Dažnas šlapinimasis nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Dažnas šlapinimasis - simptomas, kuris gali varginti tiek vyrus, tiek moteris. Nors padažnėjęs šlapinimasis arba šlapimo nelaikymas dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, šis simptomas būdingas ir jaunesniems. Nėštumo metu ši problema tampa ypač aktuali dėl fiziologinių pokyčių moters organizme. Straipsnyje aptariamos dažno šlapinimosi priežastys nėštumo metu, galimi gydymo būdai ir patarimai, kaip suvaldyti šią būklę.

Kada vertėtų sunerimti dėl dažno šlapinimosi?

Šlapinimosi metu iš organizmo pasišalina nereikalingi skysčiai. Šlapinimosi dažnumas priklauso nuo suvartojamų skysčių, oro temperatūros, fizinio aktyvumo ir šlapimo pūslės tūrio. Sunerimti reikėtų tada, kai šlapinatės dažnai ir mažais kiekiais. Jeigu į tualetą keliaujate dažniau nei septynis kartus dienos metu ar bent porą kartų naktį, vertėtų pasitikrinti dėl šlapimo takų ligų.

Dažno šlapinimosi priežastys

Kaip ir kitus organizmo sutrikimus, taip ir dažną šlapinimąsi gali lemti keletas dalykų. Tai gali sukelti išoriniai veiksniai ir fiziologiniai organizmo pakitimai. Dažnas ir skubus šlapinimasis yra šlaplės, šlapimo pūslės, prostatos uždegimo, šlapimo takų infekcijos požymis. Lytiniu keliu plintančios infekcijos taip pat gali sukelti dažną šlapinimąsi.

Pagrindinės dažno šlapinimosi priežastys:

• Skysčių vartojimas. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl jus kamuoja padažnėjęs šlapinimasis, yra pastovus skysčių vartojimas. Jei organizmas pasižymi greita medžiagų apykaita, normalu, kad vartodami daug skysčių nuolatos bėgsite į tualetą - tai normali organizmo reakcija. Per didelis kiekis gėrimų prieš miegą, ypač kofeino arba alkoholio, gali sukelti dažną šlapinimąsi naktį.
• Intersticinis cistitas arba kitaip šlapimo pūslės uždegimas. Vadinamasis šlapimo pūslės „peršalimas“. Šlapimo pūslės uždegimo metu kamuoja ne tik dažnas šlapinimasis, bet ir šlapimo pūslės bei pilvo apačios skausmai. Atsiranda ir nemalonus šlapimo kvapas bei gali pakilti kūno temperatūra.
• Cukrinis diabetas. Ši liga taip pat gali būti viena iš dažno šlapinimosi priežasčių. Organizmas bando atsikratyti gliukozės pertekliaus, todėl šlapintis tenka dažniau nei įprastai.
• Neurologinės ligos, nerimas. Dažno šlapinimosi priežastimi gali būti ir neurologinės ligos ar neigiamos emocinės būsenos (dažnas jaudinimasis, nuolatinis stresas).
• Diuretikų vartojimas. Tai tokie medikamentai, kurie skatina šlapimo susidarymą inkstuose, mažina skysčių ir kai kurių druskų kiekį organizme. Diuretikai vartojami sergant kepenų ciroze ar širdies ir kraujagyslių ligomis. Šie medikamentai yra naudingi, tačiau gali sukelti rūpesčių dėl dažno šlapinimosi.
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas. Tai atsiradusi šlapimo pūslės nervų ir raumenų disfunkcija. Nepriklausomai nuo to, kiek šlapimo yra pūslėje, atsiranda nesulaikomas ir stiprus noras šlapintis.
• Šlapimo pūslės išvarža. Atsiranda šlapimo nelaikymas, skausmingas šlapinimasis, galimas šlapimo išsiskyrimas ir lytinių santykių metu.
• Akmenligė. Be dažno šlapinimosi, gali atsirasti skausmai kirkšnyje bei šone.

Dažnas šlapinimasis nėštumo metu

Nėštumo metu kartais gali atrodyti, jog šlapintis norisi nuolat. Iš tiesų nėščiosios intensyviau šlapintis pradeda nuo 6 nėštumo savaitės ir tai tęsiasi iki pat gimdymo dienos.

Priežastys

• Horomonų poveikis. Nėštumo metu hormonai „priverčia“ inkstus ir visą organizmo šalinimo sistemą dirbti intensyviau, todėl susidaro daugiau šlapimo.
• Didėjanti gimda ir augantis vaisius spaudžia šlapimo pūslę. Dėl didėjančios gimdos, stiprėja ir spaudimas šlapimo pūslei.
• Didesnis suvartojamų skysčių kiekis. Nėštumo metu valgyti „už du“ tikrai nereikia, tačiau skysčių poreikis ženkliai padidėja. Todėl nuolat gurkšnojant vandenį reikia ir dažniau bėgioti į tualetą.

Kitos galimos priežastys nėštumo metu

• Šlapimo pūslės uždegimas. Esant šlapimo pūslės uždegimui skauda pilvo apačią, pakyla temperatūra, šlapimas tampa aitraus, nemalonaus kvapo.
• Nėščiųjų diabetas.
• Nervų ligos, nerimas.
• Dirgliosios šlapimo pūslės sindromas.
• Šlapimo pūslės išvarža.

Šlapinimosi sutrikimai moterims po gimdymo

Pogimdyminiu laikotarpiu moterims yra jautrus ne vien dėl naujų pareigų, bet ir dėl galimų sveikatos sutrikimų. Po gimdymo, moters organizme vyksta ryškūs fiziologiniai pokyčiai, kurių metu moters organizmas grįžta į pirmykštę būklę iki nėštumo. Gimdyvių jaučiami simptomai ir sutrikimai gali būti įvairūs: skausmas ir diskomfortas tarpvietės srityje (negalėjimas sėdėti, laisvai keisti padėtį lovoje); chirurginės žaizdos tempimas, skausmingumas; gali sutrikti virškinimo/šalinimo veikla (atsirasti vidurių užkietėjimas, išmatų nelaikymas; taip pat moteriai gali sutrikti šlapinimasis ir atsirasti šlapimo nelaikymas ).

Taip pat skaitykite: Nėštumo šlapinimosi problemos

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu apibūdinamas, kaip nevalingas, dalinis arba visiškas šlapimo pūslės ištuštinimas. Atlikti moksliniai tyrimai atskleidžia, kad maždaug 80 proc. nėščių moterų, tam tikru nėštumo laikotarpiu, šlapinasi dažniau. Taip pat, daugiau nei 50 proc. nėščiųjų trečiajame nėštumo trimestre (nuo 32 nėštumo savaitės) vargina šlapimo nelaikymas. Sisteminga literatūros apžvalga nurodo, kad bendras bet kokio tipo šlapimo nelaikymo paplitimas yra 32-36 proc. praėjus trims mėnesiams po gimdymo. Yra įrodyta, kad nėštumas ir gimdymas padidina šlapimo nelaikymo riziką, dėl kompleksinių problemų. Pirmiausia, tai siejama su pakitusia organų padėtimi pilvo ertmėje nėštumo metu ir padidėjusiu spaudimu į šlapimo pūslę, dėl didėjančios ir spaudžiančios šlapimo pūslę gimdos. Kita priežastis, tai gimdos dugno spaudimas gimdymo metu, siekiant pastiprinti stangas gimdymo metu. Raumenys palaikantys šlapimo pūslę, gimdymo metu, gali būti sužaloti, naujagimiui slenkant gimdymo takais ir toks pažeidimas, vadinamas dubens dugno pažeidimu. Todėl manoma, kad moterims, gimdžiusioms natūraliais gimdymo takais yra didesnė tikimybė susidurti su šlapimo nelaikymo problema nei moterims, turėjusioms cezario pjūvio operaciją.

Urogenitalinės sistemos infekcijos nėštumo metu

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos yra susijusios su moters šlapimo ir lytinių organų sistema, kuri apima inkstus, šlapimtakius, šlapimo pūslę, šlaplę, makštį, gimdą ir kiaušides. Nėštumo metu organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti šių organų funkciją ir padidinti infekcijų riziką. Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos apima įvairias infekcijas, kurios gali paveikti šlapimo takus ir lytinius organus nėštumo metu. Tai gali būti šlapimo takų infekcijos (STI), cistitas, pielonefritas ir kitos infekcijos. Šios ligos yra svarbios, nes jos gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek vaisiui, įskaitant priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ir netgi sepsį.

Pagrindinės nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų priežastys yra bakterijos, virusai ir grybai. Dažniausi patogenai, sukeliantys šlapimo takų infekcijas, yra Escherichia coli, Klebsiella, Enterobacter ir Staphylococcus saprophyticus. Nėštumo metu organizmo imuninis atsakas gali būti sumažėjęs, todėl infekcijos gali lengviau išsivystyti.

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijos diagnozuojamos atliekant šlapimo tyrimus, įskaitant šlapimo kultūrą, kuri padeda nustatyti patogeną ir jo jautrumą antibiotikams. Be to, gali būti atliekami kraujo tyrimai, siekiant patikrinti, ar nėra infekcijos požymių, tokių kaip leukocitozė.

Nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekcijų gydymas dažniausiai apima antibiotikų vartojimą, kurie yra saugūs nėštumo metu. Gydytojai gali skirti specifinius vaistus, atsižvelgdami į nustatytą bakteriją ir jos jautrumą. Be to, rekomenduojama didinti skysčių suvartojimą, kad būtų skatinamas šlapimo nutekėjimas. Nemedicininiai sprendimai, tokie kaip šiltos vonios ir šlapimo pūslės tuštinimas po lytinių santykių, taip pat gali padėti sumažinti simptomus.

Taip pat skaitykite: Vaiko šlapinimosi sutrikimai

Šlapinimosi sutrikimų gydymo būdai

• Medikamentinis gydymas - tai gydymas vaistais. Vaistai nuo dažno šlapinimosi ramina sudirgintą šlapimo pūslę. Moterims menopauzės metu yra skiriamas hormoninis gydymas.
• Fizioterapinis gydymas - gydomoji mankšta tarpvietės ir pilvo sienos raumenims stiprinti yra taikoma moterims po gimdymo bei menopauzės metu. Mankšta padeda išspręsti audinių silpnumo problemą.
• Chirurginis gydymas - taikomas tuomet, kai reikia grąžinti šlapimo pūslę į normalią anatominę padėtį.

Šlapimo nelaikymo gydymas

Šlapimo nelaikymas - tai liga, pasireiškianti kartkartėmis ištinkančiais nevalingo pasišlapinimo epizodais. Nevalingas pasišlapinimas - tai šlapinimasis nespėjus nueiti iki tualeto. Kai kurioms moterims taip nutinka stipriau kosint, čiaudint ar juokiantis. Kitos gali staiga pajusti ūmų, stiprų norą šlapintis, ir joms nepavyksta susivaldyti. Šlapimo nelaikymą paprastai sukelia raumenų ir nervų, padedančių kontroliuoti šlapinimosi procesą, veiklos sutrikimai.

Šlapimo nelaikymas gydomas įvairiais metodais, gydytojas parinks jūsų atveju labiausiai tinkamą.

• Elgesio terapija. Šis gydymas remiasi principu, kad pakeitus savo įpročius ir elgesį, galima išgydyti šlapimo nelaikymą. Viena svarbiausių sąlygų šiame gydyme - speciali mankšta dubens dugno raumenims.
• Kegelio pratimai. Reguliariai treniruojant raumenis, sumažėja stresinio šlapimo nelaikymo epizodų.
  1. Įtempkite raumenis genitalijų srityje, tarsi norėtumėte sulaikyti šlapimą arba žarnyno dujas. Pamėginkite neįtempti pilvo ar kojų raumenų tuo pačiu metu.
  2. Atsipalaiduokite.
  3. Tada vėl įtempkite raumenis ir palaikykite įtemptus 3 sekundes. Po to 3 sekundėms atpalaiduokite.
  4. Kai jūsų raumenys sustiprės, atliktie pratimus iš sėdimos arba stovimos pozos. Kegelio pratimai bus dar efektyvesni jei gausite tikslias instrukcijas iš gydytojų arba treniruodami dubens dugno raumenis naudositės specialiais treniruokliais.
• Šlapimo pūslės treniruotė. Šlapimo pūslę galėsite kontroliuoti geriau, jei eisite į tualetą nustatytu laiku, kai dar nepajutote stipresnio noro šlapintis.
• Svorio metimas. Viršsvoris lemia didesnį spaudimą raumenims aplink šlapimo pūslę. Dėl to gali būti sunkiau kontroliuoti šlapimo pūslę.
• Valgiaraščio pokyčiai. Tam tikras maistas ir gėrimai gali provokuoti šlapimo nelaikymą. Jei jus kartkartėmis ištinka ši problema, turėtumėte vengti alkoholinių gėrimų, gazuotų gėrimų, kavos ir arbatos (tiek su kofeinu, tiek be). Taip pat rekomenduojama vartoti mažiau skysčių po vakarienės, valgyti pakankamai maistinių skaidulų turinčio maisto, kad neužkietėtų viduriai.
• Meskite rūkyti.
• Medikamentai. Vaistais galima išgydyti tam tikrus šlapimo nelaikymo atvejus. Paprastai skiriami medikamentai padeda atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir taip išvengiama šlapimo nelaikymą sukeliančių spazmų. Labai svarbu vaistus vartoti būtent taip, kaip paaiškino gydytojas. Tiesa, dauguma vaistų turi ir šalutinį poveikį, kuris žmonėms pasireiškia skirtingai.
• Mechaninės priemonės. Tarp populiariausių priemonių, skirtų moterų stresiniam šlapimo nelaikymui gydyti - į makštį įvedamas standus žiedas.
• Nervų stimuliacija. Kai kuriems žmonėms elgesio terapija ar vaistai - neveiksmingi. Tokiu atveju skiriama elektrinė nervų, kontroliuojančių šlapimo pūslę, stimuliacija. Tai vadinama neuromoduliacija.
• Grįžtamasis biologinis ryšys. Šis metodas padeda išsiaiškinti ir geriau suvokti, kaip dirba jūsų organizmas. Ant šlapimo pūslės ir šlaplės raumenų uždedamas elektroninis pleistras. Iš jo einantys laidai sujungti su ekranu. Tai leidžia stebėti, kaip susitraukinėja jūsų šlapimo pūslės ir šlaplės raumenys.
• Chirurginis.
• Kateterizacija. Šis gydymas skiriamas tais atvejais, kai šlapimo pūslė niekada neištuštinama pakankamai. Ji gali likti neištuštinta dėl silpno raumenų tonuso, po operacijos ar stuburo traumų. Kateteris - tai plonas vamzdelis, kurį į šlapimo pūslę įveda gydytojas arba pats pacientas.

Patarimai, kaip suvaldyti dažną šlapinimąsi nėštumo metu

1. Stiprinkite dubens dugno raumenis. Tvirti gali padėti sumažinti šlapimo nelaikymo riziką. Įvairaus amžiaus moterys teigia, kad šie pratimai, jei daromi keletą minučių per dieną, yra tikrai veiksmingi. Jie padeda pasitikėti savimi ir labiau valdyti savo kūną, o tai visada sveikintina! Jei neseniai pagimdėte kūdikį, šiuos pratimus patartina pradėti daryti gulint, kad dubeniui nebūtų daroma jokio papildomo spaudimo. Ilgainiui mankštintis galėsite praktiškai bet kur. Net vairuodamos arba sėdėdamos autobuse ar darbovietėje!
2. Neskubėkite išeiti iš tualeto. Tai niekada nėra gerai - jei šlapimo pūslėje lieka net nedidelis kiekis šlapimo, padidėja rizika susirgti šlapimo takų infekcijomis. Todėl visada stenkitės visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tai bus lengviau padaryti, jei sėdėdamos ant klozeto pasilenksite į priekį. Norint ištuštinti šlapimo pūslę tokia pozicija yra veiksmingiausia.
3. Stenkitės didinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Vėlesniais nėštumo etapais šlapimo pūslėje sukaupiama mažiau šlapimo, nes augant kūdikiui jos galimybės kaupti šlapimą tampa ribotos. Pagimdžius kūdikį šlapimo pūslė turi priprasti vėl kaupti daugiau šlapimo. Paprastai turėtumėte šlapintis 4-8 kartus per dieną arba kas 4-6 valandas. Šlapimo pūslėje telpa vidutiniškai apie 300-500 ml šlapimo, todėl jei pastebite, kad šlapimo išskiriate daug mažiau, pabandykite padidinti laiko tarpus tarp ėjimo į tualetą. Tai padės užtikrinti, kad šlapimo pūslėje būtų kaupiama daugiau šlapimo, be to, taip galėsite mankštinti pirmiau minėtus svarbius dubens dugno raumenis.
4. Nesistenkite gerti mažiau vandens. Itin svarbu pabrėžti, kad taip elgtis yra blogai. Net jei jums sunku kontroliuoti šlapimo pūslę, negalima riboti suvartojamo vandens kiekio, ypač jei maitinate krūtimi. Jei vartosite mažiau skysčių, prasidės dehidratacija, o dėl to šlapimas bus labiau koncentruotas. Tai gali pradėti dirginti šlapimo pūslę ir atsiras noras eiti į tualetą, net jei šlapimo pūslė nėra pilna.
5. Venkite šlapimą varančių gėrimų: kavos, arbatos, kitų gėrimų su kofeinu.
6. Pasistenkite visiškai ištuštinti šlapimo pūslę: tai padaryti pavyks šlapinimosi metu šiek tiek pasilenkus į priekį.
7. Naudokite dieninius įklotus. Kartais tiesiog prireikia atidėti apsilankymą tualete arba pajutus didelį norą šlapintis tualeto arti gali nebūti.

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu ir jo įtaka moters gyvenimo kokybei

Šlapimo nelaikymas pogimdyminiu laikotarpiu yra opi problema, apie kurią reikia kalbėti. Dažnai šlapimo nelaikymo problema sukelia depresiją, prislėgtumo jausmą, neviltį, nervingumą ir nevisavertiškumą. Pogimdyminiu laikotarpiu tai ypač siejasi su pogimdymine depresija, dėl organizmo hormoninių pokyčių ir pasikeitusio moters statuso. Ši problema paveikia moters gyvenimo ritmą ir kokybę: ne tik emocinę būseną, bet ir darbingumą, fizinę veiklą, sutrikdo santykius šeimoje, sumažina lytinį potraukį, moteris dažniau pasirenka socialinę atskirtį.

Kaip sau padėti?

• Šlapimą sugeriantys įklotai: šie įklotai yra skirtingų sugėrimo lygių ir rekomenduojami pagimdžiusioms moterims, nelaikančioms šlapimo. Jie yra diskretiški, atitinkantys kūno formas ir glaudžiai prie jo priglundantys, o lipnios juostelės juos pritvirtina prie apatinio trikotažo.
• Kėgelio pratimai (dubens dugno raumenų stiprinimas): rekomenduojama pradėti daryti šiuos pratimus dar prieš pastojant.
• Optimalaus svorio palaikymas: nurodoma, kad nutukimas taip pat gali būti susijęs su šlapimo nelaikymu.
• Vidurių užkietėjimo prevencija: ši problema gali sukelti spaudimą šlapimo pūslei ir šlaplei ir dėl to atsirasti šlapimo nelaikymas.

Nedidelis šlapimo nelaikymas yra dažnas nėštumo metu ir gali trukti kelias savaites po gimdymo. Tačiau moteris turėtų pasikalbėti su gydytoju, akušeriu ar slaugytoju, jei ji nerimauja arba tai tęsiasi praėjus 6 savaitėms po kūdikio gimimo.

Taip pat skaitykite: Kaip suvaldyti dažną šlapinimąsi po gimdymo

tags: #retas #slapinimasis #nestumo #metu