Senėjimas yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau senatvė nebūtinai turi būti vieniša ir nuobodžia. Vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių renkasi senatvės dienas praleisti socialinės globos namuose, kurie tampa vis populiaresniu pasirinkimu. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios užimtumo veiklos organizuojamos senelių globos namuose, kaip galima gauti kompensaciją už gyvenimą juose, ir išnagrinėsime Kauno kartų namų pavyzdį. Taip pat atkreipsime dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti gyventojų įsitraukimą į veiklas ir kaip individualus požiūris gali padėti spręsti iššūkius.
Ilgalaikė Socialinė Globa Senelių Globos Namuose
Ilgalaikė socialinė globa senelių globos namuose teikiama senyvo amžiaus asmenims ir suaugusiems asmenims su negalia, kurie dėl sveikatos būklės ar socialinių aplinkybių negali savarankiškai gyventi. Gyventojams čia užtikrinamos orios, saugios ir namų aplinką primenančios gyvenimo sąlygos, teikiama nuolatinė socialinė pagalba, slauga, individuali priežiūra bei užimtumo veiklos.
Globos namų tikslas - ne tik pasirūpinti gyventojų kasdieniais poreikiais, bet ir palaikyti jų savarankiškumą, psichologinę gerovę bei socialinius ryšius. Ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis paslaugų gavėjui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba neterminuotai socialinės globos namuose.
Kauno kartų namuose ilgalaikė socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šios paslaugos gavėjai Kauno kartų namuose yra senyvo amžiaus asmenys. Ilgalaikė socialinė globa teikiama neterminuotai. Kai asmeniui nustatomas trumpalaikės globos poreikis, paslauga teikiama iki 6 mėnesių.
Ilgalaikės/trumpalaikės socialinės globos paslaugos sudėtis: informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, apgyvendinimas, kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymas ir palaikymas (tvarkant pinigų apskaitą, įsigyjant prekes, atliekant buitinius darbus, bendraujant, savarankiškai tvarkant patalpas, aplinką ir pan.), darbinių įgūdžių ugdymas ir dienos užimtumas (siuvimas, mezgimas, dailės dirbiniai, medžio darbai ir pan.) ar jo organizavimas, laisvalaikio organizavimas, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kt. Šio senyvo amžiaus asmenų globos padalinio veiklos tikslas - užtikrinti pagyvenusiems žmonėms tinkamas gyvenimo sąlygas bei jų psichosocialinius poreikius, pilnavertę senatvę ir socialinę gerovę. Namuose laikomasi požiūrio, kad senatvė nėra liga, bet natūralus žmogaus gyvenimo ciklo etapas, išsiskiriantis tam tikrais specifiniais poreikiais. Pagrindinį, tiesiogiai dirbantį su pagyvenusiais žmonėmis personalą sudaro socialiniai darbuotojai ir socialinių darbuotojų padėjėjai. Naktį taip pat budi pamainos socialinis darbuotojas ir padėjėjas. Toks personalo struktūros pasirinkimas buvo ypatingai svarbus užtikrinant pastovumą ir paslaugų tęstinumą. Tai svarbu siekiant užtikrinti senyvo amžiaus asmenų psichosocialinę gerovę bei poreikių tenkinimą.
Taip pat skaitykite: Orus senatvės užtikrinimas
Komandinis darbas - sėkmingo socialinio darbo pamatas, todėl ypatingas dėmesys skiriamas tarpdisciplininiam bendradarbiavimui. Pagyvenusius žmones aptarnaujančio personalo komandą sudaro socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir senelių globos tarnybos vedėja. Bendradarbiavimas gerina paslaugų efektyvumą, užtikrina paslaugų tęstinumą bei pastovumą, gyventojams suteikia saugumo jausmą. Ši komanda glaudžiai bendradarbiauja su netiesiogines paslaugas teikiančiu personalu: dietologe, virėja, skalbėja ir sandėlininke.
Laisvalaikio Užimtumas Senelių Globos Namuose
Laisvalaikio užimtumas organizuojamas pagal gyventojų poreikius, pomėgius, galimybes ir savarankiškumo lygį. Svetainėje yra galimybė žiūrėti televizijos laidas, naudotis kompiuteriu, interneto prieiga, užsiprenumeruoti norimus leidinius, skaityti spaudą, globos namų bibliotekoje esančias knygas.
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.
Asmens Privatumas ir Patogumas
Kauno kartų namų gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes yra įtraukiamas į visų sprendimų, susijusių su jo gyvenimu namuose, priėmimą. Asmeniui (išskyrus slaugomus asmenis) sudaromos sąlygos, įgalinančios asmenį viską, kas įmanoma, atlikti pačiam bei užtikrinti, kad jam būtų prieinamos bendruomenėje teikiamos paslaugos, kuriomis jis pageidauja naudotis. Asmuo išklausomas, vertinama jo nuomonė, gyvenimiška patirtis, siekiama asmens ir personalo tarpusavio supratimo.
Gyventojas pagal savo gebėjimus ir galimybes turi teisę išsakyti pageidavimus dėl namuose dirbančio personalo atliekamų funkcijų, elgesio, gyvenamojo kambario kaimyno pasirinkimo ir kita. Kartų namuose gyvenantis asmuo turi „globojantį asmenį“ - pasirinktą socialinės globos namų darbuotoją.
Taip pat skaitykite: Senjorų įdarbinimas Lietuvoje
Kauno kartų namuose yra 23 kambariai (iš kurių 6 yra vienviečiai, 17 dviviečių), juose gali gyventi 40 gyventojų. Su gyventojais dirba 2 socialiniai darbuotojai, 12 individualios priežiūros darbuotojų, vyr. slaugytojas, 2 bendrosios praktikos slaugytojai, kineziterapeutas, psichologas ir sielovadininkas.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal socialinės globos kokybės reikalavimus, kurie yra nustatyti Socialinės globos normose, kurios yra pagrįstos asmens teisių užtikrinimu, dalyvavimo ir bendradarbiavimo, pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo, asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos, nediskriminavimo.
Asmuo gyvena Kauno kartų namuose, kurių patalpos, t. y. gyvenamųjų kambarių, valgyklos, virtuvės, skirtos individualiam maisto gaminimui, asmens higienos patalpos, laisvalaikio organizavimo, ugdymo, bendro naudojimo patalpos (laiptinės, koridoriai ir pan.) ir kita, pritaikytos gyvenimui ir būtiniems gyventojų poreikiams tenkinti. Asmenys su negalia bei senyvo amžiaus asmenys gyvena šiltose, gerai vėdinamose ir tinkamai apšviestose patalpose, atitinkančiose sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Asmeniui jo gyvenamojoje aplinkoje kiek įmanoma yra užtikrinamas privatumas, nors viename kambaryje gyvena 2 asmenys. Gyventojai kambariuose apgyvendinami atsižvelgiant į sveikatą, amžių, lytį, poreikius ir pomėgius. Esant asmens pageidavimui arba poreikiui, gyvenamajame kambaryje sudaryta privati erdvė, atskirta širma. Namuose yra 6 vienviečiai kambariai.
Asmens gyvenamasis kambarys sutvarkytas jaukiai, aplinka artima namų aplinkai. Kiekvienas namų gyventojas gyvenamajame kambaryje turi šiuos būtiniausius baldus: lovą, spintelę, kėdę. Spinta, stalas gali būti keliems asmenims. Sudaryta galimybė turėti kambaryje savo baldų ir kitų asmeninių daiktų, jei tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Gyventojui užtikrinta, kad asmens higienos patalpos - tualetai, prausimosi/maudymosi patalpos - yra lengvai ir greitai pasiekiamos, patogios naudotis, garantuojančios privatumą. Tualetų, dušų, vonių plotai bei jų įrengimas ir aprūpinimas higienos reikmenimis atitinka sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų reikalavimus. Kauno kartų namų gyventojams sudaryta galimybė saugiai laikyti savo asmeninius daiktus, gali užsirakinti savo asmenines gyvenamąsias patalpas, spintą ar spintelę, jeigu, įvertinus jo savarankiškumą, tai nesudaro pavojaus jo ar kitų asmenų saugumui.
Taip pat skaitykite: Orus senėjimas dienos centruose
Maitinimas ir Sveikatos Priežiūra
Kauno kartų namuose gyvenantys senyvo amžiaus asmenys gauna jų fiziologinius poreikius ir sveikatos būklę atitinkantį, reikiamą kiekį energetinių verčių bei kaloringumą turintį maitinimą, įvertinus individualius poreikius, būtinumą gauti dietinį maitinimą ir, esant galimybėms, atsižvelgiant į asmens pageidavimus. Gyventojui sudaryta galimybė jam suprantama forma kasdien susipažinti su meniu, iš anksto pateikti pageidavimus dėl maisto produktų ar patiekalų asortimento, į kuriuos, esant galimybei, yra atsižvelgiama.
Namuose, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę ir jo savarankiškumą, yra paisoma asmens teisės pasirinkti, kur jam valgyti - savo kambaryje ar bendroje valgykloje. Asmuo valgomajame turi savo nuolatinę vietą. Gyventojams sudarytos sąlygos bet kuriuo paros metu, esant poreikiui, išgerti šiltos kavos, arbatos ar vandens. Taip pat gyventojui pagal jo savarankiškumo lygį, galimybes ir pageidavimus sudarytos sąlygos užsiimti maisto savo poreikiams ruošimu, stalo serviravimu ar panašia veikla. Namuose veikia virtuvėlės. Iš dalies savarankiški asmenys su darbuotojų pagalba jose gaminasi maistą sau bei valgo. Asmeniui, kuris pats negali savarankiškai pavalgyti, užtikrinama individuali, diskretiška personalo pagalba valgant. Globos namų gyventojai maitinami keturis kartus per dieną.
Kauno kartų namuose kiekvienam gyventojui pagal poreikius organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, užtikrinama teisė pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ar gydytoją. Gyventojui su (sunkia) negalia, ar senyvo amžiaus gyventojui slaugos paslaugos teikiamos pačioje įstaigoje. Visi gyventojai pagal poreikį ir nustatytas normas aprūpinami medikamentais, tvarsliava ir slaugos priemonėmis, atsižvelgiant į medikamentams skirtus asignavimus. Slaugomam asmeniui užtikrinta kokybiška nuolatinė priežiūra ir slauga. Kauno kartų namai yra apsirūpinę techninės pagalbos priemonėmis, padedančiomis darbuotojams saugiai ir kokybiškai atlikti kasdienines funkcijas (priemonės asmeniui pakelti, perkelti, maudyti, transportuoti (namų viduje), maitinti ir kt.). Slaugomas asmuo yra aprūpintas reikalingomis slaugos priemonėmis (sauskelnės, paklodės, čiužiniai pragulų profilaktikai, čiužiniai nuo pragulų ir kt.) ir teisės aktų nustatyta tvarka aprūpinamas reikalingomis asmeniui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis (funkcinės lovos, vežimėliai ir kt.).
Darbinė Veikla ir Užimtumas
Kiekvieno Kauno kartų namų gyventojo kasdieninė veikla organizuota ir buitinės paslaugos teikiamos taip, kad palaikytų, skatintų ir motyvuotų asmenį būti kuo savarankiškesnį - gamintis maistą savo reikmėms, tvarkytis gyvenamąjį kambarį ir kita. Gyventojui užtikrinta pagalba atliekant buitines, savitvarkos, saviraiškos funkcijas ir asmuo aprūpintas priemonėmis, padedančiomis lavinti bei palaikyti asmens dėl sveikatos būklės neturimus ar prarastus įgūdžius. Gyventojams, išskyrus slaugomus asmenis, sudarytos sąlygos dalyvauti kuriant higienišką aplinką - jam pačiam tvarkyti ir prižiūrėti savo gyvenamąjį kambarį bei prižiūrėti (stebėti) bendrąsias namų patalpas, jų švarą ir tvarką.
Gyventojų darbinė veikla globos namuose organizuojama siekiant palaikyti ir skatinti savarankiškumą ir motyvaciją pačiam savimi pasirūpinti, t. y. savo savarankiškumo lygiu tvarkyti kasdienį gyvenimą. Darbinė veikla padeda asmeniui naudotis savo žiniomis ir įgūdžiais, juos tobulinti, suteikia savarankiškumo, pasitikėjimo savimi ir aplinkiniais. Užimtumas yra svarbus siekiant stabilizuoti tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų būseną. Tai viena iš priemonių, kuri suteikia senyvo amžiaus žmonėms galimybę būti socialiai reikalingais, savarankiškais.
Integracija į Bendruomenę ir Laisvalaikio Renginiai
Globos namuose nuolat skatinama gyventojų integracija. Aktyviai bendradarbiaujama su švietimo įstaigomis, seniūnijomis, pagyvenusių žmonių organizacijomis, muziejais. Tai padeda senjorams įsilieti į socialinius - meninius projektus ar kitaip būti aktyviais ir imliais šiandieninėje greitai besikeičiančioje aplinkoje, bendradarbiauti įdomiose veiklose. Įstaigoje organizuojami laisvalaikio renginiai - svarbi senjorų gyvenimo dalis, kuri suteikia teigiamų emocijų, skatina integraciją ir bendravimą, mažina vienišumą, padeda užmegzti ir išlaikyti bendravimo įgūdžius ir socialinius ryšius tarp bendraamžių.
Tradicikai organizuojami Pagyvenusių žmonių mėnesio renginiai: akcijos, popietės, susitikimai, ypač gyventojų mėgiami tradiciniais tapę gyventojų gimtadienių ir ilgaamžių pagerbimo, pagrindinės kalendorinės ir religinės šventės. Visada laukiami įstaigos svečiai - visuomenės veikėjai, politikai, valdžios atstovai, sveikatos ir sveikos gyvensenos specialistai, aktoriai, dainininkai ir kiti meno atstovai.
Kartą per mėnesį, o esant galimybei, ir dažniau, senjorams organizuojamos išvykos į muziejus, galerijas, kitus lankytinus architektūros, gamtos, istorijos objektus. Globos namų senjorai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose projektuose ir renginiuose. Vienas iš įsimintiniausių - tarptautinis projektas „Seneli, papasakok man daugiau“. Šio projekto metu senjorai buvo glaustai supažindinti su įvairių tautų kultūromis, dalyvavo tarptautinėje akcijoje „Žemėlapis“, kartu su jaunosios kartos atstovais kūrė spalvotas muilo plaušines, dainavo, kartu bendravo prie arbatos puodelio. Jau tapęs tradiciniu, vykdomas daugiau kaip dešimtmetį - tarptautinė senjorų spartakiada „Aktyvusis senjoras“, kurioje dalyvauja gausus būrys dalyvių iš įvairių Lietuvos ir užsienio įstaigų ir organizacijų. Žaidimai, sporto rungtys ir piknikas globos namų vidiniame kiemelyje po ąžuolais teikia daug džiaugsmo ir praskaidrina senjorų kasdienybę. Kasmet globos namų senjorai vyksta į Lenkiją dalyvaudami tarptautiniame gatvės bėgimo bei teatrinių pasirodymų festivaliuose.
Kasdienės Užimtumo Veiklos
Kasdienės užimtumo veiklos vykdomos atsižvelgiant į gyventojų poreikius ir gebėjimus. Pagyvenusio amžiaus žmonėms ypač naudingi muzikos terapijos užsiėmimai ir dvasingumo popietės, kurių metu senjorai prisimena liaudies dainas bei giesmes, pasikartoja kūrinių tekstus, kartu dainuoja ir gieda, tokiu būdu ne tik gaudami teigiamų emocijų ir kurdami grupės bendrumo jausmą, bet ir palaikydami pažintines funkcijas. Vienas iš mėgstamiausių senjorų užsiėmimų - „Močiutės virtuvėlė“. Užsiėmimo metu gaminami sezoniniai valgiai pagal turimas daržo ir sodo gėrybes, ruošiami skanėstai įvairiomis šventėms, svečiams sutikti, o ir patiems pasilepinti. Kūrybinių dirbtuvių užsiėmimo metu senjorai kuria įvairius suvenyrus, kuriais papuošiama globos namų aplinka, apdovanojami įstaigos svečiai, koncertuoti atvykę kolektyvai, rankdarbiai eksponuojami parodose, mugėse.
Siekiant kuo efektyviau atliepti senjorų, ypač sergančiųjų demencija, poreikius, globos namuose buvo įrengtas relaksacijos kambarys, kuriame galima produktyviai ilsėtis skambant atpalaiduojančiai muzikai, sėdint tam pritaikytuose krėsluose.
Kompensacija Už Gyvenimą Senelių Namuose
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gauti paramą, turi atlikti šiuos veiksmus:
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą.
Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą;
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją;
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė;
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Kaip Apskaičiuojama Valstybės Kompensacija?
Nusprendus apsigyventi globos namuose, tokios paslaugų kainos gali pasirodyti išties didelės, ypač kai vidutinė senjoro pensija Lietuvoje yra apie 600 eurų. Akivaizdu, kad daugeliui senyvo amžiaus žmonių neužtektų pajamų apmokėti gyvenimo globos namuose išlaidas. Būtent čia gelbsti valstybės kompensacija. Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, mokėjimo dydis už ilgalaikę ar trumpalaikę socialinę globą nustatomas pagal senjoro pajamas (pensiją), gaunamas socialines išmokas ir atsižvelgiant į asmens turtą.
Senjoro pajamos. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad mokėjimo už suaugusiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Taigi, nesvarbu kokio dydžio pensiją gauna senjoras, nuo jos bus nuskaityta 80 proc. Pavyzdžiui, jeigu senjoras gauna 460 eurų pensiją, nuo jos bus nuskaičiuota 368 eurai, o likę 92 eurai liks jam. Asmeniui paliekama ir vienišo asmens (našlių) išmoka, jeigu jis tokią gauna.
Socialinė parama. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją, 100 procentų šios kompensacijos skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti (ši suma pervedama globos namams, kuriuose gyvena senjoras).
Likusi apgyvendinimo kaina, atsižvelgiant į senjoro negalios sunkumą, padengiama savivaldybės arba valstybės lėšomis.
Kada Reikia Mokėti Turto Mokestį?
„Ar nereikės atiduoti nekilnojamojo turto“, - būna dažnas klausimas, priėmus sprendimą senjorą apgyvendinti globos namuose. Pabrėžiame, kad senjorams savo turto užstatyti ar atiduoti nereikės, tiesa, gali tekti mokėti turto mokestį. Kaip jis apskaičiuojamas? Jeigu senjoras turi nekilnojamojo turto, kurio vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja 1 proc., skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5000 eurų, tai yra, 50 eurų. Turto mokestį moka ne visi senjorai, nes ne visi turi savo būstus, o būna atvejų, kad šį mokestį sumoka jų artimieji, kurie vėliau paveldės nekilnojamąjį turtą. Įstatymo nuostata netaikoma ir tuomet, kai senjoro nekilnojamojo turto plotas nesiekia 50 kv. m.
Valstybės Kompensacija - Ir Privačiuose Globos Namuose
Lietuvoje steigiama vis daugiau privačių socialinės globos namų. Daugelis vis dar galvoja, kad šios paslaugos visada yra labai brangios ir nepasiekiamos daugeliui senjorų, arba kad už jas teks mokėti tik savo lėšomis. Iš tiesų, privačių globos namų kainos gali labai skirtis, priklausomai nuo teikiamų paslaugų lygio, įstaigos vietos ir siūlomų patogumų. Visgi, kaip matyti socialinių paslaugų portale www.slauga24.lt, daugelyje privačių globos namų paslaugų kainos yra panašios, kaip ir valstybės ar savivaldybių globos namuose.
Pasinaudoti valstybės kompensacija už paslaugas galima ir privačiuose socialinės globos namuose.
tags: #pagyvenusiu #zmoniu #globos #namuose #laisvalaikis