Gimdymo procesas yra didelis išbandymas moters organizmui, ypač tarpvietei. Daugeliui moterų kyla rizika, kad tarpvietę teks prakirpti, siekiant išvengti didesnių sužalojimų, kurie atsirastų audiniams plyšus savaime. Net jei šios gimdymo komplikacijos pavyko išvengti, tarpvietei vis tiek reikia laiko ir dėmesio, kad tinkamai sugytų. Šiame straipsnyje aptariamos dažniausios komplikacijos po gimdymo siūlių, jų priežastys, gydymo būdai ir prevencinės priemonės.
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas
Priešlaikinis vaisiaus vandenų nutekėjimas (PVVN) - tai vaisiaus vandenų pūslės plyšimas neprasidėjus gimdymo veiklai. Ši patologija pasitaiko 7-12 proc. nėštumų.
Rizikos veiksniai
- Infekcija
- Poliidramnionas (padidėjęs vaisiaus vandenų kiekis)
- Daugiavaisis nėštumas
- Gimdos kaklelio nepakankamumas
- Placentos atšoka
- Trauma
- Lytiniai santykiai
- Vaisiaus raidos anomalijos
- Invazinės diagnostinės procedūros (amniocentezė, kordocentezė ir kt.)
- Medžiagų apykaitos ligos (Ehlers-Danlos sindromas)
Patogenezė
Vaisiaus vandenys nuteka, kai susilpnėja vaisiaus vandenų pūslės dangalų tvirtumas. Didėjant nėštumui, dangalai tempiasi, jų ląstelės plokštėja. Vaisiaus dangalus silpnina bakterijų kolagenazės ir proteazės, motinos proteazės ir elastazės, spermos proteazės.
Klinika
Nėščioji skundžiasi įvairaus gausumo vandeningomis išskyromis iš makšties.
Diagnostika
- Apžiūrint makšties skėtikliais, matoma, kad vaisiaus vandenys teka pro gimdos kaklelio kanalą.
- Teigiamas kristalizacijos testas.
- Užpakalinio makšties skliauto turinio pH būna 7,0-7,25 (teigiamas nitrazino testas).
- Paimama medžiagos makšties tepinėliui ir makšties išskyrų bakteriologiniam pasėliui, infekcijai ir jos sukėlėjui nustatyti.
- Tiriant ultragarsu, nustatomas sumažėjęs vaisiaus vandenų kiekis.
Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, todėl būtina stebėti nėščiosios būklę: temperatūrą, pulsą 2-4 kartus per dieną, leukogramą, CRB - kasdien, įtarus šlapimo takų infekciją - atlikti šlapimo tyrimą, pasėlį. Stebimas makšties išskyrų pobūdis, gimdos aktyvumas. Labai svarbu stebėti ir vaisiaus būklę: judesius, atlikti KTG, biofizinį profilį, doplerometriją.
Taip pat skaitykite: Saugus sportas po gimdymo
Diferencinė diagnostika
Priešlaikinį vaisiaus vandenų nutekėjimą reikia diferencijuoti nuo makšties uždegimo, bakterinės vaginozės, šlapimo takų infekcijos, šlapimo nelaikymo, hydrorrhoea gravidarum.
Gydymas
Kai vaisius išnešiotas, nutekėjus vaisiaus vandenims, gimdymo veikla per 24 val. prasideda 80-90 proc. moterų, o kai neišnešiotas - 50 proc. Ilgėjant bevandeniam laikotarpiui, didėja intrauterinės infekcijos rizika, gali iškristi virkštelė ar smulkiosios vaisiaus dalys, galima placentos atšoka, vaisiaus plaučių hipoplazija. Komplikacijų riziką lemia nėštumo laikas, nutekėjusių vandenų kiekis, bevandenio laikotarpio trukmė.
Nutekėjus vaisiaus vandenims, akušerinę taktiką lemia nėštumo laikas, infekcijos požymiai ir vaisiaus būklė.
- 22-24 savaičių nėštumas: prognozė vaisiui nepalanki, sužadinamas gimdymas, skiriama antibiotikų terapija pagal antibiotikogramą.
- 25-34 savaičių nėštumas: tęsiamas nėštumas, jei nėra infekcijos ar vaisiaus hipoksijos požymių, skiriama tokolizė, vaisiaus plaučių brandinimas, antibiotikų terapija.
- Daugiau kaip 35 savaičių nėštumas: jei gimdymo veikla neprasideda per 12-24 valandas, gimdymas sužadinamas (kai yra chorioamnionitas, vaisiaus hipoksija, nėštumo patologija), skiriama antibiotikų terapija.
Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas - tai gimdymas nuo 22-osios nėštumo savaitės iki 37-osios nėštumo savaitės pabaigos. Naujagimio svoris - 500 g ir daugiau. Priešlaikinio gimdymo dažnis - 6-8 proc. Ši patologija yra dažniausia (75-80 proc.) perinatalinio mirtingumo ir sergamumo priežastis.
Etiologija
Skiriamos keturios rizikos veiksnių grupės: motinos ligos, nėštumo patologija, vaisiaus patologija bei socialiniai ir biologiniai veiksniai.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
- Motinos ligos: lytinių ar šlapimo takų infekcija, ekstragenitalinė infekcija (gripas, toksoplazmozė, raudonukė, citomegalija ir kt.), lytinių takų anomalijos, gimdos kaklelio nepakankamumas, sunkios somatinės ligos (cukrinis diabetas, inkstų, širdies ligos), neurohormoniniai sutrikimai, motinos ir vaisiaus kraujo grupių bei Rh faktorių netapatumas, motinos trauma ar chirurginės intervencijos.
- Nėštumo patologija: sunkios hipertenzinės būklės, daugiavaisis nėštumas, polihidramnionas, oligohidramnionas, placentos pirmeiga, atšoka, priešlaikinis vaisiaus dangalų plyšimas, chorioamnionitas, sunki anemija.
- Vaisiaus patologija: įgimtos anomalijos, žuvęs vaisius, sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Socialiniai ir biologiniai veiksniai: amžius (jaunesnis kaip 18 metų ir vyresnis kaip 35 metų), buvęs priešlaikinis gimdymas, dažni gimdymai (daugiau kaip 4), intoksikacija cheminėmis medžiagomis, rūkymas, nepalankios darbo sąlygos, nevisavertė mityba, smurtas, nepageidaujamas nėštumas.
Klinika
Nėščioji skundžiasi pilvo apatinės dalies ir strėnų maudimu, padažnėjusiais gimdos susitraukimais, kraujingomis makšties išskyromis. Skiriama latentinė ir aktyvioji priešlaikinio gimdymo fazės. Aktyviajai fazei būdingi 3 ir daugiau reguliarūs gimdos susitraukimai per 30 minučių, skatinantys trumpėti (80 proc.) ir (ar) plėstis gimdos kaklelį (3 cm). Jei šių kriterijų nėra, klinikinė situacija laikoma latentine priešlaikinio gimdymo faze.
Diagnostika
Priešlaikinio gimdymo diagnostikai ir klinikinei taktikai numatyti būtina:
- Nustatyti nėštumo laiką ir vaisiaus svorį.
- Įvertinti bendrąją nėščiosios būklę.
- Apžiūrėti makšties skėtikliais gimdos kaklelį.
- Vizualiai įvertinti gimdos kaklelio būklę (ilgį ir išsiplėtimą).
- Paimti gimdos kaklelio kanalo medžiagos tepinėliui, pasėliui.
- Įtarus bakterinę vaginozę, nustatyti makšties išskyrų pH ir atlikti KOH testą.
Kai vaisiaus dangalai neplyšę, tiriama pro makštį, įvertinama gimdos kaklelio būklė. Kai vaisiaus vandenys nutekėję, pro makštį tiriama tik tada, kai yra aktyvi gimdymo veikla. Vaisiaus būklė vertinama skaičiuojant vaisiaus judesius, širdies veiklą klausant akušeriniu stetoskopu, užrašant netiesioginę vaisiaus kardiotokogramą, atliekant ultragarsinį vaisiaus tyrimą. Ultragarsu galima įvertinti ir gimdos kaklelio ilgį, vidinių žiomenų atsidarymą.
Nėštumo tęsimo kontraindikacijos
- Vaisius žuvęs.
- Yra vaisiaus apsigimimų, nesuderinamų su gyvybe.
- Ryškiai sulėtėjęs vaisiaus augimas.
- Yra vaisiaus hipoksija (išskyrus dėl gimdos hiperdinamijos).
- Sunki preeklampsija ar eklampsija.
- Sunki ekstragenitalinė patologija.
- Gausus kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos.
- Intrauterinė infekcija (motinos temperatūra didesnė kaip 37,8 °C, tachikardija, skausminga gimda, leukocitozė > 15×109/l, CRB > 8 mg/l, vaisiaus tachikardija).
- Progresuojantis gimdymas.
Gydymas
Įvertinus nėščiosios ir vaisiaus būklę bei nesant kontraindikacijų tęsti nėštumą, skiriama lovos režimas, raminamųjų, gimdos susitraukimai slopinami tokolitikais, brandinami vaisiaus plaučiai.
Tokolizės tikslas - pratęsti nėštumą, kol subręs vaisius ar bus subrandinti vaisiaus plaučiai.
Taip pat skaitykite: JK gimdymo namai
Tokolizei vartojami vaistai:
- Kalcio kanalų blokatoriai (nifedipinas): mažina miometriumo kontraktiliškumą, efektyvus pirmiausia pasirenkamas tokolitikas.
- Šalutinis poveikis: gali būti galvos skausmas, karščio pylimas, hipotenzija, tachikardija.
- Dozavimas: pirmąją valandą skiriama 10 mg po liežuviu kas 15 min., kol suretės gimdos susitraukimai. Gydoma 60-160 mg dozėmis per parą.
- Prostaglandinų inhibitoriai:
- Dozavimas: pradinė dozė - 50 mg tabletėmis, vėliau po 25-50 mg kas 4-6 val. Dvi dienas. Vartojamos ir rektalinės žvakutės - 1-3 mg/kg kūno svorio. Neskirti po 34- osios nėštumo savaitės.
- Šalutinis poveikis: vaisiui priešlaikinis Botalo latako užakimas, vaisiaus vandenų mažėjimas, naujagimiui nekrozinis enterokolitas, intraventrikulinės hemoragijos.
- Kontraindikacijos: bronchinė astma, kraujavimas iš virškinimo trakto, vainikinių kraujagyslių ligos, oligohidramnionas, vaisiaus širdies ir inkstų anomalijos.
- Beta adrenomimetikai:
- Dozavimas: Partusisten, Gynipral infuzija į veną: 0,5-2,0 mg vaisto praskiesti 500 ml izotoninio tirpalo ir lašinti jo 10-20 lašų/min. Dozę galima didinti kas 5 min. po 5 lašus. Didžiausias greitis - 40-60 lašų/ min. Likus 30 min. iki infuzijos pabaigos, pradėti gerti vaisto po vieną tabletę kas 4-6 val.
- Šalutinis poveikis motinai: stiprus širdies plakimas, tremoras, pykinimas, galvos skausmas, nervingumas, nerimas, hipotenzija, hiperglikemija, plaučių edema.
- Šalutinis poveikis vaisiui ir naujagimiui: tachikardija, hipoglikemija, hiperinsulinemija, hiperbilirubinemija, laikinoji (tranzitorinė) hiperkalemija, hipokalcemija ir hipotenzija.
- Kontraindikacijos skirti adrenomimetikus: nėščiosios širdies ligos ir ritmo sutrikimai, dekompensuotas cukrinis diabetas, sunki hipertirozė, ryški (nekontroliuojama) hipertenzija, plautinė hipertenzija, bronchinė astma, gydoma simpatomimetikais ar kortikosteroidais, lėtinės kepenų ar inkstų ligos, intrauterinė infekcija, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar atšokos.
- Pastaba: prieš skiriant gydymą, rekomenduojama užrašyti EKG, ištirti motinos kraujo gliukozės kiekį, elektrolitus.
- Oksitocino receptorių antagonistai (Atosiban): blokuoja oksitocino receptorius. Naudojamas lašinės infuzijos stacionare. Nepageidaujamas poveikis minimalus.
Palaikomoji tokolizė jokiais tokolitikais nerekomenduojama! Tokolizės trukmė - ne ilgesnė nei 48 val.
Maži neišnešioti naujagimiai turi gimti tretines sveikatos priežiūros akušerijos ginekologijos paslaugas teikiančiuose stacionaruose. Nėštumo ir gimdymo rizika, baigtis ir prognozė aptariami su nėščiąja ir jos vyru.
Šeimos gydytojas turi mokėti diagnozuoti gresiantį nėštumo nutrūkimą ir teikti pirmąją pagalbą prasidėjus priešlaikiniam gimdymui.
Vaisiaus hipoksija
Vaisiaus hipoksija vadinama deguonies stoka vaisiaus audiniuose. Jos dažnis - 5 proc. Ši patologija gali lemti perinatalinę mirtį, sąlygoti naujagimių mirtingumą. Pagal atsiradimo laiką skiriama antenatalinė, intranatalinė ir postnatalinė vaisiaus hipoksija.
Etiologija
Vaisiaus hipoksiją gali sąlygoti motinos, vaisiaus ir (ar) placentos bei virkštelės patologija.
- Motinos patologija: širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, ryški anemija (Hb mažiau kaip 70g/l), normovoleminė hipotenzija, vena cava sindromas, plaučių ligos, šokas, kraujavimas, apsinuodijimas toksinėmis medžiagomis.
- Vaisiaus patologija: širdies ydos, vaisiaus vandenė, hemolizinė liga, dvynių transfuzijos sindromas, pernešiojimas, raidos ydos, infekcija.
- Placentos ir virkštelės patologija: priešlaikinė placentos atšoka, kraujavimas dėl placentos pirmeigos ar plėvinio virkštelės prisitvirtinimo, vasa previa, placentos nepakankamumas dėl nėščiųjų hipertenzinės būklės, cukrinio ar gestacinio diabeto, placentos infarkto, hipoplazijos, virkštelės tikrieji ir netikrieji mazgai, virkštelės apsuka apie vaisiaus kūno dalis, virkštelės suspaudimas gimdymo metu.
Patogenezė
Vaisiaus hipoksija gali būti ūminė ir lėtinė. Pradinėje hipoksijos stadijoje būna vaisiaus tachikardija, padidėjęs kraujotakos greitis. Progresuojant hipoksijai, vyksta kraujo apytakos centralizacija gyvybiškai svarbiuose vaisiaus organuose: smegenyse, širdyje. Sumažėja deguonies raumenyse, žarnyne, inkstuose ir kt. Deguonies trūkumas žarnyne dirgina nervus vagus ir sukelia hiperperistaltiką. Vaisiaus vandenyse atsiranda mekonijaus, kuris nudažo vandenis žalsva spalva. Sunkios hipoksijos atveju atsipalaiduoja vaisiaus išangės sfinkteris. Dėl hipoksijos, metabolinės acidozės ir išsekusio angliavandenių rezervo pakinta daugelio organų ir sistemų funkcijos bei morfologija.
Klinika ir diagnostika
Hipoksijos požymiai yra sulėtėję ar išnykę vaisiaus judesiai, auskultuojant girdimi padažnėję (daugiau kaip 150 k./min.) ar suretėję (mažiau kaip 100-110 k./min.) vaisiaus širdies tonai. Vaisiaus kardiotokogramoje kinta bazinis dažnis, mažėja variabiliškumas, atsiranda vėlyvųjų deceleracijų, nestresinis testas - nereaktyvus. Keičiasi ir kiti vaisiaus biofizinio profilio duomenys: mažėja vaisiaus motorinių ir kvėpavimo judesių ar jie visiškai išnyksta, atsiranda oligohidramnionas, sumažėja vaisiaus raumenų tonusas (išsitiesęs vaisius). Tiriant ultragarsu, nustatomas sulėtėjęs vaisiaus augimas, o doplerometrijos tyrimo metu stebima kraujotakos centralizacija. Plyšus vaisiaus dangalams, stebimi žalsvi vaisiaus vandenys. Gimdymo metu pagrindiniai vaisiaus hipoksijos požymiai yra šie: kardiotokogramos pokyčiai, žali vaisiaus vandenys. Nutekėjus vandenims, galima atlikti vaisiaus pulsoksimetriją (matuoti SpO2 periferiniame kraujyje) ar tirti kraują iš pirmaujančios vaisiaus dalies šarmų ir rūgščių pusiausvyrai nustatyti.
Gydymas
Įtarus vaisiaus hipoksiją, ieškoma galimų jos priežasčių ir gydomos nėščiosios ligos. Gimdymo metu įtarus ar nustačius vaisiaus hipoksiją, taikoma intrauterinė vaisiaus reanimacija: gimdyvė guldoma ant šono, jai duodama kvėpuoti deguonies 10 l/min., nutraukiamas gimdymo veiklos skatinimas oksitocinu, gimdos hiperdinamijos ar hiperstimuliacijos atveju tinka intraveninė tokolizė beta mimetikais (partusistenu). Jei šios priemonės vaisiaus būklės nepagerina, reikia užbaigti gimdymą cezario pjūvio operacija arba, jei yra sąlygos, akušerinėmis replėmis ar vakuumekstraktoriumi.
Smulkiųjų vaisiaus dalių ir virkštelės iškritimas
Nėštumo pabaigoje vaisiaus vandenų kiekis šiek tiek sumažėja, dėl to labiau palinksta vaisiaus galvutė ir stuburas, galūnės prisispaudžia prie kūno: vaisius įgauna ovalo formą. Virkštelės kilpos paprastai esti priekyje prie krūtinės, tarp sukryžiuotų rankų ir kojų. Smulkiosios vaisiaus dalys (rankos ir kojos) ir virkštelės kilpos gali iškristi pro atvirą gimdos kaklelį į makštį tada, kai nuteka gemaliniai vaisiaus vandenys. Jei vaisiaus vandenų pūslė neplyšusi ir makštinio tyrimo metu pro gimdos kaklelį čiuopiama pirmaujanti smulkioji vaisiaus dalis ar virkštelė - tai vadinama smulkiosios vaisiaus dalies ar virkštelės pirmeiga.
Virkštelės iškritimo dažnis 1:265-1:426 visų gimdymų. Esant galvutės pirmeigai - vienas atvejis iš 600 gimdymų.
Etiologija
- Netaisyklingos vaisiaus padėtys gimdoje (skersinė, įstrižinė, sėdynės).
- Galvinė pirmeiga, kai vaisiaus galva nevisiškai užpildo kaulinio dubens įeigą (pvz., priešlaikinis gimdymas).
- Vaisiaus vandenų dangalų praplėšimas, esant neprigludusiai vaisiaus pirmeigai prie mažojo dubens įeigos.
- Siauras dubuo.
- Atloštinės galvos pirmeigos.
- Polihidramnionas.
- Daugiavaisis nėštumas.
Smulkiųjų vaisiaus dalių iškritimas
Smulkiosios vaisiaus dalys gali iškristi esant bet kuriai vaisiaus padėčiai gimdoje. Kai, esant skersinei padėčiai, iškrinta ranka, kyla rimta gimdymo komplikacija, susidaro palankios sąlygos įsistatyti petukui į dubenį ir nekomplikuotai skersinei padėčiai pereiti į užleistą (jei laiku nebus suteikta pagalba). Iškritusi ranka, kai yra sėdynės pirmeiga.
Epiziotomija ir tarpvietės plyšimai
Epiziotomija - tai chirurginis tarpvietės įpjovimas gimdymo metu. Anksčiau ji buvo įprasta gimdymo dalis, dabar epiziotomija rekomenduojama tik tam tikrais atvejais.
Epiziotomijos tipai
- Mediolateralinė epiziotomija: dažniausiai atliekamas įkirpimas kerpant 45-60 laipsnių kampu nuo makšties įeigos vidurinės linijos į kairę arba dešinę tarpvietės pusę.
- Medialinė epiziotomija: kerpama nuo makšties įeigos žemyn išilgai vidurio linijos. Pjūvio dydis - apie 2,5 cm.
Komplikacijos po epiziotomijos
Gimdyves labiausiai vargina laikotarpis po epiziotomijos. Po medialinės epiziotomijos gali grėsti IV laipsnio makšties plyšimas, kuris tęsiasi per išangės sfinkterį ir į tiesiąją žarną dengiančią gleivinę.
Gijimo procesas ir higiena
- Tarpvietė turi užgyti per 10-14 dienų.
- Skausmas gali būti jaučiamas dvi savaites po gimdymo, tačiau itin svarbu atkreipti dėmesį į jo pobūdį - tempimas, skausmas kasdien turėtų mažėti.
- Būtina laikytis higienos, kasdien ryte ir vakare apsiplauti duše, o kirpimo vietą dezinfekuoti.
Lytiniai santykiai po gimdymo
Vėl pradėti lytinius santykius galima praėjus dviem mėnesiams po gimdymo, kai nebėra kraujingų išskyrų, tarpvietė yra sugijusi. Visgi, nors teoriškai moteris jau pasiruošusi mylėtis, veikia ir emociniai dirgikliai, be to, kūdikį maitinant krūtimi, mažėja makšties elastingumas, lytinį susijaudinimą slopina hormonai, skausmo baimė taip pat daro įtaką.
Jei santykiai nemalonūs, sumažėja jautrumas, jaučiamas makšties išplatėjimas, stangrumo sumažėjimas, sausumas - žinoma, gali būti sunkiau atsipalaiduoti. Tokiu atveju verta pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu.
Mankšta po gimdymo
Sugijus kirpimui naudinga pradėti atlikti mankštas, kurios gali padėti koreguoti šlapimo nelaikymo problemą, sustiprinti dubens raumenis.
Pratimai po gimdymo
- Gulint lovoje įtempti ir atleisti dubens raumenis.
- Atlikti kvėpavimą su pilvu (įkvepiant išpūsti pilvą ir atidaryti šonkaulius, iškvepiant įtempti pilvą ir uždaryti šonkaulius).
- Atlikti Kėgelio pratimus, jei nebuvo tarpvietės plyšimo ar kirpimo.
- Atsistojus prasukti kiekvieną kūno sąnarį.
- Medijuoti.
Vėl pradėti aktyviai sportuoti galima grįžti tik tada, kai mama yra fiziškai sugijusi, pasiruošusi emociškai.
Kaip palengvinti diskomfortą po gimdymo?
- Šaltas kompresas tarpvietei: mažina audinių tinimą ir perštėjimą.
- Šiltas vanduo šlapinantis: sumažina diskomfortą, nes šlapimo rūgštis graužia žaizdas.
- Mityba: užtikrinti, kad mityboje netrūktų skysčių ir skaidulų, kurios gerina peristaltiką.
- Vonelės tarpvietei: tarpvietė greičiau gis ir bus apsaugota nuo infekcijų kasdien darant voneles.
- Oro vonios: reguliariai leisti odai pakvėpuoti, kad tarpvietė būtų sausa, nešustų ir greičiau gytų.
- Kaip sėdėti: pirmomis paromis po gimdymo dėl tarpvietės audinių traumų rekomenduojama kuo mažiau sėdėti, daugiau gulėti ir ilsėtis. Kai moteris jau nori ir gali sėdėti, bet vis dar jaučia diskomfortą, tegul sėda ant kuo minkštesnio paviršiaus - pasideda po savimi minkštą pagalvėlę, dar geriau įsigyti specialią su skyle per vidurį, kad tarpvietė nebūtų spaudžiama.
- Apranga: pirmomis dienomis po gimdymo geriausias drabužis - platūs naktiniai marškiniai ar pižama ir šiltas chalatas. Vėliau - judesių nevaržantys laisvalaikio kostiumai.
Plastinės operacijos po gimdymo
Moters kūno galimybės - neišmatuojamos. Nėštumas ir gimdymas - puikūs to įrodymai. Vis dėlto, kiekvienas nėštumas tame stebuklingame kūne palieka pėdsaką. Kartais gerai savijautai pakanka sporto ir mitybos. Tačiau kartais būna situacijų, kai be operacijos rezultato nepasieksi: moterį vargina išsitampiusi pilvo siena, susiformavusios pilvo sienos išvaržos, po Cezario pjūvio atsipalaidavę pilvo sienos raumenys, didelis odos perteklius, nukarusi pilvo odos klostė ar krūtys. Tokiais atvejais audinių korekcija galima tik operaciniu būdu.
„Mommy makeover“ leidžia koreguoti kelias kūno vietas iš karto, taip sutaupant pacientės lėšas ir pasiekiant rezultatą greičiau.
Gimdyvės ir naujagimio priežiūra gimdymo namuose
- Tik ką gimęs naujagimis yra nušluostomas ir guldomas nuogas ant apnuogintos mamos krūtinės.
- Sekami kiti rodikliai pagal poreikį, atsižvelgiant į moters būklę.
- Maždaug po 1,5 val. moteriai pasiūloma pačiai pasišlapinti, jei gerai jaučiasi, ji palydima iki tualeto, jeigu silpna, naudojamas basonas.
- Tuomet pagal situaciją galima apsiprausti lyties organus, persirengti marškinius, jeigu jie labai susitepė, užsidėti suaugusiųjų sauskelnes.
- Po dviejų valandų moteris kartu su naujagimiu iškeliauja į palatą po gimdymo.
- Naujagimio būklė (raumenų tonusas, kvėpavimas ir spalva) įvertinama per pirmąsias 30 sek. ir sprendžiama, ar reikia gaivinti. Pagal Apgar skalę naujagimis vertinamas po 1 min. ir 5 min., bet gali būti vertinamas dar ir po 10 min.
- Naujagimis ir mama susiglaudę oda turi būti ne trumpiau kaip 1 val., geriausia 2 val. Per šį laiką sveikas naujagimis, mamos ar akušerės padedamas, susiranda krūties spenelį ir pradeda žįsti.
- Naujagimio virkštelės tvarkymas, svėrimas ir matavimas (matuojamas ūgis ir galvos apimtis) turėtų įvykti po poros valandų, kai jis baigs žįsti. Virkštelė perkerpama ir tvarkoma steriliais instrumentais, dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira.
Gimdymo metu, priklausomai nuo individualios situacijos, makštis, tarpvietė gali įplyšti. Kai kuriais atvejais, prognozuojant plyšimą, gydytojas nusprendžia įkirpti tarpvietę. Visgi pastebima tendencija, kad Europoje labiau vadovaujamasi natūralaus gimdymo proceso eiga.
Kiti galimi nepatogumai po gimdymo
- Minkštas pilvas: po gimdymo pilvas iškart nesusitraukia, o lieka didelis ir minkštas tarsi drebučiai, dviem-trimis dydžiais didesnis, nei buvo iki nėštumo.
- Šlapimo ir išmatų nelaikymas: po natūralaus gimdymo, jeigu nebuvo kirpta ir siūta tarpvietė, dažnai pasitaiko vidinių plyšimų.
- Didesnė makštis: jeigu gimdėte natūraliai, tačiau tarpvietė nebuvo siūta, po kurio laiko pradėjusi mylėtis, galite pajusti, kad makštis atrodo didesnė.
- Hemorojus: dažnai bėda, tačiau ji vargina paskutinius nėštumo mėnesius. Tai rūpestis, kuris padidėja, jeigu išmatos yra kietokos.
- Tarpvietės perštėjimas: susiūtą tarpvietę gali perštėti (ne visos moterys tai jaučia), tačiau paprastai jos priežiūra nėra sunki.
Kėgelio pratimai
Šie pratimai aprašyti dar „Kamasutroje“. Juos atlikdavo senovės moterys, norėdamos tobulai įvaldyti meilės meną ir suteikti palaimą ne tik sau, bet ir partneriui. Vokietis medikas Arnoldas Kėgelis pratimus nurodė atlikti, norėdamas padėti moterims atsikratyti tam tikrų bėdų.
Kaip daryti?
Kėgelio pratimus daryti labai paprasta. Tereikia įtempti ir 5-8 sek. išlaikyti įtemptus apie makštį ir išeinamąją angą esančius raumenis. Laikykite juos įtempusi tiek, kiek pajėgiate, paskui lėtai atleiskite ir atpalaiduokite. Tai galite lengvai išmokti, šlapindamasi vis sulaikydama ir vėl paleisdama šlapimo čiurkšlę.
Kiek kartų per dieną?
Reikėtų pradėti nuo 25 kartų per dieną, išlaikant įtemptus raumenis iki 8 sek. Pamažu (po kelių dienų) pratimų skaičių padidinkite jau iki maždaug 200 kartų per dieną. Pasiekę šį skaičių, keiskite sunkinkite pratimus - įtemptus raumenis išlaikykite iki 2 min. Tai tikrai įmanoma. Verta pavargti - nauda bus tiesiog akivaizdi!
Po gimdymo rekomenduojama pratimus daryti iki 25 kartų keturis-šešis kartus per dieną.