Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, lydimas daugybės fiziologinių pokyčių. Vienas iš būdų stebėti nėščiosios sveikatą - reguliarūs šlapimo tyrimai, kurie gali atskleisti įvairių rodiklių nukrypimus nuo normos, įskaitant baltymą šlapime. Straipsnyje aptarsime, ką reiškia baltymas šlapime nėštumo metu, kokios gali būti jo atsiradimo priežastys, kokia norma laikoma saugia, ir kaip elgtis, jei tyrimai rodo padidėjusį baltymo kiekį.
Baltymas šlapime nėštumo metu: kas tai?
Baltymas šlapime, arba proteinurija, - tai būklė, kai baltymas iš kraujo patenka į šlapimą. Sveikų inkstų filtrai nepraleidžia baltymų, todėl jų šlapime neturėtų būti. Nėštumo metu inkstai dirba intensyviau, filtruodami didesnį kraujo kiekį, todėl nedidelis baltymo kiekis šlapime gali būti laikinas ir normalus reiškinys. Tačiau didesnis baltymo kiekis gali signalizuoti apie rimtesnes problemas, tokias kaip inkstų apkrova ar preeklampsija.
Kraujospūdis ir baltymas šlapime nėštumo metu
Svarbu atkreipti dėmesį į kraujospūdį nėštumo metu. Nėščiųjų kraujospūdis turėtų būti ne aukštesnis nei 140/90 mmHG. Jei bent vienas - sistolinis ar diastolinis kraujospūdis yra didesnis, būtina atkreipti dėmesį ir pamatuoti kraujospūdį dar kelis kartus. Jeigu jis viršija šias ribas, reikėtų kreiptis į gydytojus. Daug besilaukiančiųjų galvoja, kad jei iki nėštumo jų kraujo spaudimas buvo normalus arba žemas, tai nėščiųjų hipertenzija negresia. Svarbu žinoti, jog būtent nėščiųjų hipertenzija gali prasidėti bet kuriai moteriai po 22 nėštumo savaitės. Kartais būna, jog nėščioji nejaučia padidėjusio arterinio kraujospūdžio. Jai neskauda galvos ir nebūna jokių kitų simptomų. Tik atėjus į gydymo įstaigą ir pamatavus arterinį kraujospūdį, jis būna aukštas ir gerokai viršija normas. Jei nėščia moteris jaučia galvos skausmą ir svaigimą ar nemalonius pojūčius skrandžio plote, sutrinka rega, ji turėtų pasitikrinti kraujo spaudimą.
Preeklampsija ir eklampsija: pavojingos nėštumo komplikacijos
Tai liga, kai esant aukštam kraujospūdžiui šlapime atsiranda baltymo. Tai reiškia, jog sutriko inkstų veikla. Taip pat pasireiškia ir kitų organų sistemų sutrikimai, pavyzdžiui, daugėja kepenų fermentų, pradeda trikti kraujo krešumas. Pagal statistiką apie 5-7 proc. nėščiųjų pasireiškia su nėštumu susijusi hipertenzinė būklė. Į šią statisiką pakliūna ir moterys, kurios iki nėštumo turėjo pirminę hipertenziją. Tačiau būklė gali pablogėti ypatingai antrajame arba trečiajame nėštumo trimestre. Natūralu, jog šios moterys jau nuo nėštumo pradžios vartoja vaistus. Jei moteris serga pirmine hipertenzija, jau planuojant nėštumą reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris pakeistų vaistus į tinkančius vartoti nėštumo metu. Jokiu būdu moterys neturėtų užsiimti savigyda ir pačios keisti vaistus. Jei jums nustatoma nėščiųjų hipertenzija ir kelis kartus pamatavus arterinį kraujo spaudimą jis yra aukštesnis nei normos ribose, būtinai kreipkitės į gydytoją - jis paskirs vaistus, mažinančius arterinį kraujospūdį.
Dažniausiai padidėjęs kraujospūdis nustatomas moterims, kurios turi antsvorio ar serga cukriniu diabetu. Jei kalbame apie preeklampsiją, ši būklė dažniau nustatoma pirmą kartą besilaukiančioms moterims. Kodėl atsiranda preeklampsija, teorijų yra įvairių. Tai dažniausiai nutinka nėštumo pradžioje, kai placenta blogai implantuojasi. Kai padidėja arterinis kraujospūdis, tai jau yra antra ligos fazė. Moters organizmas stengiasi aprūpinti netaisyklingai susiformavusią placentą ir vaisių didesniu kraujo kiekiu. Viena iš pagrindinių komplikacijų - placentos atšoka. Jei placenta atšoka daugiau nei 50 proc., tuomet vaisius gali žūti. Kartais preeklampsija gali pereiti į eklampsiją. Tai traukulių priepuolis, kai suspazmavus galvos smegenų kraujagyslėms, atsiranda traukuliai. Traukulių metu gali išsilieti kraujas į smegenis, moteris gali prarasti sąmonę.
Taip pat skaitykite: Kada sunerimti dėl mėnesinių po gimdymo?
Jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas, nėra galvos skausmų ir tyrimai geri, moteris gali gerti spaudimą mažinančius vaistus ir tęsti priežiūrą namuose. Jei tyrimų metu šlapime rasta baltymo, tada, nepaisant, kokios trukmės nėštumas, moteris gydoma ligoninėje. Ištyrus visos paros šlapimą ir baltymo kiekį jame, nustatomas preeklampsijos sunkumo laipsnis. Tokiu atveju sprendžiama tarp gimdymo skatinimo arba nėštumo pratęsimo. Jei vaisius išnešiotas, stengiamasi skatinti gimdymą anksčiau. Jei vaisius dar neišnešiotas, stengiamasi subrandinti jo plaučius ir išlaikyti nėštumą kiek galima ilgiau.
Preeklampsijos rizikos veiksniai
Didesnė rizika susirgti preeklampsija yra toms moterims:
- kurios anksčiau sirgo šia liga
- iki nėštumo sirgo lėtine hipertenzija
- laukiasi daugiau nei vieno kūdikio
- kurios serga lėtine inkstų liga ar autoimuninėmis ligomis, pvz. sistemine raudonaja vilklige, I ar II tipo cukriniu diabetu ir kt.
Nedidelė rizika susirgti preeklampsija yra:
- besilaukiančioms pirmagimio
- paauglėms
- vyresnio nei 35 metų moterims
- jei tarp nėštumų yra daugiau nei 10 metų
- turinčioms viršsvorį arba kurių KMI (kūno masės indeksas) yra daugiau nei 35
- esant šeiminei preeklampsijai, t.y. jei mamai ar seserims buvo nustatyta ši būklė.
Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra.
Kas būdinga preeklampsijai?
Preeklampsija - daugelio organų sistemų pažeidimo sindromas, kuris, pasak gydytojos, yra progresuojantis, dažniau moteriai pasireiškiantis nuo dvidešimtos nėštumo savaitės. Esant šiai būklei, atlikus šlapimo tyrimus, neretai nustatoma proteinurija (lot. proteinum - baltymas + gr. uron - šlapimas) - baltymų atsiradimas šlapime.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti kūdikio alergiją
Preeklampsijai gali būti būdingi tokie sunkūs simptomai:
- Nėščiųjų hipertenzija, kuri nustatoma tuomet, kai sistolinis kraujospūdis yra didesnis nei 160 mmHg, o diastolinis yra daugiau kaip 110 mmHg. Tačiau akušerė ginekologė S.Tumėnė pabrėžė, jog tai nėra vienkartinis kraujospūdžio padidėjimas nėštumo metu - hipertenzija nustatoma, jei moters kraujospūdis ramybės būsenoje išlieka padidėjęs daugiau nei keturias valandas.
- Trombocitopenija - trombocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje.
- Kepenų funkcijos sutrikimas, skausmas, lokalizuojasi epigastriume (nėščioji skundžiasi skausmais ties krūtinkauliu), skrandžio srityje dešiniame šone. Esant šiai būklei, nustatomas ir kepenų fermentų padidėjimas.
- Inkstų nepakankamumas dažniausiai nustatomas kraujo tyrimo metu (serumo kreatininas gali padidėti daugiau nei du kartus), tačiau nėščioji paprastai jokių aiškių simptomų nejaučia.
- Centrinės nervų sistemos sutrikimai - nėščioji jaučia itin stiprų galvos skausmą, kuris nesumažėja net ir išgėrus vaistų. Galvos skausmą taip pat gali lydėti ir mirgėjimas akyse, susilpnėjęs periferinis regėjimas, neaiški kalba bei mąstymas ir kt.
- Bene sunkiausias preeklampsijos požymis - plaučių edema - tai apsunkintas kvėpavimas, silpnumas, dusulys. Ši būklė gali būti itin grėsminga moters gyvybei ir vaisiui.
„Dažnai sakoma, jog gimdymas yra geriausias vaistas nuo preeklampsijos, tačiau net ir susilaukus kūdikio moters sveikatos būklė yra atidžiai stebima, atliekami įvairūs tyrimai, siekiant sužinoti, kaip efektyviai jos organizmo sistemos atsistato po gimdymo“, - teigė gydytoja akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Kas sukelia preeklampsiją?
Pasak genetikės, aiškių priežasčių nėra. „Ši būklė atsiranda dėl moters kraujagyslių endotelio funkcijos pakitimų, tai pasireiškia kraujagyslių spazmais ir krešėjimo faktorių padidėjimu. Manoma, kad tam įtakos gali turėti genetiniai, imuniniai, uždegimo ir aplinkos veiksniai. Tačiau moteris, turėdama genetinį polinkį, nebūtinai susirgs šia liga, visgi esant keliems faktoriams, yra didelė rizika šiai būklei išsivystyti“, - paaiškino akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Gydymo būdai
Kadangi preeklampsija yra itin grėsminga būklė tiek nėščiajai, tiek vaisiui, dažniausiai moteris gydoma ligoninėje, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Nėščioji gali būti prižiūrima ir ambulatoriškai, jei kraujo spaudimas nėra labai aukštas ir nėra preeklampsijos sunkiųjų požymių, o nėštumą prižiūri antro arba trečio lygio gydytojas akušeris ginekologas. Tačiau, anot gydytojos akušerės ginekologės, jei moteriai didėja kraujospūdis ir atsiranda kiti pavojingi simptomai, tokie kaip stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai, epigastriumo skausmas, šlapimo kiekio mažėjimas - būtina nedelsiant vykti į ligoninę. Nėščioji gali būti hospitalizuojama tol, kol pavyksta normalizuoti jos kraujo spaudimą ir kitus požymius, arba iki pat gimdymo.
Nustačius preeklampsijos diagnozę, pasikeičia ir vaisiaus priežiūra, t.y. intensyviau stebima vaisiaus judesių savikontrolė, gimdos augimo dinamika, dažnesni vaisiaus biometrijos echoskopu matavimai, dažniau nei įprastai matuojami vaisiaus vandenys ir kraujotaka virkštelėje. Esant šiai būklei, vaisius vystosi prasčiau, jo augimas šiek tiek sulėtėja, todėl dažniausiai kūdikiai gimsta mažesnio svorio. Daugeliu atveju gimdymas gali būti skatinamas, jei pastebima, jog moters būklė sunkėja.
Taip pat skaitykite: Netradiciniai nėštumo požymiai
Laikotarpis po gimdymo
Pasak akušerės ginekologės S.Tumėnės, labai svarbu atidžiai stebėti moters sveikatos būklę ir pogimdyviniame laikotarpyje, pvz. tęsiamas saugus antihipertenzinis gydymas, kol susinormalizuoja kraujospūdis. Mamos priežiūra ir stebėjimas pogimdyvinimame laikotarpiu gali trukti nuo kelių valandų iki kelių savaičių ar mėnesių. Po gimdymo paprastai preeklampsijos požymiai išnyksta kelių dienų ar savaičių eigoje, tačiau itin retais atvejais, jei moters būklė buvo itin sunki, gali pasitaikyti ir komplikacijų, ypač persirgus plaučių edema.
Kaip išvengti preeklampsijos?
Akušerė ginekologė S.Tumėnė patarė visoms moterims, esant galimybei, dar prieš pastojant apsvarstyti, kaip sunormalizuoti savo kūno svorį (jei yra viršsvoris) bei laikytis sveikos gyvensenos principų.
Esant labai didelei preeklampsijos rizikai, nėštumo pradžioje moteriai:
- gali būti skirta gydymo profilaktika mažomis aspirino dozėmis (aspirinas neleidžia atsirasti mikrotrombams) nuo 12-14 nėštumo savaitės ir ne vėliau kaip 20 nėštumo savaitę bei tęsti profilaktiką iki pat gimdymo;
- gali būti paskirtas papildomas kalcio vartojimas (rekomenduojama apie 1 g valgomojo kalcio per dieną);
- rekomenduojami žuvų taukai, folio rūgštis bei vitaminai A, C ir D
- poilsis, mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore.
Kas būdinga eklampsijai?
Tai itin sunki nėščiosios būklė, pasireiškianti generalizuotais traukuliais, kurie nėščiajai gali atsirasti nėštumo pabaigoje, tęstis gimdymo metu ar net praėjus savaitei po gimdymo. Tai itin sunkūs centrinės nervų sistemos požymiai, pasireiškiantys, sergant preeklampsija.
„Eklampsija - dėl galvos smegenų kraujygslių spazmų sukelta išemija, kurios metu sutrinka kraujotaka smegenyse. Tai itin sunki smegenų būklė, kai prasideda smegenų edema. Galimos tam tikros neurologinės komplikacijos kaip koma, židininė motorinė simptomatika, itin sunkiais atvejais gali net atsirasti aklumas, sąlygotas tam tikrų pakitimų smegenyse“, - paaiškino genetikė, akušerė ginekologė S.Tumėnė.
Jei dar neprasidėjo generalizuoti traukuliai, paprastai nėščioji, serganti preeklampsija, jaučia itin stiprius galvos skausmus bei skausmus skrandžio plote, neretai kamuoja pykinimas, vėmimas, kartais sutrinka rega. Eklampsijos traukulius, anot gydytojos, gali išprovokuoti stiprūs dirgikliai, pvz., itin stiprus garsas, ryški šviesa, stiprios ar neigiamos emocijos.
Eklampsija gali atsirasti nuo 1 iki 10 nėščiųjų iš 10 tūkst. atvejų. Kartais ši būklė, pasak gydytojos, gali būti diagnozuojama dar prieš nustatant preeklampsiją: „Taip gali nutikti tais atvejais, jei nėščioji retai lankėsi pas savo ginekologą ir preeklampsija tiesiog nebuvo pastebėta. Prisimenu vieną atvejį, kai nėščioji pas mus atvyko jau su traukuliais. Moteriai iškart diagnozavome eklampsiją, nors jos ligos istorijoje preeklampsija net nebuvo pažymėta. Nieko nelaukiant teko atlikti cezario pjūvį, siekiant gelbėti mamos ir kūdikio gyvybes“.
Pasak akušerės ginekologės, apie 50 proc. nėščiųjų, sergančiųjų preeklampsija, dar iki gimdymo nustatoma eklampsija, gimdymo metu ji atsiranda trečdaliui moterų, o maždaug 11 proc. gali atsirasti po gimdymo (48 val. eigoje).
Ką daryti priepuolio metu?
Ištikus eklampsijos priepuoliui, moterį patariama paguldyti ant šono, saugant nuo galimos traumos, būtina atlaisvinti viršutinius kvėpavimo takus. Pasibaigus priepuoliui, patariama slopinti traukulių pasikartojimą (tokiu atveju dažniausiai jai skiriamas magnio sulfatas) bei pamatuoti kraujo spaudimą. Esant poreikiui, gali būti skiriami ir kiti vaistai traukulių nutraukimui. Esant eklampsijai, reikalinga ir kitų specialistų konsultacijos - gydytojo neurologo, kardiologo, okulisto ir kt.
Eklampsijos metu gali pasitaikyti tokių komplikacijų: kraujo išsiliejimas į smegenis, skrandžio turinio įkvėpimas į plaučius traukulių metu, plaučių edema, placentos atšoka, vadinamasis help sindromas - kraujo krešėjimo kaskada, kai susidaro daug mažų trombų kraujagysglėse, ūminis inkstų nepakankamumas, nėščiosios trauma, jei pvz. traukulių metu pargriuvo, akių tinklainės atšoka dėl kraujo spaudimo pakitimų.
Baltymo norma nėštumo metu
Nėščios moters organizmas filtruoja iki 50 % daugiau kraujo nei įprastai, todėl mažas baltymų kiekis šlapime - visiškai normalus reiškinys. Tačiau kai kiekis tampa didesnis nei įprasta, tai gali rodyti, kad inkstai nebespėja sulaikyti baltymų.
Nedidelis baltymų kiekis (iki 150 mg per parą) paprastai laikomas nepavojingu. Jei vertė padidėja iki 300 mg per parą ar daugiau, tokia būklė vadinama proteinurija, ir tai jau gali būti preeklampsijos ar inkstų ligos požymis.
Baltymas šlapime: galimos priežastys ir pavojai
Baltymas šlapime nėštumo metu gali atsirasti dėl fiziologinių, infekcinių arba patologinių priežasčių, ir kiekviena iš jų reikalauja skirtingo dėmesio.
Dažniausia priežastis - preeklampsija. Tai būklė, kai dėl padidėjusio kraujospūdžio ir sutrikusios kraujotakos pažeidžiami inkstų filtrai. Dėl to baltymai iš kraujo patenka į šlapimą, o organizme pradeda kauptis skysčiai. Preeklampsija dažniausiai pasireiškia nuo 20 nėštumo savaitės, ir ją gali lydėti galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, patinimai bei aukštas spaudimas.
Kita priežastis - šlapimo takų infekcijos. Jos gana dažnos nėštumo metu, nes hormoniniai pokyčiai sulėtina šlapimo pasišalinimą, o tai sudaro sąlygas bakterijoms daugintis. Infekcija gali sukelti laikiną baltymų kiekio padidėjimą, tačiau negydoma - išplisti iki pielonefrito (inkstų uždegimo), kuris pavojingas tiek mamai, tiek vaisiui.
Inkstų ligos, tokios kaip glomerulonefritas ar lėtinis inkstų nepakankamumas, taip pat gali būti baltymo atsiradimo priežastis. Tokiais atvejais gydytojas skiria išsamesnius tyrimus, kad įvertintų inkstų funkciją.
Ne mažiau svarbu paminėti ir dehidrataciją bei fizinį pervargimą - kartais jos trumpam padidina baltymo kiekį šlapime. Tačiau šis pokytis paprastai išnyksta po poilsio ir pakankamo skysčių vartojimo.
Pavojai mamai ir kūdikiui
Didelis baltymo kiekis šlapime rodo, kad inkstai patiria apkrovą. Tai gali lemti kraujospūdžio šuolius, inkstų pažeidimą ar preeklampsijos progresavimą į eklampsiją, kai kyla traukulių ir net sąmonės praradimo pavojus.
Kūdikiui ši būklė gali būti ne mažiau pavojinga. Dėl sutrikusios placentos kraujotakos vaisius gali gauti mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl gresia sulėtėjęs augimas, priešlaikinis gimdymas arba mažesnis gimimo svoris.
Ką daryti nustačius baltymą šlapime?
Jei šlapimo tyrime aptinkamas baltymas, svarbiausia - neišsigąsti, bet veikti atsakingai. Vienas kartas dar nereiškia, kad yra rimta problema. Gydytojas dažniausiai paprašys pakartoti tyrimą po kelių dienų, kad įsitikintų, ar rodiklis išlieka.
Jei baltymo kiekis didėja, atliekami papildomi tyrimai - kraujospūdis, šlapimo pasėlis (infekcijų nustatymui), kraujo biocheminiai tyrimai, inkstų echoskopija. Esant įtarimui dėl preeklampsijos, gali būti paskirtas stacionarinis stebėjimas, kad būtų nuolat sekamas spaudimas ir šlapimo rodikliai.
Kaip sau padėti namuose?
Svarbiausia - poilsis ir kraujospūdžio kontrolė. Nėščioji turėtų vengti streso, fizinio pervargimo ir skysčių trūkumo. Gydytojai taip pat rekomenduoja:
- Vartoti pakankamai vandens - maždaug 1,5-2 litrus per dieną, nebent gydytojas nurodė mažiau.
- Riboti druskos kiekį maiste, nes ji didina spaudimą ir skatina skysčių kaupimąsi.
- Subalansuoti mitybą - įtraukti baltymingų, bet lengvai virškinamų produktų: žuvies, liesos mėsos, ankštinių.
- Stebėti savo svorį ir tinimus - staigus svorio šuolis gali rodyti skysčių kaupimąsi.
- Matuoti kraujospūdį kasdien, ypač jei anksčiau buvo jo padidėjimas.
Kada būtina skubi medicininė pagalba?
Nedelsiant kreiptis į gydytoją ar greitąją pagalbą reikia, jei pasireiškia:
- stiprus galvos skausmas, regėjimo sutrikimai (mirgėjimas, dvejinimasis);
- patinimai veide, rankose, kojose, ypač jei atsiranda staiga;
- aukštas kraujospūdis (virš 140/90 mmHg);
- skausmas pilvo viršuje ar pykinimas.
Šie simptomai gali būti preeklampsijos arba eklampsijos pradžia, todėl svarbu reaguoti iš karto.
Gydymas ir stebėjimas
Kai baltymas šlapime nustatomas pakartotinai, gydymas priklauso nuo to, kiek jis padidėjęs ir ar kartu pasireiškia kiti simptomai. Lengvi atvejai dažniausiai gydomi stebėjimo ir gyvenimo būdo korekcijos būdu, o sunkesni - reikalauja medikamentinio gydymo ar net stacionarinės priežiūros.
Kaip sumažinti riziką?
- Reguliarūs tyrimai - šlapimo analizė kas vizitą leidžia anksti aptikti pokyčius.
- Subalansuota mityba - vengti per daug sūraus ir perdirbto maisto, vartoti šviežias daržoves, žuvį, pilno grūdo produktus.
- Pakankamas poilsis - venkite ilgalaikio streso ir miego trūkumo.
- Skysčių balansas - išgerti 1,5-2 litrus vandens per dieną, jei gydytojas neriboja.
- Kraujospūdžio kontrolė - matuoti kasdien, ypač jei yra polinkis į hipertenziją.
- Gydytojo priežiūra - niekada nebandyti „liaudiškų priemonių“ be specialisto leidimo.