Išlaikymas (alimentai) - tai vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui, o tam tikrais atvejais ir pilnamečiui, vaikui išlaikyti. Kaip rodo praktika, sutuoktiniai dažnai nesutaria dėl mokamų alimentų dydžio. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Todėl alimentų priteisimo dydis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, turimo turto, sveikatos, išlaikomų kitų nepilnamečių vaikų skaičiaus ir kt. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nustatoma vaiko išlaikymo suma Lietuvoje, kokie veiksniai turi įtakos šiam procesui ir kaip užtikrinti, kad vaiko poreikiai būtų tinkamai patenkinti.
Teisiniai Pagrindai ir Principai
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.192 straipsnis imperatyviai nurodo, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio konkretaus išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.
Svarbu paminėti, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan.
Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.
Veiksniai, Įtakojantys Išlaikymo Dydį
Nustatant vaiko išlaikymo sumą, atsižvelgiama į daugybę faktorių, kurie padeda įvertinti tiek vaiko poreikius, tiek tėvų galimybes juos patenkinti. Štai pagrindiniai iš jų:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
Vaiko Poreikiai
Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai:
- Maistui
- Aprangai
- Būstui
- Sveikatai
- Mokslui
- Poilsiui
- Laisvalaikiui
- Kultūriniam ir kitokiam ugdymui
- Protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai
Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti.
Tėvų Turtinė Padėtis
Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui (alimentams), todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Nustatydamas tėvų turtinę padėtį teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų:
- Visų rūšių gaunamas pajamas, tarp jų - darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pajamas (maistpinigius, butpinigius, priedus, premijas ir kt.), autorinius atlyginimus, pensijas, stipendijas, socialines pašalpas, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, turto nuomos, dividendus, gaunamus iš akcijų ir pajų;
- Pinigines lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose;
- Kilnojamąjį (automobilius, laivus, kitas transporto priemones, vertingus kilnojamuosius daiktus, brangakmenius ir kt.) ir nekilnojamąjį (gyvenamuosius namus, butus, kitus pastatus, žemę, mišką ir kt.) turtą;
- Vertybinius popierius (akcijas, pajus ir kt.);
- Juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei jų turtą;
- Finansinius įsipareigojimus, kitus išlaikytinius.
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą.
Teismas vertina kokio amžiaus yra tėvas, jeigu jaunas darbingas tai nepateisinama, kad jis neturi darbo, vertina jo pastangas susirasti darbą, vertina ar tėvas turi kitų išlaikytinių, ar turi nekilnojamo turto ir pan.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Minimali Mėnesinė Alga (MMA) kaip Orientacinis Kriterijus
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA).
Įprastai nustatant galimą alimentų dydį, yra vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo rekomendacija, jog minimalus išlaikymo (alimentų) dydis vienam vaikui iš abiejų tėvų turėtų būti ne mažesnis kaip minimali mėnesinė alga. Kas reiškia, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. tai būtų 780 Eur arba po 390 Eur už kiekvieną vaiką.
Vis dėlto, griežtas 1 MMA dydžio išlaikymo nustatymas kiekvienam vaikui - jokia taisyklė. Kaip nurodo kasacinis teismas, tai, kad vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas turi ne pareigą, o teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
Mokesčių Reforma ir MMA
Pažymėtina, kad iki 2019 m. sausio 1 d., kuomet 1 MMA sudarė 400 eurų, praktikoje nekilo ginčų dėl vaiko išlaikymo dydžio nustatymo. Teismai vienareikšmiai konstatuodavo, jog laikoma, kad kiekvienas iš tėvų vieno vaiko išlaikymui turi skirti pusę MMA t. y., po 200 eurų per mėnesį. Tačiau, nuo 2019 m. sausio 1 d., įsigaliojus mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo reformai, dėl darbdavių ir darbuotojų mokamų mokesčių konsolidavimo, dirbančiųjų pagal darbo sutartis atlyginimas „popieriuje“ padidėjo 1,289 karto. Atitinkamai, 1 MMA kilo nuo 400 eurų iki 555 eurų (nuo 2020 m. sausio 1 d. - iki 607 eurų, nuo 2021 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus minėtai reformai, praktikoje kilo diskusijos, ar vaiko išlaikymui skiriama suma (orientaciniu dydžiu laikant 1 MMA), nuo 2019 m. sausio 1 d. Šios diskusijos kilo ne be pagrindo. Po 2019 m. sausio 1 d. reformos, į MMA dydį buvo įtraukta ir darbdavio mokėtiniems mokesčiams tenkanti, tačiau darbuotojo gaunamų faktinių pajamų nepadidinanti dalis.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Naujausios teismų praktikos analizė rodo, kad teismai laikosi pozicijos, jog nustatant vaiko išlaikymo dydį, MMA turėtų būti skaičiuojamas atskaičius darbdavio mokėtinus mokesčius. Manytina, kad tokia teismų praktika yra pagrįsta, kadangi vaiko išlaikymo dydžio apskaičiavimo modelis, kuomet orientacinis vaikui teikiamo išlaikymo dydis skaičiuojamas nuo pajamų dydžio, kurių asmenys realiai negauna, neatitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijų. Tai, kad po mokesčių reformos MMA nuo 2019 m. sausio 1 d. siekia 555 eurus, nuo 2020 m. sausio 1 d. - 607 eurus, o nuo 2021 m sausio 1 d. - 642 eurus „ant popieriaus“ nustatant vaiko išlaikymo dydį, teisinės reikšmės neturi.
Vaiko Pinigai (Išmokos Vaikams)
Diskusijas teismų praktikoje sukėlė nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Išmokų vaikams įstatymas, kuriuo siekiant remti vaikus auginančias šeimas bei mažinti vaikų skurdą ir pajamų nelygybę, buvo įteisintos išmokos vaikams („vaiko pinigai“). Nuo 2021 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta iki 70 eurų.
Pažymėtina, jog šiuo klausimu teismų praktikoje pozicijos išsiskiria. Vienas požiūris yra, kad ši parama negali palengvinti su vaiku negyvenančio tėvo padėtį išlaikant vaiką, nes ji pirmiausia yra skirta šeimoms, auginančioms vaikus. Taigi, nors „vaiko pinigai“ yra skirti vaiko poreikiams patenkinti, tačiau jie pirmiausia yra skirti šeimoms, auginančioms vaikus. Be kita ko, teismas atsižvelgė į tai, kad tam iš tėvų, su kuriuo nuolat gyvena vaikas, tenka didesnė vaiko aprūpinimo našta, dėl ko „vaiko pinigai“ turėtų būti vertinami, kaip atitinkama dalimi vaiką nuolat auginančio tėvo pajamas gerinanti pinigų suma, tačiau ne pinigų suma, kuria valstybė patenkina vaiko poreikius.
Tačiau teismų praktikoje yra kita pozicija, t. y., kad valstybės mokamų „vaiko pinigų“ suma turėtų būti mažintini vaiko poreikiai. Tokią poziciją suformulavo ir kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje. Teismas nurodė, kad išmoka turi būti naudojama vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, jas galėtų leisti vaiko papildomiems poreikiams tenkinti. Taigi, teismų praktikoje yra įtvirtinta solidari, o ne subsidiari valstybės pareiga prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimų, todėl, tais atvejais, kuomet dalį vaikui reikalingo išlaikymo poreikių patenkina valstybė, remdama šeimą ir mažindama vaiko tėvams tenkančios išlaikymo pareigos naštą, valstybės teikiamos paramos dalimi turi būti mažintini vaiko poreikiai.
Atsižvelgiant į šią taisyklę, orientaciniu vaiko išlaikymo nustatymo kriterijumi laikant 1 MMA, iš 498 eurų sumos, gautos iš 642 eurų atėmus po 2019 m. sausio 1 d. reformos į MMA sudėtį įtrauktus darbdavio mokėtinus mokesčius), atėmus „vaiko pinigų“ sumą, t. y. 70 eurų, gausime 428 eurus.
Specialūs Vaiko Poreikiai
Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui turint specialiųjų poreikių (susijusių su sveikata), šie gali būti priežastis teismui vaiko išlaikymui priteisti didesnę sumą. Vis tik pats faktas, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, neįtakoja priteistino išlaikymo dydžio - išlaikymo priteisimo prašantis tėvas ar motina turi įrodyti, kad nuolat patiria išlaidų, susijusių su konkrečiomis vaiko sveikatos problemomis.
Įvertinus teismų praktiką, matyti, jog vaikų, turinčių sveikatos problemų, bet dėl to jų tėvams nepatiriant papildomų išlaidų, poreikiams, paprastai priteisiama 250,00 eurų iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suma. Vadinasi, šiems vaikams turi būti skirtas tokio paties dydžio išlaikymas, koks paprastai skiriamas vaikams, neturintiems specialiųjų poreikių.
Papildomos Išlaidos
Vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje, kurioje pareiškėja patyrė papildomų išlaidų dėl vaikui suteiktų odontologijos paslaugų, kasacinis teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės - būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis - protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu.
Teismai nėra linkę priteisti iš skyrium gyvenančio sutuoktinio vaiko išlaikymui skirtas papildomas, vienkartinio pobūdžio išlaidas, todėl prieš jas patiriant, vertėtų dėl jų dydžio tartis su atskirai gyvenančiu sutuoktiniu, o taip pat dėti visas pastangas patiriamų išlaidų alternatyvoms išžvalgyti.
Bendravimo Su Vaiku Tvarka
Atsižvelgiant į teismų praktiką, vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas. Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku mode… Pagal nustatytą bendravimo tvarką su vaiku abu praleidžiame vienodai laiko.
Išlaikymo Indeksavimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 3.208 straipsnis numato, kad priteistas periodinis išlaikymas kasmet automatiškai indeksuojamas, atsižvelgiant į infliaciją. Infliacija kasmet mažina pinigų vertę, todėl vaiko poreikiams pritaikyta išlaikymo suma gali tapti nepakankama. Tam, kad taip nenutiktų, Lietuvos įstatymai numato kasmetinį išlaikymo indeksavimą.
Kasmet vasario 1 d. yra nustatomas išlaikymo indeksas. Svarbu pabrėžti, kad apie išlaikymo indeksavimą niekas papildomai nepraneša. Nepamirškite pasirūpinti tinkamu išlaikymo indeksavimu. Tai padės užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą ir padės išvengti teisinio ginčo dėl susidariusių įsiskolinimų.
Išlaikymo Formos
Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan). Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo t.y. konkrečia pinigų suma.
Išlaikymo Dydžio Keitimas
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis.