Apatinės nugaros dalies skausmas po gimdymo yra dažna problema, kuri gali turėti įtakos moters gyvenimo kokybei. Nors tai dažnai siejama su nėštumu, šis skausmas gali tęstis ir po gimdymo. Straipsnyje aptariamos nugaros skausmo priežastys po gimdymo, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.
Nugaros ir dubens skausmo priežastys nėštumo metu
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai yra dažniausiai pasitaikančios kaulų bei raumenų sistemos problemos nėštumo metu. Tyrimų duomenimis, su šia problema susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso.
Didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Nugaros skausmo priežastys po gimdymo
Po gimdymo nugaros skausmą gali lemti įvairūs veiksniai. Dažniausios priežastys:
- Hormoniniai pokyčiai: Nėštumo metu išsiskiriantys hormonai atpalaiduoja sąnarius ir raiščius, ypač dubens srityje. Po gimdymo šie raiščiai gali būti nestabilūs, todėl atsiranda skausmas.
- Fizinis krūvis: Gimdymas yra didelis fizinis krūvis, kuris gali paveikti nugaros raumenis ir sąnarius.
- Laikysenos pokyčiai: Nėštumo metu pasikeitusi laikysena, ypač padidėjęs stuburo išlinkimas, gali išlikti ir po gimdymo, sukeldama skausmą.
- Svorio pokyčiai: Nėštumo metu priaugtas svoris apkrauna stuburą ir nugaros raumenis. Po gimdymo, netekus dalies svorio, raumenys vis dar gali būti įsitempę ir skausmingi.
- Netinkama kūdikio priežiūra: Netinkamas kūdikio kėlimas, nešiojimas, maitinimas krūtimi ar buteliuku gali sukelti nugaros raumenų įtampą ir skausmą.
- Pilvo raumenų diastazė: Tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimmas nėštumo metu, suardantis pilvo sienos vientisumą. Kairės ir dešinės pusės raumenys atsiskiria viduryje ties baltąja linija. Ši būklė būdinga maždaug 30-70%. Paskutinįjį nėštumo trimestrą pilvo raumenų atsiskyrimas būdingas beveik visoms nėščiosioms: sparčiai augantis vaisius, didėjanti placenta tempia ir pilvo raumenis.
- Sėdėjimas: Ilgas sėdėjimas dažnai tampa nugaros skausmo priežastimi. Sėdint stuburas patiria didesnę apkrovą nei stovint ar vaikštant.
Kada kreiptis į gydytoją
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei nugaros skausmas:
- Yra stiprus ir nepraeina per kelias savaites.
- Plinta į kojas.
- Siejamas su tirpimu, silpnumu ar dilgčiojimu kojose.
- Atsiranda kartu su karščiavimu, šlapinimosi problemomis ar žarnyno funkcijos sutrikimais.
Gydymo būdai
Gydymo metodai priklauso nuo skausmo priežasties ir sunkumo. Gydymas gali apimti:
- Kineziterapiją: Kineziterapeutas gali padėti atkurti taisyklingą laikyseną, stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, atlikti minkštųjų audinių manipuliacijas, stabilizavimo pratimus, mankštą vandenyje.
- Vaistus nuo skausmo: Gydytojas gali skirti nereceptinių ar receptinių vaistų nuo skausmo, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas.
- Šildymą ar šaldymą: Šildymas gali padėti atpalaiduoti įsitempusius raumenis, o šaldymas - sumažinti uždegimą.
- Masažą: Masažas gali padėti atpalaiduoti nugaros raumenis ir sumažinti skausmą.
- Akupunktūrą: Akupunktūra gali padėti sumažinti skausmą ir įtampą.
- Chirurginį gydymą: Chirurginis gydymas gali būti reikalingas retais atvejais, kai skausmas yra labai stiprus ir kitos gydymo priemonės nepadeda.
Kaip sau padėti namuose
Yra keletas būdų, kaip moteris gali sau padėti namuose:
- Taisyklinga laikysena: Svarbu išlaikyti taisyklingą laikyseną stovint, sėdint ir vaikštant.
- Taisyklingas kėlimas: Keliant kūdikį ar kitus daiktus, reikia lenkti kelius, o ne nugarą.
- Patogi maitinimo padėtis: Maitinant kūdikį krūtimi ar buteliuku, reikia pasirinkti patogią padėtį, kad nebūtų apkraunama nugara.
- Pakankamas poilsis: Svarbu pakankamai ilsėtis ir miegoti.
- Fizinis aktyvumas: Reguliarus fizinis aktyvumas padeda stiprinti nugaros ir pilvo raumenis.
- Svorio kontrolė: Svarbu palaikyti sveiką svorį.
- Ergonomiška darbo vieta: Jei dirbate sėdimą darbą, svarbu pasirūpinti ergonomiška darbo vieta.
- Specialaus korseto nešiojimas: Profilaktinė priemonė mažinant pilvo raumenų diastazę gali būti korsetas, suveržiantis pilvą. Korsetų reikia vengti nuo trečiojo nėštumo trimestro iki 6 sav. po gimdymo.
- Šilti kompresai: Šiltos kompresai padeda mažinti skausmą ir mažina raumenų įtampą.
Prevencinės priemonės
Yra keletas būdų, kaip galima išvengti nugaros skausmo po gimdymo:
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis nėštumo metu.
- Palaikyti taisyklingą laikyseną nėštumo metu.
- Priaugti rekomenduojamą svorį nėštumo metu.
- Išmokti taisyklingai kelti ir nešioti kūdikį.
- Pasirūpinti ergonomiška darbo vieta.
- Reguliariai mankštintis po gimdymo.
Kineziterapija po gimdymo
Kineziterapija yra svarbi priemonė siekiant sumažinti nugaros skausmą po gimdymo. Kineziterapeutas gali įvertinti moters būklę ir sudaryti individualų pratimų planą, kuris padės:
- Stiprinti nugaros ir pilvo raumenis.
- Atkurti taisyklingą laikyseną.
- Pagerinti lankstumą ir judesių amplitudę.
- Sumažinti skausmą ir įtampą.
Kineziterapeutas taip pat gali patarti, kaip taisyklingai kelti ir nešioti kūdikį, pasirinkti patogią maitinimo padėtį ir pritaikyti darbo vietą.
Dubens dugno disfunkcija
Dubens dugno disfunkcija yra skėtinis terminas, apimantis dubens dugno raumenų, raiščių, fascijų, neuroraumeninės kontrolės sutrikimus, kurie savo ruožtu gali sukelti lėtinį dubens srities skausmą bei įvairius kitus dubens organų funkcijų, seksualinės, šalinimo funkcijų sutrikimus. Dubens dugno raumenų/fascijų disfunkcijos gali išsivystyti nesant jokių kitų patologijų (ligų) ir savo ruožtu sukelti dubens organų funkcijų sutrikimus, kaip ir tam tikros patologijos/ligos tiesiogiai sukelia dubens dugno raumenų, fascijų, kraujotakos ar inervacijos pažeidimus/disfunkcijas.
Dubens dugno sutrikimai dažniausiai siejami su per dideliu dubens dugno raumenų aktyvumu (hiperaktyvumu) ar, atvirkščiai, su susilpnėjusia jų funkcija (hipoaktyvumu) ir/ar su tinkamos koordinacijos trūkumu.
Ginekologinės problemos ir nugaros skausmas
Nugaros skausmas moterims gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių problemų. Vienas iš dažniausių veiksnių yra neteisinga laikysena, kuri sukelia raumenų disbalansą ir įtampą, dėl ko padidėja spaudimas stuburo diskams ir struktūroms. Raumenų įtampa ir stuburo išvarža (hernija) taip pat yra dažnos nugaros skausmo priežastys. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į psichosomatinius veiksnius.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Kai kurios ginekologinės problemos gali sukelti nugaros skausmą. Pavyzdžiui, endometriozė, dubens uždegiminė liga, gimdos prolapsas, kiaušidžių cistos. Ginekologinių problemų diagnozavimui naudojami įvairūs metodai. Ultragarso tyrimas (sonografija) yra pagrindinis diagnostikos įrankis, leidžiantis įvertinti gimdos, kiaušidžių ir kitų dubens organų struktūrą ir jų būklę. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) yra naudojamas tais atvejais, kai reikia detaliau įvertinti dubens struktūras, ypač kai įtariama endometriozė arba norima nustatyti gilesnius audinių pažeidimus. Laparoskopija yra invazinis, bet labai informatyvus tyrimo metodas, leidžiantis tiesiogiai vizualizuoti dubens organus ir atlikti tikslius audinių tyrimus (biopsijas). Be šių pagrindinių metodų, taip pat gali būti atliekami papildomi tyrimai, pvz., kraujo tyrimai hormonų lygiui nustatyti, uždegimo žymenų (pvz., C-reaktyvusis baltymas) nustatymui arba specifinių onkomarkerių, susijusių su ginekologiniais vėžiais, nustatymui.
Ginekologinių problemų ir jų sukeliamo nugaros skausmo gydymas yra itin individualus ir priklauso nuo diagnozės bei paciento būklės. Kai kuriems atvejams, pvz., didelėms kiaušidžių cistoms arba gimdos fibroidoms, gali būti reikalingas chirurginis įsikišimas. Tai apima tokius metodus kaip laparoskopinę cistektomiją (kiaušidžių cistos pašalinimas naudojant minimaliai invazinę chirurgiją) arba histeroskopiją (gimdos vidinio sluoksnio tyrimas ir gydymas).