Vaiko išlaikymas yra esminė tėvų pareiga, užtikrinanti vaiko gerovę ir tinkamą vystymąsi. Ši pareiga apima ne tik kasdienes išlaidas, bet ir tinkamo gyvenamojo būsto užtikrinimą. Straipsnyje aptariama, kaip teismų praktika ir įstatyminės nuostatos reglamentuoja šią sritį, ypač kai tėvai nesutaria dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo dydžio.
Teisiniai pagrindai
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) nustato tėvų pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši pareiga yra besąlyginė ir nepriklauso nuo tėvų turtinės padėties ar kitų aplinkybių. CK 3.192 straipsnis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.
Svarbu paminėti, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Teismų praktikoje, nustatant išlaikymo dydį, atsižvelgiama į įvairius faktorius, įskaitant vaiko amžių, sveikatos būklę, poreikius ir tėvų galimybes. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Taip pat svarbu, ar vaikas gyvena su vienu iš tėvų, ar tėvai dalijasi vaiko priežiūra apylygiai.
Gyvenamojo būsto užtikrinimas
Viena iš svarbiausių vaiko išlaikymo dalių yra tinkamo gyvenamojo būsto užtikrinimas. Tai reiškia, kad vaikas turi turėti saugią, sveiką ir tinkamą aplinką, kurioje galėtų augti ir vystytis. Gyvenamojo būsto standartai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių, tačiau bendras principas yra užtikrinti, kad vaikas turėtų pakankamai vietos, privatumo ir tinkamas sąlygas mokytis ir ilsėtis.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie vaiko išlaikymą
Jei vaikas gyvena su vienu iš tėvų, tas tėvas yra atsakingas už gyvenamojo būsto užtikrinimą. Tačiau, jei tėvai dalijasi vaiko priežiūra apylygiai, abu tėvai turi prisidėti prie gyvenamojo būsto išlaikymo. Tai gali reikšti, kad kiekvienas tėvas turi užtikrinti tinkamą būstą savo namuose, arba kad tėvai susitaria dėl bendro būsto, kurį jie abu išlaiko.
Teismų praktika rodo, kad gyvenamojo būsto klausimas yra dažnai ginčijamas skyrybų bylose. Teismai, spręsdami šiuos ginčus, visada atsižvelgia į vaiko interesus. Tai reiškia, kad teismas stengiasi užtikrinti, kad vaikas turėtų kuo stabilesnę ir saugesnę gyvenamąją aplinką.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje Nr. e2A-1107-253/2020, Klaipėdos apygardos teismas nagrinėjo ginčą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama tuo, kad vaiko gyvenimo sąlygos pas atsakovą (tėvą) nėra tinkamos. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nusprendė pakeisti vaiko gyvenamąją vietą ir priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymo dydį.
Bendravimo tvarkos nustatymas
Kitas svarbus aspektas yra bendravimo tvarkos nustatymas. Teismas turi užtikrinti, kad abu tėvai turėtų galimybę bendrauti su vaiku, nepažeidžiant vaiko interesų. Bendravimo tvarka turi būti nustatyta taip, kad vaikas jaustųsi saugus ir mylimas abiejų tėvų.
Pavyzdžiui, toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2A-1107-253/2020, teismas pakeitė šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir nustatė naują tvarką, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir tėvų galimybes. Teismas nustatė, kad ieškovė (motina) bendrauja su dukra kiekvieno mėnesio porinį savaitgalį, pasiimdama dukrą penktadienį iš ugdymo įstaigos ir grąžindama sekmadienį. Taip pat nustatyta, kad ieškovė turi teisę pasiimti dukrą kiekvieną trečiadienį po ugdymo įstaigos užsiėmimų.
Taip pat skaitykite: Įsiskolinimas už alimentus
Išlaikymo dydžio nustatymas
Nustatant išlaikymo dydį, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai apima ne tik kasdienes išlaidas, bet ir išlaidas būstui, sveikatos priežiūrai, mokslui, pramogoms ir kitoms reikmėms. Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į jų pajamas, turimą turtą ir kitus finansinius įsipareigojimus. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Teismas gali priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, kurios mokamos kas mėnesį, arba vienkartine išmoka. Periodinės išmokos yra dažniausiai naudojama forma, nes jos užtikrina, kad vaikas gaus reguliarią finansinę paramą. Išlaikymas (alimentai) - tai vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o tam tikrais atvejais ir pilnamečiui, vaikui išlaikyti. Kaip rodo praktika, sutuoktiniai dažnai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt.
Veiksniai, įtakojantys išlaikymo dydį
Nustatant vaiko išlaikymo sumą, atsižvelgiama į daugybę faktorių, kurie padeda įvertinti tiek vaiko poreikius, tiek tėvų galimybes juos patenkinti.
Vaiko poreikiai: Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai:
- Maistui
- Aprangai
- Būstui
- Sveikatai
- Mokslui
- Poilsiui
- Laisvalaikiui
- Kultūriniam ir kitokiam ugdymui
- Protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti.
Taip pat skaitykite: Pokyčiai vaikų išlaikymo sistemoje
Tėvų turtinė padėtis: Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų:
- Visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų;
- Pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose;
- Kilnojamąjį (automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą;
- Vertybinius popierius (akcijas, pajus ir kt.);
- Juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą;
- Finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. Minimali Mėnesinė Alga (MMA) kaip Orientacinis Kriterijus.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga.
Vis dėlto, griežtas 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymas kiekvienam vaikui - jokia taisyklė. Kaip nurodo kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Mokesčių Reforma ir MMA: Pažymėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d., kuomet 1 MMA sudarė 400 eurų, praktikoje nekilo ginčų dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Teismai vienareikšmiai konstatuodavo, jog laikoma, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turi skirti pusę MMA t. y., po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformai, dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimas „popieriuje“ padidėjo 1,289 karto. Atitinkamai, 1 MMA kilo nuo 400 eurų iki 555 eurų.
Įsigaliojus minėtai reformai, praktikoje kilo diskusijos, ar vaiko išlaikymui skiriama suma (orientaciniu dydžiu laikant 1 MMA), nuo 2019 m. sausio 1 d. Naujausios teismų praktikos analizė rodo, kad teismai laikosi pozicijos, jog nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius. Manytina, kad tokia teismų praktika yra pagrįsta, kadangi vaiko išlaikymo dydžio apskaičiavimo modelis, kuomet orientacinis vaikui teikiamo išlaikymo dydis skaičiuojamas nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų. Tai, kad po mokesčių reformos MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. siekia 555 eurus „ant popieriaus“ nustatant vaiko išlaikymo dydį, teisinės reikšmės neturi.
Vaiko Pinigai (Išmokos Vaikams): Diskusijas teismų praktikoje sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo siekiant remti vaikus auginančias šeimas bei mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, buvo įteisintos išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų.
Pažymėtina, jog šiuo klausimu teismų praktikoje pozicijos išsiskiria. Vienas požiūris yra, kad ši parama negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėtį išlaikant vaiką, nes ji pirmiausia yra skirta šeimoms, auginančioms vaikus. Taigi, nors „vaiko pinigai“ yra skirti vaiko poreikiams patenkinti, tačiau jie pirmiausia yra skirti šeimoms, auginančioms vaikus. Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, dėl ko „vaiko pinigai“ turėtų būti vertinami, kaip atitinkama dalimi vaiką nuolat auginančio tėvo pajamas gerinanti pinigų suma, tačiau ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina vaiko poreikius.
Tačiau teismų praktikoje yra kita pozicija, t. y., kad valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma turėtų būti mažintini vaiko poreikiai. Tokią poziciją suformulavo ir kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje. Teismas nurodė, kad išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko papildomiems poreikiams tenkinti. Taigi, teismų praktikoje yra įtvirtinta solidari, o ne subsidiari valstybės pareiga prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimų, todėl, tais atvejais, kuomet dalį vaikui reikalingo išlaikymo poreikių patenkina valstybė, remdama šeimą ir mažindama vaiko tėvams tenkančios išlaikymo pareigos naštą, valstybės teikiamos paramos dalimi turi būti mažintini vaiko poreikiai.
Specialūs Vaiko Poreikiai: Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui turint specialiųjų poreikių (susijusių su sveikata), šie gali būti priežastis teismui vaiko išlaikymui priteisti didesnę sumą. Vis tik pats faktas, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, neįtakoja priteistino išlaikymo dydžio - išlaikymo priteisimo prašantis tėvas ar motina turi įrodyti, kad nuolat patiria išlaidų, susijusių su konkrečiomis vaiko sveikatos problemomis.
Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog vaikų, turinčių sveikatos problemų, bet dėl to jų tėvams nepatiriant papildomų išlaidų, poreikiams, paprastai priteisiama 250,00 eurų iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suma. Vadinasi, šiems vaikams turi būti skirtas tokio paties dydžio išlaikymas, koks paprastai skiriamas vaikams, neturintiems specialiųjų poreikių.
Papildomos Išlaidos: Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje pareiškėja patyrė papildomų išlaidų dėl vaikui suteiktų odontologijos paslaugų, kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.
Teismai nėra linkę priteisti iš skyrium gyvenančio sutuoktinio vaiko išlaikymui skirtas papildomas, vienkartinio pobūdžio išlaidas, todėl prieš jas patiriant, vertėtų dėl jų dydžio tartis su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu, o taip pat dėti visas pastangas patiriamų išlaidų alternatyvoms išžvalgyti.
Bendravimo Su Vaiku Tvarka: Atsižvelgiant į teismų praktiką, vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku mode… Pagal nustatytą bendravimo tvarką su vaiku abu praleidžiame vienodai laiko.
Išlaikymo Indeksavimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.208 straipsnis numato, kad priteistas periodinis išlaikymas kasmet automatiškai indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją. Infliacija kasmet mažina pinigų vertę, todėl vaiko poreikiams pritaikyta išlaikymo suma gali tapti nepakankama. Tam, kad taip nenutiktų, Lietuvos įstatymai numato kasmetinį išlaikymo indeksavimą.
Kasmet vasario 1 d. yra nustatomas išlaikymo indeksas. Svarbu pabrėžti, kad apie išlaikymo indeksavimą niekas papildomai nepraneša. Nepamirškite pasirūpinti tinkamu išlaikymo indeksavimu. Tai padės užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą ir padės išvengti teisinio ginčo dėl susidariusių įsiskolinimų.
Išlaikymo Formos: Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan). Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo t.y. konkrečia pinigų suma.
Išlaikymo dydžio keitimas
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Todėl labai svarbu žinoti, kiek abu tėvai turi skirti pinigų vaikui kas mėnesį, kada suma gali būti mažesnė ir didesnė bei kaip atgauti pinigus iš pareigos vengiančio tėvo.
Atsisakyti vaiko išlaikymo pinigų - draudžiama
„Tėvams gyvenant kartu, nesvarbu santuokoje ar ne, klausimų dažniausiai dėl vaiko išlaikymo nekyla. Paprastai diskusijų kyla tuomet, kai tėvų keliai išsiskiria ir vaikas lieka gyventi su vienu iš jų. Jei santuoka nutraukiama, nepilnamečio vaiko išlaikymas privalo būti aptartas skyrybų metu. Tas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, negali atsisakyti išlaikymo vaikui, nes tai pinigai, skirti vaikui, o ne jam. Išlaikymas privalo būti nustatytas, kitaip teismas santuokos nenutrauks, nes bus pažeidžiami vaiko interesai “, - teigia Liucija Jankoitė, „CEE Attorneys“ advokatė.
Ekspertė priduria, kad tėvams, kurie nebuvo susituokę, pasukus skirtingais keliais nustatyti išlaikymo nėra privaloma. Tačiau visuomet rekomenduotina tą padaryti, nes taip apsaugomi tiek vaiko interesai, tiek abiejų tėvų. Tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, visada žinos kada ir kokią sumą gaus vaiko išlaikymui. Rekomenduojama sutarti dėl vaiko išlaikymo taikiai, nes taip sutaupoma tiek laiko, tiek tėvų pinigų.
Galima susitarti taikiai arba priverčia teismas
Besiskiriantys tėvai gali sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir joje sutarti dėl vaiko išlaikymo dydžio bei mokėjimo tvarkos. Teismas gali atsisakyti tvirtinti sutartį, jei išlaikymo dydis ar mokėjimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, pavyzdžiui, sutartas išlaikymas yra per mažas. Jei sutarti geruoju nepavyksta, išlaikymo dydį bei tvarka nustato teismas ginčo teisena - vienam iš tėvų reiškiant ieškinį.
Pasak L. Jankoitės, jei santykius nutraukia nesusituokę tėvai, taip pat yra dvi galimybės - susitarti taikiai arba eiti teismo keliu. Taikaus susitarimo atveju, tėvai sudaro taikos sutartį, kurioje susitaria dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos, bei teikia ją tvirtinti teismui. Jei sutarti nepavyksta, vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti išlaikymą. Kreiptis gali ir tas iš tėvų, kuris prašo išlaikymo vaikui (su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta), ir tas, kuris tą išlaikymą turi mokėti.
Skaičiuojant išlaikymo sumą svarbios visos išlaidos
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti proporcinga jo poreikiams bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Tam turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Advokatė atkreipia dėmesį, kad nustatant paties išlaikymo dydį atsižvelgiama į keletą kriterijų:
- Vaiko amžius - skirtingo amžiaus vaiko (pvz. 2 ir 14 metų) poreikiai yra skirtingi.
- Laikas, kurį vaikas praleis su išlaikymą mokančiu tėvu/motina - kuo intensyvesnė bendravimo tvarka, tuo daugiau lėšų vaikui skirs tas, su kuriuo vaikas negyvena.
- Vaiko sveikatos būklė - sergančio vaiko poreikiai yra didesni, pavyzdžiui, kainuoja vaistai, procedūros, gydytojų konsultacijos, taikoma specifinė mityba.
- Vaiko gabumai ir polinkiai - jis gali lankyti mokamą privačią mokyklą/darželį, brangiai kainuojančius būrelius, stovyklas.
Išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei tėvai išgali mokėti. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius.
Šiuo metu nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“. Iš šios sumos atimami „vaiko“ pinigai, kuriuos moka SODRA. Šis dydis siejamas su būtiniausių vaiko poreikių tenkinimu, tačiau sprendžiant dėl nepilnamečio poreikių, prioritetas taikytinas ne tik būtiniausių, bet ir jo specialiųjų poreikių tenkinimui.
„Paprastai tėvai sudaro vaiko poreikių lentelę, į kurią įtraukiamos visos vaiko išlaidos (dalis buto nuomos, dalis komunalinių mokesčių, sveikatos priežiūra, mokymasis ir mokymosi reikmės, būreliai, stovyklos, korepetitoriai, papildomas lavinimas, maistas ir maitinimasis mokykloje, drabužiai ir avalynė, higienos priemonės, buitinės prekės, visuomeninis transportas ar kuras, internetas ir telefonas, laisvalaikis ir atostogos, žaislai, stambūs pirkiniai) ir susitaria, kuris iš tėvų kokia dalimi prisidės prie tų išlaidų padengimo. Paprastai tėvai vaiko poreikius tenkina lygiomis dalimis - po 50 proc. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik išimtiniais atvejais, kuomet vieno iš tėvų finansinė padėtis yra ženkliai blogesnė nei kito“, - sako „CEE Attorneys“ advokatė.
Jei vaiko išlaikymo dydis siekia orientacinį, o prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo / motinos siekia pusę šios sumos, ar yra didesnis, jis turi būti patvirtintas dokumentais ir teismo paprastai laikomas atitinkančių vaiko interesus. Tuo tarpu mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi didesnių materialinių galimybių.
Nustatytas išlaikymas yra mokamas į to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, banko sąskaitą. Tačiau tai nėra jo pinigai, tai vaiko pinigai, kuriuos jis valdo uzufrukto teise. Pinigai yra skirti vaiko išlaikymui ir gali būti išleisti tik vaiko poreikių tenkinimui.
#
tags: #del #islaikymo #nepilnameciui #vaikui #pakeitimo