Vaikelio laukimas - tai stebuklingas laikotarpis, tačiau po gimdymo moterys dažnai susiduria su kūno pokyčiais, kurie ne visada džiugina. Viena iš dažniausių problemų - pilvo raumenų diastazė, kuri ne tik mažina pasitikėjimą savimi, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra pilvo raumenų diastazė, kaip ją atpažinti, kokie yra gydymo būdai ir kaip prižiūrėti kūną po gimdymo, kad atgautumėte formas ir išvengtumėte komplikacijų.
Kas yra pilvo raumenų diastazė?
Pilvo raumenų diastazė - tai tiesiųjų pilvo raumenų išsiskyrimas, suardantis pilvo sienos vientisumą. Nėštumo metu pilvo raumenų išsiskyrimas yra normalus reiškinys, ypač paskutinį nėštumo trimestrą, kai vaisius sparčiai auga. Diastazės atveju, augant vaisiui ir gimdai, pilvo siena stengiasi prisitaikyti, todėl tiesieji raumenys nutolsta vienas nuo kito silpniausioje vietoje - baltojoje linijoje. Jei baltoji pilvo sienos linija platesnė nei 2,2 cm, jau gali būti diagnozuojama pilvo raumenų diastazė.
Ryškus pilvo raumenų prasiskyrimas matomas ir plika akimi - pilvukas yra pakritęs, pavalgius ar atsigėrus vandens - išsipučia, pasitaiko, kad po gimdymo pilvas atrodo taip, kaip nėštumo metu. Diastazė išlieka apie 33-60 proc. moterų, ypač po antrojo ar trečiojo nėštumo. Todėl, net ir atsikračius nėštumo metu priaugto svorio, pilvukas netampa plokštesnis - lieka išsipūtęs, kartais moterys netgi sulaukia sveikinimų su nauju nėštumu.
Diastazės priežastys
Dažniausiai pilvo raumenų diastazė išsivysto smulkioms moterims, esant itin dideliam vaisiui arba laukiantis dvynukų, taip pat toms, kurių pilvo presas silpnesnis, ar po atliktos cezario pjūvio operacijos.
Diastazės pasekmės
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ši diagnozė yra rimtesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Pilvo raumenų diastazė ne tik mažina pasitikėjimą savimi, bet ir ilgainiui sukelia sveikatos problemų - ima skaudėti nugarą, atsiranda išvaržų, silpnėja dubens dugnas, gali tapti sunku sulaikyti šlapimą, suprastėja lytinis gyvenimas. Diastazė labai padidina riziką atsirasti pilvo sienos išvaržoms ar jų atkryčiui po operacijos, tad diastazės operacinis gydymas taikomas ne tik estetiniam vaizdui pagerinti, bet ir išvaržų prevencijai.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Moterys, kurioms susiformuoja diastazė, dažnai skundžiasi skausmu ar tempimo jausmu, atsirandančiu sportuojant, keliant sunkius daiktus, netgi kosėjant. Organizmas, siekdamas išvengti skausmo, krūvį natūraliai perkelia į kitą vietą. Taip apkraunamas nugaros raumenynas, formuojasi ydinga laikysena, gali atsirasti stuburo pakitimų. Negydant diastazės, laisvą plotą pilve užima žarnynas, todėl moters pilvas ir atrodo lyg išpūstas, vargina pilvo pūtimas. Plati ir išplonėjusi baltoji linija tampa silpnąja organizmo dalimi - šioje zonoje moterims gali pradėti formuotis pilvo sienos išvaržos, kurias gali išprovokuoti ir sunkesnio daikto pakėlimas.
Diastazės gydymo būdai
Iki šiol visoms pacientėms, turinčioms šią problemą, išliekančią daugiau nei šešis mėnesius po gimdymo, vienintelė išeitis buvo tradicinė abdominoplastika, kurios metu neišvengiamas didelis pjūvis pilvo apačioje. Tačiau dabar taikomi ir mažiau invazyvūs metodai.
Endoskopinė pilvo diastazės korekcija (SCOLA)
Tai naujas, kur kas mažiau invazyvus operacinis metodas, leidžiantis atlikti diastazės korekciją be didelių pjūvių. Ši operacija atliekama pritaikius bendrinę nejautrą, endoskopiškai, su ultragarsiniu skalpeliu per tris mažus pjūvelius apatinėje pilvo dalyje. Jei pacientei anksčiau buvo atliktas cezario pjūvis, naujų randų nelieka. Naujasis metodas pranašus ne tik dėl puikių estetinių rezultatų, bet ir dėl mažesnės komplikacijų rizikos bei daug trumpesnio pooperacinio laikotarpio - dažniausiai pacientės jau po savaitės grįžta į įprastinę kasdienę veiklą. SCOLA metodas gali būti taikomas pacientėms, neturinčioms arba turinčioms nedidelį riebalinio audinio ir odos perteklių.
Lazerinė lipolizė arba lazerinis odos patempimas
Atlikus endoskopinę pilvo diastazės korekciją SCOLA metodu ir pilvui sugijus, apie pusei pacientų po ne mažiau kaip šešių mėnesių papildomai atliekama lazerinė lipolizė arba lazerinis odos patempimas. Šios operacijos metu sukeliamas odos susitraukimas, suformuojamas dailus ir plokščias pilvukas. Atlikus diastazės korekciją, sumažėja pilvo tūris, o oda lieka nepakitusi, dėl to susidaro pooperacinis odos perteklius. Per pusę metų vyksta natūralūs odos susitraukimo procesai, kai kurioms pacientėms oda susitraukia pakankamai ir papildoma korekcija nėra reikalinga, tačiau būna, kad odos perteklius išlieka. Tokiu atveju atliekamas lazerinis odos patempimas, o jeigu yra ne tik odos, bet ir riebalų perteklius, taikoma lazerinė lipolizė. Po lazeriu atlikto riebalų šalinimo gijimas yra greitesnis, mažiau skausmingas, greičiau nuslūgsta patinimas, oda tampa lygesnė ir stangresnė. Lazerinės lipolizės metu dažniausiai taikoma vietinė nejautra, po operacijos pacientė nepraranda darbingumo, o gydomoji kompresinė terapija trunka iki keturiolikos dienų.
Ar fiziniai pratimai ir masažai sumažina diastazę?
Fizinis krūvis stiprina raumenis, tačiau nedaro įtakos sausgysliniam audiniui, todėl nei sportas, nei masažai, nei korsetai nepadės sumažinti pačios diastazės. Šiuo atveju vienintelis efektyvus gydymo būdas yra chirurginė operacija.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Kada verta svarstyti apie operaciją?
Dažniausiai tokios operacijos atliekamos 30-45 metų moterims, kurios nebeplanuoja nėštumų. Diastazės panaikinimo operacija, kurios metu suartinami pilvo tiesieji raumenys, nėra kontraindikacija kitam nėštumui. Tiesiog tikėtina, kad per kitą nėštumą diastazė atsinaujins ir operaciją reikės pakartoti. Atlikus operaciją, bamba nepakeičia savo pozicijos, todėl jei reikia, vėliau moteriai galima atlikti laparoskopines operacijas.
Pasiruošimas operacijai
Diastazės operacijos atliekamos taikant bendrinę nejautrą. Jos užtrunka 2-4 valandas. Kadangi nuo diastazės kenčia paprastai neseniai vaikų susilaukusios moterys, gydymą planuojame, kai pasibaigia žindymo periodas, kad operacijos metu naudojami vaistai nebūtų perduodami kūdikiui su mamos pienu. Pirmosiomis dienomis dėl susiūtų raumenų būna tempimo pojūtis pilve, tačiau ilgainiui jis praeina. Mėnesį moteris turi dėvėti specialų korsetą. Kol audiniai visiškai nesugyja, reikėtų susilaikyti nuo fizinių pratimų, kuriuos atliekant įsitempia pilvo raumenys, taip pat nekilnoti sunkesnių nei 5 kg daiktų.
Ar diastazės operacijos metu galima nusiurbti riebalus?
Idealiu atveju raginama pacientes prieš operaciją numesti antsvorį. Tačiau atliekamos ir kombinuotos operacijos - galima pašalinti susikaupusius riebalus nuo šonų, taip pat virš bambos. Drastiško riebalų nusiurbimo, ypač priekinėje pilvo sienos pusėje, neatliekama, kad nebūtų sutrikdyta odos kraujotaka.
Kūno priežiūra po gimdymo
Neretai būsima mama per 9 mėnesius priauga 10-20 ir daugiau kilogramų, tad dažnai moteris sunerimsta ne tik dėl pasikeitusių kūno formų, bet ir dėl sveikatos. Daugelis besilaukiančiųjų tikisi, kad pagimdžiusios jos akimirksniu vėl bus lieknos. Deja, pagimdžius, pilvas lieka beveik toks pat didelis bei skauda nugarą ir juosmenį kaip ir nėštumo metu.
Gimdos susitraukimas ir pilvo raumenų atsistatymas
Intensyviausiai gimda traukiasi 6 pirmąsias savaites po gimdymo, o pilvo raumenys visiškai atsistato per pirmąjį pusmetį. Norint, kad audiniai grįžtų į pirminę padėtį 2 ar 3 kartus greičiau, padėti gali specialios ortopedijos priemonės.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Kompresinės kelnaitės
Kompresines kelnaites pradėti dėvėti galima jau kitą dieną po gimdymo ir rekomenduojama nešioti apie 1-3 mėn. Jos švelniai priglunda prie odos ir puikiai prilaiko po nėštumo išsitampiusius ir nusilpusius pilvo raumenis, padeda greičiau susigrąžinti pilvo ir liemens formas bei odos stangrumą.
Elastinis fiksuojamasis juosmens įtvaras
Jis - tvirtesnis už kelnaites, tad ypač tinka po cezario pjūvio - prilaikoma žaizda mažiau juda, o kai mažiau juda - mažiau ir skauda, moteris jaučia psichologinį saugumą. Fiksuojamasis įtvaras tolygiai paskirsto nugarai ir juosmeniui tenkantį krūvį, todėl su įtvaru lengviau judėti, neskauda juosmens ir nugaros, netirpsta kojos.
Specialios kelnaitės ir juosmens įtvarai - puikiai tinkančios priemonės norint padailinti ir greičiau susigrąžinti prieš nėštumą buvusias kūno formas. Tiesa, tai nepadės atsikratyti nereikalingų kilogramų, tam reikėtų subalansuoti mitybą ir bent keliolika minučių per dieną pasimankštinti. Puikiai tinka vaikščiojimai stumiant naujagimio vežimėlį bei įvairūs pratimai pilvo presui.
Kitos po gimdymo kylančios problemos
Po gimdymo moterys susiduria ne tik su pilvo formos pokyčiais, bet ir su kitomis problemomis, tokiomis kaip sumažėjęs lytinis potraukis, makšties išsiplėtimas ir kt.
Seksualinis gyvenimas po gimdymo
Seksas po gimdymo neretai kelia klausimų ir problemų: aktyviai besirūpinantys kūdikiu daugelis moterų ir vyrų skundžiasi sumažėjusiu lytiniu potraukiu (libido), neteikiančiais malonumo lytiniais santykiais, nežino, kokias kontracepcijos priemones pasirinkti arba tiesiog bijo atkurti lytinį gyvenimą. Dažnai tai įtakoja ir fiziologiniai moterų pokyčiai.
Tyrimų duomenimis, net 80 proc. moterų po gimdymo makštis lieka platesnė, atsiranda makšties sienelių nusileidimas. Mylintis moteris nejaučia įsiskverbimo momentų, dėl makšties laisvumo, o partnerio pasitenkinimas sumažėja, dėl makšties stangrumo nebuvimo. Taip pat gali varginti oro pliūpsnių pasišalinimas iš makšties, vandens patekimas į makštį ir visą tai neigiamai veikia gyvenimo kokybę.
Makšties siaurinimo operacija (vaginoplastika)
Jei praėjus metams po gimdymo, atrodo, kad kažkas slenka iš makšties, kad makštis gerokai platesnė, nejaučiamas partnerio varpos įsiskverbimas, sutrinka galimybė pasiekti orgazmą, verta pradėti svarstyti apie makšties siaurinimo operaciją - vaginoplastiką ir tarpvietės raumenų suartinimo perineoplastika operaciją. Tai atstatomoji procedūra, atliekama siekiant susiaurinti makštį, sugrąžinti jos stangrumą, sustiprinti dubens dugno raumenis. Ši operacija dar vadinama makšties atjauninimo operacija.
Naujagimio priežiūra
Svarbu ne tik pasirūpinti savo kūnu po gimdymo, bet ir tinkamai prižiūrėti naujagimį.
Pirmosios naujagimio apžiūros ir priežiūra
Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Naujagimiui esant sveikam, mama su naujagimiu gali būti išleidžiama namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2-3 parų.
Naujagimio odos priežiūra apima veido prausimą steriliu vandeniu, nosies landų valymą, odos raukšlių ir delnų valymą vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu. Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai. Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas. Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas. Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites.
Naujagimio būklės vertinimas
Vertinama naujagimio spalva, oda, poza, galva (simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai), veidas (simetriškumas, mimika, gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis, įgimti dantys), kaklas (ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.), krūtinės ląsta (simetriškumas), kvėpavimo sistema (kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai), širdies ir kraujotakos sistema (širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai), virkštelė (dvi arterijos ir viena vena), bambutė, pilvas, lyties organai (vyriškieji ar moteriškieji lyties organai), išangės sritis (ar nėra atrezijos, fistulių), kaulų ir sąnarių tyrimas (galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija, polidaktilija, šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai), elgsena (žagsėjimas, čiaudėjimas, verkimas, miegas).
Naujagimių patikros ir skiepai
Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. Nuo 2023 m. Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis, tačiau, jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dė l 30 retų ligų. Pirmosiomis valandomis po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K. Naujagimių akių tikrinimas atliekamas nuo 35 sav. gestacinio amžiaus. Naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija). BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą, o HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą.
Naujagimio termoreguliacija
Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C.
Naujagimio kvėpavimas ir kraujotaka
Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, o arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo.
Naujagimio medžiagų apykaita
Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos. Naujagimio pradinis kūno svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną. Nuo antrosios savaitės sveikas išnešiotas naujagimis priauga apie 10 g/kg per parą.
Naujagimio odos pokyčiai
Dažni naujagimių odos pokyčiai yra baltųjų spuogų (milium) - tai balti 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos, ir toksinė eritema - 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Taip pat gali pasitaikyti mongolinių dėmių - netolygus pigmento pasiskirstymas.
Naujagimių gelta
Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l.
Kiti fiziologiniai pokyčiai
Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas - iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5-1 ml). Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo.
Lochijos
Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių. Pirmomis dienomis po gimdymo turėtumėte naudoti specialius daug išskyrų sugeriančius higieninius paketus arba kelnaites. Higienos priemones reikėtų keisti ne rečiau nei kas 2-3 val., nes lochijos - palanki terpė daugintis mikrobams, galintiems sukelti uždegimą. Apsiplauti reikėtų tik išoriškai, nenaudojant kempinės, intymiosios higienos prausiklių, nes galite išbalansuoti makšties mikroflorą.