Alergijos kūdikiams - dažna problema, kelianti nerimą tėvams. Nuo pat gimimo kūdikius gali kamuoti įvairios alergijos, tačiau tėveliai ne visada žino, kokie veiksniai iššaukia tokias vaikelio organizmo reakcijas. Deja, ieškodami patikimų kūdikio higienos priemonių ar profesionalių patarimų, tėvai ne visuomet pasirenka teisingai. Svarbu atpažinti pirmuosius alergijos požymius ir imtis tinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė.
Alergijos Kūdikiams: Dažniausios Priežastys ir Požymiai
Kūdikiams dažniausiai pasireiškiančias alergijas paprastai lydi įvairūs odos bėrimai bei virškinimo sutrikimai. Pastebėjus aiškius alergijos simptomus, reikėtų kuo greičiau konsultuotis su gydytoju, kuris paskirs gydymą ir padės išsirinkti tinkamas kūdikio priežiūros priemones ar maisto produktus.
„Jauni tėvai dėl kūdikių alergijų į šeimos gydytojus kreipiasi gana dažnai, tačiau jų nuojauta ne visada pasiteisina, pavyzdžiui, bėrimai gali kamuoti ir alergijų neturinčius vaikus iki 1 metų amžiaus. Tėveliams reikia sunerimti nebent tuomet, kai jie patys priklauso padidėjusios alergijų rizikos grupei, kai alergija tęsiasi ilgesnį laiką, jos požymiai yra itin stiprūs arba pasireiškia jau vyresniam vaikui", - teigia specialistai.
Odos Alergijos: Atopinis Dermatitas
Pagrindinė kūdikius kamuojanti odos problema vadinama atopiniu dermatitu, kuriam būdingas viso kūno odos išsausėjimas, pleiskanojimas, šlapiavimas esant odos pažeidimams. „Atopinį dermatitą neretai iššaukia naudojamos netinkamos kūdikių higienos priemonės, todėl pirmuosius vaikelio gyvenimo metus tėvai turi vadovautis taisykle, kad mažiau yra daugiau. Dėl to specialistai pataria nenaudoti gausiai prikvėpintų ar sintetinių ingredientų turinčių priemonių, o vietoje jų rinktis alergologų ar dermatologų patvirtintas ir sertifikuotas higienos, kosmetikos ar namų priežiūros priemones. Šio patarimo, pasak akušerės, turi laikytis ir patys tėvai, mat kūdikiui saugi aplinka turi būti pradedama kurti vos tik sužinojus apie nėštumą. Atopinio dermatito bėrimų požymius gali sukelti ir tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys audiniai bei drabužėliai, patalynė, užklotai ar rankšluosčiai. Kūdikių drabužiams taip pat patariama rinktis natūralius audinius, pavyzdžiui, šukuotinės arba paprastos medvilnės pluoštą, o šaltesniu laikotarpiu - švelnią ir odos nedirginančią merino vilną. Jeigu rūbai yra dažyti, tuomet tėvams atidžiau reikėtų pasidomėti ir tuo, kur bei kokiomis sąlygomis yra gaminami drabužiai, kokie metodai naudojami ryškioms rūbų spalvoms išgauti. „Vaikų odos alergijoms kelią užkerta ir tinkamai pasirinktos drabužių skalbimo priemonės - jos turi būti be kvapiklių, be dažiklių. Kadangi pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais kūdikiai patys juda nedaug ir yra nešiojami suaugusiųjų, natūralius skalbiklius savo rūbų priežiūrai turi rinktis visi šeimos nariai. Bėrimus taip gali sukelti ir tiesioginį kontaktą su kūdikio oda turintys tėvų drabužiai bei namų tekstilės gaminiai", - priduria specialistai.
Maisto Alergijos: Kada Sunerimti?
Nors žindymo laikotarpiu kūdikių maisto alergijų požymiai retesni, tačiau tam tikrais atvejais maisto netoleravimo problemos gali mažuosius lydėti visą gyvenimą. Kūdikių maisto alergijos gali pasireikšti vos tik pradėjus vaiką maitinti kietu maistu arba maždaug apie šeštą gyvenimo mėnesį. „Naujus maisto produktus į kūdikio racioną reikia įvesti pamažu, neskubant, kadangi tai padeda greičiau suprasti, ar vaikeliui siūlomi skoniai tinka bei patinka. Čia geriausia rinktis šviežius produktus, daržoves ar vaisius bei stebėti maisto produktų sezoniškumą.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Alergija maistui yra nenormalus organizmo atsakas į tam tikrą maistą. Alergijos maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus - nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Maisto netoleravimo atveju, paprastai sutrinka tik virškinimo sistemos veikla. Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius.
Apie 90 proc. pieno produktai (ypač karvės pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir t. Kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui. Visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų ar maisto produktų dalis. Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną. Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių. Alergijos maistui simptomai gali būti panašūs į kitas problemas ar sveikatos sutrikimus.
Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas. Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja. Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus.
Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų). Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas. Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos. Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t. Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną.
Karvės Pieno Alergija
Dažnai pasitaikanti alergija kūdikiams yra alergija karvės pienui, arba alergija pieno baltymui. Simptomai gali pasireikšti iškart po maitinimo, po kelių valandų arba kelių dienų. Jeigu jūsų vaikui pasireiškia kokie nors toliau išvardyti simptomai, svarbu aptarti juos su gydytoju.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Karvės Pieno Alergijos Simptomai:
- Virškinimo sistemos sutrikimai:
- Atpylinėjimas (beveik pusei kūdikių atpylinėjimas gali būti susijęs su alergija karvės pienui)
- Viduriavimas (daugybinės skystos išmatos, kelis kartus per dieną)
- Lipnios gleivės išmatose
- Pilvo pūtimas (sukelia diskomfortą, kūdikis tampa neramus, kaprizingas, nes kenčia nuo pilvo dieglių)
- Odos problemos:
- Bėrimai (dažnai matomi veido srityje, bet taip pat gali būti ir bet kurioje kūno vietoje)
- Kvėpavimo sistemos sutrikimai:
- Nežymūs kvėpavimo sistemos sutrikimų simptomai yra panašūs į tuos, kuriuos jaučiame peršalę, įskaitant slogą, čiaudulį ir nosies užgulimą.
- Prie sunkesnių simptomų priskiriami - dusulys arba pasunkėjęs kvėpavimas ir švokštimas.
- Kiti simptomai:
- Nuolatinis ir nenumaldomas verkimas ilgą laiką - vadinamieji „pilvo diegliai“ - nėra įprastas dalykas.
Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į vaiko ligos istoriją, simptomus ir gali būti atliekami įvairūs alergijos nustatymo testai. Alergijos karvės pienui diagnozavimas gali užtrukti, ypač jei jūsų vaikas turi uždelstą alerginę reakciją į karvės pieno baltymą.
Alergija Kiaušiniui
Alergija kiaušiniui yra viena dažniausių alergijų maistui vaikystėje - ypač tarp kūdikių ir mažų vaikų. Dažniau pasitaiko tik alergija karvės pienui. Vis dėlto, alergija kiaušiniui gali sukelti įvairius simptomus: nuo lengvų odos bėrimų ar virškinimo sutrikimų iki rimtų kvėpavimo sunkumų ar net gyvybei pavojingos anafilaksijos.
Kiaušinio Maistinė Vertė ir Alergijos Paplitimas
Kiaušiniai - tai vienas vertingiausių maisto produktų mūsų kasdienėje mityboje. Juose gausu visaverčių baltymų, vitaminų, mineralų, antioksidantų ir sveikųjų riebalų rūgščių, svarbių augančiam vaiko organizmui. Vištos kiaušinį sudaro baltymas (apie 63 %), trynys (27,5 %) ir lukštas su membranomis (9,5 %).
Alergija maistui - vis dažnesnė visuomenės sveikatos problema. Pastaraisiais dešimtmečiais jos paplitimas vis auga, ypač tarp vaikų. Tarp dažniausių vaikų maisto alergenų išsiskiria alergija kiaušiniui, ypač Vakarų šalyse. Tyrimų duomenimis, vištos kiaušinis yra vienas pagrindinių alergenų kūdikių ir mažų vaikų mityboje. Įdomu tai, kad šis rodiklis labai skiriasi tarp šalių - Jungtinėje Karalystėje alergija kiaušiniui pasitaiko 2,18 % kūdikių, o Graikijoje - vos 0,07 %. Tuo tarpu tarp suaugusiųjų alergija kiaušiniui yra gerokai retesnė - ja serga tik apie 0,1 % gyventojų.
Rizikos Veiksniai ir Kiaušinio Alergenai
Tyrimai rodo, kad alergija kiaušiniui dažniausiai išsivysto vaikystėje, o tam įtakos turi keli svarbūs rizikos veiksniai. Vienas reikšmingiausių - atopinis dermatitas, ypač jei jis prasideda anksti ir pasireiškia sunkia forma. Be to, nustatyta, kad kūdikiai, kuriems pirmosiomis gyvenimo savaitėmis buvo skirti antibiotikai, dažniau susiduria su alergija kiaušiniui.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Alergija kiaušiniui - tai iškreipta, nenormali imuninės sistemos reakcija į tam tikrus kiaušinyje esančius baltymus. Dauguma alergizuojančių baltymų yra kiaušinio baltyme:
- Ovomukoidas (Gal d 1): Pagrindinis alergenas, kurio savybės nepakinta net ir kaitinant kiaušinį.
- Ovalbuminas (Gal d 2): Sudaro daugiau nei pusę (apie 54 %) visų kiaušinio baltymo baltymų. Jis, skirtingai nei Gal d 1, yra jautrus karščiui, tad kepant ar verdant jo alergiškumas sumažėja.
- Ovotransferinas (Gal d 3): Praranda savo alergines savybes kaitinant.
- Lizocimas (Gal d 4): Turi stiprias antibakterines savybes.
- Alfa-livetinas (Gal d 5): Susijęs su paukščio-kiaušinio sindromu.
Alergijos Kiaušiniui Simptomai ir Reakcijos
Dažniausiai pasitaikanti alergijos kiaušiniui forma - tai IgE sukelta alerginė reakcija. Ji prasideda greitai - dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų po kiaušinio ar jo turinčio produkto suvartojimo. Simptomų sunkumas gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki pavojingų gyvybei.
Alerginės reakcijos gali pasireikšti ir išimtinai žindomiems kūdikiams. Be įprastų IgE sukeliamų reakcijų, alergija kiaušiniui gali pasireikšti ir ne IgE medijuotomis, arba mišriomis (IgE ir ne IgE) imuninėmis reakcijomis. Vienas dažniausių ne IgE reakcijos pavyzdžių - atopinis dermatitas kūdikiams.
Nedidelei daliai vaikų, sergančių alergija kiaušiniui, pasireiškia virškinamojo trakto simptomai, tokie kaip alerginis eozinofilinis ezofagitas (EoE) arba maisto baltymų sukeltu enterokolito sindromu (FPIES).
Alergijos Kiaušiniui Tyrimai ir Gydymas
Klinikinė anamnezė, orientuota į alergiją, yra vienas svarbiausių žingsnių diagnozuojant alergiją maistui, įskaitant ir alergiją kiaušiniui. Svarbu, kad tyrimų rezultatai būtų susieti su aiškiai pastebimais klinikiniais simptomais po kiaušinio vartojimo. POM - tai kontroliuojamas kiaušinio vartojimo testas, atliekamas gydytojo alergologo priežiūroje.
Pagrindinis gydymo būdas - alergeno eliminavimas iš mitybos. Būtina turėti aiškų veiksmų planą, jei atsitiktinai suvartojamas kiaušinio turintis produktas.
Rekomendacijos dėl kiaušinių įvedimo į kūdikių mitybą:
- Kiaušinį pradėti duoti nuo 4-6 mėn. amžiaus.
- Tinka tik gerai termiškai apdorotas kiaušinis (ne žalias!).
- Siūloma pradėti nuo pusės gerai išvirto kiaušinio (apie 2 g kiaušinio baltymo) 2 kartus per savaitę.
- Tinka ir tokio pat kiekio kiaušinis kepiniuose, keptas ar virtas 10-15 minučių.
Kitos Alergijos Priežastys Kūdikiams
Alergiją gali lemti įvairūs veiksniai: gyvenimo ypatumai, užteršta aplinka, maiste randamos pridėtinės medžiagos, paveldėjimas. Priežasčių yra ne viena.
Išorės Aplinka
- Dulkių erkutės: Nematomos, vizualiai nepastebimos ir neretai randamos būtent lovos čiužiniuose ir patalynėje.
- Dulkės ir pelėsis: Prevenciškai rekomenduojama bent du kartus metuose atlikti generalinę tvarką, kurios metu būtų naudojamos priemonės, užkertančios kelią pelėsio susidarymui. Taip pat svarbus namų vėdinimas, bendros švaros palaikymas.
- Namų buities priemonės: Rūbų skalbiklis, indų ploviklis, cheminės valymo priemonės, namų kvapai.
- Naminiai gyvūnai: Alergizuoti gali gyvūno plaukai, pleiskanos, plunksnos.
- Laukas: Augalų žydėjimo laikotarpiu suaktyvėja alergija nuo lazdyno ir beržo žirginėlių.
Stebėsena ir Tyrimai
Siekiant identifikuoti, kam vaikas yra alergiškas, būtina atidi ir sisteminga stebėsena. Svarbu ne tik išskirti galimus alergenus, bet ir įvertinti, kokias alergines reakcijas jie iššaukia. Mažiems vaikams, ypač kūdikiams, dažniausiai pasireiškia odos alergija: bėrimas, niežėjimas, paraudimas, patinimas. Šiandiena sveikatos specialistai rekomenduoja tyrimus, kurie padeda nustatyti alergijos priežastis. Šie tyrimai nėra skausmingi, atliekami nesudėtingai, todėl gali būti daromi ir vaikams.
Vaistai ir Gydymas
Itin svarbu dėl bet kokių vaistų, kuriais norima vaikui palengvinti alergijos simptomus, pirmiausia, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistais. Didžioji dalis alerginių reakcijų, vaikams augant, palaipsniui mažėja.
Antihistamininiais vaistais gali būti gydoma dilgėlinė, alerginė sloga ir kitos alerginės ligos. Vaikams, kuriems įvyko sunki alerginė reakcija, gydytojas gali skirti epinefriną (adrenaliną), kuris padeda sustabdyti sunkių alerginių reakcijų simptomus.
Alergijos Simptomai ir Jų Intensyvumas
Alergijos simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Skiriamos lėto ir greito tipo alerginės reakcijos, kurių pavojingiausia - anafilaksinis šokas. Tai greitai besivystanti, prasidedanti pirmos valandos bėgyje alerginė reakcija, kurios simptomai stebimi ne vienoje, bet keliose organizmo sistemose: kvėpavimo takuose, odoje bei širdies-kraujagyslių sistemoje.
Dažniausiai anafilaksinės reakcijos simptomai: kūno bėrimas ar/ir tinimas, dusulys, švokščiantis kvėpavimas, bendras silpnumas, stipriai sumažėjęs kraujo spaudimas, pilvo skausmas, vėmimas, galvos svaigimas, kartais ir sąmonės praradimas. Pasireiškus anafilaksinei reakcijai, pirmoji pagalbos priemonė - epinefrino (kitaip - adrenalino) autoinjektorius. Jį gydytojas alergologas išrašo aukštą tokių reakcijų riziką turintiems pacientams.
Alergijos Gydymas ir Profilaktika
Alerginių ligų gydymas priklauso nuo simptomų stiprumo. Simptomų kontrolei ir mažinimui gali būti skiriami vaistai, slopinantys alergijos simptomus ar sukeliamą uždegimą (tabletės, lašai, purškalai, tepalai ir kt.). Vis labiau populiarėja ir alergijos gydymas personalizuota alergenų specifinė imunoterapija. Šis gydymo būdas žymiai pagerina sergančiųjų alerginėmis ligomis gyvenimo kokybę, sumažina ilgalaikes gydymo sąnaudas dėl pastebimai sumažėjusio ar išnykusio poreikio vartoti alergijos simptomus mažinančius vaistus ir užkertantis kelią alerginių ligų progresavimui. Naudojant šį metodą, imuninė sistema pratinama prie konkretaus alergeno, skiriant jį pastoviu ritmu bei pastovia koncentracija ilgą laiką, siekiant sukelti imuninę toleranciją.
Žmonėms, kurie turi įsijautrinimą tam tikriems alergenams labai svarbu mtis priemonių, kurios mažintų pasikartojančis alerginės reakcijos riziką ar dažnį. Žmonėms, įsijautrinusiems plėviasparnių vabzdžių nuodams ir turintiems aukštą anafilaksinio šoko riziką būnant gamtoje būtina būti itin atsargiems - vengti pasivaikščiojimų basomis po žydinčią pievą, užkandžiaujant ar geriant lauke ar gamtoje - atidžiai stebėti, ar ant maisto nenutūpė širšė, vapsva ar bitė, nes jų įgėlimas į burną gali sukelti itin grėsmingas reakcijas.