Ar kada nors susimąstėte, kaip hormonų disbalansas gali paveikti kasdienį moters gyvenimą ir jos svajones apie šeimą? Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - tai daugiau nei diagnozė. Tai nematomas iššūkis, kuris paveikia ne tik moters kūną, bet ir emocinę gerovę. Laimei, šiuolaikinė medicina ir tinkamas gydymas leidžia ne tik valdyti šią būklę, bet ir padėti pasiekti užsibrėžtus tikslus - nuo odos būklės bei savijautos gerinimo iki galimybės susilaukti vaikų. Svarbiausia - atpažinti pirmuosius požymius, laiku kreiptis į gydytoją ginekologą ar endokrinologą ir imtis tinkamų veiksmų, kad šis iššūkis netaptų kliūtimi pilnaverčiam gyvenimui.
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra viena svarbiausių vaisingo amžiaus moterų endokrininių metabolinių ligų, varginanti iki 28 % įvairių populiacijų moterų, lemianti androgenų perteklių, mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, kitus organizmo pokyčius ir bloginanti gyvenimo kokybę. Sindromą sunku atpažinti, nes iki šiol ginčijamasi dėl konkrečių ir visuotinai priimtinų diagnostikos kriterijų. Vis dėlto, kokie požymiai išduoda, jog verta susirūpinti? Kadangi tai endokrininė- metabolinė liga, kartais sunku nustatyti jos pradžią ir diagnozuojama vėliau, vaisingo amžiaus moterims, kurios nepastoja ir kreipiasi dėl nevaisingumo. Gali pasireikšti ir vaikystėje.
Kas yra Policistinių Kiaušidžių Sindromas (PKS)?
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) - tai viena dažniausių hormoninių sutrikimų tarp vaisingo amžiaus moterų. Skaičiuojama, kad pasaulyje šį sindromą turi iki 10 % moterų, tačiau daugeliui jis ilgą laiką lieka nediagnozuotas. Nors pavadinimas gali skambėti grėsmingai, svarbu suprasti, kad tai gydoma būklė, kurią galima suvaldyti tiek medikamentais, tiek gyvenimo būdo pokyčiais.
PKS yra sudėtingas hormoninis sindromas, atsirandantis dėl kiaušidžių veiklos sutrikimų. Šis sindromas pasižymi įvairiais klinikiniais simptomais, kurių atsiradimą lemia padidėjusi kiaušidžių, o kartais ir antinksčių, androgenų (vadinamų „vyriškais hormonais“) gamyba. Dėl šios priežasties PKS sukelia biocheminius ir medžiagų apykaitos pokyčius moters organizme.
Tai yra dažniausiai tarp vaisingo amžiaus moterų pasitaikantis endokrininis sutrikimas, kuris yra diagnozuojamas apie 4-12% reprodukcinio amžiaus moterų. Kiti požymiai - miego apnėja (kvėpavimo sustojimai miegant), nuovargis, silpnumas, depresija, dubens skausmai.
Taip pat skaitykite: Kaip valdyti PKS po nėštumo
Tai hormoninis sutrikimas, kurio metu kiaušidės išskiria daugiau vyriškųjų hormonų (androgenų) nei įprastai. Dėl šios priežasties:
- sutriksta ovuliacija,
- ant kiaušidžių susiformuoja daugybė smulkių folikulų (cistų),
- pasireiškia nereguliarūs menstruacijų ciklai,
- padidėja rizika vaisingumo problemoms, nutukimui, diabetui.
Svarbu: nors pavadinimas rodo „cistas“, tai nėra pavojingi dariniai - tai nesubrendę folikulai, kurie tiesiog nesprogsta ir nesukelia ovuliacijos.
Dažniausios PKS Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Tikslios PKS priežastys iki šiol iki galo nėra žinomos, tačiau manoma, kad genetinis polinkis yra vienas svarbiausių veiksnių. PKS paveldimas autosominiu dominantiniu būdu, tai reiškia, kad jei vienas iš tėvų turi šį sindromą lemiančių genų mutacijas, perdavimo tikimybė vaikui siekia net 50%. Genų mutacijos gali būti susijusios su keliose chromosomose esančiomis specifinėmis genų kombinacijomis. PKS gali būti paveldėtas tiek iš motinos, tiek iš tėvo.
Didelę įtaką PKS išsivystymui turi įgimtas bei išoriniais veiksniais, tokiais kaip stresas, kenksmingų medžiagų vartojimas, nesubalansuota mityba bei mažas fizinis aktyvumas, iššauktas hormonų disbalansas, kuris susiskirsto į du pagrindinius mechanizmus:
- Sutrikęs pagumburyje gaminamo gonadotropinus atpalaiduojančio hormono (GnRH) išsiskyrimo ritmas.
- Atsparumas insulinui ir hiperinsulimenija.
Pagrindinė šio sindromo priežastis nėra žinoma. Nors šiandien jau neabejojama, kad moterys paveldi su PKS susijusius genus, tačiau dar nėra tiksliai žinoma, kurie genai atsakingi už PKS. Kai kurios studijos nustatė, kad ši liga perduodama autosominiu dominantiniu būdu, tačiau ne visoms moterims, kurios turi su PKS susijusius genus, jis pasireiškia.
Taip pat skaitykite: Kiaušidžių veikla nėštumo metu
Didesnė tikimybė pasireikšti PKS yra tuomet, jei šeimoje turite giminaičių, sergančių cukriniu diabetu, ypač II tipo. Taip pat, jeigu tarp giminaičių vyrų nustatytas ankstyvas plikimas (iki 30 metų). Jeigu genetinis polinkis yra iš vyriškos pusės, tai vyrai nebūna nevaisingi, bet jiems yra būdingas ankstyvas plikimas. Taip pat didesnę riziką turi moterys su viršsvoriu ir, žinoma, jei giminėje yra moterų, kurioms nustatytas PKS.
Sergančioms PKS moterims yra didesnė rizika širdies ir kraujagyslių ligų (išeminės širdies ligos, aterosklerozės), gliukozės tolerancijos sutrikimų ir II tipo cukrinio diabeto, endometriumo karcinomos.
Pagrindiniai PKS Simptomai ir Požymiai
Simptomai kiekvienai moteriai gali pasireikšti skirtingai, tačiau dažniausiai pastebimi šie požymiai:
- Nereguliarios ar visai neatsirandančios mėnesinės.
- Padidėjęs plaukuotumas (ant veido, krūtinės, pilvo).
- Plaukų slinkimas ar plikimo požymiai (ypač smilkiniuose).
- Veido odos bėrimai, spuogai.
- Svorio augimas arba sunkumas jį kontroliuoti.
- Sunkumai pastoti.
- Padidėjusi androgenų koncentracija kraujyje.
Kiti simptomai:
- Nevaisingumas (pasitaiko apie 74% moterų).
- Menstruacinio ciklo sutrikimai (pasitaiko apie 66% moterų): oligomenorėja (nereguliarios mėnesinės; per dažnos ar per retos mėnesinės; mėnesinės su per didelio ar per mažo kraujo kiekio periodais per metus; tepliojimas), amenorėja (mėnesinių nebuvimas).
- Hirsutizmas (padidėjęs plaukuotumas moteriai nebūdingose vietose- veide, krūtinėje, ant pilvo, rankų) ir akne (jaunatviniai spuogai, dažniausiai veide) pasireiškia apie 70% moterų.
- 40% nustatomas pilvinis nutukimas - „obuolio figūra“.
- Seborėja (padidėjęs odos riebalavimasis).
- Klitorio hipertrofija.
- Moters raumenų masės padidėjimas.
- Odos sustorėjimas.
- Hipertenzija.
- Juodoji akantozė (tamsios odos dėmelės, kurios dažniausiai būna pažastyse,ant nugaros, kaklo).
- Epidermio hiperpigmentacija.
- Didesnės cistos gali sukelti pilvo apačios skausmą, skausmą kryžkaulio srityje, lėtinį dubens skausmą.
Kai kurios moterys gali jaustis visiškai sveikos ir simptomų beveik nejausti, tačiau menstruacijų nereguliarumas ir vaisingumo problemos dažniausiai skatina kreiptis į gydytojus.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti nugaros skausmo nėštumo metu
PKS Diagnozė
Gydytojas specialistas jau iš moters apžiūros, skundų gali įtarti šį sindromą, tačiau galutinę diagnozę ir sindromo sunkumą parodo laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai. Tikslinga tirti lytinius hormonus bei atlikti dubens organų (kiaušidžių ir gimdos gleivinės) ultragarsinį tyrimą. Ieškant galimų PKS padarinių ir metabolinių sutrikimų moterims, sergančioms PKS, būdingas žemas didelio tankio cholesterolio ir mažo tankio cholesterolio kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius, padidėjęs trigliceridų kiekis.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- Kraujo tyrimai (hormonų lygio, gliukozės, cholesterolio nustatymas).
- Ultragarsinis tyrimas - tikrinama, ar kiaušidėse yra daug smulkių nesprogusių folikulų.
- Fizinis ir klinikinis ištyrimas - vertinama plaukuotumo, odos būklė, svoris.
Diagnozei patvirtinti reikalingi bent 2 iš šių 3 kriterijų: ovuliacijos sutrikimas, padidėjęs androgenų kiekis, daugybinės cistos kiaušidėse.
Kartais gali tekti atlikti tyrimus, kad atmesti ligas, kurios sukelia į PKS panašius simptomus. Tokius simptomus gali sukelti skydliaukės funkcijos sutrikimas ir prolaktinoma, dėl to atliekami skydliaukės hormonų, prolaktino kiekio kraujyje tyrimai. Vyriškų lytinių hormonų padidėjimą gali išprovokuoti antinksčių, kiaušidžių navikai, todėl gali tekti atlikti tyrimus šioms būklėms diagnozuoti.
Moterims, sergančioms PKS, būdinga žemas didelio tankio cholesterolio (DTL) ir padidėję trigliceridų ir mažo tankio cholesterolio (MTL) kiekis, taip pat aukšta gliukozė kraujyje nevalgius. Todėl, esant šiai ligai, reikalinga nustatyti DTL, MTL, trigliceridų kiekį kraujyje, atlikti gliukozės tolerancijos testą.
Policistinių kiaušidžių sindromas diagnozuojamas remiantis minėtų klinikinių simptomų, laboratorinių ir radiologinių tyrimų deriniu.
Tiriama FSH, LH, vyriškų lytinių hormonų (testosteronas, dihidroepiandrosterono sulfatas) kiekis kraujyje. Ultragarsinio tyrimo metu dažniausiai nustatomos abipus padidėjusios kiaušidės su daug mažų folikulų. Kartais cistoms nustatyti gali būti atliekama kompiuterinė tomografija (KT) ar MRI tyrimas.
Policistinės Kiaušidės ir Nėštumas
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) daro didelę įtaką moterų vaisingumui ir gali apsunkinti tiek pastojimą, tiek nėštumo eigą. Viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria moterys, turinčios šį sindromą, yra ovuliacijos sutrikimai. Dėl hormonų disbalanso, įskaitant padidėjusį liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) santykį bei hiperandrogenemiją (padidėjusį vyriškų hormonų kiekį), kiaušidėse nebręsta kiaušialąstės arba nevyksta ovuliacija. Šie procesai yra būtini pastojimui, todėl daugeliui PKS turinčių moterų diagnozuojamas nevaisingumas.
Be to, PKS dažnai būdingas atsparumas insulinui ir hiperinsulinemija, kurie dar labiau apsunkina hormonų pusiausvyrą bei mažina endometriumo (gimdos gleivinės) kokybę, svarbią embriono implantacijai. Nereguliarios arba retos menstruacijos, dar vadinamos oligomenorėja, trukdo nustatyti vaisingas dienas, todėl natūraliai pastoti tampa dar sunkiau. Svarbu paminėti, kad nepaisant šių iššūkių, daugelis moterų, tinkamai gydomos, gali sėkmingai pastoti.
Nėštumo metu PKS taip pat gali sukelti komplikacijų. Hormonų disbalansas ir medžiagų apykaitos sutrikimai padidina gestacinio diabeto, preeklampsijos ar nėščiųjų hipertenzijos (ligų susijusių su padidėjusiu kraujospūdžiu), priešlaikinio gimdymo ir persileidimo riziką. Taip pat, PKS turinčios moterys dažnai turi didesnį kūno masės indeksą, kuris taip pat prisideda prie nėštumo komplikacijų.
Reprodukcinio amžiaus moterų viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių yra policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) sukelta anovuliacija. Pranešama, kad daugiau kaip 90 proc. moterų, kenčiančių nuo anovuliacijos sukelto nevaisingumo, serga PKS.
PKS sukelia ne tik nevaisingumą, bet yra susijęs ir su padidėjusia nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Sergant PKS didesnė persileidimo rizika, dažniau sergama gestaciniu cukriniu diabetu, nėščiųjų hipertenzija, preeklampsija, dažnesnės cezario pjūvio operacijos.
Ar galima pastoti turint PKS?
Taip, galima. Nors policistinės kiaušidės gali apsunkinti pastojimą dėl ovuliacijos trūkumo, tinkamai gydantis ir prižiūrint gydytojui - pastojimo tikimybė yra didelė. Kai kuriais atvejais prireikia vaisingumo specialistų pagalbos ar pagalbinių reprodukcijos metodų (IVF).
PKS Gydymo Būdai
PKS neišgydoma visam laikui, tačiau simptomai ir jų pasekmės gali būti sėkmingai kontroliuojamos. Gydymas priklauso nuo to, kokie simptomai vargina labiausiai ir ar moteris planuoja nėštumą.
Policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) gydymas yra kompleksinis procesas, kuris pritaikomas atsižvelgiant į konkrečius simptomus, moters gyvenimo būdą ir tikslus, pavyzdžiui, ar planuojamas nėštumas. Gydymo tikslas - suvaldyti simptomus, pagerinti hormonų pusiausvyrą, mažinti komplikacijų riziką ir, jei reikia, atkurti vaisingumą.
Gydymas skiriamas priklausomai nuo amžiaus ir simptomų gausos, intensyvumo.
Gyvenimo būdo keitimas
Pirmasis žingsnis gydant PKS yra gyvenimo būdo korekcija. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir svorio mažinimas, net jei sumažėja vos 5-10 % kūno masės, gali reikšmingai pagerinti ovuliaciją ir hormonų pusiausvyrą. Svorio reguliavimas taip pat padeda sumažinti insulino atsparumą, kuris dažnai būdingas PKS, ir sumažina su šia būkle susijusių komplikacijų riziką.
- Subalansuota mityba (mažiau cukraus, daugiau skaidulų).
- Reguliarus fizinis aktyvumas.
- Kūno svorio kontrolė - net 5-10 % svorio sumažėjimas gali pagerinti ovuliaciją.
Medikamentinis gydymas
Jei gyvenimo būdo keitimo nepakanka, taikomas medikamentinis gydymas. Viena iš pagrindinių priemonių yra ovuliacijos stimuliacija, naudojant vaistus, tokius kaip klomifeno citratas arba letrozolis, kurie padeda skatinti kiaušidžių veiklą moterims, planuojančioms nėštumą. Atsparumui insulinui mažinti dažnai skiriamas metforminas - vaistas, gerinantis insulino panaudojimą organizme ir mažinantis gliukozės kiekį kraujyje.
Hormoninių sutrikimų reguliavimui dažnai naudojamos kombinuotos hormoninės kontraceptinės priemonės, kurios padeda sureguliuoti menstruacinį ciklą, sumažina androgenų kiekį kraujyje ir pagerina odos būklę. Jei pagrindinė problema yra hiperandrogenizmas (padidėjęs vyriškų hormonų kiekis), skiriami antiandrogeniniai vaistai, tokie kaip spironolaktonas ar ciproterono acetatas, kurie slopina androgenų poveikį.
- Kontraceptinės tabletės - reguliuoja ciklą, mažina androgenų kiekį, pagerina odos ir plaukų būklę.
- Ovuliacijos stimuliatoriai - skiriami, jei moteris planuoja pastoti.
- Insulino jautrumą gerinantys vaistai (Metforminas) dažnai skiriamas, jei yra insulino rezistencija.
Chirurginis gydymas
Jei PKS simptomai labai apsunkina gyvenimo kokybę ar gydymas vaistais nepadeda, tam tikrais atvejais gali būti svarstomas chirurginis gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinis kiaušidžių drilingas, kuris padeda atkurti ovuliaciją.
Estetinių problemų, tokių kaip per didelis plaukuotumas, sprendimui gali būti taikomos papildomos procedūros, tokios kaip plaukų šalinimas lazeriu.
Galiausiai, moterims, kurioms nepavyksta pastoti taikant kitus metodus, gali būti rekomenduojamas pagalbinis apvaisinimas, kaip antai in vitro fertilizacija (IVF). Be to, jei PKS lydimas reikšmingas nutukimas ir kiti gydymo būdai neveiksmingi, gali būti svarstoma bariatrinė chirurgija, siekiant pagerinti sveikatą ir vaisingumą.
Chirurginis gydymas taikomas moterims, kurios nori pastoti, kai nėra atsako į kitus gydymo būdus. Atliekama laparoskopinė operacija, jos metu suardomi nedideli ploteliai testosteroną gaminančio kiaušidės audinio.
Moterims, kurios nenori pastoti, skiriama peroraliniai kontraceptikai. Jie sureguliuoja menstruacinį ciklą, taip pat mažina gimdos vėžio riziką. Kitas pasirinkimas - intermituojanti terapija hormonais. Ji sureguliuoja mėnesinių ciklą, mažina gimdos vėžio riziką, tačiau neturi kontraceptinio efekto. Moterims, kurios nori pastoti, sužadinama ovuliacija letrozoliu, klomifenu ar gonadotropinų injekcijomis.
Kodėl Svarbu Anksti Diagnozuoti PKS?
Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS) yra sudėtingas hormoninis sutrikimas, galintis turėti rimtų pasekmių moters sveikatai, tačiau laiku nustatytas ir tinkamai gydomas, jis gali būti kontroliuojamas. PKS dažnai diagnozuojamas per vėlai - dažniausiai tik tada, kai moteris susiduria su sunkumais pastojant arba kitomis komplikacijomis. Kuo anksčiau diagnozuojama ši liga, tuo lengviau imtis veiksmų, kad būtų išvengta ilgalaikių sveikatos problemų, tokių kaip širdies ir kraujagyslių ligos, gimdos gleivinės, krūties vėžys, negalėjimas pastoti, II tipo cukrinis diabetas, dislipidemija (lipidų disbalansas).
Emocinė Sveikata
Svarbu nepamiršti, kad PKS gali paveikti ne tik fizinę, bet ir psichologinę būseną: atsiranda nerimas, savivertės problemos, nuotaikų kaita. Todėl, esant poreikiui, būtina kreiptis į specialistus, kurie padės susidoroti su emociniais sunkumais.
Mitai apie PKS
Gydytoja pasakoja, kad neretai moterys kaltina save, manydamos, kad PKS - nesveiko gyvenimo būdo pasekmė ir kad jos turi šį sindromą, nes kažką darė ne taip. Tačiau, pasak specialistės, tai - tikrai ne moterų kaltė, nes PKS priežastys iki šiol iki galo neišaiškintos. Kitas dažnas mitas - atsikračiusi viršsvorio, moteris pasveiks. Kartais manoma, kad PKS - itin reta liga, todėl vengiama apie ją viešai kalbėti. Tačiau, kaip jau minėta, ja serga apie 10 procentų pasaulio moterų. Didesnė problema, pasak G. Specialistė sako, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojas ginekologas, diagnozavęs PKS, pasako moteriai, kad ji niekada nesusilauks vaikų. Tai - netiesa. Nors PKS sergančios moterys gali turėti problemų dėl pastojimo, taip yra toli gražu ne visada. Dar vienas mitas, dažnai klaidinantis ir pačius gydytojus - PKS serga tik nutukusios moterys.
Kada Kreiptis į Gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei:
- Jums dingo mėnesinės ir nesate nėščia.
- Jums yra PKS simptomų, pavyzdžiui, ant veido ir kūno auga plaukai.
- Bandote pastoti daugiau kaip 12 mėnesių, bet nepavyksta.
- Jums yra diabeto simptomų, pavyzdžiui, per didelis troškulys ar alkis, neryškus matymas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
Jei mėnesinės jau nereguliarios arba jų nėra ir bandote pastoti, nelaukite 12 mėnesių ir kreipkitės į specialistą, kad jis įvertintų Jūsų būklę. Be to, nepamirškite, kad jei nenorite pastoti, nereguliarios ar nebuvusios mėnesinės savaime nėra kontracepcija. Net ir esant tokioms sąlygoms vis tiek gali būti įmanoma pastoti. Tokiu atveju geriausia naudoti kontracepciją, net jei sergate PKS.
Jei sergate PKS, planuokite reguliarius vizitus pas pirminės sveikatos priežiūros gydytoją. Jums reikės reguliariai atlikti tyrimus, kad būtų galima patikrinti, ar nesergate cukriniu diabetu, nėra padidėjęs kraujospūdis ir kitų galimų komplikacijų.
DUK apie PKS
Kokio amžiaus merginos ir moterys dažniausiai suserga PKS?
PKS dažniausiai diagnozuojamas jaunoms moterims nuo paauglystės iki 40 metų amžiaus.
Ar PKS būtinai reiškia nevaisingumą?
Ne, tinkamai gydant daugelis moterų su PKS gali sėkmingai pastoti.
Ar galima sureguliuoti mėnesinių ciklą nevartojant hormoninių vaistų?
Kai kurios moterys su PKS gali sureguliuoti mėnesinių ciklą pakeitus gyvenimo būdą, įskaitant sveikesnę mitybą ir didesnį fizinį aktyvumą. Tačiau hormoniniai vaistai dažnai būna veiksmingesnė priemonė, norint atstatyti hormonų pusiausvyrą ir sureguliuoti mėnesines.
Ar PKS gali būti išgydomas?
Policistinių kiaušidžių sindromo visiškai išgydyti negalima, tačiau simptomus galima efektyviai valdyti gydymo ir gyvenimo būdo pokyčių pagalba.
Kaip PKS veikia odos būklę?
Dėl hormonų disbalanso moterys dažnai susiduria su akne, spuoguotumu, riebia veido bei galvos oda.
Ar viršsvoris turi įtakos PKS?
Viršsvorį turinčioms moterims PKS yra nustatomas žymiai dažniau.
tags: #policistines #kiausides #ir #nestumas