Naujagimių reanimacijos skyrius (NRITS) - tai specializuota medicinos įstaiga, skirta intensyviai terapijai ir priežiūrai sergantiems ar neišnešiotiems naujagimiams. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime NRITS funkcijas, personalą, technologijas ir svarbą Lietuvoje, siekiant suprasti, kaip šie skyriai padeda užtikrinti naujagimių išgyvenimą ir gerovę.
NRITS Funkcijos ir Paslaugos
NRITS teikia platų spektrą paslaugų, skirtų palaikyti gyvybines funkcijas ir gydyti įvairias naujagimių patologijas:
- Dirbtinė plaučių ventiliacija: Tai gyvybiškai svarbi procedūra naujagimiams, kurie negali savarankiškai kvėpuoti. Aparatas padeda užtikrinti pakankamą deguonies kiekį kraujyje ir pašalinti anglies dioksidą.
- Ekstrakorporinė membraninė oksigenacija (EKMO): Ši pažangi technologija taikoma esant sunkiam kvėpavimo nepakankamumui, kai dirbtinė plaučių ventiliacija neveiksminga. EKMO aparatas laikinai perima plaučių ir širdies funkcijas, leidžiant organams pailsėti ir atsigauti.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymas: NRITS užtikrina nuolatinę naujagimių, kurių širdies veikla sutrikusi, stebėseną ir gydymą. Gydytojai gali skirti vaistus, kurie stiprina širdies susitraukimus ir reguliuoja kraujospūdį.
- Parenterinis maitinimas: Šis maitinimo būdas skiriamas naujagimiams, kurie negali maitintis per burną dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, neišsivysčiusios virškinimo sistemos ar sunkių ligų. Parenterinio maitinimo metu maistinės medžiagos tiesiogiai tiekiamos į kraują.
- Inkstų pakaitinė terapija: Taikoma esant inkstų funkcijos nepakankamumui, kai inkstai negali pašalinti toksinų ir skysčių iš organizmo.
- Infekcijų gydymas: Naujagimiams skiriami antibiotikai ir kitos priemonės infekcijoms įveikti, nes jų imuninė sistema dar nėra pakankamai stipri.
- Skausmo malšinimas ir sedacija: NRITS užtikrinamas komfortas ir ramybė naujagimiams, patiriantiems skausmą ar diskomfortą. Gydytojai gali skirti vaistus, kurie malšina skausmą ir padeda kūdikiams atsipalaiduoti.
NRITS skyriuose taikomos naujausios stebėsenos ir gydymo technologijos. Daug dėmesio skiriama kritinių būklių pacientų mitybai, metabolizmo ir mitybos nepakankamumui įvertinti.
Aplinkos svarba
Aplinka, kurioje auga ir stiprėja neišnešiotas naujagimis pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis, turi didelę reikšmę. Kiekviena detalė - tylus balsas, švelnus prisilietimas, pastovumas ir ramybė - prisideda prie kūdikio vystymosi. Ligoninėje stengiamasi sukurti tokią aplinką, kuri mažyliui būtų kuo jaukesnė ir malonesnė. Inkubatorius apklojamas, kad naujagimis nejustų apšvietimo pasikeitimų, palatose stengiamasi laikytis tylos. Stengiamasi kuo rečiau naujagimį liesti ar atlikti jam nemalonias procedūras, tokias kaip tyrimų ėmimas ar gleivių siurbimas iš kvėpavimo takų.
Šviesa, kurią gimdoje jaučia vaisius, yra vos matoma, blausi. Todėl neišnešiotas naujagimis paguldomas į inkubatorių, kuris uždengiamas medžiaginiu gaubtu. Atliekant slaugos procedūras mažylio akis stengiamasi pridengti medžiagos skiaute arba delnu. Nuo 33 savaitės kūdikis gali pats prisimerkti, todėl akių dengti nebūtina.
Taip pat skaitykite: Lietuvos naujagimių skyriai
Garsas, girdimas gimdoje, yra daug tylesnis, nei mes įpratę. Dėl stipresnio triukšmo vaikutis išsigąsta, pasijunta neramiai, sutrinka miegas. Tuo galima įsitikinti stebint monitoriaus rodmenis, nes jie paprastai parodo naujagimio širdies susitraukimus ir ar kraujas tinkamai įsotinamas deguonimi. Todėl mažylį būtina saugoti nuo triukšmo. Inkubatoriaus dureles reikia atidaryti ir uždaryti tyliai. Negalima ant inkubatoriaus statyti jokių daiktų, taip pat stuksenti, nes jo viduje garsas sustiprėja. Būnant šalia reikėtų tyliai kalbėti.
Skonį ir kvapą jaučia ir ankstukai. Gimdoje skonį ir kvapą mažylis jaučia ragaudamas vaisiaus vandenis ir tai palieka malonius prisiminimus. Gimęs susiduria su dar daugiau kvapų. Tiesa, ne visi yra malonūs. Todėl nuo jų reikėtų saugoti. Tėvams, lankytojams ir visiems esantiems šalia rekomenduojama nenaudoti kvepalų, dezodorantų, stipraus kvapo prausimosi priemonių, nes visa tai naujagimį gali erzinti. Nusiplovus rankas dezinfekciniu skysčiu, būtinai reikia palaukti, kol jos nudžius, tik tada atidaryti inkubatoriaus dureles. Vieną maloniausių potyrių skonio ir uoslės receptoriams suteikia mamos pienas.
Lytėjimas - vienas jautriausių potyrių. Besivystantis vaisius nuolat liečiasi prie šiltos ir minkštos mamos gimdos sienelių ir patiria malonumą. Taip pat jaučia šiltus jį supančius vandenis, gali liesti save - pakelti ranką prie veiduko, čiulpti nykštį. Prisilietimai labai svarbūs ir gimus. Tačiau gulėdamas inkubatoriuje nuo staigaus prisilietimo naujagimis gali krūptelėti. Todėl kiekvieną kartą liesti reikia labai švelniai ir atsargiai. Mamos ir tėčio delnų šiluma būtina patiems mažiausiems, tačiau iki 30 savaitės nepatariama kūdikio glostyti. Vaiko oda labai plona ir jautri, glostant galima ne tik ją pažeisti, bet ir sukelti skausmą. Šiuo laiku geriausia prisiliesti prie naujagimio odos ir rankų nejudinti. Nėra taip svarbu, kur tėvai prideda delną - ant galvos ar nugarytės, lengvas ir šiltas prisilietimas kūdikiui vis vien bus malonus.
NRITS Personalas
NRITS dirba įvairių specialybių specialistai, kurie užtikrina kompleksinę pagalbą naujagimiams ir jų šeimoms:
- Neonatologai: Tai gydytojai, kurie specializuojasi naujagimių priežiūroje ir gydyme. Jie diagnozuoja ir gydo įvairias naujagimių ligas, prižiūri neišnešiotus kūdikius ir teikia konsultacijas tėvams. Neonatologas - tai pagrindinis naujagimio gydytojas. Jis prižiūri neišnešiotą kūdikį intensyviosios terapijos ar neišnešiotų naujagimių skyriuje. Jam nuolat talkina gydytojai radiologai, vaikų kardiologai, vaikų chirurgai, pulmonologai, urologai, nefrologai, gastroenterologai. Jeigu nustatoma apsigimimų arba įtariama įgimta medžiagų apykaitos liga, neapsieinama be gydytojų genetikų.
- Anesteziologai-reanimatologai: Šie gydytojai specializuojasi anestezijoje ir intensyvioje terapijoje. Jie užtikrina skausmo malšinimą ir gyvybinių funkcijų palaikymą kritinės būklės naujagimiams.
- Slaugytojai: Slaugytojos suleidžia gydytojo paskirtus vaistus, padeda atlikti įvairias specifines medicinines procedūras. Kasdien mažylio higiena taip pat rūpinasi slaugytojos. Jos atsakingos už vaiko odos, bambos, akių, nosytės priežiūrą. Kasdien sveria, maitina per zondą ar iš buteliuko, stebi prijungtų monitorių rodmenis.
- Kineziterapeutai: Jie padeda naujagimiams atgauti jėgas ir gerinti motorinius įgūdžius po sunkių ligų ar operacijų.
- Psichologai: Teikia emocinę paramą tėvams, išgyvenantiems stresą ir nerimą dėl savo naujagimių būklės.
- Socialiniai darbuotojai: Padeda šeimoms spręsti socialines ir finansines problemas, susijusias su naujagimio liga.
Vaiko raidos specialistas vertina bendrą psichomotorinį ankstuko vystymąsi, fizinę būklę. Ergoterapeutas padeda parinkti patogiausią vaikučiui padėtį. Moko tėvus teisingai paguldyti ar maitinti naujagimį. Logopedas moko ne kalbėti, o žįsti. Skatindamas čiulpimo refleksą pratina prie savarankiško maitinimosi. Ligoninėje ankstuko sveikata taip pat rūpinasi laboratorijos gydytojai - jie vertina kraujo tyrimus, daro pasėlius. Funkcinės diagnostikos specialistai užrašo kardiogramas ir t. t.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti kompensuojamas sauskelnes ligoninėje?
Naujagimio gydymas ir priežiūra yra griežtai ir tiksliai dokumentuojami ligos istorijoje. Kiekvieną dieną gydytojas užpildo specialų gydymo lapą ir nurodo planuojamus atlikti tyrimus, taip pat kokie ir kokiomis dozėmis bus skiriami vaistai, kaip naujagimis bus maitinamas ir pan.
NRITS Lietuvoje
Lietuvoje veikia keli tretinio lygio perinatologijos centrai, kuriuose teikiama specializuota neonatologinė pagalba. Vienas iš tokių centrų yra Kauno klinikų Neonatologijos klinika, kuri teikia paslaugas sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams iš didelės Lietuvos teritorijos. Klinikoje naudojama moderni technika ir atliekamos chirurginės operacijos. Taip pat klinikos personalas vykdo sveikų naujagimių adaptacijos periodo stebėjimą ir sutrikimų korekciją, atlieka naujagimių profilaktinius skiepijimus ir tikrinimus.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose taip pat veikia Vaikų intensyviosios terapijos skyrius, kuriame gydomi įvairaus profilio pacientai nuo 1 mėn. amžiaus. Skyriuje taikomi visi šiuo metu vaikų intensyviosios terapijos paslaugoms teikti reikalingi gydymo metodai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyrius taip pat žengė labai spartaus modernėjimo keliu. Nuo vedėjos ir vienos slaugytojos posto įkurtame skyriuje suburtas darnus kolektyvas, aprūpintas moderniausia įranga, įsisavinti šiuolaikiški, visame pasaulyje taikomi naujagimių intensyviosios terapijos metodai. Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje kasmet gydoma apie 300 naujagimių.
Perinatologinės pagalbos lygiai Lietuvoje
Lietuvoje perinatologinė pagalba organizuojama trimis lygiais:
Taip pat skaitykite: Knygos patiems mažiausiems
- Pirminis lygis: ambulatorinė nėščiųjų priežiūra.
- Antrinis lygis: konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba.
- Tretinis lygis: specializuota konsultacinė ir stacionarinė akušerinė bei neonatologinė pagalba.
NRITS priskiriami tretiniam lygiui, kuriame teikiama specializuota pagalba sudėtingais atvejais.
Kauno klinikų Neonatologijos klinika
Kauno klinikų Neonatologijos klinika yra Kauno Perinatologijos centro sudėtinė dalis. Klinikoje teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio neonatologijos paslaugos sergantiems bei neišnešiotiems naujagimiams iš trijų penktadalių Lietuvos teritorijos, taip pat čia studijuoja LSMU Medicinos ir Slaugos fakulteto studentai, vykdomi moksliniai tyrimai. Klinikos gydytojai teikia skubią specializuotą neonatologinę pagalbą Perinatologijos centro regione gimusiems naujagimiams bei juos transportuoja.
Klinikoje naudojama moderni technika - kvėpavimo aparatai, inkubatoriai, amplitudinė encefalografijos aparatas, naujagimio hipotermijos aparatas, transkutaniniai monitoriai, artimo infraraudoniems spinduliams diapazono spektroskopija, motinos pieno analizė, atliekamos chirurginės operacijos. Taip pat klinikos personalas vykdo sveikų naujagimių adaptacijos periodo stebėjimą ir sutrikimų korekciją, atlieka naujagimių profilaktinius skiepijimus ir tikrinimus. Klinikoje veikia Kūdikių vystymosi stebėjimo kabinetas, kuriame stebima didelės rizikos naujagimių raida ir atliekama RS viruso profilaktika. Klinikoje 2016 m atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas.
Klinikos vadovė prof. dr. Rasa Tamelienė klinikai vadovauja nuo 2011 metų. 2010 metais apgynė medicinos krypties daktaro disertaciją „Naujagimių kolonizacijos B grupės beta hemolizinių streptokoku ir Escherichia coli įtaka naujagimių ankstyvam infekciniam sergamumui“. 2011-2015 m. stažavosi Ispanijoje, Šveicarijoje , Norvegijoje. Vadovauja studentų mokslinės draugijos narių, magistro baigiamiesiems darbams, yra daktaro disertacijos Gynimo tarybos narė.
Klinikoje vykdomi moksliniai tyrimai:
- Parenterinio maitinimo metodo įtaka labai mažo gimimo svorio naujagimių augimui ir raidai.
- Ultragarsinio tyrimo ir doplerinės sonografijos prognozinė vertė, nustatant galvos smegenų hipoksinius išeminius pažeidimus, vertinant atokiąsias baigtis ankstyvajame mokykliniame amžiuje.
- Pacientų saugos kultūra slaugytojų požiūriu Kauno klinikose.
- Ankstyvojo matinimo įtaka labai mažo gimimo svorio naujagimių metaboliniams markeriams, augimui ir psichomotoriniam vystymuisi.
- Measuring compliance with the Baby-friendly Hospital Initiative for Neonatal Wards (Neo-BFHI).
- The 2nd International Closeness Survey - 25 skyriai iš 16 šalių.
- Mokymai „Close collaboration with parents“ bendradarbiaujant su Turku universitetine ligonine, Suomija.
Šiaulių ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius
Prieš 25-erius metus įkurtas Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus Naujagimių intensyviosios terapijos poskyris žengė labai spartaus modernėjimo keliu. Nuo vedėjos ir vienos slaugytojos posto įkurtame skyriuje suburtas darnus kolektyvas, aprūpintas moderniausia įranga, įsisavinti šiuolaikiški, visame pasaulyje taikomi naujagimių intensyviosios terapijos metodai. Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje kasmet gydoma apie 300 naujagimių.
1992 metais visoje šalyje padidėjo valdžios dėmesys nėščiųjų ir naujagimių priežiūrai. Buvo gauta Šveicarijos vyriausybės finansinė pagalba vystyti perinatologinei programai Lietuvoje. Buvo įkurti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriai regionuose. Įkurtas skyrius ir Šiaulių ligoninėje.
Naujagimių gydymo galimybės Šiauliuose ypač pasikeitė 2009 metų gruodį, kai Akušerijos ir ginekologijos klinika persikėlė į modernias Moters ir vaiko klinikos patalpas, kur Naujagimių ir Naujagimių intensyviosios terapijos skyrius buvo įrengtas pagal moderniausias galimybes, aprūpintas šiuolaikiškiausia naujagimių gaivinimo ir gydymo įranga.
Šiandien Naujagimių intensyviosios terapijos poskyris aprūpintas pačia moderniausia įranga naujagimiams gydyti. Moters ir vaiko klinikos Akušerijos skyriuje kasmet gimsta per 2000 naujagimių. Apie 15 proc. naujagimių gimsta sergantys arba neišnešioti ir yra gydomi Naujagimių intensyviosios terapijos poskyryje. Kasmet čia gydoma apie 300 naujagimių.
Įranga ir technologijos NRITS
NRITS skyriuose naudojama įvairi moderni medicininė įranga, skirta naujagimių gyvybinėms funkcijoms palaikyti ir stebėti:
- Inkubatoriai: Tai specialios lovelės su plastikinėmis sienelėmis, kurių viduje palaikoma reikiama temperatūra ir drėgmė. Inkubatoriai padeda neišnešiotiems naujagimiams išlaikyti pastovią kūno temperatūrą, apsaugo nuo infekcijų ir sumažina stresą. Šiuolaikiniuose inkubatoriuose temperatūra reguliuojama atsižvelgus į naujagimio kūno temperatūrą - nuo +28o iki+38oC. Jei mažyliui vėsu, inkubatorius šyla, jei per šilta - vėsta.
- Monitoriai: Prie kiekvieno NITS paciento prijungiamas monitorius, kuris nuolat seka, skaičiuoja ir fiksuoja naujagimio gyvybinių funkcijų rodiklius: širdies darbą, kvėpavimo dažnį, arterinį kraujospūdį, kūno temperatūrą, kraujo įsotinimo deguonimi rodmenis. Aparatas plonais lanksčiais laidais sujungtas su davikliais, kurie klijuojami prie odos tam tikroje vietoje - prie krūtinės, rankų, kojų. Laidais į monitorių patenkančius signalus personalas mato kaip įvairiaspalvius skaitmenis arba grafikus ekrane, tam tikri signalų pokyčiai iš karto praneša apie vaikučio būklės pakitimus. Jei įtariama, kad naujagimis turi neurologinių sutrikimų, prijungiamas galvos smegenų veiklą fiksuojantis monitorius.
- Dirbtinio kvėpavimo aparatai: Jei naujagimis pats nekvėpuoja arba kvėpuoti jam darosi vis sunkiau, jam į trachėją įkišamas vamzdelis, per kurį dirbtinio kvėpavimo aparatas tam tikru slėgiu ir dažniu įpučia deguonies ir oro mišinį tiesiai į plaučius. Šiandieniniai dirbtinio kvėpavimo aparatai reaguoja į mažiausias naujagimio pastangas kvėpuoti ir prisitaiko prie paciento.
- Infuziniai siurbliai: Šie aparatai tiksliai dozuoja skysčius ir vaistus, kurie yra būtini naujagimių gydymui.
Maitinimas NRITS
Kadangi pirmomis dienomis sergantys naujagimiai pienu nemaitinami arba maitinami nepakankamai, jie turi gauti papildomai skysčių ir maisto medžiagų į veną. Į veną įkišamas plonas kateteris, jis pritvirtinamas kelioms dienoms ar net savaitėms, sujungiamas su lašeline sistema. Per tą patį kateterį suleidžiami ir vaistai. Į raumenis naujagimiams vaistai leidžiami gana retai.
Kol naujagimis guli NITS ir yra per silpnas, jog galėtų čiulpti krūtį, jis maitinamas per zondą. Plonas zondas įkišamas per nosį ar burną tiesiai į skrandį ir per jį supilamas reikiamas pieno kiekis. Paprastai sergantys naujagimiai maitinami kas 3 val., mažieji, t. y. sveriantys <1000 g, kas 2 val. Taigi, kol naujagimis pasveiks ir paaugs, jog galėtų valgyti iš krūties, motinai reikės nusitraukinėti pieną.
Vaistai NRITS
Beveik visiems NITS pacientams reikia vienokių ar kitokių vaistų. Dažniausiai tai - antibiotikai, kurie naikina mikrobus, žmogaus organizme sukeliančius infekcijas. Kokius vaistus gauna naujagimis ir kaip jie veikia, tėvus informuoja gydytojas. Naujagimiui sveikstant ir stiprėjant, reikia vis mažiau tyrimų, procedūrų ir vaistų.
tags: #reanimacijos #skyrius #naujagimiui