Nėštumas - tai vienas jautriausių ir viltingiausių laikotarpių moters gyvenime. Tačiau ne visos laukimo istorijos baigiasi džiugiai. Viena skaudžiausių, tačiau gana dažnų patirčių - nesivystantis nėštumas. Tai diagnozė, kuri gali sukrėsti, kelti daug klausimų ir palikti emocinę tuštumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas tai yra, kokios galimos priežastys po dirbtinio apvaisinimo (IVF), kaip jis diagnozuojamas, kokie yra gydymo būdai ir aptarsime emocinę paramą moterims, patyrusioms šią netektį.
Kas yra Nesivystantis Nėštumas?
Nesivystantis nėštumas (mediciniškai dar vadinamas missed abortion) - tai būsena, kai embrionas ar vaisius nustoja vystytis, tačiau organizmas kurį laiką „to nesupranta“, todėl persileidimo požymiai nepasireiškia iškart. Kitaip tariant, moteris vis dar jaučiasi nėščia, bet vaisius jau nebegyvas. Dažniausiai nesivystantis nėštumas nustatomas per pirmąjį trimestrą, t. y. iki 12 nėštumo savaitės.
Dirbtinis Apvaisinimas: Viltis ir Iššūkiai
Pasak Santaros klinikų Vaisingumo centro vadovo gydytojo akušerio ginekologo Rimanto Griciaus, apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliai susilaukti vaikų. Dirbtinis apvaisinimas 3-4 kartus viršija natūralų pastojimo tikimybę.
Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Vienais atvejais „dirbtinumas“ pasireiškia tuo, kad vyro sperma suleidžiama tiesiai moteriai į gimdą. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki 3-6 parų.
Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų.
Taip pat skaitykite: Priežastys ir prevencija
IVF Procedūros Eiga
In vitro fertilizacija (IVF), arba apvaisinimas mėgintuvėlyje, yra pagalbinio apvaisinimo būdas, suteikiantis viltį poroms, susiduriančioms su nevaisingumu. IVF gydymas susideda iš kelių pagrindinių etapų:
- Hormonų slopinimas: Paskiriami medikamentai, susilpninantys hormonų, atsakingų už kiaušialąsčių gamybą, veiklą. Tai yra privalomas žingsnis norint sukurti pagrindą, reikalingą kiaušidžių stimuliacijai.
- Kiaušidžių stimuliacija: Kasdien suleidžiama po paskirtą vaistų dozę, kad organizmas pagamintų pakankamai kiaušialąsčių. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.
- Kiaušialąsčių paėmimas: Kiaušialąstės išgaunamos iš gimdos per makštį naudojantis specializuota adata su ultragarso pagalba. Kiaušialąsčių surinkimo dieną, pacientės partneris turėtų būti pasiruošęs spermos mėginį. Iš šio spermos mėginio laboratorijoje yra išgaunami judriausi ir sveikiausi spermatozoidai.
- Apvaisinimas: Kiaušialąstės perkeliamos į specializuotą lėkštelę su paruoštais spermatozoidais ir inkubuojamos laboratorijoje. Gali būti taikomas klasikinis IVF (sperma tiesiog įlašinama prie kiaušialąsčių) arba ICSI metodas (vienas spermatozoidas specialia mikroadata įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstę - ypač esant prastiems spermos rodikliams).
- Embrionų auginimas: Apvaisintos kiaušialąstės auginamos laboratorijoje apie 2-5 paras. Apvaisintos kiaušialąstės (zigotos, vėliau - embrionai) kelias dienas (dažniausiai 3-5) auginamos specialiomis sąlygomis inkubatoriuje. Jų kokybė nuolat vertinama. Kai kurie embrionai laboratorijoje stebimi ir auginami iki 5-6 dienų - ši vystymosi stadija vadinama blastocista. Kadangi šį etapą pasiekia tik dalis embrionų, siekiant geriausių rezultatų patartina išsirinkti stipriausius. Blastocistų perkėlimas į gimdą dažnai siejamas su didesne pastojimo tikimybe.
- Embrionų perkėlimas: Embrionai perkeliami tiesiogiai į gimdą plonu kateteriu per makštį ir gimdos kaklelį. Vienas ar keli (priklausomai nuo moters amžiaus, embrionų kokybės ir teisinio reglamentavimo) geriausios kokybės embrionai plonu kateteriu perkeliami į moters gimdą. Procedūra neskausminga.
- Nėštumo testas: Praėjus 14 dienų po patalpinimo, atliekamas nėštumo testas. Po 10-14 dienų atliekamas kraujo ar šlapimo nėštumo testas.
Kada atlikti nėštumo testą po embrionų perkėlimo?
Po embrionų perkėlimo, svarbu žinoti, kada geriausia atlikti nėštumo testą, kad rezultatai būtų patikimi. Dažniausiai rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą, skirtą žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG) lygiui nustatyti, praėjus 14 dienų po embrionų perkėlimo. hCG yra hormonas, gaminamas nėščios moters organizme, tiksliau - placenta. Šis hormonas pradeda gamintis praėjus 5-7 dienoms po apvaisinimo. hCG testas nustato šio hormono buvimą kraujyje arba šlapime.
- Kraujo tyrimas: Gali aptikti hCG anksčiau nei šlapimo testas. Tyrimas paprastai atliekamas 6-10 dieną po implantacijos.
- Šlapimo testas: Rekomenduojama atlikti praėjus 12-14 dienų po embrionų perkėlimo. Nėštumo testo jautrumas matuojamas IU/l (arba mIU/ml). Daugumos buitinių nėštumo testų jautrumas yra apie 20-25 IU/l, itin jautrių - 10 IU/l.
Svarbu atsiminti, kad ankstyvas testavimas gali duoti klaidingai neigiamą rezultatą.
Nėštumo testų tipai
Yra dviejų tipų nėštumo testai:
- Kraujo tyrimas: Atliekamas medicinos įstaigoje ir yra patikimesnis nei šlapimo testas. Kraujo tyrimas gali aptikti mažesnį hCG kiekį nei šlapimo testas.
- Šlapimo testas: Atliekamas namuose ir yra patogus naudoti. Visų pirma patikrinkite, ar nėštumo testo galiojimo laikas nepasibaigęs. Jei nėštumo testą laikėte drėgnoje ar šiltoje vietoje (pavyzdžiui, vonios kambaryje), jis gali būti sugadintas. Prieš atlikdama nėštumo testą atidžiai perskaitykite jo instrukciją. Naudojimosi instrukcijos gali būti skirtingos priklausomai nuo testo.
Teigiamas nėštumo testas
Jei nėštumo testas teigiamas, procedūra laikoma sėkminga. Tačiau svarbu atsiminti, kad kartais gali įvykti ankstyvas persileidimas. Net jei brūkšnelis neryškus (vadinamasis „nėštumo testo vaiduoklis“), yra labai didelė tikimybė, kad pastojote. Įprastai tam, kad buitinis nėštumo testas būtų teigiamas, kūnas turi pagaminti didelį nėštumo hormono kiekį. Kad įsitikintumėte, padarykite dar vieną testą po dviejų ar trijų dienų. Jei pastojote, juostelė turėtų būti ryškesnė.
Taip pat skaitykite: Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas
Po teigiamo nėštumo testo svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolesnių veiksmų. Gydytojas gali atlikti papildomus tyrimus, kad patvirtintų nėštumą ir įvertintų jo būklę. Nėštumą labai patikimai galima nustatyti atlikus kraujo tyrimus.
Neigiamas nėštumo testas
Jei testas neigiamas, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju dėl tolesnių veiksmų. Gali būti rekomenduojama pakartoti IVF procedūrą. Net jei testas atliekamas teisingai (ryte, laikantis visų gamintojų nurodymų), testas gali „apgauti“.
- Pasikartojantis testavimas: Jei abejojate rezultatu, pakartokite testą po kelių dienų.
Svarbūs aspektai atliekant nėštumo testą po IVF
- Ankstyvas testavimas: Atlikus testą per anksti, rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.
- Testo jautrumas: Pasirinkite jautrų nėštumo testą.
- Instrukcijos: Atidžiai laikykitės nėštumo testo instrukcijų.
- Pasikartojantis testavimas: Jei abejojate rezultatu, pakartokite testą po kelių dienų.
Papildomi patarimai
- Būkite kantrūs: Laukimas po embrionų perkėlimo gali būti emociškai sunkus, tačiau svarbu būti kantriems ir palaukti rekomenduojamo testo atlikimo laiko.
- Venkite streso: Stenkitės atsipalaiduoti ir vengti streso, nes tai gali turėti įtakos rezultatams.
- Pasitarkite su gydytoju: Jei turite kokių nors klausimų ar abejonių, pasitarkite su gydytoju.
Nesivystančio Nėštumo Priežastys po IVF
Nors tikslios priežastys ne visada aiškios, dažniausiai pasitaikantys veiksniai yra šie:
- Chromosominės anomalijos: Netinkamas genetinis kodas embrione yra viena iš pagrindinių priežasčių. Tai dažnai yra natūrali atranka, nepriklausanti nuo moters sveikatos ar elgesio.
- Hormonų disbalansas: Ypač svarbus progesterono trūkumas, kuris gali sutrikdyti gimdos gleivinės vystymąsi.
- Imuninės sistemos sutrikimai: Imuninė reakcija į nėštumą gali būti viena iš priežasčių. Būna tokių nėštumų, kai motinos organizmas atpažįsta šiuos svetimus antigenus ir sukelia imuninio atmetimo reakciją, dėl to įvyksta abortas. Įprastinio aborto atveju tokia reakcija vyksta kiekvieną kitą nėštumą. Tačiau esant įprastam sveikam nėštumui alogeninis imuninis atsakas nekelia pavojaus vaisiui. Deja, šiuo metu dar nėra moksliniais įrodymais pagrįstų duomenų, kokius tyrimus reiktų atlikti įvykus persileidimui bei kokiais metodais gydyti gresiantį persileidimą.
- Infekcijos ir uždegimai: Tokios infekcijos kaip toksoplazmozė ar citomegalo virusas gali turėti įtakos nėštumo vystymuisi.
- Gimdos anomalijos: Ašermano sindromas (gimdos ertmės sąaugos), pogleivinės miomos, gimdos kaklelio nepakankamumas, gimdos vystymosi anomalijos: pertvara, balno formos gimda, dviragė gimda.
- Gyvenimo būdo veiksniai: Piktnaudžiavimas alkoholiu, tabaku gali padidinti riziką.
Svarbu žinoti: motina nėra kalta. Daugeliu atvejų tai - atsitiktinumas, kurio nebuvo įmanoma numatyti ar išvengti.
Kaip Nustatomas Nesivystantis Nėštumas?
Dažniausiai moteris nejaučia jokių išskirtinių simptomų. Kartais pasireiškia:
Taip pat skaitykite: Sveikatos ministro įsakymas ir dirbtinis apvaisinimas
- Nebūdingas kraujavimas.
- Pilvo maudimas.
- Sumažėję ar dingę nėštumo požymiai (pykinimas, krūtų jautrumas).
Diagnozė dažniausiai patvirtinama echoskopijos metu, kai:
- Nėra vaisiaus širdies plakimo.
- Embrionas mažesnis nei turėtų būti pagal nėštumo savaites.
- Matomas tik tuščias gemalo maišelis.
Ką Daryti Po Diagnozės?
Gavus tokią diagnozę, gydytojas pateikia kelis galimus variantus:
- Laukiama taktika: Jei organizmas pats pradeda persileidimo procesą.
- Vaistinis išvalymas: Skiriami vaistai, skatinantys gimdos susitraukimus.
- Chirurginis išvalymas (abraziija): Atliekamas stacionare, dažniausiai taikant narkozę.
Pasirinkimas priklauso nuo nėštumo savaitės, organizmo būklės ir moters pageidavimų. Bet kuriuo atveju reikalinga medikų priežiūra.
Galimi NN gydymo būdai:
- Laukimo taktika: Nesivystantis nėštumas anksčiau ar vėliau pasibaigs savaiminiu persileidimu, todėl kartais pasirenkama paprasčiausiai palaukti. Moters būklė privalo būti kruopščiai įvertinama ir periodiškai stebima, nes laukimas (ypač užsitęsęs) yra siejamas su didesne kraujavimo, nepilno aborto, skubios chirurginės intervencijos rizika.
- Konservatyvus, t.y. medikamentinis nesivystančio nėštumo nutraukimas: Nesivystančiam nėštumui nutraukti dažniausiai naudojamas vaistas misoprostolis. Jis paskatina gimdos kaklelio suminkštėjimą ir atsivėrimą, gimdos susitraukimus ir vaisiaus bei kitų nėštumo audinių pasišalinimą, t.y. vaistas sukelia persileidimą. Persileidimas dažniausiai įvyksta per pirmąją parą nuo vaistų vartojimo pradžios. Jeigu medikamentinis gydymas nėra sėkmingas.
- Vakuumo aspiracija (atsiurbimas): Procedūra įprastai atliekama iki 12 (rečiau, labai patyrusių gydytojų iki 15) nėštumo savaitės. Jos metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, per jį įvedamas vamzdelis ir žuvęs vaisius bei kiti nėštumo audiniai yra atsiurbiami.
- Abrazija: Procedūros metu gimdos kaklelis yra išplečiamas, o gimdos sienelės išgramdomos specialiais metaliniais instrumentais. Procedūra įprastai atliekama bendrinėje nejautroje, t.y. su narkoze.
Emocinė Pusė - Kaip Padėti Sau?
Nesivystantis nėštumas yra netektis, net jei aplinkiniai jos nemato ar nesupranta. Normalu jausti liūdesį, pyktį, kaltę, nusivylimą. Svarbu:
- Leisti sau išgyventi emocijas, neversti savęs „greitai pamiršti“.
- Pasikalbėti su artimaisiais arba specialistais - psichologo pagalba labai svarbi.
- Neslėpti jausmų ir nebijoti ieškoti palaikymo (yra moterų grupės, forumai).
- Skirti laiko atsigauti tiek fiziškai, tiek emociškai prieš planuojant naują nėštumą.
Visoms moterims, kurios negali natūraliai susilaukti vaikų patariama būtinai pasirūpinti psichine savo sveikata. Svarbu nepamiršti, kad esi žmogus, o ne robotas. Kartais reikia sustoti, įsiklausyti į save ir pailsėti. Desperatiškas siekis pastoti - metai spaudžia, visi kiti jau turi vaikų - gali susargdinti. Reikia atrasti ir daugiau gyvenime prasmių ir siekių. Ne tik susilaukti vaiko.
Ar galima pastoti vėl?
Taip. Dauguma moterų po nesivystančio nėštumo be problemų pastoja ir pagimdo sveikus vaikus.
Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus. Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo.
Statistika ir Finansiniai Aspektai
Pagal Ligonių kasos informaciją, 2022 m. buvo suteikta beveik 8 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 630 moterims ir 1 308 vyrams. Šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš Privalomojo sveikatos fondo lėšų buvo skirta 3,6 mln. eurų.
Moters teigimu, norėdama susilaukti vaiko, jų jauna šeima išleido maždaug 10 tūkst. eurų.
Mitai ir Tikrovė
Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Tačiau persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai. Didžiausia persileidimo rizika - iki 12-tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju.
Taip pat yra mitų, kad vaikai, pradėti tokiu būdu, gali būti nesveiki. Tačiau patirtis rodo atvirkščią rezultatą - šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms - jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
tags: #po #dirbtinio #apvaisinimo #nesivystantis