Šeimos kūrimas yra kelionė, kuri gali driektis įvairiais keliais, įskaitant įvaikinimą ir globą. Abu šie procesai suteikia vaikui šeimą, tačiau jie skiriasi savo esme ir tikslais. Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindinius įvaikinimo ir globos skirtumus, jų ypatumus ir svarbą vaikui bei šeimai.
Įvaikinimas: baigtinis procesas
Pagrindinis skirtumas tarp globos ir įvaikinimo yra tas, kad įvaikinimas yra baigtinis procesas. Įvaikinus vaiką, vaiko ir įtėvių santykiai trunka visą gyvenimą. Tai reiškia, kad įtėviai prisiima visas tėvų teises ir pareigas, o vaikas tampa pilnateisiu šeimos nariu. Įtėviai neturi galimybės atsisakyti įvaikinto vaiko. Įvaikinimas užtikrina vaikui stabilumą ir saugumą, kurių jam reikia augant ir bręstant.
Justinas ir Gintarė, auginantys du broliukus, teigia: „Mums svarbu vaikams suteikti ne tik šeimą, bet ir socialinį statusą, kuris padės išvengti diskriminacijos. Ypač pradėjus lankyti mokyklą, kai vaikai jautrūs, pažeidžiami“.
Globa: laikinas sprendimas
Laikinosios globos tikslas - gražinti vaiką biologinei šeimai. Tai reiškia, kad globa yra laikinas sprendimas, skirtas padėti vaikui, kol jo biologiniai tėvai negali juo pasirūpinti. Globėjai prisiima atsakomybę už vaiko priežiūrą ir auklėjimą, tačiau neturi tokių pačių teisių ir pareigų kaip įtėviai.
Gintarė ir Justinas akcentuoja, jog pirminis jų noras buvo įsivaikinti, tačiau į jų šeimą patekę 2 berniukai jiems suteikė ir globėjų statusą. Šeimai baigiant GIMK kursus buvo pasiūlyta globoti 2 broliukus iki 3 metų amžiaus. Tačiau dar prieš priimdami į savo šeimą broliukus, Gintarė ir Justinas buvo informuoti, kad gali nutikti taip, jog vaikai nebus galimi įvaikinti, nes vaikų motina, nors ir mažai domisi vaikais, tačiau kartais sudalyvauja susitikimuose.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei kūdikiui užkietėjo viduriai pradedant primaitinimą?
Justino ir Gintarės atveju bendravimas iš vaikų mamos pusės buvo labai vangus, nenuspėjamas: „Nežinodavome, ar vaikų mama sudalyvaus susitikime, ar - ne, bendravimas būdavo paviršutinis, mama labiau domėdavosi procedūromis nei pačiais vaikais.“
Vaiko globa ir globėjas
Vaiko globa - tai valstybės teikiama kompleksinė paslauga vaikui ir jo šeimai, kuri dėl moralinių, socialinių, ekonominių, sveikatos ar teisinių sunkumų negali užtikrinti jam tėvų globos.
Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008) vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai ir tinkamai augti, vystytis, tobulėti. Vaiko globos uždaviniai yra šie:
- Paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, jam atstovautų ir gintų jo teises ir teisėtus interesus.
- Rūpintis jo amžiumi, sveikata, psichine ir fizine raida.
- Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Globėjas turi ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes jis yra vaiko atstovas pagal įstatymą. Jis privalo rūpintis globotiniu, jį auklėti ir užtikrinti jo saugumą. Pagal įstatymą vaiko globėju gali būti institucija, šeimyna arba šeima.
Vaiko globos principai
Vaiko globa nustatoma remiantis principais, kurie yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (2008).
Taip pat skaitykite: Vaikščiojimo įtaka svoriui
- Nustatant globą vadovaujamasi vaiko interesų pirmumo principu, tai yra parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, atsižvelgti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinka jo sveikatą, amžių, raidą, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes.
- Svarbu užtikrinti vaiko teisę į kuo didesnę globą šeimoje.
- Būtina atsižvelgti į vaiko etninę kilmę, religiją ir kultūrą. Tokiu būdu yra išsaugomas vaiko identiškumas bei nenutrūksta giminystės ryšiai.
- Pirmenybė teikiama vaiko globai šeimoje. Taip siekiama sukurti kuo artimesnę aplinką, kuri atstotų vaikui tikrąją šeimą. Be to, natūralioje šeimos aplinkoje yra palankiausios sąlygos vaiko psichinei, moralinei ir dorovinei raidai.
- Nustatant vaiko globą turi būti siekiama neišskirti brolių ir seserų. Taip norima labiau priartinti vaiko gyvenimo sąlygas prie natūralios šeimos, sudaryti jam kuo palankesnę psichologinę aplinką.
- Vaiko nuomonės išklausymas ir atsižvelgimas į ją.
Pagal šiuos principus galima įvertinti vaiko globos organizavimo kokybę.
Globos sunkumai
Moteris, globojanti sunkią negalią turintį vaiką, atviravo, kad globos pradžia buvo labai sunki. „Galvojau, kad išprotėsiu. Iš pradžių ji labai linguodavo, daužydavosi, nekontroliuojamai verkdavo. Neturėjo bendravimo įgūdžių. Kai su ja kalbėdavau, tik žiūrėdavo tuščiomis akimis į šoną.“ Šis pavyzdys iliustruoja, kad globa gali būti sudėtingas procesas, reikalaujantis daug kantrybės, atsidavimo ir specialių žinių.
Pagalba globėjams ir globojamiems vaikams
Daugeliui globojamų vaikų jų globėjai tampa tikrąja šeima, kurioje randamas saugumas ir šiluma. Šis susitikimas tiek vaikui, tiek globėjams tai - kelio pradžia, kuriame jie nėra palikti vieni. „Po vaiko apsigyvenimo globėjų šeimoje pradedamos teikti tęstinės paslaugos šeimai: vaiko adaptacinio laikotarpio stebėjimas, vertinami individualūs vaiko poreikiai, padedama palaikyti ryšį tarp vaiko ir biologinių jo tėvų.
„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius Zigmas Giedrimas akcentuoja, kad pagalba dažnai reikalinga ne tik vaikams, bet ir globėjams, nors jie ne visada taip mano: „Dažnai su problemomis šeimoje susidūrę globėjai sako: „Čia vaikui padėkit, o mums viskas gerai.“ Tai netiesa, nes globėjas kuria santykius su vaiku, jo pareiga padėti vaikui, todėl ir jam reikia peržiūrėti savo veiksmus, įsitikinimus ir t. t.
Globoti vaikus pasiryžę žmonės iš tiesų padeda ne tik globojamiems vaikams, jie padeda visai mūsų visuomenei, nes dalijasi savo šiluma, namais, žiniomis ir patirtimi. Šioje visuomenėje esame vienas už kitą atsakingi, o rūpestis mažesniu kuria tarpusavio pasitikėjimą, stiprina visą mūsų bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Kaip pradėti primaitinti žindomą kūdikį?
Reikalavimai globėjams
Globėju gali tapti žmogus nuo 21 iki 65 metų amžiaus, nebent būtų vaiko artimasis - tokiu atveju amžiaus ribos platesnės. Pagrindiniai ir svarbiausi reikalavimai būsimam globėjui - norėti tai daryti ir turėti tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis. Siekiant geriausių vaiko interesų, globėjais tapti negali žmonės, nuo kurių anksčiau buvo atskirtas vaikas, taip pat - žmonės, kurie jau buvo globėjais, bet netinkamai atliko pareigas ir dėl to buvo apribota jų kaip tėvų valdžia ar jie buvo nušalinti nuo globėjo pareigų.
Jau pirminiuose etapuose, dar prieš pradedant mokymus, specialistai stengiasi kiek įmanoma plačiau konsultuoti būsimus mokymų dalyvius apie vaiko globą, apie žmogaus psichologinį pasiruošimą naujai ateisiančiam gyventojui į jų šeimą. Būsimiems globėjams, kaip ir budintiems globotojams, įtėviams, prieš pradedant globojimą, reikia baigti specialius mokymus, skirtus globėjams, įtėviams, budintiems globotojams - taip vadinamus GIMK mokymus. Lektoriai per mokymus taip pat stengiasi padėti žmogui nuspręsti ir apsispręsti, ar visgi jis yra pasiruošęs tapti vaiko globėju, o galbūt tai per dideli lūkesčiai jam ir jo šeimai. Nuogąstavimai, atviri klausimai, nemalonių situacijų numatymas - tai mokymų organizatoriams parodo, kad globoti norintys žmonės išties realiai vertina savo gebėjimus ir galimybes.
Giriūnaitė pabrėžia, kad didžiulę įtaką žmonių apsisprendimui turi visa vaiko globos komanda (teritoriniai vaiko teisių apsaugos skyriai, globos centrai, savivalda). Giminaičiams mokymai neprivalomi, bet rekomenduojami. Nors artimieji mokymus lankyti renkasi retai, abu globos centrų atstovai akcentuoja, kad giminaičiams jie itin naudingi. „Būti močiute ne tas pats, kas būti globėja“, - akcentuoja Z.
Dėl bendravimo su specialistais etapuose iki mokymų ir plačiai pasiekiamos informacijos internete būsimi globėjai į mokymus ateina jau be rožinių akinių, tačiau dar visai nepasiruošę tam, kad vaikas atsineš skaudžią istoriją ir traumas, kurias kartu teks įveikti. Rokiškio socialinės paramos centro globos koordinatorė pasakoja, kad vienas dažniausių mitų, su kuriais jai tenka susidurti - savo vaikus jau užauginusių globėjų. „Kiekvienas vaikas ir kiekvienas atvejis yra labai skirtingas. Vaiko, nesusijusio giminystės ryšiais, auklėjimas ir auginimas yra kitoks, negu biologinio vaiko, kurį tėvai pažįsta iš pusės žodžio, žino jo jautrumą ir reakcijas į tam tikrus pasakytus žodžius ar, pavyzdžiui, taikomas drausminimo priemones. Būsimi globėjai negali žinoti, kaip tas vaikas gali reaguoti į vienas ar kitas situacijas, kurios įprastos biologiniams šeimos vaikams“, - aiškina G. Taip pat ji pabrėžia, kad nereikia tikėti mitu „kokie biologiniai tėvai, toks bus ir vaikas“.
„Pagalbos paaugliams iniciatyvos“ direktorius kaip dažniausius atsinešamus stereotipus mini nuostatas, kad vaikui nereikia pasakoti apie jo biologinę šeimą, kad vaikai esą specialiai siekia nervinti globėjus. „Prieš kuriantis Globos centrams, specialistų, kurie tikslingai dirbtų su globėjais ir globojamais vaikais, teiktų jiems paslaugas, nebuvo, todėl tai yra didžiulis žingsnis į priekį visos vaiko globos ir įvaikinimo sistemos gerinimo link“, - akcentuoja G.
Iškilus nesklandumams, visų pirma reikia kreiptis į globos koordinatorių. Jis įvertina situaciją, konsultuoja ir sudaro pagalbos veiksmų šeimai planą. Labai svarbus specialistas pradėjusiems globoti ir globotiniams - psichologas.
Statistika ir pertvarka
Iš viso Lietuvoje globojami 7086 vaikai. Iš jų šeimoje - 4724, tai sudaro 66,7 proc. visų globojamų vaikų. Globėjų iš viso yra 3677. Lietuva jau kelerius metus siekia kurti šalį be vaikų globos namų - vykdo vaiko institucinės globos pertvarką. Stengiamasi, kad kiekviena šeima, kuri susidūrė su iššūkiais, gautų visą reikalingą pagalbą, kad vaikas galėtų likti šeimoje.
Kur kreiptis pagalbos?
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Be to, globos specialistai pasiekiami el. paštu.