieš rezus antigeną nėra, taikoma imunoprofilaktika (žr. prevencija) ir antikūnai nėštumo metu nebetiriami.
- Jei antikūnų randama, jie tiriami kartą per mėnesį nuo 20 nėštumo savaitės. Antikūnų kiekiui didėjant, atliekama amniocentezė - tyrimui paimama vaisiaus vandenų (ultragarso kontrolėje duriama per pilvo sieną ir pritraukiama į švirkštą) bei nustatomas vaisiaus hemolizinės ligos sunkumas pagal juose esančią bilirubino koncentraciją. Vaisius papildomai tiriamas ultragarsu, vertinama jo smegenų kraujotaka.
- Esant lengvo laipsnio vaisiaus pažeidimui, amniocentezė kartojama po 3 savaičių, gimdymas numatomas laiku.
- Esant vidutinio sunkumo hemolizinei ligai, tyrimai kartojami po 2 savaičių. Jei bilirubino kiekis nedidėja, gimdymas numatomas 37-38 nėštumo savaitę. Bilirubino koncentracijai didėjant, elgiamasi kaip sunkios hemolizinės ligos atveju.
- Esant sunkiai hemolizinei ligai, atliekamas kraujo perpylimas gimdoje esančiam vaisiui. Jis kartojamas kas 7-10 d. ir gimdymas numatomas 34-35 nėštumo savaitę.
Prevencija
Pagrindinė rezus konflikto prevencijos priemonė - imunoprofilaktika. Rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28 nėštumo savaitę ir per 24-72 val. po gimdymo (jei naujagimis turi Rh faktorių) į raumenis suleidžiama 300μg anti-Rh imunoglobulino. Jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti.
Vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po:
- Nėštumo nutraukimo.
- Savaiminio persileidimo.
- Negimdinio nėštumo.
- Išorinio vaisiaus apsukimo.
- Intervencinių procedūrų nėštumo metu.
Mitai ir baimės
- Mitas: Esant rezus faktoriaus neatitikimui, dažniau įvyksta persileidimai.
- Faktas: Mokslinių įrodymų nėra, kad persileidimas susijęs su rezus faktoriaus neatitikimu.
- Baimė: Jei su pirmu nėštumu viskas buvo gerai, tai antrasis nėštumas tikrai bus su komplikacijomis.
- Faktas: Jeigu moteriai laiku suteikiama pagalba ir atitinkamai prižiūrimas nėštumas, jokio pavojaus neturėtų kilti.
- Mitas: Gali atsirasti vaisiaus raidos anomalijų dėl rezus konflikto.
- Faktas: Tokių mokslinių įrodymų taip pat nėra.
Pasiruošimas nėštumui
Jokio papildomo pasiruošimo planuojant nėštumą, jei esate rezus neigiama, nėra būtina. Kaip ir kiekvienai nėščiajai, rekomenduojama gerti folio rūgštį, kontroliuoti savo lėtines ligas. Jei ankstesniojo nėštumo metu moters kraujyje buvo nustatyti antikūnai, tolesni jos nėštumai turi būti prižiūrimi perinataliniame centre.
Pagalba Lietuvoje
Lietuvoje yra puikiai sutvarkyta perinatalinė pagalba. Net ir mažiausioje poliklinikoje gydytojai akušeriai ginekologai žino, kad esant rizikingam nėštumui, moteris turi atvykti į perinatalinį centrą. Kiekvienai nėščiajai nustatoma kraujo grupė ir rezus faktorius. Remiantis nėščiųjų priežiūros protokolu, jei moters kraujo grupė yra rezus neigiama ir yra nustatomas antikūnų titras, rodantis, jog kraujyje jau yra antikūnų, moteris atsiunčiama į perinatologijos centrą. Jei moters kraujyje antikūnai nenustatomi, tuomet moteris sėkmingai prižiūrima gydymo įstaigoje pagal gyvenamąją vietą. Gydytojai akušeriai ginekologai žino, jog 28-30 savaitėmis moteriai reikia taikyti imunoprofilaktiką - suleisti imunoglobuliną. Ši paslauga Lietuvoje yra nemokama ir prieinama kiekvienai nėščiajai.
Taip pat skaitykite: Nėštumo rizikos valdymas