Įvadas
Vladislovas Molis - asmuo, kurio biografija apima tiek kūrybinę veiklą, tiek ir teisinius iššūkius. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo gyvenimo kelią, profesinę karjerą ir teisines bylas, kuriose jis dalyvavo.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Švietimas
Vladislovas Molis gimė 1945 m. Ruškiškių kaime, Biržų rajone. 1973 m. baigė Lietuvos valstybinį dailės institutą.
Profesinė Karjera ir Darbai
Informacijos apie konkrečią V. Molio profesinę karjerą ir darbus pateikta nedaug. Tačiau žinoma, kad jis buvo jaunųjų dailininkų susivienijimo narys (1977 m.). Jo pavardė minima leidinyje „Lietuvos gobelenas“ (1983 m.).
Teisiniai Iššūkiai
V. Molis buvo įtrauktas į teisinius procesus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės turto pasisavinimu ir piktnaudžiavimu įgaliojimais. Kartu su juo buvo nuteisti tuometiniai bankroto administratoriai V. Kašauskas ir R.
Teismų Sprendimai
Vilniaus apygardos teismas užpernai kovą V. Molį pripažino kaltu. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pernai liepą V. Molio apeliaciją patenkino ir išteisino. Prokuroras kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.
Taip pat skaitykite: Molis vaikams
Aukščiausiojo Teismo Pozicija
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) teigė, kad žemesnės instancijos teismai pripažino, jog V. Molio įgytas nekilnojamas turtas su valstybinės žemės nuomos teise buvo naudingas įmonei. Taip pat nurodoma, kad galimybė įsigyti turtą bendrovės veiklai už mažesnę kainą buvo prarasta ne dėl tyčinio V. Molio veikimo. Pasak teismo, išteisinamajame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių V.
Kitos Minėjimai
2017 m. Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų „Automagistralėje“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V. Molį iš.
Kiti Žymūs Biržų Krašto Žmonės
Straipsnyje taip pat minimi kiti žymūs Biržų krašto žmonės, kurių biografijos vertos dėmesio:
Algirdas Alekna: Architektas, gimęs 1941 m. balandžio 13 d. Paskevitiškio kaime, Biržų rajone. Projektavo momentinius statinius, tokius kaip Palangos vandens ir purvo gydyklos, Kauno Dariaus ir Girėno stadionas ir sporto salė. Laimėjo Kernavės gyvenvietės ir aplinkinių piliakalnių sutvarkymo konkursą.
Viltis Algutytė: Baleto artistė, gimusi 1968 m. liepos 10 d. Biržuose. Šoko Lietuvos operos baleto teatre (OBT).
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Petras Armonas: Muzikas, gimęs 1907 m. sausio 13 d. Manikūnuose, Pasvalio rajone. Dirigavo Šiaulių teatrui, vėliau apsigyveno JAV, kur vargonavo ir vadovavo ansambliams.
Eustachijus Aukštikalnis: Scenaristas, gimęs 1933 m. gegužės 4 d. Biržuose. Kūrė scenarijus dokumentiniams filmams.
Albertas Vytautas Baika: Muzikologas, gimęs 1934 m. lapkričio 21 d. Biržuose. Tyrė Lietuvos armonikų tipo instrumentus, parašė knygas ir vadovėlius.
Dovilė Bakšienė: Architektė, teisininkė, gimusi 1975 m. Biržuose. Dirbo Lietuvos architektų rūmuose, buvo tarybos narė, vėliau pirmininkė.
Henrikas Algimantas Balčiūnas: Architektas, gimęs 1943 m. birželio 13 d. Biržuose. Dirbo Kauno radijo gamykloje ir Miestų statybos projektavimo institute.
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus
Janina Baršienė: Muziejininkė, gimusi 1942 m. kovo 25 d. Biržuose. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Kupiškio filialo mokslinė bendradarbė.
Juozas Briedis: Agronomas, choro dirigentas, gimęs 1912 m. rugsėjo 10 d. Nausėdžių kaime, Biržų rajone. Vadovavo daugeliui chorų ir vokalinių ansamblių Lietuvoje ir užsienyje.
Virginija Kochanskytė: Aktorė, gimusi 1973 m. birž. 6 d. Gulbinų kaime, Biržų rajone. Vaidina Šiaulių dramos teatre.
Leonas Strioga: Skulptorius, gimęs 1930 m. lapkričio 20 d. Biržuose. Kūrė skulptūras, bareljefus, medalius.
Kultūriniai Renginiai ir Parodos Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvoje vyksta įvairūs kultūriniai renginiai ir parodos, kuriuose galima susipažinti su Lietuvos menu ir istorija:
„Iš Žemaitijos dvarų kolekcijų“ paroda Vilniaus paveikslų galerijoje pristato Žemaičių muziejuje „Alka“ saugomus Žemaitijos dvarų kolekcijų eksponatus.
„SUGRĮŽIMAS. Dingusios 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“ paroda Valdovų rūmuose skirta Lietuvos valstybės pripažinimą liudijančioms tarptautinėms sutartims.
Vilijos Mačiulytės akvarelių paroda Valdovų rūmuose eksponuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus.
Gintaro Česonio fotografijų paroda Vilniaus fotografijos galerijoje pristato Tbilisio senamiesčio laiptines.
„Arterija“ ekspozicija „Sugrįžimas“ V. Kuzmos gatvėje skirta karo atimtiems namams ir prarastiems artimiesiems Ukrainoje.
Samantos Augutės-Togobickajos paroda „Žyybt“ VDA galerijoje „Akademija“ pristato ekspresyvius tapybos darbus.
„Mitopoetinė mintis“ VDA galerijoje „5 malūnai“ vaizduoja kultūrinį paveldą lietuvių mitologijos ir folkloro motyvais.
Ievos Saudargaitės-Šėrionės paroda „Mali. Šviesa“ galerijoje „Galera“ vienija šviesos paieškas įvairiose meno formose.
Violetos Valusevičienės paroda Pylimo galerijoje pristato paveikslus, žadinančius sentimentus ir asociacijas.
Kainulainen & Latva kūrybos paroda „Anhedonija“ galerijoje „Meno parkas“ tyrinėja psichikos sveikatos sutrikimus.
Sigitos Laubengaier paroda Raudondvario dvare pristato abstrakčius paveikslus ir erdvinius objektus.
Paroda apie šventes MO muziejuje pristato įvairių kartų lietuvių fotografų ir šiuolaikinių menininkų kūrybą.
Dovilės Dagienės fitografijos paroda Vilniaus rotušėje naudoja augalų lapus kaip medžiagą archyvinėms fotografijoms perkelti.
Jos Šileikos grafikos ir tapybos paroda Vilniaus rotušėje apmąsto laiko tėkmės sąlygotą būties trapumą.
Paroda VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ įkurdina gyvosios ir negyvosios gamtos objektus miesto šilumos saloje.
Paroda VGMC galerijoje „Kairė-dešinė“ siekia įnešti daugiau lengvumo ir šviesos į viešąją erdvę.
Šiaulių dailės galerijoje eksponuojama įvairių menininkų kūryba, išreiškianti reakciją į karą Ukrainoje.
V. Šleivytės fotografijų paroda LDM Nacionalinėje dailės galerijoje rekonstruoja menininkės gyvenimą.
Jolitos Vaitkutės paroda LNM Istorijų namuose pristato kūrybą, apimančią įvairius objektus ir skirtingas technikas.
L. Mykolaičio fotografijų paroda LNM Istorijų namuose fiksuoja Kauno miesto erdvių choreografiją.
Projektas „reStart“ „Prospekto“ galerijoje yra kolektyvinis žvilgsnis į šiandienos vizualios kultūros lauko situaciją.
Mindaugo Navako skulptūrų paroda „Daugiau porceliano“ galerijoje (AV17) išryškina Rytų ir Vakarų kultūros bei estetikos skirtumus.
Kęstučio Grigaliūno paroda „Saulės medžiaga“ galerijoje „Galera“ kuria personalizuotą santykį su saule.
Paroda Vilniaus muziejuje pristato XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios vilniečių būsto evoliuciją.
Paroda „Molyje įamžinta istorija“ Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje pristato Šiaurės Lietuvos dvarų koklius.
E. Čėjauskaitės-Gintalės gintaro dirbinių paroda Jono Šliūpo muziejuje pabrėžia gintaro vertę.
Andriaus Ermino paroda VDA Telšių galerijoje perteikia tarpžmogiškas, egzistencialistines temas.
Paroda „Palmės ir Rožės“ pasakoja apie Kūną ir jo Rūbus.
Paroda „Mintys iš miško“ galerijoje „Aukso pjūvis“ skirta kūrinio ir žiūrovo bendrystės suartinimui.
Paroda „Vakarų vėjai“ KKKC Parodų rūmuose skirta Klaipėdos gimtadieniui.
Paroda „Patalai ir purslai“ LDM Nacionalinėje dailės galerijoje nagrinėja laisvalaikio sampratą Lietuvoje.
tags: #vladislovas #molis #gimimo #data