Birutės Navickaitės Biografija: nuo Suvalkijos iki Palangos verslininkės ir motinos

Šiame straipsnyje apžvelgiama įdomi asmenybė - Birutė Navickaitė, auginanti buvusio Seimo nario ir europarlamentaro Petro Gražulio dukrą Moniką.

Ankstyvasis gyvenimas ir persikėlimas į Palangą

„- Birute, kur jūs užaugote?

• Gyvenu, dirbu Palangoje, bet esu iš Suvalkijos. Čia jau esu apie 11 metų. 10 metų gyvenau su draugu, bet galiausiai pasukome skirtingais keliais. Dabar gyvenu viena su dukryte.
• Kuo užsiimate Palangoje?
• Prekiauju rūkyta žuvimi, dirbu pati sau, čia mano verslas. Į šią veiklą mane įtraukė mano buvęs draugas. Kai mes išsiskyrėme, dirbome atskirai, kiekvienas sau.Dabar savo verslą vystau naujoje vietoje, dar neatsistojau ant kojų pilnai.“

Motinystė ir iššūkiai

Visai neseniai Birutė Navickaitė prabilo apie vis dar nerandamą ramybę dėl mažametės globos. Moteris pasidalijo sunkumais, kuriuos jai tenka patirti.

„- Turite savo verslą, auginate balandžio mėnesį gimusią dukrytę… Kaip viską spėjate?

• Taip ir sukuosi… Mergaitę palieku auklėms, o pati einu į darbą. Nėra lengva, bet nėra ir labai sudėtinga, nes mergaitė labai rami, daug miega, tai ir man leidžia pailsėti, išsimiegoti.
• Šiais laikais auklės - nepigus malonumas. O kai jūs viena auginate, turbūt nėra lengva ir finansiškai?
• Auklę radau iš pažįstamų rato. Tiesą sakant, praktiškai nemokamai. Todėl labai džiaugiuosi, kad radau žmonių, kurie man pagelbėja.
• Kokia yra jūsų dukra?
• Ji labai rami mergaitė, labai nori daug kalbėti. Labai panaši į tėvą. Turėti vaiką yra tiesiog fantastiškas jausmas. Žodžių nėra apsakyti šiam jausmui. Atsigulu šalia jos ir aplanko ramybė. Ji labai gera, rami mergaitė, tiesiog stebuklingas vaikas. Palyginus Petro ir mano charakterius, tai mūsų dukra yra angelas.“

Santykių su Petru Gražuliu vingiai

Po kiek laiko savo versiją pateikė pats europarlamentaras ir paviešino susirašinėjimą su vaiko motina. P. Gražulis žiniasklaidai išplatino atsakomąją nuomonę dėl B. Navickaitės.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo ir scenos vingiai

Tiesa, prie nuotraukos parašytas komentaras išdavė ir dar vieną ypatingą detalę - lygiai prieš dvejus metus B.Navickaitė sužinojo, jog laukiasi dukters.

„Labai ačiū visiems už sveikinimus, labai džiaugiuosi jais. O labiausiai ačiū Tau, mano mažute, kad atėjai pas mane. Lygiai prieš du metus sužinojau, kad esi mano pilvelyje. Esi pati didžiausia mano Gimtadienio Dovana. Labai myliu Tave“, - gražiais žodžiais dalijosi ji.

Dukros gimtadienis

Savo pirmąjį gimtadienį Birutės ir Petro dukra atšventė balandžio 8-ąją. Tuomet, naujienų portalui lrytas.lt džiaugsmingai nusiteikusi mama sakė, kad šventė praėjo sklandžiai.

„Atšventėme labai ramiai. Tiesiog pasveikinom mergaitę su jos švente. Panelė gavo tortuką su vienu fejerverku, jai nupirkom pirmąjį automobilį. Jai labai patiko - dabar dovanėlę stumdo po namus“, - džiaugėsi dviese su dukra gyvenanti verslininkė.

Be to, ji atskleidė, kad gimtadienį šventė trise. Tarp šventės svečių dukters tėvo nebuvo.

Taip pat skaitykite: SOS Vaikų Kaimų istorija

„Jis atsiuntė žinutę, kad sveikina dukrytę. Dar buvo atsiuntęs vežimėlį, bet mes jau turime puikų vežimėlį, prie kurio aš jau esu pripratusi.“

Petro Gražulio pozicija

„- O tėvas nors kartą ją matė?

• Ne, nematė. Matė tik nuotraukose, kurias jam siunčiau neprašyta. Jis sakė, kad nenori jos matyti, kad jam nerūpi. Petras sakė, kad „ji yra baisi“…
• Bet viešai Petras Gražulis pasiskelbė, kad dukrai „paaukojo 5 tūkst. eurų“…
• Jis pamiršo paminėti vieną dalyką - aš įsigijau būstą pati, savarankiškai, kad dukrytė turėtų, kur gyventi. Man kainavo ir pradinis įnašas, ir dokumentų sutvarkymas… O kai aš paprašiau jo, kad nupirktų vaikišką lovelę ir čiužinuką, jis mane išvadino ubage. Todėl ėjau papildomai dirbti, valiau dviejų aukštų namą, būdama 5-ą mėnesį nėščia… Už gautus pinigus nupirkau mergaitei lovą. Kai pasakiau šitą dalyką, jam gal pasidarė gėda, atvežė jis man 3 tūkst. eurų, numetė juos ant stalo ir nuėjo. Dar sakiau, kad pasiimtų. O jis man sakė: turėk, ubage, man nereikia.
• Gimus vaikui, ar jis bandė su jumis susisiekti ir paklausti, kaip galėtų padėti auginti?
• Ne, skambino advokatas. Petras pamiršo viešai paminėti vieną labai svarbų dalyką. Kai tarėmės dėl išlaikymo, aš paklausiau, kiek jis sutinka mokėti. Jis pasakė: 150 eurų per mėnesį. Sutikau iškart, nes nenorėjau daugiau iš jo prašyti, kai ir taip buvau išvadinta barakuda. Jis man atvežė 2 tūkst. eurų, tačiau jie skirti iki pat metų galo. Vadinasi, po 200 eurų dukrai kiekvienam mėnesiui. Ir dar pasakė: „Kad tu nuo manęs bent metams atstotum.“
• Ar šių pinigų jums užtenka dukros auginimui?
• Manau, kad aš tikrai išgyvensiu, ar jis padės man, ar ne.“

Santykių pradžia

„- Birute, bet juk iš pradžių Petras Gražulis su jumis bendravo visiškai kitaip?

• Jis labai gražiai bendravo. Jis man suokė, kad nori vaiko, sakė: „Jei turėsiu vaiką, turėsiu tave.“ Mes susitikome pernai birželio 2 dieną, o rugpjūčio 2 dieną aš jam pasakiau, kad laukiuosi - buvau 4 savaites nėščia. Viskas tada ir apsivertė. Bet tuos du mėnesius jis gyveno pas mane Palangoje. Nuo pirmadienio išvažiuodavo į darbus, po to grįždavo.
• Turbūt sužinojusi, kad pastojote, apsidžiaugėte, kad svajonė išsipildė?
• Žinokite, pirmas mano klausimas jam buvo: „Ar tu mane dabar paliksi?“. Turėjau nuojautą… Jis pasakė, kad nepaliks. Mes dar vieną dieną pabuvome kartu, jis bandė mane įkalbėti daryti valymą (nutraukti nėštumą - red.). Aš prie jo akių paskambinau ir užsirašiau pas gydytoją. Aš nedrįsau jam sakyti, kad nedarysiu aborto. Jam išvažiavus, kitą dieną paskambinau gydytojai ir pasakiau, kad neateisiu. Žinote, visų pirma, aš išsaugojau savo vaiką. Man jis yra mano vaikas. Ne Gražulio. Tai yra mano atžala.
• Turbūt turėjo būti baisu, kai nesulaukėte jokio palaikymo…
• Aš žiauriai bijojau. Labai bijojau jo reakcijos. Aš bijojau, kad jis mane suės viešai. Bet parašiau jam žinutę, kad nenuvažiavau pas gydytoją ir jis dingo dviem savaitėms. O tada palaipsniui vėl pradėjome bendrauti. Jis ir toliau bandė įkalbėti darytis abortą. Jautėsi jo spaudimas, kad negalime turėti vaikų, kad nereikia, kad per anksti. Jis sakė, kad esame per trumpai pažįstami, kad reikia būti bent pusę metų pažįstamiems. O aš jam sakiau: kas būtų buvę kitaip, jei būčiau pastojusi po pusmečio? Situacija būtų buvusi ta pati - aš žuvies pardavėja, o tu - Seimo narys.“

Kaip susipažino?

„- Kaip judu susipažinote?

• Kai dirbau Basanavičiaus gatvėje, jis eidamas pro šalį tiesiog sustojo. Pakalbino mane ir pasiliko. Uždariau darbą, jis norėjo pavaišinti gėrimu, bet nerado kortelės, todėl aš pavaišinau. Pakvietėm porą draugų, važiavome namo, pasėdėjome, pakalbėjome. O kitą dieną jis pas mane darbe stovėjo jau su gėlėmis.
• Birute, o jūs žinojote, kas toks yra Petras Gražulis, kai jį pirmą kartą pamatėte?
• Iš karto neatkreipiau į jį dėmesio, kad čia būtent tas žmogus. Buvau užsiėmusi savo reikalais, nesureikšminau, kad tai Petras Gražulis. Patikėkite, Basanavičiaus gatvėje žinomų žmonių netrūksta.
• Savo išankstinės nuomonės apie jį neturėjote?
• Aš nesidomėjau, ką visuomenė galvoja. Man jis buvo tiesiog Petras.
• O kuo jis jus sužavėjo?
• Nuo pat pirmos akimirkos nežinau, kuo jis mane sužavėjo, bet vėliau atkreipiau dėmesį, kad tas žmogus man visai patinka. Buvo atėjęs ir į darbą su didele puokšte gėlių, tai man labai patiko. Bet tai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio.“

Ateities vizijos ir santykiai

„- Ar galėtumėte dabar jam atleisti? Įsivaizduotumėte tolimesnę draugystę su dukters tėvu?

Taip pat skaitykite: Politinė Birutės Vėsaitės veikla

• Ne, ne. Nenorėčiau būti su juo kaip su vyru. Nebeįdomu. Jis čia viešai sako, kad aš bandau jį prisirišti, o tai yra visiškas absurdas. Šiandien jam asmeniškai parašiau, kad nešnekėtų nesąmonių, kad kalbėtų faktais. Jei aš pradėčiau kalbėti, ką aš manau, tikriausiai teisme atsidurčiau dėl šmeižto.
• Bet iš pradžių norėjote draugystės su šiuo vyru?
• Man jis patiko, širdžiai neįsakysi. Bet tai tikrai buvo ne dėl pinigų ar jo padėties, tikrai ne. Aš atsisakydavau su juo eiti į kavines, kad žmonės mūsų nepamatytų. Esame buvę koncerte, bet man nepatiko, nes visi labai žiūrėjo. Ir į kavines siūlydavo eiti, bet aš atsisakydavau. Siūlydavau likti namie, pabūti dviese.
• Jis pats nebandė jūsų slėpti nuo viešumos?
• Vakarienes jis ruošdavo namie. Pasiimdavo mane iš darbo ir vakarienė jau būdavo pagaminta.
• Ar 28 metų amžiaus skirtumas nekliudė?
• Nekliudė. Jis - pasitempęs, gražus, nestoras, neplikas. Jis išvaizdus vyras. Manau, kad jam dėmesio netrūksta.
• O kaip jūsų šeima reagavo į šią jūsų simpatiją?
• Man visą gyvenimą sekėsi su vyresniais vyrais, tai čia nebuvo naujiena. Ilgą laiką pragyvenau su vyru, kuris buvo 20 metų vyresnis už mane. Man taip natūraliai gyvenime išeina. O dėl Petro - mama sakė, kad čia mano reikalas. Tik ji ir keletas draugų žinojo.
• Birute, kokios dabar jūsų svajonės, ko jūs siekiate, tikitės?
• Aš manau, kad mano tikslas yra pasiektas - jis daugiau nežemins mano dukters. Jis buvo pasakęs, kad ji yra baisi. Prieš duodant interviu jį perspėjau, kad dabar jis turi atsiprašyti manęs, dukros, kol nepradėjau šnekėti. Žurnalistai norėjo atvažiuoti tą pačią dieną, pasakiau, kad atvyktų rytoj, nes daviau Petrui laiko atsiprašyti.
• Jis neatsiprašė?
• Ne, jis nesugebėjo to padaryti. Išspaudė tik sausą „atsiprašau“, bet pasakiau, kad tai jam nepadės. Nuo kada Gražulis kalbėti nemoka? Jis ne nemoka, o nenori atsiprašyti. Dėl manęs tai dar nieko, bet kad dukrytės turėjo atsiprašinėti, tai čia faktas. O to jis negalėjo padaryti net žinodamas, kad aš duosiu interviu. Aš jam parašiau: ar tu galvoji, jog duosi man pinigų, galėsi žeminti mergaitę? Jai du mėnesiai - kaip jis gali taip sakyti…
• Jeigu Petras norės bendrauti su jūsų dukrele, ar jam leisite?
• Jeigu norės - taip, bet faktas, kad šito nebus. Jeigu norės, turės per trečiuosius asmenis tai padaryti, nes aš su juo susitikti nenoriu. Galiu palikti mergaitę mamai, tačiau iš savo rankų jam tikrai neduosiu.“

Konfliktai ir teisėsauga

Policijai Petrą Gražulį įskundusi Birutė Navickaitė pasiekė savo. Anot moters, Seimo narys trimetę savo automobilyje vežiojo nepritaikęs tokio ūgio ir svorio vaikams būtinos kėdutės. Paaiškėjo, kad B. Navickaitė buvo teisi - politikas už Kelių eismo ta…

Po smurtinio konflikto su pareigūnu Birutės Navickaitės ir Petro Gražulio vaikas perduotas tėvo globai. Nors dėl smūgio į galvą pareigūnui moteris viešai atsiprašė, dėl jos veiksmų moteriai gresia net baudžiamoji byla. Be to, dėl netinkamos aplinkos jos vaikas kol kas yra perduotas jo t…

Petras Gražulis: trumpa biografija

Petras Gražulis - politikas, visuomenės veikėjas ir Europos Parlamento narys, gimęs 1958 metais spalio 28 dieną Mankūnuose, Alytaus rajone. 2020 metais P. Gražulis perrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą Gargždų apygardoje.

15 vaikų šeimoje gimęs Petras Gražulis garsėja savo pasisakymais už tradicinę šeimą ir prieš tos pačios lyties atstovų santykius. Taip pat, Gražulis neretai įsivelia į įvairius skandalus.

Kiti įvykiai

Birutė Navickaitė prakalbo apie nemalonius padarinius po konflikto su pareigūnu ir dukros tolimesnę priežiūrą. Petras Gražulis apie savo dukters motinos Birutės incidentą su policija: visi gali suklupt, tai žmogiška. Po įvykusio konflikto Birutė Navickaitė atsiprašo policijos pareigūno: aš pamelavau.

Julija Steponavičiūtė: Karjeros modelis ir asmeninio gyvenimo iššūkiai

Nepraleiskite! Julija Steponavičiūtė, karštą vasaros dieną vaikštinėdama su šuniuku Vilniaus gatvėmis, atrodo kaip tiesiog daili mergina, kurią gatvėje ne kiekvienas ir atpažįsta. Julija retai dalija interviu ir nemėgsta viešo gyvenimo. Nors iš tiesų ji pelnytai vadinama vienu garsiausių Lietuvos modelių. Žurnalo „Top“ sudarytame 500 turtingiausių lietuvių sąraše puikuojasi tik trys žinomi Lietuvos modeliai. Viena jų - vos 27-erių Julija, kurios turtas vertinamas 5 milijonais eurų. Ji yra dirbusi ir vis dar dirba Niujorko, Paryžiaus ir Milano modelių agentūrose, bendradarbiauja su garsiausiais mados namais. Julija pakviečia mus į savo erdvius, prabangius ir itin stilingus namus, kuriuose gyvena viena su savo augintiniais. Pro didelius langus atsiveria senamiesčio vaizdai. Už tokį gyvenimą Julija gali padėkoti tik sau pačiai. Na, gal dar geriems genams. Prabangos ir pinigų Julija nesureikšmina ir dešimtis, ar šimtus tūkstančių eurų siekiančiais uždarbiais girtis tikrai nenori, tačiau kaip pavyzdį pamini, kad šiuos namus ji įsigijo už vieną reklaminę kompaniją. 2012-aisiais Julija pasirašė trejų metų sutartį su kosmetikos gigante „Max Factor“. Julija modelio karjerą pradėjo keturiolikos, o penkiolikos jau išvyko dirbti į užsienį. Galime įsivaizduoti, kaip nelengva buvo paauglei - vieną dieną sėdėti mokyklos suole, o kitą - bandyti susigauti ir savarankiškai gyventi pasaulio mados sostinėse. „Aš maždaug 17 metų pasiekiau savo piką, labai staigiai per kelerius metus pradėjau daryti madų savaites. Ir madų savaitės modelių karjeros pradžioje yra labai toks stiprus atskaitos taškas, kur tarsi yra pranašas tavo karjeros. Nurodo, kaip toliau sėkmingai tu judėsi, kuria linkme. Tai man sekėsi. Ir kai mane pasirinko keli svarbūs klientai, vienas iš jų buvo fotosesija Vogue Italijos žurnalui, aš turbūt per tą fotosesiją supratau, kad jau turiu pagrindą po kojomis“, - laidoje „Kasdienybės herojai“ pasakja lietuvė. Julija užaugo Vilniuje, su močiute, tėčiu ir broliu. Ji neprisimena savo mamos, nes jos neteko, kai mergaitei tebuvo metukai. Ne tik mamos netektis pakeitė Julijos gyvenimą. Prieš daugiau nei metus Julija pateko į avariją, tik per plauką nesibaigusią mirtimi. Autostradoje lenkdama automobilį Julija užvažiavo ant šlapios žolės kelkraštyje. Nevaldomu tapęs visureigis vertėsi penkis kartus. Mergina neteko sąmonės. Julija teigia po nelaimingo nutikimo išgyvenusi didelius asmenybės pokyčius. „Tuo metu dingo poreikis bet kokiam materialiam dalykui. Labai pajaučiau brangumą savęs, meilę sau, besąlygišką rūpestį. Sukrečianti, bet ir nuostabi kartu patirtis. Ačiū Dievui, kad viskas gerai baigėsi riešo tiktai lūžiu, ir atsistatė viskas“, - pasakojo manekenė. Visą interviu žiūrėkite vaizdo įraše. Gyvenimo būdo laida „Kasdienybės herojai“ - tai stiprių asmenybių jaudinančios gyvenimo istorijos. Kas savaitę - interviu su gerai žinomais, o gal išskirtinį gyvenimo būdą pasirinkusiais žmonėmis. „Delfi“ - tarptautinės Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programos sertifikuota žiniasklaidos priemonė.

Vlado Jurgučio biografija: Lito kūrėjas ir jo kelias

Palangos centrinėje dalyje, nedidelėje jaukioje J. Piktuižio vardu pavadintoje gatvelėje, stovi 13 numeriu pažymėtas medinis vieno aukšto namelis. Kaip jau minėjome, namas J. Piktuižio g. 13 į Kultūros vertybių registrą įrašytas 1993 metų gegužę. visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes nurodoma: „Šiame name 1885 m. gimė mokslininkas, finansininkas, pedagogas, Lietuvos nacionalinės valiutos - lito kūrėjas, profesorius Vladas Jurgutis. Priešais namą 1997 m. profesoriaus Vlado Jurgučio garbei pastatyta akmeninė paminklinė stela (aut. Didžiojoje dalyje istorinių šaltinių teigiama, jog būsimasis lietuviškojo lito tėvas gimė 1885 m. lapkričio 5 d. Palangoje ir augo name, kurio dabartinis adresas - J. Piktuižio g. 13. Tačiau „Vikipedijoje“ rašoma: Vladas Jurgutis (1885 m. lapkričio 5 d., Joskaudai, Palangos valsčius, Gruobinios apskritis, Kuršo gubernija, Rusijos imperija - 1996 m. sausio 9 d. Vilnius. Kodėl laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“ Joskaudai, o ne Palanga, minimi kaip V. Atsakymą galime rasti 2012 m. sausio 21 dieną laikraštyje „Pajūrio naujienos“ publikuotame Irenos Šeškevičienės straipsnyje „Lito tėvą“ gali savintis ir Kretinga“, kuriame žurnalistė pateikia interviu su V. Interviu „Pajūrio naujienoms“ E. Skaitytojų dėmesiui pateikiame ištraukas iš minėtojo interviu, kuriame V. Jurgučio dukterėčia dalijasi prisiminimais apie V. „Nors Vladas ir jos tėvas Bronislovas gimė Palangoje, dabartinėje J. Piktuižio gatvėje, tačiau kai Vladui buvo 5-6 metai, jo tėvai Juozapas bei Marija Jurgučiai įsigijo ūkį Joskaudų kaime ir persikėlė į jį. Joskauduose gimė trys vėlesni Juozapo ir Marijos vaikai: Mečislovas, Elena ir Jadvyga. „Pirmagimį Vladą mano senelis pavadino Palangos klebono Vladislovo Duseikos, pas kurį po 1863 m. sukilimo apsigyveno ir dirbo, garbei“, - teigė E. Galbūt šio žmogaus autoritetas, svarstė pašnekovė, o ir prasta tėvų materialinė padėtis - Joskaudų ūkis buvo įklimpęs į skolas - paskatino dėdę pasirinkti dvasininko kelią. Toliau V. „Teologijos magistro studijas jis baigė Peterburge. Kiek man žinoma, dėdę ketino išsiųsti tęsti mokslų į Romą, tačiau ekonomiką Kaune jam dėstęs, palaimintuoju vėliau paskelbtas Jurgis Matulaitis pastebėjo jo gebėjimus ekonomikai ir skatino gilintis į šią sritį. Kunigystės kelias vedžiojo V. Jurgutį po įvairias vietas - dirbo Švėkšnoje, Liepojoje, o per karą pasitraukęs - Rusijoje. Sugrįžęs į Lietuvą dar kaip dvasininkas buvo Steigiamojo Seimo nariu, neilgam buvo paskirtas užsienio reikalų ministru, vėliau tapo pirmuoju Lietuvos banko valdytoju ir savų pinigų - litų - iniciatoriumi. Nuo dešimties metų Eleną, Palangoje pabaigusią pradžios mokyklą, dėdė Vladas išsivežė į Kauną, kad ši galėtų tęsti mokslus gimnazijoje. Apsigyveno pas savo dėdę Rotušės aikštėje, greta Maironio namų, kur iš kunigų seminarijos nuomojosi kuklų butą. Tapo V. Elena 8 metus mokėsi Šv. Kazimiero seserų kongregacijos, dabartinėje Saulės gimnazijoje, kurią lankė nemažai to meto aukštuomenės, Steigiamojo Seimo narių dukterų, tarp jų - ir prezidento Aleksandro Stulginskio duktė Aldona, su kuria tebedraugauja iki šiolei. „Mudvi sykiu traukiniu grįždavome į Kretingą, o abiejų tėvai pasitikdavo ir arkliais parveždavo namo: mane - į Palangą, o ją - į Jokūbavą. „Mane nuolat prižiūrėjo budri dėdės akis, jis buvo reiklus ir griežtas: namo turėdavau sugrįžti iki 22 val. O sykį atsitiko taip, kad draugai mane išsivežė į Petrašiūnus, ir sugedo mašina. Kol ją parstūmėme, dėdė jau laukė prie durų. Nubaudė ir kelis mėnesius nebeišleido į kiną bei su draugais pramogauti“, - prisiminė E. Kaip rašoma straipsnyje „Lito tėvą“ gali savintis ir Kretinga“, E. Jurgutytė-Venckuvienė į pajūrį iš Vilniaus, kur ji 30 metų dirbo Finansų ministerijoje, sugrįžo prieš dešimtmetį. Iki tol jos gyvenimas ėjo greta dėdės V. Jurgučio, - vėliau ji globojo dėdę iki pat jo mirties 1966 m. Jos žodžiais, V. „Ateinant vokiečiams, aukštuomenė bėgo, o jis sakė: išvažiuoti galima, bet tėviškės žemės po pėdomis neišsiveši. V. Jurgutis buvo įkalintas Štuthofo koncentracijos stovykloje, nes kritikavo vokiečių valdžią ir neleido universiteto studentų verbuoti į SS kariuomenę. Jis buvo įsitikinęs, kad vokiečiai atėjo ne išvaduoti, o pasinaudoti lietuviais. 1945 m. išlaisvintas iš koncentracijos stovyklos, jis galėjo pasirinkti profesūrą Krokuvos universitete, jį kvietė dirbti į Norvegiją. Dirbdamas aukščiausiu banko pareigūnu, jis niekad netroško turto, kas šiandien atrodo neįtikėtina. „Kaune gyvenome kukliai, bet dar kukliau - persikėlę į Vilnių: dėdė dėstė universitete ir dirbo ūkio tarnyboje, kuri skirstė butus. Sau išsirinko kuklų butelį, kurį 1946 m. iš jo, kaip buržuazinės ideologijos skleidėjo, atėmė. „Vaikeli, jeigu tu kažkam padedi, rašyk ant smėlio, o kai tau kažkas padeda - rašyk akmeny“, sakydavo jis“, - kalbėjo V.

tags: #birute #navickaite #gimimo #metai