Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos dėl kūdikių primaitinimo: išsamus vadovas tėvams

Kūdikių mityba yra svarbus etapas, reikalaujantis žinių ir atidumo. Kada pradėti primaitinti kūdikį koše ar sriuba? Kokie produktai tinkamiausi pirmiesiems kartams? Kaip išvengti alergijų ir užtikrinti tinkamą mitybą? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos ir kitus klausimus, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijomis, vaikų ligų gydytojų-pediatrų ir kitų specialistų įžvalgomis.

Kada pradėti primaitinimą?

Primaitinimas - tai procesas, kai kūdikis pradedamas supažindinti su įvairiais maisto produktais, papildant motinos pieną arba mišinį. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja pradėti primaitinimą, kai kūdikis yra 4-6 mėnesių amžiaus. Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius vaiko poreikius ir požymius, rodančius, kad jis yra pasiruošęs naujam maistui.

Keturių mėnesių amžius kūdikio gyvenime yra ypatingas laikotarpis. Nors kiekvienas mažylis vystosi individualiu tempu, būtent šiuo metu daugelis tėvų pradeda galvoti apie galimus mitybos pokyčius, ypač apie primaitinimo kietu maistu pradžią. Tačiau svarbu pabrėžti, kad keturių mėnesių kūdikiui pagrindinis ir dažniausiai vienintelis reikalingas maistas vis dar yra motinos pienas arba pieno mišinys. Šiame etape skubėti su primaitinimu ne tik nėra būtina, bet gali būti ir nenaudinga ar net žalinga.

Požymiai, rodantys, kad kūdikis pasiruošęs primaitinimui:

• Kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje.
• Pavalgęs mamos pieno, vaikas atrodo vis dar alkanas.
• Kūdikis moka nuryti maistą (iki 4 mėnesių kūdikiai dažnai viską išspjauna).
• Vaikas domisi maistu, stebi valgančius tėvus.
• Kūdikis rodo norą pats pabandyti ragauti.
• Dygsta dantukai, kurie padeda atidalyti ir susmulkinti maistą.

Pagrindiniai primaitinimo principai

Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus pabrėžia keturis pagrindinius PSO reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų:

1. Laiku pradėtas primaitinimas: kai motinos pienas nebetenkina vaiko poreikių. Paprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.
2. Tinkamas maistas: pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų.
3. Saugus maistas: švariai laikomas, paruoštas ir suvalgytas.
4. Tinkamai pateiktas maistas: maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių.

Išskirtinis maitinimas pienu: auksinis standartas keturių mėnesių kūdikiui

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir kitos autoritetingos pediatrijos organizacijos vieningai rekomenduoja išimtinai žindyti kūdikius iki maždaug 6 mėnesių amžiaus. Tai reiškia, kad iki tol kūdikiui nereikia jokio kito maisto ar gėrimo, net vandens, išskyrus atvejus, kai tai nurodo gydytojas (pvz., dėl dehidratacijos karščiuojant ar vartojant specialius vaistus, vitaminus). Keturių mėnesių kūdikio virškinimo sistema vis dar bręsta ir yra geriausiai pritaikyta virškinti būtent motinos pieną arba adaptuotą pieno mišinį.

Taip pat skaitykite: Rekomendacijos valgiaraščiams

Motinos pieno nepakartojama vertė

Motinos pienas yra unikalus, gyvas skystis, kurio sudėtis nuolat kinta, prisitaikydama prie augančio kūdikio poreikių. Keturių mėnesių kūdikiui jis teikia:

• Optimalų maistinių medžiagų balansą: Baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai ir mineralai yra būtent tokių formų ir proporcijų, kokių reikia sparčiam kūdikio augimui ir vystymuisi. Riebalai, ypač ilgos grandinės polinesočiosios riebalų rūgštys (DHA ir ARA), yra kritiškai svarbūs smegenų ir regos vystymuisi.
• Imuninę apsaugą: Motinos piene gausu antikūnų (ypač sekrecinio IgA), imuninių ląstelių (leukocitų), laktoferino, lizocimo ir kitų biologiškai aktyvių komponentų, kurie saugo kūdikį nuo infekcijų (kvėpavimo takų, virškinamojo trakto, ausų uždegimų) ir stiprina jo paties imuninę sistemą. Ši apsauga ypač svarbi pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol kūdikio imunitetas dar tik formuojasi.
• Lengvą virškinamumą: Motinos pieno baltymai (daugiausia išrūgų) yra lengvai virškinami, o specifiniai fermentai (pvz., lipazė) padeda įsisavinti riebalus. Tai sumažina pilvo pūtimo, dieglių ir vidurių užkietėjimo riziką.
• Naudingąsias bakterijas ir prebiotikus: Motinos piene esantys oligosacharidai veikia kaip prebiotikai, skatinantys gerųjų bakterijų (pvz., bifidobakterijų) augimą kūdikio žarnyne. Tai formuoja sveiką žarnyno mikrobiotą, kuri svarbi ne tik virškinimui, bet ir imunitetui bei ilgalaikei sveikatai.
• Emocinį ryšį ir saugumą: Žindymo procesas stiprina motinos ir kūdikio ryšį, suteikia mažyliui artumo, šilumos ir saugumo jausmą.

Keturių mėnesių kūdikis paprastai žindomas pagal poreikį, kas gali reikšti maitinimą kas 2-4 valandas dieną ir galbūt kelis kartus naktį. Svarbu stebėti kūdikio alkio ženklus (neramumas, rankyčių kišimas į burną, ieškojimas krūties) ir siūlyti krūtį nelaukiant verksmo.

Adaptuotas pieno mišinys: alternatyva, kai žindymas neįmanomas

Jei dėl įvairių priežasčių žindymas nėra įmanomas arba jo nepakanka, adaptuotas pieno mišinys yra vienintelė saugi ir moksliškai pagrįsta alternatyva keturių mėnesių kūdikiui. Šiuolaikiniai mišiniai yra kuriami stengiantis kuo labiau priartėti prie motinos pieno sudėties, tačiau jie neturi gyvų imuninių komponentų ir jų sudėtis nekinta taip dinamiškai.

Renkantis ir naudojant pieno mišinį svarbu:

• Pasirinkti tinkamą mišinį: Paprastai pradedama nuo standartinio pradinio mišinio (Nr. 1), skirto kūdikiams nuo gimimo iki 6 mėnesių. Specializuoti mišiniai (hipoalerginiai, antirefliuksiniai, be laktozės) turėtų būti naudojami tik pasitarus su gydytoju.
• Griežtai laikytis paruošimo instrukcijų: Netinkamas vandens ir miltelių santykis gali sukelti mitybos nepakankamumą arba perteklių, o nesterilus paruošimas - rimtų infekcijų riziką. Visada naudokite švarų virintą ir iki reikiamos temperatūros atvėsintą vandenį bei tikslų miltelių kiekį, nurodytą ant pakuotės.
• Maitinti pagal kūdikio poreikius: Nors mišiniu maitinami kūdikiai kartais valgo rečiau nei žindomi (kas 3-4 valandas), vis tiek svarbu reaguoti į alkio ženklus, o ne griežtai laikytis grafiko. Vidutiniškai keturių mėnesių kūdikiui per parą gali reikėti apie 700-1000 ml mišinio, tačiau tai labai individualu.
• Užtikrinti higieną: Kruopščiai plauti rankas prieš ruošiant mišinį, sterilizuoti buteliukus ir žindukus.

Tiek žindant, tiek maitinant mišiniu, svarbu stebėti kūdikio svorio augimą, šlapinimosi dažnumą (mažiausiai 6-8 šlapios sauskelnės per parą) ir bendrą savijautą. Tai geriausi rodikliai, ar kūdikis gauna pakankamai maisto.

Taip pat skaitykite: Geriausi čiužiniai naujagimiams

Vitaminas D: būtinas papildas visiems kūdikiams

Nepriklausomai nuo maitinimo būdo (motinos pienu ar mišiniu), visiems kūdikiams Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių rekomenduojama papildomai duoti vitamino D. Motinos piene jo kiekis paprastai nėra pakankamas, o mišiniuose esantis kiekis gali būti nepakankamas, ypač jei kūdikis neišgeria viso rekomenduojamo mišinio kiekio. Vitaminas D yra būtinas kalcio ir fosforo apykaitai, kaulų mineralizacijai (rachito profilaktikai) bei imuninės sistemos veiklai. Įprastinė profilaktinė dozė yra 400-1000 TV (tarptautinių vienetų) per dieną, tačiau tikslią dozę turėtų paskirti gydytojas, atsižvelgdamas į individualius veiksnius.

Pasiruošimo primaitinimui ženklai: kada kūdikis gali būti pasiruošęs?

Nors keturių mėnesių amžius dažnai minimas kaip galimas primaitinimo pradžios laikas, svarbiausia yra ne kalendorinis amžius, o kūdikio raidos pasiektas lygis ir rodomi pasiruošimo ženklai. Dauguma kūdikių šiuos ženklus pradeda rodyti arčiau 6 mėnesių amžiaus, tačiau kai kurie gali būti pasiruošę šiek tiek anksčiau (bet retai prieš 4 mėnesius) arba vėliau.

Pagrindiniai požymiai, rodantys, kad kūdikis galbūt bręsta primaitinimui:

• Geras galvos laikymas: Kūdikis turi tvirtai, savarankiškai laikyti galvą vertikalioje padėtyje. Tai svarbu saugiam rijimo procesui.
• Gebėjimas sėdėti (su prilaikymu): Kūdikis turėtų gebėti sėdėti tiesia nugara kėdutėje ar ant kelių, galbūt su nedidele pagalba. Stabili sėdima padėtis yra būtina norint išvengti užspringimo.
• Pranykęs liežuvio išstūmimo refleksas: Naujagimiai turi įgimtą refleksą liežuviu išstumti iš burnos bet kokį kietą daiktą. Šis refleksas paprastai nyksta tarp 4 ir 6 mėnesių. Kol jis aktyvus, bandymas duoti košės baigsis jos išstūmimu lauk. Galima patikrinti švelniai palietus kūdikio lūpas šaukšteliu - jei liežuvis automatiškai stumia šaukštelį lauk, kūdikis dar nepasiruošęs.
• Domėjimasis maistu: Kūdikis aktyviai stebi, kaip valgo kiti, siekia rankomis maisto, atidaro burną, kai artinamas šaukštelis. Šis susidomėjimas rodo psichologinį pasirengimą.
• Gebėjimas paimti maistą ir dėti į burną: Nors tai labiau būdinga vėlesniam etapui, pirminiai bandymai koordinuoti rankų ir burnos judesius gali rodyti bręstančius įgūdžius.
• Nepasitenkinimas vien pienu (kartais klaidinantis ženklas): Kartais tėvai mano, kad dažnesnis kūdikio noras valgyti ar prastesnis miegas reiškia, jog pienas nebepasotina. Tačiau šie pokyčiai dažniau susiję su augimo šuoliais, dantų dygimu ar tiesiog normaliais kūdikio raidos etapais. Tai nėra patikimas ženklas pradėti primaitinimą. Pirmiausia reikėtų pabandyti dažniau siūlyti krūtį ar mišinį.

Svarbu pabrėžti: visi šie ženklai turi pasireikšti kartu. Vien tik domėjimasis maistu ar geras galvos laikymas nereiškia, kad kūdikio virškinimo sistema ir rijimo mechanizmas yra pasiruošę kietam maistui. Keturių mėnesių kūdikis dažniausiai dar neatitinka visų šių kriterijų.

Kodėl neskubėti su primaitinimu būtent 4 mėnesių amžiaus?

Ankstyvas primaitinimas (iki 4 mėnesių, o dažnai ir iki ~6 mėnesių) gali turėti neigiamų pasekmių:

Taip pat skaitykite: Vystyklų patarimai tėvams

• Padidėjusi alergijų rizika: Kūdikio žarnyno barjeras iki maždaug 6 mėnesių dar nėra visiškai subrendęs. Per anksti įvedus kietą maistą, didesnės baltymų molekulės gali prasiskverbti pro žarnos sienelę ir sukelti imuninį atsaką, didinant maisto alergijų ar netoleravimo riziką.
• Virškinimo sutrikimai: Kūdikio virškinimo fermentų sistema dar nėra visiškai pasirengusi skaidyti sudėtingesnius angliavandenius, baltymus ir riebalus, esančius kietame maiste. Tai gali sukelti pilvo pūtimą, dieglius, viduriavimą ar vidurių užkietėjimą.
• Infekcijų rizika: Kietas maistas ir jo ruošimas didina riziką patekti patogenams į kūdikio organizmą, ypač jei higienos reikalavimai nėra griežtai laikomasi. Motinos pienas teikia apsaugą, kurios kietas maistas neturi.
• Pieno kiekio sumažėjimas: Pradėjus primaitinimą, kūdikis gali suvalgyti mažiau motinos pieno ar mišinio. Kadangi pienas šiame amžiuje yra pagrindinis ir maistingiausias energijos bei visų būtinų medžiagų šaltinis, jo pakeitimas mažiau kaloringu ir maistingu kietu maistu (pvz., daržovių tyrele) gali lemti nepakankamą maistinių medžiagų gavimą ir lėtesnį svorio augimą. Žindomam kūdikiui tai taip pat gali sumažinti pieno gamybą.
• Geležies įsisavinimo problemos: Nors dažnai manoma, kad primaitinimą reikia pradėti dėl geležies poreikio, motinos piene esanti geležis yra labai gerai biologiškai įsisavinama. Per anksti įvedus kietą maistą, ypač turintį daug kalcio ar fitatų, geležies absorbcija iš pieno gali pablogėti. Geležies atsargos kūdikiui paprastai pakankamos iki maždaug 6 mėnesių.
• Užspringimo rizika: Jei kūdikis dar neturi gerų rijimo ir sėdėjimo įgūdžių, rizika užspringti kietesniu maistu yra didesnė.
• Inkstų apkrova: Kai kurie maisto produktai, ypač turintys daug druskos ar baltymų, gali pernelyg apkrauti nesubrendusius kūdikio inkstus.

Yra tam tikrų medicininių situacijų, kai gydytojas gali rekomenduoti pradėti primaitinimą anksčiau (pvz., esant sunkiam gastroezofaginiam refliuksui ar tam tikroms metabolinėms būklėms), tačiau tai yra išimtys, o ne taisyklė, ir tai daroma griežtai prižiūrint specialistui.

Nuo ko pradėti primaitinimą?

Yra keletas variantų, nuo kurių maisto produktų galima pradėti primaitinimą. Gydytojai pataria, kad pasirinkimas priklauso nuo individualios situacijos ir sezoniškumo.

Daržovės

Jei šviežių daržovių sezonas sutampa su kūdikio 4-6 mėnesių amžiumi, daržovės gali būti puikus pirmasis maistas. Taip pat pradėti nuo daržovių rekomenduojama, jei vaikas priauga svorio pakankamai. Grūdinės košėsJei kūdikis nepakankamai priauga svorio, grūdinės košės (avižos, ryžiai) gali būti geras pasirinkimas, nes padeda auginti svorį. Rekomenduojama rinktis begliuteininius grūdus (pvz. kukurūrų, ryžių).MėsaNors tradiciškai mėsa duodama vėliau, jei vaikui vystosi mažakraujystė, ji gali būti pirmasis primaitinimo produktas. Mėsą galima duoti įvairiais būdais: nedidelėmis juostelėmis, kad vaikas pačiulptų, sutrinta, sumalta arba supjaustyta kąsnio dydžio gabaliukais.Konkretaus atsakymo, kada duoti košės ar sriubos, nėra. Svarbiausia atsižvelgti į kūdikio amžių, jo gebėjimą ryti ir toleranciją skirtingoms tekstūroms. Pradžioje rekomenduojama duoti vientisos, trintos košės, o vėliau, kai kūdikis pripranta prie tirštesnio maisto, galima įvesti ir tirštesnes sriubas su smulkiais gabaliukais.

Produktai, kurių reikėtų vengti iki metų, sąrašas

• Druskos: gali pakenkti inkstams.
• Cukraus, saldintų produktų ir gėrimų: turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų.
• Medaus: jame yra botulizmo bakterijų, kurios kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų.
• Riešutų: gali smarkiai alergizuoti ir jais galima paspringti. Riešutus galima duoti nebent sutrintus į košę, jei nėra alergijos.
• Žalių ar minkštai virtų kiaušinių: tai salmoneliozės pavojus.
• Karvės pieno ir pieno produktų: blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi nėra toks geras, kaip mamos pienas.
• Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio): juose gali būti bakterijų listerijų, kurios gali sukelti listeriozę.
• Ryžių gėrimo: ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė.
• Jūros gėrybių: netinkamai parinktos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
• Ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų: iki metų vengti.
• Arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių: kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti.

Primaitinimo planas pagal amžių

Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, kuris padeda orientuotis pradedant primaitinti kūdikį:

• 4 mėnesiai: pradėti nuo daržovių (pastarnoko, morkos, moliūgo, brokolio, kalafioro, žalių žirnelių, ropės, cukinijos ir avokado). Daržoves supjaustyti mažais gabaliukais ir trumpai pavirti garuose arba mažame kiekyje vandens. Košę galima praskiesti motinos pienu, mišinuku ar sultiniu. Svarbu pradėti nuo vienos daržovės ir tik vėliau maišyti kelias.
• 5 mėnesiai: įtraukti vaisius (bananą, obuolį, kriaušę, slyvą, įvairias uogas). Vaisius ir uogas galima duoti šviežius, tik nulupkite odelę. Galima juos trinti arba duoti smulkius gabaliukus.
• 6 mėnesiai: pradėti duoti mėsos (jautienos, triušienos). Mėsą virti, ne kepti, ir duoti nedideliais kiekiais. Jei primaitinimą pradedate tik nuo šio mėnesio - pradėkite nuo aukščiau išvardintos eigos.
• 7 mėnesiai: įtraukti ankštinius produktus (žirnius, pupeles, avinžirnius). Prieš ruošiant ankštinius, rekomenduojama juos pamirkyti ir nulupti odelę.
• 8 mėnesiai: pradėti duoti kiaušinio ir žuvies. Šie produktai yra labiau alergizuojantys, tad reiktų elgtis atsargiau ir stebėti vaiko reakciją. Kiaušinius reikia gerai išvirti, o žuvį - be ašakų.
• 11 mėnesių: pradėti duoti pieno produktus (kefyrą, rūgštų jogurtą, vėliau - karvės pieną). Duoti po mažą kiekį ir stebėti.
• 1 metai: vaikas jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.

Kaip užtikrinti visas reikalingas maistines medžiagas?

Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį. Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A (morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės). Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos. Labai svarbu vengti mažos mitybinės vertės gėrimų (arbatos, gaiviųjų gėrimų). Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Vegetarinė mityba mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu.

Maisto tekstūra ir pateikimas

Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos - kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reiktų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo mastą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, - pataria gydytojas V. Sutkus.

Patarimai pradedant primaitinimą

• Pradėkite nuo mažų kiekių - kelių šaukštelių.
• Duokite po vieną produktą ir stebėkite reakciją dėl galimos alergijos.
• Maitinkite kūdikį 2-3 kartus per dieną.
• Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
• Būkite kantrūs - pirmieji valgymai gali priminti labiau žaidimą su maistu.
• Vadovaukitės sveiku protu, regione įprastos mitybos ir tradicijomis, bendrais primaitinimo ir sveikos mitybos principais bei stebėkite savo vaiką.
• Atminkite, kad pradėjus primaitinimą, gali pasikeisti kūdikio išmatų konsistencija ir tuštinimosi dažnis.

Dažniausios klaidos pradedant primaitinimą

• Per ankstyvas arba per vėlyvas primaitinimas: pradėti primaitinti per anksti gali būti žalinga kūdikio virškinimo sistemai, o per vėlai - gali lemti maistinių medžiagų trūkumą.
• Per didelis kiekis naujo maisto: pradėti nuo mažų kiekių ir palaipsniui didinti porcijas.
• Maisto trynimas smulkintuvu (blenderiu): tyrės konsistencija tampa gliti, todėl nelavėja kūdikio burnos motorika. Rekomenduojama termiškai apdorotas daržoves trinti per sietelį.
• Maisto „skaninimas“ druska ar kitais priedais: neskubėkite maisto „skaninti“ druska ar kitais priedais.
• Apgaulės būdų naudojimas, norint paskatinti kūdikį valgyti: valgio metu rodome filmuką, vaidiname “spektaklį”, apgaudinėjame kokiu skanėstu, lakstome su šaukštu iš paskos.

Kaip paruošti košę?

Ruošiant daržoves, jas galima virti vandenyje, garuose arba kepti orkaitėje. Daržoves galima naudoti šviežias, o jeigu šviežių daržovių sezonas jau pasibaigęs, rinkitės šaldytas daržoves. Tam, kad daržovės išvirtų vienu metu, gali reikėti jas supjaustyti skirtingo dydžio gabaliukais arba sudėti į puodą ne vienu metu.

Išvirtas daržoves smulkinkite smulkintuvu išskyrus bulves. Smulkintuvu smulkinamos bulvės įgauna krakmolinę konsistenciją, tampa tąsios ir nelabai patinka (suaugusiems, žiūrėkite ir kaip reaguoja jūsų kūdikis).

Mėsą pradžioje geriau virti atskirame puodelyje. Galite įdėti svogūnų, galbūt česnako ar prieš tai juos pakepti aliejuje, kartu pakepant ir mėsos gabaliukus. Virdamos galite naudoti lauro lapus ar kitus prieskoninius augalus. Mėsą susmulkinkite smulkintuvu su daržovių nuoviru, pirmąjį pusmetį kūdikių mitybai geriau nenaudoti mėsos sultinio.

Verdant kruopų košes rinkitės kaip galima mažiau apdorotas kruopas, tačiau kartais patogumo sumetimais gali būti labiau priimtini kruopų dribsniai. Žinokite, kad kuo mažiau reikia kruopas (dribsnius) virti, tuo labiau jos yra apdorotos (išvirtos ir išdžiovintos) ir tuo mažiau jose yra natūralių medžiagų (gali būti papildomai pridėta sintetinių).

Alergijos maistui

Alergiją gali sukelti bet koks maisto produktas. Dažniausiai kūdikiams ir mažiems vaikams alergiją sukelia karvės pienas, kiaušiniai, soja, žuvis, žemės riešutai, riešutai, kviečiai. Jei alergijos maistui požymiai pasireiškia maitinant krūtimi, šiuo atveju alergiją gali sukelti alergenai, kurių vaikas gauna su motinos pienu. Tokiu atveju mamai reikia vengti produktų, sukeliančių kūdikiui alergiją. Svarbu žinoti, kad nėra reikalo atidėti šių produktų įvedimo į racioną. Tyrimai rodo, kad vėlyvas galimai alergiją sukeliančių produktų įvedimas į racioną alergijos rizikos nesumažina. Jeigu kūdikis yra alergiškas ar yra žinoma alergija šeimoje, alergeniškus produktus į racioną reikia įtraukti pasitarus su vaikų alergologu.

Kiti svarbūs aspektai

• Vitaminas D. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500-1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.
• Skysčiai. Kol mažylis tik žindomas, mamos pienas yra ne tik jo maistas, bet ir gėrimas. Žindymo pradžioje piene yra daugiau vandens, ir tai užtikrina reikalingą skysčių kiekį. Žindymo pabaigoje kūdikis gauna riebesnio pieno, kuris jį pasotina. Esant karštoms dienoms, arba jeigu kūdikis nori, jam galima duoti atsigerti šiek tiek švaraus virinto vandens. Įvedus papildomą maistą, po trupučiui reikėtų pratinti ir prie vandens gėrimo. Atsigerti duokite po valgio. Iki 6 mėn. patariama duoti virinto atvėsinto vandens, vyresniems kūdikiams vandens virinti nereikia. Prieš duodant gerti vandens iš čiaupo, rekomenduojama patikrinti vandens sudėtį ir kokybę. Sultys ir kiti saldinti gėrimai nerekomenduojami vaikams iki dvejų metų, o vyresniems yra ribojami. Jeigu jau duodamos sultys, tai ne daugiau nei stiklinė (240 ml) per savaitę. Taip pat rekomenduojama sultis (ir šviežiai spaustas) skiesti vandeniu - bent per pusę. Nevertėtų sulčių duoti prieš maitinimą, nes sultys mažina apetitą. Jeigu norite duoti mažyliui arbatos, ji turėtų būti skirta jūsų mažylio amžiui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į arbatos sudėtį, kad nepakenktumėte vaiko sveikatai. Nerekomenduojama sudėtinė dalis - pankolis!
• Vegetarinė ir veganiška mityba. Jeigu pasirinkta vegetarinė, o ypač veganinė, mityba, kūdikiui ir mamai reikalinga akyla ir nuolatinė gydytojo priežiūra, kad netrūktų jokių būtinų maisto medžiagų. Vitamino B12 trūkumas neleidžia normaliai augti kūdikiui, trukdo vystytis smegenims ir gali baigtis mirtimi. Veganinės dietos nėra rekomenduojamos vaikams, ypač įvedant papildomą, naują maistą. Veganė nėščioji ir žindyvė privalo vartoti maisto papildų ir nuolatos stebėti vitaminų B12, B2, A ir D kiekius.

#

tags: #pso #rekomendacijos #kudikiu #primaitinimui