Autizmas - tai raidos sutrikimas, kuris pasižymi specifiniais elgesio ir socialiniais sunkumais. Lietuvoje kas 70-as vaikas susiduria su bent vienu autizmo spektro sutrikimu (ASS). Šiame straipsnyje aptarsime, kaip bendrauti su autistišku vaiku, kokią aplinką jam sukurti, kad jis jaustųsi kuo geriau, ir kokios pagalbos jam reikia.
Kas yra autizmas?
Autizmas dažniausiai diagnozuojamas vaikystėje. Autizmą turinčio vaiko smegenys vystosi kitaip dar prieš gimstant, o gimus sutrikimo požymiai greitai išryškėja. Autizmas turi įvairių formų ir laipsnių. Didžiausią įtaką šiems potipiams ir formoms daro genetinių ir aplinkos veiksnių derinys.
Kadangi autizmas yra spektro sutrikimas, kiekvienas autizmu sergantis žmogus turi ir savo stipriąsias puses, ir iššūkius. Autizmą turintys žmonės mokosi, mąsto ir sprendžia problemas įvairiais būdais - nuo itin pažangių iki keliančių rimtų sunkumų.
Autizmo požymiai
Žmonėms, turintiems autizmo spektro sutrikimą, dažnai būdingos bendravimo problemos ir ribotas arba pasikartojantis elgesys. Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės, net ir neturintys autizmo, gali turėti kai kuriuos iš šių simptomų. Požymiai gali pasireikšti jau kūdikiams ar vaikystėje, tačiau šie simptomai ne visada yra užfiksuojami. Požymiai gali reikštis nuolatos ir trukdyti kasdieniame gyvenime.
Sveikatos priežiūros specialistai diagnozuoja autizmą atsižvelgdami į žmogaus bendravimo problemas ir pasikartojančius, ribotus elgesius. Taip pat įvertina autizmo simptomų sunkumą ir nusprendžia, kiek paramos žmogui reikia kasdienybėje.
Taip pat skaitykite: Viskas apie vištos kiaušinio formavimąsi
Svarbu paminėti, kad vaikai, turintys autizmo požymių, tikrai nebūtinai pasižymės visais išvardintais simptomais, ir vieniems nustatyti autizmo spektrą gali būti sunkiau nei kitiems.
Ankstyva intervencija ir terapija
Nors autizmas yra neišgydomas sutrikimas, ankstyva intervencija ir specialios mokymo programos gali padėti žmonėms su autizmu tobulinti savo įgūdžius ir prisitaikyti prie aplinkos. Svarbu palaikyti šiuos žmones ir suprasti, kad autizmas yra tik vienas jų bruožų, tačiau jie taip pat turi unikalias stiprybes ir gebėjimus.
Tam, kad visuomenė būtų supratinga ir palaikytų žmones, turinčius šį sutrikimą, labai svarbu yra švietimas ir informacija apie autizmą. Svarbu, jog tėvai, auginantys autistiškus vaikus patys gebėtų išlikti emociškai stiprūs, nes tik taip galės būti tvirtesniu vaiko palaikymu ir parama.
Kaip bendrauti su vaiku autistu?
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti bendraujant su autistišku vaiku:
- Mokykitės apie autizmą. Vos sužinoję, kad jūsų vaikas turi autizmą, domėkitės apie šį raidos sutrikimą. Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina - taip bus lengviau perprasti trikdžius ir užkirsti jiems kelią.
- Kreipkitės pagalbos į kitus.
- Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos. Autizmo spektrą turintys vaikai skirtingose aplinkose gali elgtis kitaip, pavyzdžiui, mokykloje ir namuose. Vertėtų paskatinti vaiką parodyti, ko mokėsi mokykloje ar pas psichoterapeutę ir skatinti tai atkartoti namuose.
- Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių. Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba.
- Nepamiškite skirti laiko žaidimams. Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
- Kalbėkite aiškiai ir paprastai. Autistiškiems asmenims gali būti sunku suprasti humorą, ironiją, subtilias užuominas, „perskaityti” kito žmogaus emocijas, mimikas.
- Būkite kantrūs. Jei jūsų pašnekovas ims uždavinėti klausimus, kad išsiaiškintų tai, kas jums atrodo akivaizdu, būkite kantrūs.
- Nepriimkite asmeniškai autistiško asmens „nemandagaus” elgesio. Autistiškiems asmenims gali būti sunku suprasti socialines normas, kurios kitiems atrodo savaime suprantamos.
- Būkite pakantūs autistiško žmogaus pasikartojantiems judesiams, jei šie nedaro žalos.
- Rinkitės neutralią, neblaškančią aplinką. Autistiški žmonės gali būti itin jautrūs garsams, ryškioms šviesoms, kvapams ar kitiems sensoriniams dirgikliams.
- Įspėkite apie planų pasikeitimus. Autistiški žmonės labai mėgsta tvarką, struktūrą, tvarką ir nuspėjamumą.
Stiprybėmis pagrįstos intervencijos
Atkreipdami dėmesį tik į sunkumus, apribojame autizmą turinčių žmonių galimybes. Stiprybėmis pagrįstos intervencijos gali padėti autistams aukštinti jų savigarbą, pasitikėjimą savimi, gerinti socialinį gyvenimą ir jo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Kaip natūraliai sumažinti gimdymo skausmą
Terapijos
Yra keletas veiksmingų terapijų, kurios gali padėti vaikams su autizmu. Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra viena iš labiausiai pripažintų terapijų, kuri padeda vaikams mokytis naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį. Kitos terapijos, kaip logopedinė terapija, ergoterapija ir socialinių įgūdžių mokymas, taip pat gali būti naudingos.
Ugdymas
Daugelis vaikų su autizmu gali lankyti įprastas mokyklas, ypač jei jie gauna tinkamą pagalbą ir pritaikymus. Specializuotos pagalbos, kaip individualūs mokymosi planai, padeda vaikui mokytis pagal savo galimybes. Kai kurie vaikai gali reikėti papildomos paramos, pavyzdžiui, mokytojo padėjėjo, specializuotų mokymosi priemonių ar socialinių įgūdžių mokymo programų.
Pagalba tėvams
Kiekvieno vaiko auginimas yra ilgas kelias, kupinas atsakomybės, iššūkių, meilės ir įvairiausių patirčių. Tačiau kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvų laukia kiek kitoks kelias. Jiems prireiks dar daugiau kantrybės, atsidavimo, teks dar labiau gilintis į vaiko poreikius, jausmus.
Štai keletas patarimų, kurie gali padėti tėvams:
- Pirmas žingsnis - suprasti, kas yra autizmo spektro sutrikimas. Kai vaikui diagnozuojamas autizmo spektro sutrikimas, tėvams labai svarbu kuo daugiau apie šį sutrikimą sužinoti, siekti kuo geriau suprasti vaiko poreikius ir išsiaiškinti, kaip vaiką auginti.
- Bendraukite su kitais tėvais. Lietuvoje veikia asociacija „Lietaus vaikai“. Ji vienija šeimas, auginančias vaikus su autizmo spektro ir kitais raidos sutrikimais, suaugusius žmones, turinčius autizmo spektro sutrikimų, ir kitus asmenis, specialistus, susiduriančius su autizmu.
- Padėkite vaikui atrasti būdą, kaip komunikuoti. Kalba - ne vienintelė bendravimo priemonė. Bendravimas paveikslėliais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais, gestais ar kitomis specialiomis priemonėmis taip pat gali būti efektyvus būdas suprasti raidos sutrikimų turinčius asmenis.
- Atpažinkite ir suvokite vaiko jutimo skirtumus. Autistiški vaikai kitaip reaguoja į garsus, kvapus, šviesas ir kitus dirgiklius.
- Labai svarbu yra padėti ne tik vaikui, bet ir sau. Vaikai viską supranta ir jaučia tėvų emocijas, savijautą, todėl padėdami sau, jausdamiesi gerai, prisidėsite ir prie savo vaiko gerovės.
Žaidimai ir priemonės
Žaidimas yra viena svarbiausių veiklų kiekvieno vaiko kasdienybėje, ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų. Žaisti svarbu ne tik todėl, kad tai smagu, bet ir todėl, kad žaisdami vaikai mokosi ir lavina motorinius, kalbos ir socialinės sąveikos įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Viskas apie motinystės išmokas
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, yra naudingi sunkūs minkšti žaislai, nes jie žaislo prisilietimą padaro gilesnį. Tai mažina nerimo jausmą, padeda palaikyti vaikus ramius, stiprinti jų kūno jėgą, ugdyti smulkiąją ir stambiąją motoriką.
Autizmo spektrą turintys vaikai patenka į specialiųjų ugdymo poreikių vaikų kategoriją, todėl didelė dalis žaislų ir pagalbinių priemonių tinka lavinti autistiškus vaikus. Tokie žaislai dažniausiai yra kuriami siekiant padėti vaikams ugdytis įvairias savybes ir įgūdžius - komunikaciją, socialinę sąveiką, jautrumą pojūčiams ir kt.
Laikas yra abstrakti, paini ir varginanti sąvoka, ypač autizmo spektro žmonėms. Galimybė „matyti“, kaip laikas dingsta laikmačio diskui judant, suteikia daugiau kontrolės.
Mitai ir faktai apie autizmą
Apie autizmą visuomenėje vis dar vyrauja įvairūs mitai. Iš tiesų tai yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdingi socialinio bendravimo, kalbos ir komunikacijos sunkumai bei pasikartojantis, netipiškas elgesys. Autizmas nėra užkrečiamas. Nėra tiksliai žinoma, kokios priežastys lemia autizmą. Įtakos gali turėti genetika, mamos ligos, infekcijos ir kt.
Bėgimas
50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus su jų įprastos raidos bendraamžiais.
Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai tai būdinga būtent tiems vaikams, kurie yra ir hiperaktyvūs. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei. Autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą, jie tiesiog gali nerti į vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus tas, kad autistiški vaikai retai moka plaukti.
Priežastys, dėl kurių autistiški vaikai gali pradėti bėgti:
- Patinka pojūčiai, kuriuos jis jaučia bėgdamas.
- Staiga pamatė jį dominantį daiktą ar vietą.
- Sensorinė perkrova.
Svarbiausia - pasirūpinti vaikų saugumu. Jeigu išleidžiame vaiką į darželį ar mokyklą, būtinai reikia informuoti auklėtojus apie turimus ypatumus. Pedagogai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, privalo žinoti, kad vaikas, patyręs sensorinę perkrovą, gali pradėti bėgti. Taip pat gali pradėti bėgti autistiškas vaikas, kuris to niekada nedarė. Todėl svarbu, kad durys būtų rakinamos, langai uždaromi.
Tam, kad išvengtume bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisime, leisti vaikui pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais.
Alternatyvios komunikacijos formos
Nemažai vaikų, kurie tiek daug kartų buvo nepastebėti ar atstumti su savo noru pasidalinti, kad jau net nebando to daryti. Svarbu suprasti net tylą, juk mes patys bendraudami duodame daug įvairių signalų aplinkai savo kūno kalba, tonu. Dauguma autistiškų asmenų patiria pasaulį kiek kitaip, nei įprasto neurotipo žmonės, gali nesuprasti siunčiamų signalų.
Labai svarbu, kad būtų suteiktos tinkamos komunikacijos priemonės tiems vaikams, kurie nenaudoja žodinės kalbos. Užsienyje jau yra taikomos įvairios alternatyvios komunikacijos formos, Lietuvoje taip pat judame į priekį tiek priemonių, tiek supratimo apie jų taikymo prasme, tačiau yra dar daug vietos tobulėjimui.