Šlapimo tyrimas yra svarbus diagnostinis įrankis, leidžiantis įvertinti paciento sveikatą. Tai greitas ir neskausmingas tyrimas, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti profilaktiškai ir esant įvairiems negalavimams. Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Straipsnyje aptarsime leukocitų normą šlapime nėštumo metu, padidėjusio leukocitų kiekio priežastis, diagnostikos ir gydymo galimybes.
Šlapimo tyrimas: bendrasis ir mikroskopinis
Bendras šlapimo tyrimas (BŠT) - tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.
Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių. Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus. Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami.
Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas. Daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.
Kada reikalingas šlapimo tyrimas?
Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų. Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką.
Taip pat skaitykite: Leukocitų kiekio šlapime nėštumo metu priežastys
Požymiai, rodantys, kad reikėtų sunerimti
Kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.
Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio. Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.
Kada šlapimas pakeičia spalvą?
Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
Taip pat skaitykite: Leukocitų ir Trombocitų Funkcijos Nėštumo Metu
Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.
Kaip pasiruošti šlapimo tyrimui?
Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:
- tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
- mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
- prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
- tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
- šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).
Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą.
Ką reiškia tyrimo atsakymai?
Štai pagrindiniai rodikliai ir jų reikšmės:
- SG (specifinis tankis): Parodo, kaip funkcionuoja inkstai (norma: 1,010-1,025).
- PH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra): Norma yra 5-7.
- LEU (leukocitai): Kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis kiekis rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
- NIT (nitritai): Šlapime neturėtų būti.
- PRO (baltymų kiekis): Norma yra 0-0,3 g/l. Padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
- GLU (gliukozės koncentracija): Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
- KET (ketonai): Atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
- BIL (bilirubinas): Hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
- URB (uribilinogenas): Siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
- ERY (eritrocitai): Norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.
Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.
Taip pat skaitykite: Leukocitų normos nėštumo metu
Leukocitai nėštumo metu: normos ir reikšmė
Leukocitai arba baltieji kraujo kūneliai yra svarbiausi imuninės sistemos komponentai, kurie padeda organizmui kovoti su infekcijomis ir kitomis ligomis. Nėštumo metu leukocitų kiekis fiziologiškai padidėja, ypač neutrofilų sąskaita (fiziologinis stresas). Didėjant nėštumo trukmei, didėja ir leukocitų kiekis. Manoma, kad tai vyksta dėl padidėjusio estrogenų ir kortizolio kiekio.
Neutrofilų padaugėja, nes nėštumo metu sumažėja neutrofilų apoptozė. Jų chemotaksis ir fagocitinis aktyvumas yra sumažėjęs dėl inhibuojamųjų faktorių nėščios moters serume. Leukogramoje gali būti mielocitų, metamielocitų, nėštumo metu tai nėra patologijos požymis, tai rodo aktyvų kraujo čiulpų atsaką į padidėjusią eritropoetino gamybą nėštumo metu.
Taip pat fiziologiškai leukocitų kiekis didėja gimdant (stresinė situacija) ir ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo (kelias dienas po jo), gali pasiekti net iki 30 000/μl. Praėjus 4-6 savaitėms po gimdymo, leukocitų kiekis grįžta į normą. Limfocitų kiekis I ir II nėštumo trimestrą sumažėja ir padidėja III trimestrą. Būdinga monocitozė, ypač I trimestrą, tačiau ji mažėja didėjant nėštumo trukmei. Monocitų ir limfocitų santykis yra labai padidėjęs.
Leukocitų norma šlapime nėštumo metu
Leukocitų norma gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių, tokių kaip amžius, lytis ir bendras sveikatos būklė. Paprastai suaugusiųjų leukocitų norma svyruoja nuo 4 000 iki 10 000 leukocitų viename mikrolitre kraujo. Vaikams leukocitų norma yra didesnė nei suaugusiems, tai gali skirtis atsižvelgiant į amžių. Moterų ir vyrų leukocitų normos gali šiek tiek skirtis. Tyrimai rodo, kad moterims, ypač nėštumo metu, leukocitų skaičius gali padidėti.
Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Tai reiškia, kiek leukocitų matoma žiūrint per mikroskopą vienoje matymo srityje. Sveikoms nėščiosioms:
- 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma
- 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo
- Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją
Kitu atveju, jei tyrimas atliktas testinėmis juostelėmis, rezultatai gali būti pateikti kaip „trace“, „+“, „++“ ir pan. Nedidelė reakcija („trace“ arba „+“) gali būti normali, tačiau stipresnė - jau reikalauja įvertinimo.
Padidėjęs leukocitų kiekis: priežastys ir reikšmė
Leukocitų skaičius organizme gali kisti dėl įvairių veiksnių. Leukocitozė apibūdinama kaip padidėjęs leukocitų skaičius kraujyje. Tokios būklės priežastys gali būti stiprus stresas, infekcinės ligos, alerginės reakcijos ar net tam tikrų vaistų vartojimas. Leukopenija, priešingai nei leukocitozė, yra būklė, kurią apibūdina sumažėjęs leukocitų skaičius.
Jeigu šlapime aptinkama:
- Daugiau nei 10 leukocitų regėjimo lauke, ypač kartu su baltymais ar bakterijomis
- Didesnė nei „++“ reakcija testinėje juostelėje
- Arba leukocitai randami pakartotiniuose tyrimuose
Tai jau yra ženklas, kad būtina išsamesnė diagnostika - galimas infekcinis uždegimas, kurio negalima ignoruoti nėštumo metu.
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime gali reikšti:
- Asimptominę bakterijuriją: Šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių.
- Cistitą: Šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje.
- Pielonefritą: Rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu.
- Kitos priežastys: Makšties infekcija, uretritas, inkstų akmenligė.
Tyrimo atlikimas ir kartojimas
Kad leukocitų kiekis šlapime būtų įvertintas teisingai, labai svarbu ne tik pats tyrimas, bet ir kaip šlapimo mėginys paimamas. Netinkamas mėginys gali iškreipti rezultatus, o tada kyla nereikalingas stresas ir net gali būti paskirtas nepagrįstas gydymas.
Geriausia šlapimo mėginį tyrimui pateikti ryte, prieš valgį, nes šlapimas tuo metu yra koncentruotas ir labiau atspindi realią organizmo būklę. Mėginys turi būti:
- Paimtas į švarų, sterilų indelį
- Surinktas vidurinės srovės būdu - pirmą srovę reikia nuleisti į klozetą, tik vidurinę dalį - į indelį
- Prieš surinkimą svarbu apsiprausti intymią zoną su šiltu vandeniu (be muilo), kad išvengtume makšties floros patekimo
Yra situacijų, kai tyrimą būtina pakartoti, net jei pirmasis parodė padidėjusius leukocitus:
- Jeigu mėginys galėjo būti užterštas (pvz., neplauta intymi zona)
- Jei padidėjimas nebuvo didelis, o simptomų nėra
- Jei gydytojas įtaria, kad tai trumpalaikis fiziologinis pokytis
Jei leukocitai buvo labai aukšti arba tyrimas pakartotinai patvirtina padidėjimą, dažniausiai atliekamas:
- Šlapimo pasėlis - identifikuoti bakterijas ir jų jautrumą antibiotikams
- Bendras kraujo tyrimas - įvertinti sisteminį uždegimą
Gydymo būdai
Padidėjęs leukocitų kiekis šlapime nėštumo metu nėra liga savaime - tai požymis, kad organizme gali vykti uždegimas ar infekcija. Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.
- Antibiotikai: Jei nustatomas infekcinis procesas - pavyzdžiui, asimptominė bakterijurija, cistitas ar pielonefritas - gydytojas skiria antibakterinį gydymą. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu - dažniausiai pasirenkami tie, kurie neturi įtakos vaisiaus vystymuisi, pavyzdžiui, penicilino grupės ar cefalosporinai.
- Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos: Lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis. Tokiu atveju svarbiausia sudaryti sąlygas organizmui kovoti su galimu uždegimu. Vartojant pakankamai vandens, organizmas greičiau išplauna bakterijas ir sumažina uždegimo tikimybę. Taip pat naudinga į mitybą įtraukti produktų, turinčių natūralų antibakterinį poveikį - pavyzdžiui, spanguoles ar šviežias daržoves, kurios stiprina imuninę sistemą.
tags: #leukocitai #nestumo #metu #9 #9